Kokį transportą rinktis persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo šeimų, kurios visus daiktus sutalpina į vieną „Opel Astra“, iki tų, kurie pervežia pusę namų, kaip būtų persikeliant į kitą planetą. Kiekvienas kartas, kai reikia organizuoti persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą, yra kaip naujas nuotykis, kartais linksmas, kartais nervuojantis, bet visada įdomus. Dažniausiai žmonės susiduria su tais pačiais klausimais: ką daryti su baldais, ar telpa šaldytuvas, ir kodėl kainos skiriasi dvigubai. Čia nėra jokios tikros mokslo, o labiau praktikos ir gero „gut feeling“ reikalas. Tad pasikalbėkime paprastai, be jokių oficialių atsakymų, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus.

Pagrindiniai dalykai, apie kuriuos galvojate (ir apie kuriuos turėtumėte)

Ar tikrai verta rinktis didelę sunkvežimį, jei daiktų nėra daug?

Sakykime tiesiai, jei turite tik kelias krepšys drabužių ir du lagaminus, sunkvežimis – tai per daug. Persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą maža krovinine mašina ar net tiesiog didesnis mikroautobusas užteks visiškai. Didelė mašina kainuoja brangiai ir dar reikia mokėti už vairuotojo poilsį, o jei jis važiuos tuščias grįžtant – tai pinigai vėjui. Kartais žmonės perka didžiulius „krovininukus“ vien dėl to, kad atrodo patikimiau, bet vėliau gailisi, kai mato sąskaitą. Geriau suskaičiuoti tūrį ir rasti vidutinės talpos transportą, bus ir pigiau, ir greičiau, nes jis lengviau įvažiuoja į miestus.

Kiek laiko paprastai užtrunka toks kelias?

Standartiškai, jei kelias „švarus“, tai nuo Berlyno iki Vilniaus važiuojant maždaug 12–14 valandų. Bet, žinoma, visada kažkas įvyksta – arba remontas Lenkijoje, arba sulaikomas vairuotojas pasienio punkte (nors jis ES, bet kartais tikrina). Taip pat reikia prisiminti, kad tai ne tik vairavimas, bet ir pakrovimas bei iškrovimas. Tad jei jums sako, kad atvyks rytoj, tai geriau tikėkis po rytojaus. Vakar vienas klientas skambino, kad jo daiktai jau važiuoja, bet pasirodo, vairuotojas užstrigo prie Kauno dėl techninių priežiūrų. Tai nėra jokia tragedija, tiesiog reikia kantrybės.

Ar saugu duoti brangius daiktus atsitiktiniems vairuotojams?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žinoma, yra rizika, bet jei pasirinksite normalią firmą, o ne „gudruolį“ iš skelbimų lentos, turėtų būti gerai. Visada rekomenduoju sudaryti CMR sąskaitą – tai toks dokumentas, kuris patvirtina, ką vežate. Jei kažkas dingsta ar lūžta, turiu pagrindą reikalauti atlyginimo. Pats mačiau situaciją, kai vairuotojas „pamiršo“ padėti dėžę su televizoriumi į mašiną, ir ji taip liko kieme. Na, laimei, kaimynas pastebėjo. Bet be dokumentų būtų labai sunku įrodyti, kad ta dėžė ten buvo.

Kas dėl to, kad vairuotojas gali tiesiog pavogti daiktus?

Žinoma, tokios baimės yra. Profesionaliose firmose vairuotojai turi licencijas, jiems duodami patikimi transporto priemonės, todėl jie ne taip paprastai nusprendžia pavogti sofą. Be to, dauguma mašinų dabar turi GPS stebėjimo sistemas, matome, kur jie stovi ir kiek laiko. Jei mašina stovi vietoje per ilgai be priežasties, tuomet skambinama ir klausiama, kas vyksta. Tačiau, jei pasamdysite ką nors „iš gatvės“ be sutarčių, tai rizika didžiulė. Geriau užsidirbti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, jei tai yra krovininė transporto priemonė, skirta tik kroviniams, ten negalima keleivių. Tačiau realybėje dažnai važiuojama ir taip, ypač jei tai yra mažesnis mikroautobuso tipo transportas. Tiesiog reikia susitarti iš anksto. Kai kurioms firmoms tai draudžiama dėl draudimo sąlygų, kitoms – ne problema. Aš asmeniškai nesu didelis šios idėjos fanas, nes 10–12 valandų praleisti sėdint šalia vairuotojo, kuris klausosi savo muzikos ir verkščina prie vairo, nėra labai patogu. Geriau leiskite jiems dirbti, o patys susikraustykite lėktuvu ar traukiniu.

