Kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos: praktinio patarimai

Sveiki, tėvai. Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, maždaug nuo 2000-ųjų pradžios, ir nemažai matęs esu. Kasdien gaunu laiškų ar skambučių, kai žmonės sulaiko kvapą ir klausia: „Ką daryti?“ Dažniausiai kalba eina apie techninę pusę, nes rinktis transportą iš Vokietijos – tai ne tik važinėti po „Mobile.de“. Ten yra ir kelių mokesčiai, ir vokiškas griežtumas, ir tai, kad senas „būstas” gali numirti tiesiogiai ant Kelsterbacho žiedo. Todėl šiandinį pokalbį noriu skirti būtent tam, kaip išsirinkti ir neapsigydyti galvos skausmo, kai ieškote atsakymo į klausimą, kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos. Sako, kad akis bijo, o ranka daro, bet čia rankas reikia turėti stiprias, o galvą – šaltą.

Pagrindiniai techniniai dalykai ir variklių pasirinkimas

Ar verta ieškoti tik Vokiškos registracijos?

Neapsisukite. Vokiška numerėmis lankoma greičiau, bet jei perkate techninę per Lietuvą, o numerius laikote vokiškus – tai galvos skausmas. Draudimas, techninė apžiūra... viskas ten. Geriau jau imti normalų „metaliuką“ su technika ir užregistruoti čia, nebent jums tik viena kelionė reikalinga. Tada, žinoma, kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos, jei važiuojat tik į vieną pusę, gali būti ir su vokiškomis temomis, bet ilgalaikiai tai neapsimoka.

Ar 2.0 TDI variklis stipriausiais laikomas?

Galbūt stipriausiu ne, tikrai populiariausiu. Jis ekonomiškas, dalys pigios (kaip ant žirno), bet šių variklių būna daug su „krapštais“. Jei žiūrite kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos ilgam, 2.0 yra auksinis vidurkis. Esu matęs, kaip jie nuvažiuoja po 500 tūkst. km, jei buvo prižiūrėti. Kitas variantas – 2.3 arba vokiškas „dviejų litrų“ didelis variklis, bet kuras tai geriau (tikrai geriau) kainuoja.

Ką daryti su AdBlue problemomis naujesniuose modeliuose?

Tai nenaudingiausia dalyka, kas išrasta. Jei turite 2015 metų ar naujesnį „Sprinterį“ ar „Transitą“, be AdBlue nevažiuosite. Vokietijoje statybiniuose marketuose (pavyzdžiui, Bauhaus ar Obi) jo pilnais krepšiais, bet kaina... velnias. Jei planuojate daug važinėti, reikia pagalvoti, kur saugoti indą, kad neužšaltų žiemą. Yra chebrų, kurie išjungia šitą sistemą, bet tai nelegalu, o techninėje nepraeisite (nors kai kur... aišku, praeina, bet neapsakysiu).

Ar verta imti benzininį variklį?

Jei jūsų biudžetas leidžia nekreipti dėmesio į degalų sąnaudas, kodėl gi ne? Tačiau jei verslas, tai benzinas suvalgys pelną. Vokietijoje benzinas brangesnis už dyzelinį, o mikroautobusas, pakrautas iki stogo, kaip vėduoklė. Dirbau su viena firma, kiečiai, kurie vežė brangius baldus ir važinėjo benzininiais „Volkswagen“ tiekėjais, sakydavo, kad važiuoja sklandžiai, bet pinigai degtuvėje. Taigi, dyzelis – karalius.

Ar sunku surasti dalis neįprastiems modeliams?

Jei nusipirksite ką nors egzotiško, pvz., „Renault Master“ su automatine pavarų dėže (senesnė), tai gausite bėdų. Mechanikai čia juokiasi, kai mata tokius vargšus. Geriau imti tai, ką kiekvienas „šrotas“ turi kieme – „Sprinteris“, „Transitas“, „Ducato“. Dalis sutvarkyti galima tame pačiame kaime, kai lūžta. Nors kartais ir kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos, nusprendžia ne protas, o kaina skelbime, tai vėliau pasigailite.

Krovimo tūris ir kėbulo tipai

Ar reikalingas aukštas stogas (H2)?

Nebūtinai. Jei vežate metalo laužą ar padangas, aukštas stogas tik stabdys vėją. Bet jei baldai ar dėžės, aukštas stogas pravers. Vokietijoje dažnai būna garažai su žemu įvažiavimu, todėl ten aukščiau nepraeisite. Žinoma, Lietuvoje aukštas „metaliukas“ patogiau, bet įsivaizduokite, kad bandote įvažiuoti į sandėlį Briuselyje ir prilaikote ventiliacijos angą... tai būna neparanku.

Ką daryti, jei daiktai telpa tik įpusėj?

Tai klasika. Klientas sako: „Važiuok, trys „Euro“ paletės“. Atvykstate – o tai ne trys, o pilnas namų ūkis. Tuomet prasideda galvojimas. Jei klausiatės, kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos, kad neturėtumėt tokių problemų, imkite ilgą bazią (L4). Nors važiuoti per miestą bus kančia (parkavimasis, posūkiai), bent jau nešiosite viską. O trumpą bazę (L2) imkite tik jei tikrai tikrai tikrai žinote, ką vežate.

