Kokia yra persikraustymo į Vokietiją eiga ir ką tikrai reikia žinoti

Sveiki, taigi nusprendžiate šokti į gelmę ir išsikraustyti į Vokietiją. Sakyčiau, geras pasirinkimas, bet... ne visada lengvas. Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir matyau viską – nuo idealiai sutvarkytų dėžių iki tokių chaoso scenų, kurias sunknu net apgalvoti. Persikraustymo į Vokietiją eiga nėra tik tai, ką matai reklamose, tai daugiau kasdienybės, pavojų ir biurokratijos mišinys. Čia nėra jokių magiškų sprendimų, tiesiog reikia žinoti, į kurą paspausti ir ką nepasirašyti. Būkime nuoširdūs – kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais vairuotojas stringa Lenkijoje be raktų, o tu atsikeliate su nešiojamu dušu. Štai paprastas, be "lango" žvilgsnis į tai, kas laukia.

Pasiruošimas ir kaip viskas prasideda (prieš pat prasidedant)

Kada tikėtis pradėti ruoštis?

Nebūkite toks, kuris skambina sekmadienį ir norėtų važiuoti trečiadienį. Seriozai? Persikraustymas į Vokietiją eiga ima pradžią ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o mėnesiu (ar dviem) anksčiau. Jei norite sutaupyti nervų (ir pinigų), pradėkite galvoti apie pakavimą iš karto, kai tik žinote datą. Vasarą, ypač liepą ir rugpjūtį, visi kuria vaikus ir juda – tai "peak" sezonas. Jei paliksite viską paskutinę minutę, gali tekti susieti juostą su kita šeima ir du kartus brangiau. Geriau anksti užsirašyti eilę.

Ar tikrai reikia daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Žinoma, vokiškas biurokratas be popieriaus neišsivers. Taigi, taip, reikia sąrašo. Jis turi būti bent apytikslis – kas tas daiktas, kiek jis sveria ir (labai svarbu) kiek jis kainavo. Nerašykite "dėžė su šlamštu", nes muitininkas gali norėti ją atidaryti. Turiu vieną atvejį, kai klientas parašė "seni drabužiai", o viduje buvo originalūs alaus rinkiniai ir... na, ten buvo ilgai kalbėjamasi su muitine. Geriau būti tiksliu, o jei nežinai kainos – parašyk apytikslę rinkos kainą, kad nebūtų įtarimų apie pardavimą.

Ką daryti su daiktais, kurių nebevežiu?

Gerbk save ir vairuotojus – nenukelkite šiukšlių. Iš anksto paskambinkite "Didžiajai žaliai" ar kaimiškojoje vietovėje susitvarkykite. Tikrai nėra jokio prasmės vežti per sieną sudaužytą kėdę ar seną matelę, kurią prieš metus suėdo šuniukas. Tiesiog atsikratykite to čia. Vokietijoje atliekų išvežimas brangiai kainuoja, ypač jei turi ten paskambinti specialioms tarnyboms. Nemanau, kad norite mokėti už tą patį sofa du kartus – vieną kartą kai vežiate, antrą – kai jį išvežiate iš kiemo Miunchene.

Ar galiu vežti maistą atsivežti?

Kiek žinau, dėl maisto yra gana griežtų taisyklių. Paprasti sausi produktai (makaronai, cukrus) turi praeiti, bet mėsos, pieno produktų ar kiaušinių – nebandykite. Vokiški muitininkai tai patikrina labai smulkiai. Ypatingai jei vežate daug – tada jau atrodo, kad tai prekyba. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė įvežti penkias dešras kaimynams. Nepraėjo. Teko suvalgyti patiesai (o tai ypač sušaldytos dešros... ne). Geriau nusipirkti vietiniame "Kauflande".

Kaip supakuoti baldus, kad nesulūžtų?

Nenaudokite savo gražių indų kaip užpildo. Knygas kelkite į mažas dėžes, o ne į didžias – kitaip jų neiškelsi. Stiklus ir lėkštes reikia įrėminti į popierių, o ne tiesiog padėti vieną ant kitos. Ir prašau, nenaudokite "bananinių" dėžių iš parduotuvės – jos sugenda pirmu "šnypščiu". Turiu vieną istoriją, kai vairuotojas pakėlė dėžę, o jos dugnas iškrito tiesiai ant asfalto. Vaizdas buvo liūdnas. Geriau investuokite į normalias, stiresnes pervežimo dėžes.