Kainos ir pinigai (visada skauda)

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Kainos svyruoja kaip orai. Už mažą mašiną (pvz., 3,5 tono) gali tekti mokėti nuo 500 iki 800 eurų, priklausomai nuo atstumo (ar tai Miunchenas, ar Berlynas). Jei reikia didesnio sunkvežimio su liftu, kaina šokteli iki 1200–1500 eurų. Dar reikia prisidėti pakavimo medžiagas, jei jų neturite. Kartais žmonės stebisi, kodėl taip brangu, bet pamiršta, kad degalai Lenkijoje ir Vokietijoje nebe tokie pigūs, o vairuotojas taip pat nori uždirbti. Jei kas siūlo pervežti visus daiktus už 200 eurų – tai tikrai kažkas negerai, tikriausiai jūsų daiktai važiuos į antrą ranką.

Ar mokėti už dieną ar už atstumą?

Dažniausiai firma pateikia fiksuotą kainą už visą maršrutą. Tai patogiau ir jums, ir jiems, nes nėra staigmenų. Kartais pasitaiko užklausų, kai žmonės nori mokėti už valandą, bet tada vairuotojui nėra stimulo važiuoti greitai – jis gali stovėti prie kavos ir uždirbti daugiau. Fiksuota kaina apima viską: kelią, degalus, vairuotojo darbą. Vienintelė papildoma išlaida gali būti, jei reikia naudoti liftą arba jei yra sunkiai įveikiamas privažiavimas (pvz., senamiestyje, kur negali važiuoti didelė mašina).

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai taip. Profesionalios firmos paprašo nedidelio avanso (10–20 proc.), kad užtikrintumėte, kad jūsų užsakymas rimtas. Jei atšaukiate paskutinę minutę, jie jau praranda laiką ir galimą kitą užsakymą. Aš nebūčiau labai nuliūdęs, jei prašo 50 eurų avansu – tai normali praktika. Bet jei kas nors reikalauja mokėti 100 proc. iš anksto per neaiškias sistemas – bėkite. Kartais turiu klientų, kurie pergyveno dėl to, bet pasirodo, viskas vyksta saugiai.

Kas dar gali padidinti kainą?

O, čia yra keletas smulkmenų. Pavyzdžiui, jei reikia neįvežti daiktų į kambarį, o tik įleisti kieme – pigiau. Jei reikia nešti į penktą aukštą be lifto – brangiau. Taip pat, jei persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą turite ką nors ypatingo, kaip pianinas, safas ar labai brangūs paveikslai, reikės specialios įrangos ir žmonių. Vienas kartas teko vežti milžinišką akvariumą su vandeniu – tai buvo iššūkis ir kainavo beveik dvigubai daugiau nei įprasta sofa, nes reikėjo labai greitai važiuoti, kad vanduo nesušoktų.

Ar galima sutaupyti dėl to, kad važiuoja tuščia mašina į Vokietiją?

Tai vadinama „grįžtamuoju reisu“. Kartais tikrai pavyksta gauti geresnę kainą, jei firmai tenka važiuoti tuščia mašina atgal į Lietuvą arba į Vokietiją. Tiesa, tokių pasiūlymų nėra dažnai ir reikia tiksliai derinti laiką. Jei galite laukti savaitę-dvi, kol atsiras toks maršrutas – puiku. Bet jei jums reikia išvykti rytoj, greičiausiai teks mokėti pilną kainą. Visada verta paklausti, ar neturi kažko planuoto toje dienoje.

Baldai, dėžės ir viskas, kas telpa (ar netelpa)

Kaip geriausiai supakuoti baldus?

Idealiai – išmontuoti. Bet aš suprantu, niekas nenori vėliau vėl rinkti spintos su šimtu varžtų. Todėl bent jau reikia nuimti duris, jei jos didelės, ir viską įvynioti į burbuliukų plėvelę. Kartais žmonės sako: „O, ši sofa tvirta, nereikia nieko“. O paskui atvyksta su įbrėžimais nuo kitų daiktų. Persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą kelyje būna daug duobių, todėl baldai gali šokti. Geriau perdaryti dar kartą su plėvele, nei vėliau liūdėti.

Ar dėžės turi būti specialios?

