Kodėl logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos nulemia sėkmę

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt trejus metus, per tą laiką matyta viskas – nuo krosnių, gabenamų neapjungiamose vilkikuose, iki tobulai suplanuotų pervežimų, kuriuos sugadina vienintelis vairuotojo nurijęs kanapės kepsnėlį. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog vežimas iš taško A į tašką B, bet realybėje logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos yra kur kas didesnė nei atrodo iš šalies. Be gero planavimo, siunta gali pasiekti adresatą vėliau nei numatyta arba visai nukeliauti į kitą šalį. Čia ne tik apie kuro kainas, bet ir apie tų daiktų saugumą, dokumentus ir žmogiškąjį faktorių. Tiesiog noriu paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių pavyzdžių iš vadovėlių.

Pagrindai ir kas tas vadybininkas daro

Kada reikia kreiptis į profesionalus?

Geriau tai daryti kuo anksčiau, o ne tada, kai dėžės jau stovi kieme ir dangus lyja. Mano patirtis rodo, kad idealus laikas yra bent savaitė-dvi iki kelionės, bet žinau, kad gyvenime būna visokia. Jei jums skubiai reikia nuvežti dalį baldų į Miuncheną, mes surasime būdą, tačiau kaina bus aukštesnė. Profesionalai tai ne tie, kurie turi brangius automobilius, o tie, kurie žino, ką daryti, kai sugedo sunkvežimis Lenkijoje. Taigi, kreipkitės, kai tik tiksliai žinote, ką norite vežti, ir nenorite rizikuoti savo nervais.

Ar verta vienam važiuoti su savo daiktais?

Jei turite tik kelias kales ir du lagaminus, turbūt ne, užteks ir mikroautobuso nuomos. Bet jei kalbame apie visą buto ar biuro logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos tampa akivaizdi – vienam tikrai neapsimokės kurti visos tos infrastruktūros. Be to, vairuoti 7,5 tonų sunkvežimį be teisių yra nelegalu ir pavojinga. Matau daug jaunuolių, kurie nuperka seną „Iveco“ ir važinėja po Vokietiją, o po kelių savaičių juos sulaiko policija arba tiesiog sugenda variklis. Geriau pasikrauti į reiso vietą ir gerti kavą, nei būti už vairo tris paras be poilsio.

Kaip išsirinki tinkamą pervežėją?

Nežinau, ar yra vienas universalus atsakymas, bet ačkū, nedarykite to pagal mažiausią kainą. Jei kas siūlo vežti pianiną į Štutgartą už 50 eurų – tai arba vagis, arba jo kelyje įvyks stichinė nelaimė. Žiūrėkite į įmonės patirtį, ar ji teikia draudimą, ir, svarbiausia, ar jie sugebėja normaliai kalbėti su jumis. Vieną kartą klientas pasirinko pigų vežėją iš skelbimo, jo daiktai važiavo tris savaites ir atvyko drigni, nes viršus nuplėšė. Geriau sumokėti šimtučiu daugiau ir būti ramiam.

Ar reikalingas draudimas?

Beveik visada, ypač jei vežate brangius daiktus ar baldus. Oficialiai įmonės turi atsakomybės draudimą, bet jo sumos dažnai būna mažos, pvz., 1-2 EUR už kg. Tai reiškia, jei dingsta 100 kg vertės televizorius, gausite tik keletą eurų. Todėl visuomet pasidomėkite papildomu draudimu arba „All risk“ polisu. Nors tai atrodo kaip papildoma išlaida, kai sunkvežimis užsidega (o tai retai, bet nutinka), tuoj susirūpinkite ne dėl pinigų, o dėl to, kad ką nors iš viso gausite. Geriau būti sausam nei vėliau gailėtis.

Kas nutinka, jei dėžė pradeda byrėti?