Ar verta statyti lentynas viduje?

Kai pervežate smulkius daiktus (įrankius, detales), be lentynų nieko nebus. Viskas susimuš į vieną keklę. Bet jei tai kėdės ar stalai, lentynos tik valgo tūrį. Esu matęs, kaip važinėjau vienas vairuotojas su „Fiat Ducato“, kuris buvo apkalotas lentynomis iš vidaus, net kablynais. Sakė, kad veža statybines medžiagas, bet iš tikrųjų tiesiog galėjo įdėti daugiau. Tai priklauso nuo jūsų specifikos.

Kaip užtikrinti, kad krovinys nelenda?

Jokiu būdu nenaudokite tik virvų! Vokietijoje policija (Autobahnpolizei) tai mato iš toli. Užfiksuos – bauda didelė, o dar gali priversti iškrauti viską ir užfiksuoti pažeidimą. Reikia įrangos: rėmų, diržų (gurtų), o jei kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos norite sužinoti iš patirties, pasidarykite grindis su „įtvarais“ (Euro paletėms). Tada užsifiksuojate vienu smūgiu ir ramiai miegate.

Ar galima pervežti keleivius ir krovinius tuo pačiu?

Teoriškai galima, jei turite duomenų (taip, vokiškai vadinasi „Daten“), kas yra beveik neįmanoma gauti. Jei sulaiko jus su pilna krovežiu ir sėdinčiais žmonėmis galin, pasakykite viską, ką norite, nes tai nelegalu (išskyrus nereikšmingus keleivius). Nebūkite kvailys, geriau padarykite du reisus. Dirbau su viena šeima, kuri vežė namų daiktus ir vaikus ant jų (be saugos diržų)... vaizdas buvo baisus.

Finansinė pusė ir biudžetas

Kiek realiai kainuoja geras mikroautobusas Vokietijoje?

Jeigu norite kažką ne visai supuvusio, žiūrėkite link 5–8 tūkst. eurų. Už mažiau rasite tik „šrotą“, kuris atsiras prieš pirmąją sankryžą. Žinoma, yra ir brangesnių, 15 tūkst. ir daugiau, bet tai jau kitas lygmuo. Pagrindas ne kaina, o rida. Jei rida maža, o kaina žema – bėkite toliau, tai arba suktas, arba po katastrofos.

Ar verta imti lizingą?

Verslui – taip, mokesčiai mažesni. O jei nori paprastai vežti „savą reikalą“ iš Vokietijos, geriau nupirkti už gryną pinigą. Lizingo draudimas, įmokos... viskas suvalgo maržą. Kiekvieną kartą, kai susiskaičiuoju, kiek kainuoja vienas kilometras, aš šoku. (Tai ne taip, kartais būna ir gerai, jei klientas moka gerai).

Kaip susitarti dėl kainos su pardavėju?

Vokiečiai nekalba. Kaina yra kaina. Negalima kaip čia „prie durų“ susitarti. Galima tik jei jau parašėte „VB“ (festpreis) ir sužiūrėjote techninę būklę, tada galima šiek tiek nuplūsti. Bet jų mentalitetas kitoks – jei sutarė, tai žodis. Čia ne turgus, kur gali sumesti šimtą eurų vien taip.

Ar brangu juos remontuoti Vokietijoje?

Labai brangu. Net paprasta tepalų keitimas gali kainuoti kaip pusė bako degalų čia. Jei ką nors lūžta kelyje, stenkitės nuvažiuoti iki Lenkijos ar Čekijos, ten pigiau, o dar geriau – iki Lietuvos, jei važiuoja. Kartą turėjau problemą su „Sprinterio“ stabdžiais netoli Miuncheno – užėmė 400 eurų, o čia padariau už 80.

Kiek degalų suvartojami?

Vidutiniškai 10–12 litrų šimtui. Bet jei pilnas krovinius, o dar ir kalvos (Vokietija ne visai lygi), gali ir 15 iššokti. Taip pat, kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos, jei norite taupyti, turi žiūrėti ne tik variklį, bet ir aerodinamiką. Senasis „Volkswagen T4“ tai kaip vėjo malūnas.

Kelionės eiga, vairavimas ir patirtis

Ar sunku vairuoti tokius „metaliukus“?

Pirmą kartą - siaubingai. Jūs nejaučiate galinio ratų ribų. Atsuktas raktas (vairas) tampa jūsų geriausiu draugu, bet jį reikia mokėti naudoti. Vokietijoje greičiai dideli, o jei vėjas šonan (prieš vėją? ne, šonan), automobilį gana stipriai numeta. Ypatingai tuščias. Užpildytas jis važiuoja geriau (stabiliau).

Kur naktoti kelyje?