Ne, nebūtinai. Tiesiog jos turi būti stiprios. Nenaudokite senų, drėgnų dėžių iš parduotuvės po daržovių – jos gali neišsilaikyti, jei ant jų padėsite kažką sunkesnio. Stiprios, storos sienelės – tai svarbiau nei dėžės grožis. Kartais klientai bando taupyti ir renka tas pačias dėžes, bet kai viena išsilydo su visais jų indais viduje... tai nėra gražu vaizdas. Gerkite daugiau alaus, kad turėtumėte dėžių (juokuoju, bet tikrai geriausios dėžės yra iš po alkoholio, jos labai tvirtos).

Ką daryti su šaldytuvu?

Labai svarbu: jį išjungti bent prieš 24 valandas prieš kelionę! Turiu atvejų, kai žmonės išjungia ryte, o vakar jau jį krauna. Rezultatas – vanduo viduje susirenka į apačią, o kai mašina važiuoja ir suka, tas vanduo išsilieja pro visas angas ir uždaro visas kitas dėžes. Kvapas... o dieve, tas kvapas. Taip pat, palikite šaldytuvo duris atviras, kad neužtiktų pelėsis. (Beje, jei tenka ilgai stovėti pasienyje, kartais gali pradėti šlapoti, bet tai retai).

Ar įmanoma pervežti augalus?

Įmanoma, bet yra rizika. Žiema gali užšalti, vasarą – išdegti. Jei turite brangų orchidėją, geriau vežti ją su savimi keleiviniame automobilyje. Dideli, atsparūs augalai paprastai nenukentėja, jei juos uždengiate ir laikote ne prieš saulę. Vienas kartas teko vežti didelę palmę, kuri užėmė pusę mašinos. Vairuotojas buvo labai nustebęs, kai pamatė „keleivį“ galinėje veidrodyje. Bet atvyko sveika.

Ar galima krauti bet ką į mašiną?

Ne viskas. Negalima vežti pavojingų medžiagų (benzinas kanistruose, sprogmenys), gyvūnų (be specialių dokumentų ir sąlygų), ir t.t. Kartai žmonės bando paslėpti keletą kanistrų su degalais, nes Vokietijoje brangiau, bet draudimas to neleidžia – gali prarasti visą krovinių draudimą. Taip pat nerekomenduoju krauti labai jautrių elektronikos dalių be specialaus pakavimo, jei mašina nėra „vibruojanti“ (tokios retai būna).

Buitinės smulkmenos ir problemos

Kas daryti, jei pasienio pareigūnai sustabdo?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Schengeno zonoje, kroviniams vis dar gali būti patikros, ypač jei mašina atrodo įtartai arba vairuotojas elgiasi keistai. Jei viskas tvarkinga – yra CMR sąskaita, daiktų sąrašas – tai greitai praleidžia. Tiesa, kartais gali trukti valandą ar dvi, nes jie tikrina, ar nėra nelegalių cigarečių ar kitų daiktų. Geriau nieko neslėpti ir turėti visus dokumentus paruoštus. Aš pats mačiau, kaip vieną mašiną išbraukė iš kelio dėl to, kad vairuotojas neturėjo tinkamo leidimo vežti tam tikrą techniką.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Nebūtinai. Dažnai tai yra ukrainiečiai, baltarusiai ar net vokiečiai. Jei jums svarbu, kad vairuotojas suprastų tikslias instrukcijas (pvz., kur pastatyti dėžę), geriau iš anksto pasirūpinti vertėju arba pasirinkti firmą, kurios vairuotojai kalba bent lietuviškai arba rusiškai. Kartais nutinka komedijų, kai rankomis rodoma, kur reikia nešti sofos, ir ji gauna atgal nugariais. Tai ne fatalu, bet laiko laiko.

Kas dėl maisto ir gėrimų pervežimo?

Maisto produktus vežti galima, bet reikia atidžiai pažiūrėti, ar jų galiojimo laikas nebaigiasi. Ypač mėsos ir pieno produktų. Žiema tai nėra problema, vasarą gali sugesti. Alkoholį vežti taip pat galima, bet tam yra ribojimai (kiek butelių vienam asmeniui). Jei bandysite vežti dešimt dėžių vyno, tai gali būti įvertinta kaip prekyba, o ne asmeninis naudojimas. Tada gausite didelę mokesčių sąskaitą. Geriau geriau išgerti ten, Vokietijoje (vynas ten puikus).

Ar galima užsisakyti paslaugą savaitgaliu?

Galima, bet tai papildomai kainuos. Vairuotojai taip pat turi poilsio dienas, o jei jis dirba šeštadienį ar sekmadienį, reikia mokėti viršvalandžius. Be to, dauguma sandėlių ir parduotuvių (jei reikia kas paimti daiktus) savaitgaliais nedirba. Tad jei norite sutaupyti, geriau planuokite persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą darbo dienomis. O jei skubate – mokėkite ir nebesigilinkite.