Tuomet susidaro painiava, kurią sunku išspręsti telefonu. Jei mes supakuojame, mes atsakome, jei jūs – tai jūsų problema. Esu matęs, kaip žmones deda indus į dėžes be užpildų, o važiuojant per „sleeping policemen“ Vokietijos miestuose viskas suskyla. Tad čia vėl tenka pasakyti, kad logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos pasireiškia ir būtent pakavime. Naudokite bubbeline plėvelę, tai nėra taip brangu kaip atrodo, o išsaugos jūsų nervedus.

Vokietijos specifika ir kelių nuotraukos

Kodėl keliai Vokietijoje tokie geri, bet mums brangūs?

Vokietijose keliai tikrai lygūs kaip stalas, bet už tai tenkate mokėti mokesčius už vairavimą (maut). Jums gali atrodyti, kad tai negerai, bet tokiu būdu jie išlaiko kelių kokybę. Mūsų vairuotojai vis skundžiasi, kad reikia eiti per kiekvieną užkardą arba turėti „On Board Unit“ įrenginį, kuris skaičiuoja nuvaziuotus kilometrus. Be šios sistemos tenka neigiamai vertinamas greitai, o jei pamiršite įjungti – baudos didelės. Tiesa, kalbant apie našumo centrus, ten keliai tikrai pralenkia mūsų dviračiu takus.

Ar vokiečiai tikrai važiuoja taip greitai?

Dalis autobanų neturi greičio limito, tačiau daugumoje vietų jis vis dėlto yra, ypač praeityje miestų ar statybų zonuose. Dažnai klientai klausia, kodėl mes nevažiuojame 160 km/h su pilnu sunkvežimiu. Atsakymas paprastas: degus ir saugumas. Taip pat, tas greitis ekonomiškai neišsipildo, kuro sąnaudos šokinėja į dangų. Taigi, mes važiuojame 80-90 km/h, o jei matote kokį „volvo“ kurį lenkiate, greičiausiai jis tuščias arba vairuotojas pamiršo apie baudas.

Ką daryti, jei užstrigta kamštyje prie Berlyno?

Gerbkite paciento laiką, nes užšokti į priešpriešpriešais nebus įmanoma su 18 metrų ilgio priekaba. Berlyno rytai ir vakarai – tai tikra katastrofa, ten gali prastovėti valandas. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, išvengti šių vietų aštriomis valandomis, bet visada įvyksta kažkas netikėto. Vieną kartą vairuotojas nusprendė pažiūrėti trumpesnį kelią per miestelį (nors GPS siūlė apvažiuoti) ir užstrigo po keliu, kuris buvo per žemas. Teko iškviesti techninę pagalbą ir viską iškrauti ant gatvės.

Ar sunku rasti atsivėrimą maistui?

Didžiuosiuose autostradų poilsio centruose (Rasthof) viskas yra, bet kainos gali sukelti šoką, ypač karštame pietų metu. Vairuotojai dažniau renkasi mažesnes degalines, kur valgymas pigesnis, nors ir menkesnis. Jums kaip klientui svarbu tai, kad vairuotojas turi poilsio laiką ir gali tinkamai pavalgyti. Jei juns baimina, kad jis tapsi pavargęs, nedarykite spaudimo – taisyklės griežtos. Poilsio laikas yra šventas, kitaip baudos (nors jei tiksliau – tai ne baudos, o griežti reikalavimai) gali būti astronominės.

Kaip suGPS dabar dirba?

Navigacijos sistemos gerokai pagerėjo, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, bet jos vis dar nerodo visų apribojimų. Vokietijoje yra daug vietovių, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Environmental Green Zone), o tam reikia specialios žalios kortelės. Be to, GPS kartais vedo pro ūkių kiemus, kuriuose negali apsisukti. Tad logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos taip pat priklauso nuo to, kad vairuotojas pažįsta kelią arba sugeba interpretuoti navigacijos duomenis protingai.

Ar ten daug statybų?