Ką daryti su vaistais?

Tą reikia labai atidžiai. Vežti vaistus sau galima, bet jei turi stipriųjų analgetikų ar psichotropinių vaistų – būtinai turi turi gydytojo pažymą. Geriau dar, jei turi originalią pakuotę su receptu. Be to, jei turi daug vaistų, gali atrodyti, kad juos prekiauji. Vokietija šiuo atžvilgiu griežta. (Čia nepamenu, ar buvo atvejis su vitaminais, bet geriau saugu). Pasidūkite visus į vieną kelioninę kuprinę ir turkite prie savęs, ne į sunkvežimio gilumą.

Ar reikia specialių dėžių?

Nebūtinai "specialių" kaip kokiose NASA misijose, bet turi būti tvirtų. Drabužiams galima rinktis dėžes su strypais – jose patogu, nes nereikia daryti papildomų raukšlių. O knygoms ir rankdarbiams – standartines, dvigubai teptos apačioje. Kas dėl "wardrobe" dėžių (su strypu viršuje), jos tikrai palengvina gyvenimą – nereikia visko susikabinti vėl ant kabančių. Jas paprastai turi patys pervežėjai, už papildomą mokestį, bet verta.

Ką daryti su augalais? (Tai dažnas klausimas, bet dažnai užmirštamas)

O, augalai... tai skausminga tema. Jeigu turi kaktusą ar paprastą gvazdiką – greičiausiai praeis, jei turi fitosanitarinį pažymą. Be to – nepraeis. Turiu klientą, kuris bandė įvežti didelę palmę be dokumentų. Muitininkas ją konfiskavo. Ir tai ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad ten gali būti kenkėjų. Jei turi ką nors vertingo – eik į valstybės augalininkystės tarnybą ir gauk popierių. Kitu atveju – dovanok kaimynams.

Kainos ir firmų pasirinkimas (ten, kur daugiausiai melagių)

Kaip susirasti normalią pervežimo firmą?

Nesitikėk, kad pirmasis "Google" pasiūlymas bus idealus. Paieškokite rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus (bet žiūrėkite, kad jie būtų realūs, o ne nupirkti). Pasidomėk, ar firma turi realų adresą ne tik virtualų biurą. Jei telefonu atsiliepia "svečias" asmuo ir nebegali susigrąžinti skambučio – vaziuok toliau. Persikraustymo į Vokietiją eiga priklauso nuo to, kas vairuoja turtą. Geriau pasirinkti mažesnę, bet patikimą bendrovę, nei didžiąją, kuriai tu esi tik numeris lentelėje.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Klausimas kainų. Vienas klausia 500 eur, kitas 2000. Kodėl? Skirtumas yra ne tik benzine. Čia įeina vairuotojo algos, draudimas, (o ne šiaip sau formalumas), krovininio techninė priežiūra ir, svarbiausia, atsakomybė. Jei kas nors sulūžta, pigi firma tiesiog pasakys "o tai ne mūsų kaltė" ir išnyks. Brangesnė turi draudimą, kuris padengia žalą. Taip pat, žiūrėkite ar kaina "įskaito viską" ar dar reikės mokėti už dėžes, juostas, darbo rankas.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano atsakymas - ne. Kiek kartą girdėjau istorijas "jie mane nuliūdino". Vienas klientas taip sutaupė 200 eur, bet galiausiai mokėjo 500 eur už papildomą iškrovą, nes sunkvežimis netilpto į gatvę ir teko keisti mašiną. Pigu dažnai reiškia, kad jie dirba "juodai", be draudimo. Ar norite rizikuoti savo visais gyvenimo daiktais dėl 50 eurų skirtumo? Aš savo vaikui nebūčiau pataręs.

Kas įeina į galutinę kainą?

