Kodėl daiktų pervežimo greitis yra toks svarbas persikraustant į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – žmonės visada skuba. Kai gaunam skambutį, pirmasis klausimas visada tas pats: „Kada atvyksite?“. Žinoma, suprantu, kai persikraustote į Vokietiją, laikas tikrai yra pinigai, bet kartais taip norisi paklausti, ar jums tikrai reikia tiek skubėti. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją, tai neabejotinas faktas, ypač jei jau turite pasirašytą nuomos sutartį arba pradedate naują darbą pirmadienį. Tačiau per didelis skubėjimas dažnai sukelia daugiau problemų nei naudos. Būna, kad klientai reikalauja pristatymo per 24 valandas, nepaisant to, kad kelyje gali atsitikti bet kas – nuo techninių gedimų iki eismo įvykių. Verta pagalvoti, ar greitis visada vertas to papildomo streso ir papildomų išlaidų, kurias teks mokėti už ekspresinį reisą.

Pagrindiniai klausimai apie laiką

Ar daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją tikrai tiek daug?

Žinoma, kad svarbus, bet ne visada tai yra prioritetas nr. 1. Jei jūsų baldai ir daiktai stovi sandėliuke Vilniuje, o jūs dar gyvenate bute ir tik po savaitės turite išsikraustyti, tai toks skubėjimas nėra būtinas. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją tada, kai neturite kur nakvyti arba kai pradedate darbus ir jums reikia įrankių iš karto. Kitu atveju, geriau suplanuoti pervežimą ramiau, kad vairuotojas nevažiuotų per naktį ir ne pavargtų. Esu matęs daug atvejų, kai dėl per didelio skubėjimo buvo sudaužyta brangi sofa, nes vairuotojas norėjo suspėti į nustatytą laiką. Taigi, greitis svarbus, bet saugumas ir kokybė yra svarbesni.

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iki Vokietijos?

Tai labai priklauso nuo to, į kurį miestą keliaujate. Jei į Berlyną ar Miuncheną, tai tai gali užtrukti maždaug nuo 12 iki 18 valandų važiavimo gryžamai, priklausomai nuo stambiųjų krovininių transporto eismo sąlygų. Jei į mažesnius miestelius pietuose, pvz., į Bavarijos gilumą, tai gali užtrukti ir ilgiau. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi atlikti ilgosios kelionės poilsio pertraukas. Negalima tiesiog važiuoti 1000 km be sustojimo. Taigi, jei klausiate, kiek laiko užtruks, atsakymas visada yra „kitą dieną arba po dienos“, jei viskas eidealiai. Bet idealiai būna retai.

Ar galite atvežti daiktus rytoj?

Įmanoma, bet tai kainuos. Mes turime vadinti tai „ekspresiniu reisu“. Tada reikia surasti vairuotoją, kuris yra laisvas, jį paruošti ir išsiųsti be jokio sustojimo, įskaitant kitus krovinius. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją tokiais atvejais lemia tai, kad teks mokėti už pilną mašinos nuomą, nors ir vežiate tik vieną sofa ar keletą dėžių. Dažnai klientai nustemba, kai galią pasiūlymą, kuris yra dvigubai brangesnis už įprastą. Verta prisiminti, kad greitas reisas reiškia ne tik greitą važiavimą, bet ir greitą paruošimą.

Kas vyksta, jei vairuotojas vėluoja?

Tai, tiesą sakant, būna dažnai. Eismo įvykiai, užstrigęs pasienio punktas (nors jie dabar greitesni) ar tiesiog techninis gedimas. Prieš savaitę mūsų vairuotojas buvo užstrigęs ties Varšuova dėl avarijos automagistralėje ir stovėjo 6 valandas. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą. Bet jei jums labai skubu, toks vėlavimas gali sukelti nervų krizę. Būna, kad klientas šaukia į telefoną, o mes negalime nieko padaryti, tik laukti. Čia ir pasirodo, kad pernelyg didelis pasikliovimas į tikslias valandas gali sukelti nemažai nepagalvojimo.

Ar tinkamas laiko planavimas padeda sutaupyti?

Absoliučiai taip. Jei galite susiderėti su pervežėjais savaitę-dvi iš anksto, galite gauti gerą kainą, nes mes galime sudėti jūsų daiktus prie kitų krovinių (t.y. dalinė krovinio vežimas). Tada daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją nėra toks kritinis, nes galite leisti sau laukti dieną-dvi. Skubėjimas visada kainuoja brangiau, tiek pinigų, tiep nervų. Mano patirtis rodo, kad ramūs klientai, kurie supranta logistikos subtilybes, visada jaustė geriau po persikraustymo nei tie, kurie skubėjo kaip ant ugnies.

Kas vyksta kelyje ir su logistika

Kokius maršrutus dažniausiai naudojate?