Visur, kur tik neapleisi. Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, kas sukuria „Baustellen“ – statybų zonas. Ten reikia sumažinti greitį, kartais eina viena juosta, o eilės gali būti šimtus kilometrų (kaip ant A9 arba A6). Todėl, sakant, kad atvyksime per 18 valandų, mes visada pridedame rezervą. Jeigu nenukritęs šventas kalbos akmuo, greičiausiai su šiomis vietomis susidursite. Tai yra kasdienybė, su kuria tiesiog tenka susitaikyti.

Kainodaros ir mokesčiai paslaptys

Kodėl kaina nepastovi?

Viskas priklauso nuo kuro, kuris šokinėja kaip nori. šiandien gali būti 1,50 EUR, rytoj jau 1,70. Be to, kainą lemia savaitės diena – penktadieniais ar prieš šventes reisai brangesni, nes visi skuba. Taip pat įtakos turi ir vieta, į kurią reikia važiuoti – važiuoti į Miuncheną brangiau negu į Kauną, vien todėl, kad ten grįžti tuščiam sunkvežimiui (nors grįžtume ten pat) sunkiau surasti krovinių. Dar ir eurai su litais (o dabar jau čia nereikia keisti) – viskas susišakoja rinkos dėsniais.

Kas įeina į kainos sudėtį?

Čia ne tik vairuotojo alga ir kuras, bet ir amortizacija, padangos (jos dabyl brangios), mokesčiai už kelius Vokietijoje ir Lenkijoje, draudimas, bei mokesčiai už apmokestinimą. Turbūt nenuostabu, kad mums reikia uždirbti bent kažką, kad galėtume išlaikyti autoriarką. Kai žmogus sako, kad tai per brangu, aš dažnai klausiu, ar jis dirbtų už mažiau nei 10 eurų per valandą, sėdėdamas prie vairo? Logika ta pati.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Jei siunta nėra labai skubio, tuomet taip – galime pasiūlyti lanksčiausią kainą, jei sutinkate laukti, kol surinksime full krovį (pilną sunkvežimį). Tai vadinama „part load“ arba dalinio krovinio principas. Tačiau jei jums reikia privežti vaikus į mokyklą antradienį ryte, tuomet mums teks išskirti specialų automobilį ir tai kainuos. Klientai dažnai nesupranta, kad jų skubumas mums kainuoja galimybę uždirbti pinigų iš kitų klientų tame pačiame reise.

Ką daryti, jei kaina neatitinka biudžeto?

Galima mažiau vežti, pasirinkti mažiausią automobilį arba palikti daiktus Lietuvoje (šjuokauju, bet kartais taip būna). Taip pat galima bandyti su组合 (kombine) – dalį daiktų vežti pačiam, dalį per mus. Visaip ne taip, bet auginimasis – tai kompromisas. Turbūt neįmanoma gauti „Mercedes“ klasės tarnybą už „Volkswagen“ kainą, nors dažnai tokių lūkesčių sulaukia.

Ar užstatas reikalingas?

Įprastai imame nedidelį avansą (20-30%) užsakyti laikui ir padengti išlaidas pradžiai. Tai apsaugo mus nuo tų klientų, kurie tiesiog nebeatsiliepia, kai mes jau atvažiavome pas krauti. Taip užtikriname, kad žmogus rimtai vertina mūsų laiką. Tik retais atvejais, kai esame tikri 100%, galima vežti be avanso, bet tai daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Ar mokesčiai už perkraustymą skiriasi priklausomai nuo aukšto?

Žinoma, jei reikia kelti baldus į trečią aukštą be lifto, darbininkų rankos nekainuoja pigiau. Vokietijoje daug namų turi lifus, bet senose nuosavose viliose jų dažnai nėra. Tada tenka nešti rankomis, o tai fiziškai sunku ir užtrunka. Tas darbas taip pat įkainojamas į galutinę sumą. Niekas nenori nešti sofos ant nugaros už du batonai su sviestu (nors kartais taip atrodo pagal kainas).

Dokumentai ir problema su muitais

Kokius dokumentus reikia turėti?