Turi būti aišku: nuėmimas, įkėlimas, vežimas, iškėlimas. O kas su dėžėmis? Juostomis? Kėdėmis? Pasižiūrėkite, ar nėra "paprastų" papildomų mokesčių, pvz., už "ilgą nešiojimą" (jei nėra lifto). Ar už "laiptinės" mokestį. Geriausia parašyti sąrąšą klausimuų: "Ar įskaičiuota tai? Ar tai?". Jei atsakymas miglotas – spėliokite, kad neįskaičiuota.

Ar imamas mokestis už laiptus?

Laisvai sakant – taip, jei nėra lifto. Bet čia pasidarykite aiškumą. Kai kurie įmonės turi fiksuotą kainą už aukštą, kitos skaičiuoja kiekvieną laiptą. Pavyzdžiui, jei gyvenate 5 aukšte be lifto, tai gali atsieiti pora šimtų eurų papildomai. Nenusimėginkite su vairuotojais vietoje – pasikalbėkite iš anksto. Persikraustymo į Vokietiją eiga turi būti apskaičiuota iki cento, kitaip bus nep malonūs siurprizai.

Kas yra dalinimas kroviniu?

Tai kai tavo daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame sunkvežimyje. Tai pigiau, bet... lėčiau. Gali tekti laukti, kol jie surenka pilną mašiną. Jei skubate – rinkitės pilną mašiną (dar vadinama "exclusively"). Jei laiko neturite, o pinigų taupote – dalinimas tinka. Būkite pasiruošę, kad tavo baldai gali stovėti Sandėliuje Kaune ar Berlyne savaitę-dvi.

Ar reikia mokėti užstatą (avansą)?

Dažniausiai taip. Normalu užsisakyti datą ir padėti 10-30 proc. avansą. Jei kas prašo sumokėti 100% iš karto – bėkite. Tai liudija apie finansinius sunkumus. Avansas užtikrina, kad vairuotojas tikrai atvažiuos, o ne pasiims geresnį užsakymą tą dieną. Patvirtinkitas rezervacija e-paštu yra tavo draugas.

Dokumentai ir Vokietijos niuansai (paberžuot)

Kokius dokumentus reikia tur�ti sienoje?

Asmeninis dokumentas (pasas ar tapatybės kortelė) būtinas. Jei pervežate daiktus, kuriuos nusipirkote prieš mažiau nei 6 mėnesius (t.y. ne asmeniniai daiktai), gali tekti mokėti PVM ir muitą. Taigi, turkite pirkimo kvitus, jei tokių daiktų yra. Ir visada, visada turi turėti tą sutartį su pervežėju, kurioje parašyta, ką ir ką veži. Muitininkas be to neprasileis.

Kas su automobiliu – važiuoti pats ar vežti?

Čia įdomu. Jei automobilis yra turtas, kurį nori įregistruoti Vokietijoje, gali jį vežti ant priekabos. Jei važiuoji pats – tai turi "laisvai" įvažiuoti, bet turi turi vokiškus numerius (ar laikinuosius) ir draudimą. Jei važiuoji su lietuviškais numeriais be draudimo Vokietijoje – tai didelė rizika. Policija nėra linkusi į paaiškinimus. Geriau pasikalbėkite su agentūra, kuruoja registraciją.

Ar reikia mokėti muitą už senus daiktus?

Jei tai tavo asmeniniai, naudoti daiktai (baldai, drabužiai), kuriuos naudojai ne mažiau 6 mėnesių – muito nėra. Tai vadinama "persikėlimo turtu". Reikia tik užpildyti deklaraciją (0700 formą Vokietijoje). Bet jei veži pavyzdžiui, 5 naujus televizorius ir paskelbi, kad tai dovana broliui – tai jau prekyba ir mokesčiai bus dideli. Būkite sąžiningi.

Kas daryti su pavojingais krovinais (dažais, benzinu)?

Negalima tiesiog mesti į dėžę. Turi būti specialios talpos, hermetiškos. Geriau tie dalykus palikti čia arba atiduoti kažkam, kas jų reikia. Vokietijos eismo saugumo taisyklės dėl pavojingų medžiagų yra griežtos. Jei sprogsta arba užsilieps, draudimas neduos nieko. Ir vairuotojas gali tiesiog išmesti tą dėžę prieš kelionę.