Kas jei mašina sugenda kelio viduryje?

Tai, deja, nutinka. Mechanikos dalykai. Jei mašina sugenda, firma turi siųsti kitą arba remontuoti šią. Jūsų daiktai paprastai yra apdrausti, todėl neprarastumėte jų vertės, bet laiko prarasite daug. Vienas kartas kliento sofa taip ir liko kažkur prie Varšuvos tris dienas... na, buvo baisu, bet galiausiai atvyko. Tokiu atveju reikia kantrybės ir nuolat skambinti dispečeriui, kad jis jaus spaudimą.

Dokumentai ir oficialumai (nuobodžiausia dalis)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Paprastai pakanka asmens dokumento ir CMR sąskaitos-faktūros, kurioje išvardyti daiktai. Jei pervežate brangius daiktus (virš 10 tūkst. eurų vertės), gali reikėti papildomų deklaracijų, kad neįtarę muitinės pareigūnai ne manytų, kad tai prekyba. Bet paprastam persikraustymui tai nebūtina. Pasirūpinkite, kad sąskaitoje būtų tikslus adresas ir telefonas, kad vairuotojas netektų ieškoti jūsų kaimynystėje.

Ar reikia deklaruoti pervedamus pinigus?

Jei vežate grynaisiais pinigais sumą, didesnę nei 10 tūkst. eurų, tai būtina deklaruoti. Tai ES taisyklė. Jei ne, gali juos konfiskuoti. Bet kas perveža šią sumą grynaisiais? Geriau pervesti kortele. O jei turite šiek tiek pinigų kišenėms (pvz., 500 eurų), nieko deklaruoti nereikia, niekas nebeskaičiuoja smulkių sumų.

Kaip užtikrinti, kad daiktai atvyks sveiki?

Be CMR, dar galima užsakyti „krovinių draudimą“. Jis kainuoja papildomai (apie 2–3 proc. nuo vertės), bet jei staiga užsidega sandėlis arba mašina užlenda į duobę ir viskas sudūžta, jums bus išmokėta pinigų. Be draudimo, jei įvyksta nelaimė, gausite tik tas sumas, kurias įrodysite, o tai be vertinimo labai sunku. Aš visada patariu draustis, jei vežate brangius baldus ar techniką.

Ar reikia sąrašo daiktų?

Labai praverčia. Nereikia būti labai detaliam („2 poros kojinių“), bet „2 dėžės su virtuvės reikmenimis“, „1 sofa“, „1 stalas“ – tai būtina. Be to, tai padeda vairuotojai supakuoti mašiną taip, kad sunkesni daiktai būtų apačioje. O jei dingsta dėžė, galite parodyti, kad ji buvo sąraše. (Nors tikrai tikiuosi, kad niekas nedings).

Kas dėl elektroninės prekybos įstatymų?

Jūsų tai neturi rūpėti, jei tai asmeniniai daiktai. Jei bandysite vežti 10 naujų „iPhone“ dėžių, tai gali būti įvertinta kaip verslas, ir tada jau gausite nemalonumų. Bet jei vežate savo seną kompiuterį, televizorių ir skalbimo mašiną – viskas tvarkoje, mokesčių nereikia. Nerašykite „naujas“ sąraše, jei jis naudotas, kad kiltų nereikalingų klausimų.

Vairuotojai ir jų įpročiai (ką tik jie žino)

Ar vairuotojai dirba pavargę?

Dabar yra griežtos tachografo taisyklės. Jie negali važiuoti be poilsio. Tai jums gali kainuoti laiko, jei reikia skubėti, bet saugumo sumetimais tai gerai. Nebuvo taip seniau, kai važiuodavo 20 valandų iš eilės, bet dabra Europoje tai nebegalima. Taigi, jei vairuotojas sako, kad turi sustoti ir miegoti – jis turi teisę. Nesikibkite į jį.

Kur jie miega?

Dideliuose sunkvežimuose yra lovų virš kabinoje. Jie statosi parkuose arba degalinėse, kur yra specialios vietos. Kartais stovi priešais jūsų namą ir miega ten, laukdami ryto. Vienas klientas išsigando, kai pamatė vyrą, miegantį mašinoje prie jo langų, bet tai normali kasdienybė. Jie tiesiog dirba ir tils kur gali.

Ar jie gali padėti iškrauti daiktus?