Sąrašas nėra didelis: sutartis, krovinių sąrašas (packing list), asmens dokumentai jei vykstate patys arba pavedimo jei vežame mes. Jei daiktai ne asmeninio naudojimo (pvz., verslui), reikės ir drąsmių (Ex 1, T2L ir panašiai). Patariu visada padaryti nuotraukas daiktų prieš kraunant, tai padeda vėliau, jei kiltų ginčų su draudimu ar muitine. Nors logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos yra labai svarbu, be teisingų popierių liksite pasienyje.

Ar patikrinimas pasienyje yra būtinas?

Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, taigi fizinio pasienio kontrolės nėra, tačiau muitinės kontrolė gali būti bet kur. Ypač jei juda dešimčių tūkstančių eurų vertės siunta, arba jei tai ne asmeniniai daiktai. Vieną kartą mus sustabdė netoli Frankfurto, pareigūnai tikėjosi rasti cigarečių illegally (legaliai), bet rado tik senas lovas. Patikrinimas gali būti ir elektroninis, sistema parenka „risk“ automobilius.

Kas daryti, jei pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Jeigu tai nedidelė vertė, dažnai nieko nelabai ir nutinka, bet jei tai kažkas brangaus, gali būti pripažinta mokesčių mokėjimo objektu (PVM). Vokietijoje mokesčiai griežti, tad reikia būti sąžiningas. Geriau iš karto viską parodyti nei vėliau stoti „už aklų“ klausimais. Aš taip pat visada prašau klientų duoti realią vertę, o ne rašyti „dovanojama“ kiekvienam daiktui, jei jų vertė viršija 400 eurų.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Asmeniniam naudojimui – taip, nedideles kiekius (pvz., dešros, sūriai), bet ne kartoną dešrų pardavimui. Jei radote pigių dešrų Lietuvoje ir norite nusipirkti dešimt kilogramų ir pavogti (ne, ne pavogti, o nuvežti) į Vokietiją draugams, gali kilti problemųVeterinarijos kontrolėje ypač. ES taisyklės vienodos, bet kontrolė gali būti skirtinga. Nors čia aš galiu klysti, tad geriau pasitikrinkite šaltiniuose, ar galima vežti mėsą, nes su tam tikrais produktais yra ribojimų.

Ką daryti su elektronika?

Kiekvienas asmuo gali įvežti tam tikrą kiekį elektronikos be mokesčių (pvz., 430 eurų vertės), tačiau jei vežate penkis nešiojamuosius kompiuterius, tai jau gali būti laikoma verslo veikla. Tada reikės mokėti PVM ir galbūt muito. Pirkinių čekiai labai padeda įrodyti vertę. Dažnai klientai sako, kad tai „senas“ kompiuteris, bet jei jis atrodo naujas, pareigūnams to nepapasakos.

Ar reikia mokėti už registraciją Vokietijoje?

Jei atvežate automobilį, tai vienas sudėtingiausių procesų, reikia TÜV techninės apžiūros, draudimo ir HU numerio. Daugeliui tai per daug galvos skausmo, todėl dažniau mes padedame tik su pervežimu, o registracija lieka kliento rūpesčiu. Yra įmonių, kurios užsiima tuo profesionaliai, tad geriau kreiptis į jas, nei mėginti padaryti paties iš pirmo karto (nors esu matęs ir tokių, kurie sugeba).

Realaus gyvenimo istorijos ir išvados

Bet ar visada vyksta kaip planuota?

Niekada. Šiaip jei viskas kas pąsibaigia pagal planą, tai ypatingas retas atvejis. Kartais vairuotojas gali susirgti, gali užstrigti ant sniego Varšuvoje (net ir balandį), arba dėl techninių priežasčių reikės pakeisti priekabą. Turbūt svarbiausia yra tai, kad turiemy kontaktinis asmuo, kuris gali tiksliai pasakyti, kas vyksta. Tiesiog siųskite žinutę ir klauskite, nebelaukite kol ką nors pastebėsite.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju？

Dauguma vairuotojų yra geri žmonės, tik jie dirba po dideliu stresu. Vieną kartą vairuotojas atvežė kliento baldus į Hamburgą ir pastebėjo, kad vienas stalas pažeistas jau paėmimo metu (užkliojo ant durų), todėl jis pats nupirko dažų ir užtuošė. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog paleidžia daiktus ir susirūpina tik savo pietumis. Čia vėl logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos pasireiškia per žmogiškąjį factorą – nuo to priklauso viskas.