Ką daryti su brangiaisiais daiktais (juvelerija, pinigai)?

Nenešk į sunkvežimį. Jokiu būdu. Pinigus ir brangius daiktus pasilikite pas save. Pervežimo įmonės draudimas dažnai nedengia pinigų ar juvelyrinių dirbinių (arba apsiriboja labai maža suma). Vieną kartą klientas dėžėje paliko 5000 eur pinigų. Dėžė dingo (ne pas mus, bet pas konkurentus). Spėjote – pinigų nebebuvo. Tai tavo atsakomybė.

Kas yra "Ausfuhrkennzeichen"?

O tai svarbu, jei vaziuoji su savo automobiliu į Vokietiją ir parduodi arba palieki jį ten. Tai laikinieji eksporto numeriai (geltoni numeriai ant lango). Jie leidžia važiuoti iš Vokietijos į kitą šalį arba transportuoti automobilį parduodant. Juos galima gauti internetu arba "Straßenverkehrsamt". Jei to nepadarysi – gauti baudą.

Kelionės dalykai (kas vyksta kelyje)

Kiek laiko užtrunka patys vežimas?

Paprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur tiksliai. į Berlyną ar Miuncheną važiuojama greičiau nei į kažkurią kaimą gilumoje. Jei tai dalinamas krovinys – gali užtrukti ilgiau, nes reikia apsistoti kitiems klientams. Nepykite į vairuotoją, jei jis skambina ir sako, kad pavėluoja dėl remonto Lenkijoje. Tai gyvenimas. Persikraustymo į Vokietiją eiga nėra formulė vienas, viskas priklauso nuo kelio.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Pasirūpinkite, kad turėtumėte kur statyti daiktus, jei atvyksite vakare. Vokietijoje dauguma namų turi taisykles, kad negalima triukšmauti po tam tikros valandos (pvz., 22:00). Jei atvyksite vėlai, gali tekti palikti baldus kieme (ne idealu) arba užmokėti vairuotojui už laukimą rytoj. Susitarkite dėl laiko ribų iš anksto.

Ar galima sekti kroviniu internetu?

Daugelis firmų turi GPS sekimą. Užsakykite nuorodą ir žiūrėkite, kur yra mašina. Tai duoda ramybės. Bet nepamirškite, kad GPS gali "nuleisti" į sandėlį, o ne tiesiai į tavo gatvę. Viską patikrinkite su vairuotoju telefonu prieš atvažiavimą. Vienu metu mašinos žemėlapyje stovėjo prie miško, o iš tiesų buvo gretimame kempinge, kur vairuotojai praleido naktį.

Kas daryti, jei sugenda mašina?

Tai retkas atvejis, bet įvyksta. Jei tai įmonės klaida (techninė gedimas), ji turi organizuoti kitą mašiną arba pervežimą. Jokiu būdu nedarykite savo sprendimų be jų žinios, nes draudimas gali neveikti. Tiesiog laukite instrukcijų. Geriausia, kai turi kontaktą įmonės vadovui, o ne tik vairuotojui.

Ar vairuotojas gali padėti su smulkiais darbais?

Jei susitartą, taip. Kai kurie vairuotojai yra linkę padėti nusukti kojas nuo stalo, bet kiti ne. Jų darbas yra vežti, ne montuoti baldus. Už papildomą mokestį galima sutarti "montavimo" paslaugas, bet ne tikėkis, kad vairuotojas dės lentynas kaip meistras. Jis gali sustatyti, bet ne pritvirtinti prie sienos.

Atvykimas (kai baisiausiai baigiasi)

Kas vyksta atvykus į Vokietiją?

Pirmiausia – iškrovimas. Jei yra liftas – puiku. Jei ne – laiptai. Vokietijos namų laiptai dažnai siauri ir vingiuoti, todėl dideli sofos gali nepatekti. Turėkite planą B (pavyzdžiui, iškeliant pro langą su kranu - o taip, būna). Ir pagalvokite apie savo kaimynus – jei užblokuosite laiptinę dviem valandom, gausite pranešimą iš "Hausverwaltung".

Kas jei tamsu ir neleidžia triukšmauti?