Nebegalima tiesiog užšokti prie kelio. Vokietijoje tai griežtai. Reikia Rastplatz (poilsio aikštelės). Geriausios yra mokamos, su dušais, bet yra ir nemokamų. Bet nemokamose dažnai tupi keletas rikiuotės ir gali būti pavojinga. Kartą naktį man buvo bandyta „išardyti“ „Transitą“ olandijoje, tik dėl to, kad užmiegojau tiesiog prie kelio. Nėra to nuobodaus kaip girdėti, kaip kažkas kažką bando atidaryti.

Kas dėl greičio matuoklių?

Vokietijoje jų daugiau negu lietuvių turguje. Ir tie slapti (tiesiai juodieji skrynės). Jei leidžiame 100 km/h (mikroautobusams dažniausiai), tiesiog laikykitės to. Baudos ateina po pusmetis į namus su papildoma komisine už tvarkymą. Nebūkite herojai, jie ten turi tiksliai užregistruotus visus numerius.

Ar dažnai sustoja muitinėje?

Jei važiuojate per Lenkiją (pavyzdžiui, Švecicą), tikrinimai retokai, bet vyksta. Dažniau sustoja jei važiuojate „per sieną“ ne į ES (pvz., į Ukrainą ar Baltarusiją). Tiesiog įsitikinkite, kad turite CMR drėgmę (ne, ne drėgmę, o dokumentą) ir daiktų sąrašą. Be CMR gali sulaikyti ilgai, kol aiškinsitės, kas čia per prekės.

Kaip elgtis su blogais keliais?

Vokietijoje keliai idealūs, bet kai tik įvažiuojate į Lenkiją ar prie pat pat sienos Lietuvoje, prasideda „lenktynės“. Jei kėbulas per daug apkrautas, pakaba skamba kaip šventinės varpelnės. Todėl, kai renkatės kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos, žiūrėkite į pakabos būklę. Ar nesusitiesinėja, ar nėra tepalų tekančių?

Pasirinkimas: konkretūs modeliai ir pabaigos

Kodėl „Mercedes Sprinter“ vadinamas karaliumi?

Todėl, kad jis laikosi. Po 10 metų jis atrodo geriau nei kiti. Vairuojasi lengviau, vairas švelnus, o variklis (bent jau 2.2 CDI) gana patikimas. Dalys brangios, bet jos ir neleidžia taip dažnai lūžti. Jei turite biudžetį, imkite „Sprinterį“, nenuvilsite. Jis ir važiuoja geriau, ir parduoti lengviau (kaip ant kasos).

Ar „Fiat Ducato“ per daug „plastmasinis“?

Yra taip vadinamas „Italas“ – daug plastiko, vidaus apdailos kainuoja brangiai, o sulaupyja kaip niekas. Bet variklis (tai tas pats kas „Iveco“) – jautis. Tiesiog reikia tik saugoti kėbulą nuo rūdžių, nes jie rūdija kaip blogas obuolys. Jei kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos norite pigiau, „Ducato“ yra geras variantas.

O „Ford Transit“?

Naujieji „Transitai“ su varikliais gera, bet senieji (dar prieš atnaujinimą) buvo nelabai... kaip sakant, varikliai dažnai keisdami tepalus (sunkvežimio tipo). Jei radote seną „Transitą“, tikrai patikrinkite ar ne „šmaikšto“ (tai kai variklis dūmija kaip katilas). Anglas, bet linkęs į vargus.

Ar verta žiūrėti „Volkswagen Crafter“?

Tai tas pats „Sprinteris“, tik su „VW“ ženklu (anksčiau jie gamino kartu). Vokiška kokybė, patogus vairas, didelės galimybės. Kaina dažnai žemesnė už „Sprinterį“, o tas pats važiuoklė. Geras pasirinkimas, jei norite kokybės, bet mokėti mažiau už vardą.

Gal tu pagaliau pasakysi, ką imti?

Kadangi manau, kad jau visiems nusibodo skaityti, pasakysiu trumpai. Jei turite pinigų – imkite „Mercedes Sprinter“ su 2.2 varikliu ir ilga baze. Jei biudžetas ribotas – „Fiat Ducato“ ar „Peugeot Boxer“. Svarbiausia – nežiūrėkite į spalvą, o į ridadėlį (pakabą) ir variklio garsą. Ir nepamirškite paimti gerą kavos puodelį, nes kelias ilgas.

Išvada

Viskas aišku – pasirinkimas priklauso nuo to, ką ir kiek norite vežti. Nėra vieno idealiausio varianto, kuris tiktų visiems, nors kokį mikroautobusą pasirinkti pervežant daiktus iš Vokietijos klausimas dažniausiai suka ratą aplink tuos pačius modelius. Svarbiausia yra ne pamiršti, kad tai ne tik automobilis, tai jūsų verslo įrankis arba būdas parsivežti daiktų namo. Gerai pasiruoškite, patikrinkite istoriją (nepirkite „akli“), ir saugaus kelio. O jei kas nors neaišku – skambinkite, patarsiu kaip galiu ( tik neprašykite paskolinti ). Sėkmės kelyje ir saugių ratų!