Kas daryti, jei pasirodė trūksta vietos?

Tai įvyksta, kai klientas sako „turėsiu tris dėžes“, o prieinant pas jį – jau tenka statyti dėžę ant dėžės. Tuomet tenka arba suktis antrą kartą (kas brangu), arba bandyti suskaldyti kraunant (kas ne visada įmanoma). Geriau iš karto parodyti viską kas turi būti patalpinta. Turbūt čia tas patas atvejis, kaip su lagaminiais – dažnai telpa daugiau, nei įsivaizduojame, bet nebegyva gyventi.

Kiek laiko užtrunka perkraustymas pats?

Jeigu tik išsikrauname sunkvežimį prie namų – gali užeiti valanda, dvi, arba tiek, kiek reikia. Jeigu reikia nešti daiktus į trečią aukštą su liftu – tai dar valandą. Jeigu dar reikia išmontuoti baldus – dar ilgiau. Reikia numatyti laiko atsargą, kitaip galite likti be nakvynės vietos. Vokietijoje nakvynė yra brangi, tad verta numatyti viską iš anksto.

Kaip elgtis su nukentėjusiais daiktais?

Skubiai darykite nuotraukas ir parašykite pastabą važiavimo dokumente (CMR). Nenukelkite daikto, kol viską neužfotografuote. Jei padarysite tai vėliau, gali būti per vėlu. Mes visada stengiamės išspręsti problemas taikiai, bet kartais reikia ir draudimo kompanijos. Tai vargiai malonus dalykas, bet būtinas. Niekas nenori išsipildyti už tavo lūžusią vitriną (nors jei mūsų kaltė, padarysime).

Ar galiu siųsti daiktus be savęs?

Žinoma, tai ir yra mūsų darbas – mes atvažiuojame, paimame, vežame, atiduodame. Jums nereikia važiuoti kartu, jei tik patikėsite mums raktus (arba kasą kuri atiduoda). Tiesiog užtikrinkite, kad gavėjas būtų vietovės, kad nebūtume stovėję prie namų ir laukę. Vokietijoje žmonės laikosi laiko, o vėlavimas mums kainuoja.

Ar verta viską daryti paskutinę minutę?

Absoliučiai ne. Paskutinę minutę brangiau, nervingesnė ir rizikingiau. Nors ačkū, mes vis dirbame paskutinę sekundę, bet tai mūsų bėda. Jūs galite sau leisti ramybę. Geriau užsisakykite pervežimą iš karto, kai tik sužinojote datą. Tai padės išvengti nemalonių siurprizų, kai jau viską iškrovėte iš buto, o neabe per kurį atvažiuotų sunkvežimis.

Galutiniai žodžiai

Ilgai galvojau, ką dar galimačiau papasakoti, bet turbūt pagrindiniai dalykai jau išdėstyti. Logistikos svarba perkraustant daiktus tarp Lietuvos ir Vokietijos yra ne tik tame, kad kažkas vairuoja automobilį, bet ir tame, kaip viskas suorganizuota, nuo pirmo skambučio iki paskutinio sulūžinto dėžės užmešimo. Nerašiau čia apie tai, kaip lengva ir paprasta, kad nesukeltų netikrų lūkesčių – tai rimtas darbas su savais niuansais. Norėčiau tik palinkėti sėkmės jūsų kelionėje ar perkraustyme ir tikimės, kad jūsų daiktai pasieks vietą saugiai. O jei kas ne taip – skambinkite, išsiaiškinsime. Visada galima susitarti.