Vokiški namai turi griežtas taisyklės ("Ruhezeit"). Jei atvyksite 23 valandą ir pradėsite barškinti dėžėmis – gali būti iškviesta policija. Pabandykite susitarti dėl iškrovos rytoj arba užsidėkite daiktus į garažą (jei tokio yra). Nepykite, toks jų mentalitetas – ramybė ir tvarka.

Ar galima užsakyti "iškrovą į kambarį"?

Taip, tai standartinė paslauga, kai viskas statoma į nurodytą kambarį. Jei norite, kad jie išpakuotų ir padėtų ant lentynų – tai jau kita istorija (ir kaina). Geriausiai susitarti dėl to, kur turi būti kiekviena dėžė (nuplakščiuokite langą su kambario pavadinimu: "Vaikų", "Miegamasis").

Kaip patikrinti, ar viskas sveika?

Tiesiog iš karto, kol vairuotojas dar ten. Atidarykite dėžes su brangiausiais daiktais. Jei ko nors trūksta arba yra sulūžę – parašykite tai į aktą (protokolą). Nepasirašyk "viskas tvarkoje", jei nėra. Po to, kai vairuotojas išvažiuoja, bus per vėlu gąsdinti firmą. Vienas klientas pasirašė, o vėliau teigė, kad trūksta televizoriaus. Ne, nieko negavo.

Ar paima šiukšles (popierių, dėžes)?

Kai kurios įmonės tai daro už papildomą mokestį, kitos ne. Paprastai vairuotojas gali suslankstyti dėžes, bet tave paliekti su kalnu popieriaus. Susitarkite iš anksto, ar nori "Full service" ar tu pats nuneši į "Papiercontainer". Vokietijoje tai labai paprasta - yra specialios konteineriai, bet reikia juos rasti.

Ką daryti su baldų surinkimu (montavimu)?

Tai dažniausiai atskira paslauga. Persikraustymo į Vokietiją eiga baigiasi ne tada, kai paskutinė dėžė atkeliauja, o kai turi kur miegoti. Jei nemoki surinkti lovos – sutark su meistru. Daugelis firmų turi partnerių Vokietijoje, kur tai daro profesionaliai. Nenaudok vokiškų instrukcijų be vokiško žodyno – tai prarasite valandas.

Kas daryti, jei kažkas sugedo kelyje?

Jei pastebi žalą iš karto – žymėk. Jei pastebi vėliau (pvz., atidarius kompiuterį po savaitės) – skambink firmai. Turi draudimą (tikimės). Būkite kantrūs, bet reiklus. Tenka daug dokumentų pateikti (nuotraukos, apžiūros protokolas). Geriau pasidaryk nuotraukas prieš išvežimą ir po iškrovimo.

Ar galima užsakyti iškrovą be vokiško kalbos mokėjimo?

Vairuotojai dažnai moka angliškai ar rusiškai, bet ne vokiškai. Jei tu nemoki nei vieno - gali būti problemų susitarti dėl to, kur dėti dėžę. Geriau turėti "kelioninės" kalbos žodyną arba draugą, kuris gali atvažiuoti padėti pagrindiniu metu.

Kaip atrodo persikraustymo į Vokietiją eiga galutinai?

Kai paskutinė dėžė tuščia, o vairuotojas išvažiavo, tu gali nuspręsti – ar tai verta. Dažniausiai - taip. Nors buvo streso, blauzdos skaudėjo nuo laiptų, o piniginė plonesnė, bet dabar tu esi savo namuose. Paskutinis patarimas – pasiduok šampano (arba alaus, jei Vokietijoje) ir ilsėkis. Tu tai nusipelnai.

Išvada

Taigi, kaip ir matote, visa ši istorija nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Persikraustymo į Vokietiją eiga yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja kantrybės, planavimo ir, svarbiausia, realumo. Nėra prasmės tikėtis, kad viskas vyks pagal planą, kaip laikraštyje, bet jei pasiruošsite blogiausiam scenarijui, geriausias jus nustebins. Svarbiausia – rinkkitės patikimus žmones ir nebandykite sutaupyti ant visko. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų sofa įeis pro duris!