Daugiausia važiuojame per Lenkiją, per Štetiną arba Varšuvą. Tai yra trumpiausias kelias, tačiau... Lenkijos keliai, ypač aplink Varšuvą, gali būti tikras košmaras. Ten pastoviai vyksta kelių remonto darbai, o eismas yra labai intensyvus. Kartais nueina geriau važiuoti per Lietuvą ir Latviją, o paskui per Švediją? Ne, šipuliokau, per Švediją nepervežame daiktų į Vokietiją, per toli. Bet kartais vairuotojai renkasi maršrutą pro Kaliningradą, jei ten reikia paimti papildomą krovinių, bet tai sukelia daug galvos skausmo dėl dokumentų. Taigi, standartinis maršrutas yra Lietuva -> Lenkija -> Vokietija.

Ar vairuotojai laikosi greičio limito?

Daugiausia taip, nes mašinos turi įrengtas ribotuvus (cruise control, ribojančius 90 km/h). Bet esu girdėjęs istorijų iš kitų firmų, kai vairuotojai išjungia sensorius, kad važiuotų greičiau. Aš to nedraudžiu savo vaikinams, nes saugumas yra svarbiau už bet kokią laimę. Tačiau kai kalbame apie tai, kad daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją, kai kurie klientai netiesiogiai spaudžia vairuotojus važiuoti greičiau. Toks spaudimas niekam gerai nesibaigia. Vokietijoje greičio apribojimai sunkiesiems mašinoms griežti, ir baudos didelės.

Kas daro, jei pasidaro blogas oras?

Oro sąlygos yra tas dalykas, kurio negalima užtikrinti. Žiema, kai keliai padengti ledu ar sniegu, greitis tiesiog kristi turi. Prisimenu vieną atveją prieš penkerius metus, kai mūsų auts užstrigo Vokietijos autostradoje dėl smarkios sniego audros. Klientas, kuris turėjo gauti baldus tą pačią dieną, buvo labai nuliūdęs. Mes negalėjome nieko padaryti, tik laukti, kol išvalys kelią. Taigi, jei persikraustote žiemą, visada turėkite galvoje rezervą dviem-trims dienoms.

Ar dažnai gedžia sunkvežimiai?

Technika yra technika. Nors mes keičiame tepalus ir padangas laiku, kartais tiesiog pasitaiko didelių gedimų, pvz., variklio ar pavarų dėžės problemų. Tai yra baisiausia situacija, nes tai sustabdo visą procesą. Jei įvyksta toks gedimas, reikia skubiai ieškoti pagalbos vietiniuose servisuose Vokietijoje, o tai nėra pigu. Tokiu atveju daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją tampa antrojo eilės reikalu – svarbiau sužinoti, ar mašina visai judės toliau. (Tiesą sakant, dabar su šiomis naujomis mašinomis gedimų mažiau nei su senomis „Scania“ ar „Volvo“, kurias turėjome anksčiau).

Kaip vairuotojai ilsisi?

Jie turi laikytis taisyklių – tachografas viską fiksuoja. Po 4,5 valandos vairavimo privalo 45 min. pertrauką, o po 9 valandų – 9 valandas poilsio. Nėra jokio būdo apeiti šių taisyklių legaliai. Taigi, jei keliauti truko 12 valandų, vairuotojas tiesiog fiziškai negali tęsti kelionės, net jei jums labai reikia. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pervežimas užtrunka ilgiau negu paprastam automobiliui. Nereikėtų pykti į vairuotoją, kad jis „nori miegoti“, jis tiesiog privalo tai daryti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia šito. Teoriškai gali, jei yra vietos (bunka) ir jei draudimas leidžia. Tačiau aš asmeniškai nerekomenduoju, nebent jūs esate artimi giminaičiai arba tikrai labai norite išgyventi nuotykį. Vairuotojai yra pavargę, jie kalba kita kalba (dažniausiai rusiškai arba lietuviškai su savo žargonu), o jų dienotvarkė nesusijusi su jūsų patogumu. Be to, jei įvykia eismo įvykis, jūs būsite įtrauktas į šią istoriją. Geriau leiskite jiems dirbti, o patys skridkite lėktuvu arba važiuokite traukiniu.

Kaina ir skubos sąryšis

Ar skubus pervežimas visada brangesnis?

Beveik visada. Skubumas reiškia, kad mes turime keisti mūsų planus. Jei turime sudaryta marsrutą, pavyzdžiui, Kaunas -> Berlynas -> Hamburgas -> Kaunas, o jums staiga reikia važiuoti iš Kauno į Miuncheną rytoj, tai mes prarandame potencialų uždarbį Hamburge. Todėl kaina padidėja. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją tampa brangiu malonumu. Kartais kaina gali padidėti net 50-100 proc., priklausomai nuo to, kiek reikia pertvarkyti grafiką.

Kaip suskaičiuojate kainą?

Pagrindiniai komponentai yra distancija (km), kuro kaina ir vairuotojo darbo valandos. Prie to dar pridedame mokesčius už kelių naudojimą Vokietijoje (jie ten labai aukšti, ypač sunkvežimiams) ir PVM. Jei norite greito pristatymo, mums tenka imti papildomą mokestį už „užsakomąjį reisą“. Beje, Vokietijoje kainos nuomojamiems butams taip pat aukštos, taigi galvodami apie biudžetą, įsivaizduokite, kad pervežimas tai tik maža tos išlaidų dalis.