Taip, dažniausiai tai įeina į kainą, jei nėra sakoma kitaip. Bet jie nėra perkėlikėjai – jie padės nuleisti dėžę iš mašinos arba nesti ją į namus, jei tai netoli. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai jau gali būti papildomas mokesčis arba reikia susitarti atskirai. Nereikia naudojti jų kaip nemokamų darbuotojų sunkiam fiziniam darbui, jie gali tiesiog atsisakyti.

Kas jei vairuotojas būna nemandagus?

Nutinka. Jie žmonės, kaip ir visi. Kartai pavargę, kartai blogai nusiteikę. Jei jis elgiasi nepriekaištingai, bet tiesiog tyliai, geriau neberėkti. Jei daro pažeidimus arba negerbia jūsų turtą, tuomet skambinkite firmai. Aš girdėjau istoriją, kai vairuotojas metė dėžę ant žemės, nes buvo piktas, kad užtruko. Tokiu atveju reikalaujite kompensacijos. Bet dažniausiai jie normalūs vyrai, kurie nori tik atlikti darbą ir važiuoti toliau.

Ar jie turi savo įrankius?

Taip, turėtų turėti pagrindinius: žirkles, plėstuką (dėžėms atidaryti), kai kada ir atsuktuvus. Jei jums reikia išmontuoti something sudėtingą, geriau pasirūpinkite patys, arba klauskite iš anksto, ar jie gali tai padaryti. Ne visi yra meistrai, kai kuriems užtenka ir rankų, o kai kurie sugadina varžtus. Geriau būti atsargiam.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kada geriausia kreiptis į firmą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus laikas – 2–3 savaitės prieš planuojamą persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą. Tada galite rinktis datas ir kainas. Jei skambinate rytoj ir sate, kad reikia važiuoti šiandien – tai kainaus brangiai ir gali būti, kad niekas nepriims. Ypač pavasarį ir rudenį, kai visi grįžta iš atostogų, yra „pikas“.

Kas daryti, jei atvyksta sužaloti daiktai?

nedelsiant darykite nuotrasas. Parašykite pastabą CMR dokumente („pastebėta įtrūkusi koja“). Nepasirašykite dokumento, kol viską nepatikrinote. Vėliau bus per vėlu įrodyti, kad tai ne jūs padarėte. Firmos žino tai ir stengiasi išvengti problemų, bet jūs turite būti budrūs.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad ne. Pigiausiai dažnai dirba tie, kurie taupo ant visko – degalų, draudimo, vairuotojo atlyginimo. Tai gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai atvyks vėluoti, sugadinti arba visai nebeatvyks. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su geromis atsiliepimais. (Nors, žinoma, visada turi viltį, kad rasite tą vieną genialų ir pigų variantą).

Ar galima tikėtis, kad viskas vyks taip, kaip planavote?

Tikriausiai ne. Kažkas visada pasikeis – vairuotojas pavėluos valanda, lietus lietus, arba pasirodys, kad tų dėžių yra daugiau, nei planavote. Svarbiausia – išlikti ramiam. Nervai ir rėkimas situacijos nepagerins, tik pablogins vairuotojo nuotaiką. Geriau pasidaryti kavos ir palaukti.

Ko labiausiai bijo klientai?

Daugiausia bijo, kad daiktai dings. Ir tai pagrindinis baimės šaltinis. Todėl visada pasakykite vairuotojui, kur yra labiausiai vertingi dalykai, kad jį galėtų padėti arba saugiau uždaryti. Kartais tiesiog užmirštama pasakyti, kad vienoje dėžėje yra auksiniai žiedai, ir ji eina į bendrą krūvą.

Ar aš pats galčiau važiuoti su savo automobiliu?

Jei daiktų nedaug ir turite trailerį (priekabą) – kodėl ne? Tai bus pigiausia. Bet jei reikia vežti butą, tai bus neįmanoma. Be to, vairuoti su pilna priekaba 1000 km – tai didelis nuovargis ir rizika. Profesionalai tam ir yra, kad jums nereikėtų rūpintis technika.

Trumpa išvada

Viskas su tuo persikraustymu yra ne taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia – pasirinkti patikimą žmogų, susitarti dėl kainos ir dokumentų, o tada tiesiog laukti, kol jie atvyks. Persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą visada yra tam tikrų rizikų, bet su gera parengtimi viskas įvyks sėkmingai. Tikiuosi, mano patirtis padės jums išvengti tų klaidų, kurias dažnai daro naujokai. Sėkmės kelyje ir greito įsirengimo naujuose namuose!