Ar galima sutaupyti pasirinkting lėtesnį pervežimą?

Taip, tai yra vadinamasis „krovininės kelionės“ (groupage) variantas. Tada mes renkame krovinius iš keleto klientų ir vežame juos viena mašina. Tai užtrunka ilgiau, nes reikia surinkti visus daiktus ir paskui iškrauti visiems. Jei jums neskuba, tai puikus būdas sutaupyti. Tada daiktų pervežimo greitas svarbus persikraustant į Vokietiją nėra jūsų prioritetas, o mes džiaugiamės, kad galime užpildyti mašiną pilnai.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina per aukšta?

Galite derėtis, bet ne per daug. Kartais klientai sako, kad kita firma siūlo pigiau. Tada klausiu: „Ar jie turi visus draudimus? Ar jų vairuotojai niekada nebuvo baudoti?“. Žinoma, pigiau yra tiems, kurie nedraudžia krovinio arba važiuoja su senomis, sprogimo pavojingu mašinomis. Aš niekada nesakiau, kad mes pigiausi, bet stengiuosi būti sąžiningas. Jei kaina atrodo per maža, pagalvokite, kur gi tas „vabalas“ slepiasi.

Ar mokate už laukimą Vokietijoje?

Jei jums nepavykti išsikraustyti laiku, o vairuotojas laukia prie buto, taip, laukimas mokamas. Vairuotojo laikas yra pinigai. Paprastai pirmą valandą ar dvi galime atleisti kaip „gerą valią“, bet jei jūsų šeimininkai vėluoja perduoti raktus 4 valandas, turėsime susimokėti. Geriau iš anksto susiderėti dėl laiko, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pabaigoje.

Ar kaina keičiasi, jei daiktų atsiranda daugiau?

Žinoma. Mes vertiname pagal kubinius metrus (m³). Jei sakote, kad turite 10 m³, o prieš pat išvykimą paaiškėja, kad yra 15 m³, tai gali reikšti, kad mums reikės didesnės mašinos arba antro reiso. Tai vėl brangina. Būkite sąžiningi apskaičiuodami tūrį. Nenoriu, kad vairuotojas atvyktų su 3,5 tonų sunkvežimiu, o jums reikėtų statyti visus daiktus ant gatvės, nes netilps į vidų.

Techninės detalės ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Svarbiausias yra krovinio gabenimo sutartis ir CMR sąrašas. Tai jūsų apsauga. Be to, jei pervežate naujus daiktus, gali reikėti PVM deklaracijos (išvykimo iš ES dokumentų), jei neesate registruoti kaip verslininkas. Jei pervežate asmeninius daiktus (persikraustymas), paprastai papildomų dokumentų muitinėje nereikia, jeigu vertė n viršija tam tikrą ribą (dažniausiai tai netaikoma asmeniniams daiktams, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius). (Čia galiu šiek tiek klysti, nes taisyklės keičiasi kas keletą metų, bet dažniausiai seni baldai lieka be muitų).

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) tai tarptautinis krovinio bilietas. Jis patvirtina, kad pervežėjas priėmė jūsų daiktus ir įsipareigojo juos pristatyti. Be CMR, jei kažkas dingtų, būtų labai sunku įrodyti, kad mes tuos daiktus iš vis turėjome. Taip pat, jei daiktų pervežimo greitas svarbus persikraustant į Vokietiją, CMR numato ir laiko limitus, nors praktikoje jie retai kada taikomi baudomis. Vis tiek tai svarbus dokumentas.

Ar reikia drausti krovinius?

Stipriai rekomenduoju. Nors mes turime atsakomybės draudimą (pagal CMR konvenciją), jis padengia tik ribotą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei pervežate brangų pianiną arba prabangų elektroniką, ši suma nebus pakankama. Galite pasirašyti „Specialaus susidomėjimo“ (Special Interest) deklaraciją ir padidinti draudimo sumą. Už tai papildomai sumokėsite nedidelį mokestį, tačiau ramybės verts. Ypač kai važiuojate per Vokietijos autostradas, kur avarijų dažnumas nėra mažas.

Kas daryti, jei pasienyje sustabdo?

Vokietija yra Schengeno zonoje, taigi vidinių sienų tikrinimų paprastai nėra. Tačiau kartais gali būti mobiliosios patikros, ypač jei vyksta didelios sporto šventės arba padidėjęs saugumo lygis. Jei viskas tvarkoje – dokumentai galioja, vairuotojas blaivas, krovinis legalus – tai neturėtų būti problemų. Jei trūksta kokių nors dokumentų (pavyzdžiui, neįregistruotas priekaba), gali būti didelė bauda ir delsa. Mes visada tikriname dokumentus prieš išvykimą, kad to išvengtume.

Ar gali būti problemų su daiktų įregistrimu?

Netaip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek. Jei pervežate transporto priemones (automobiliaus, motociklą), būtinai reikia techninių pasų. Jei pervežate daug alkoholio (virš tam tikros normos), gali kilti klausimų dėl prekybos. Asmeniniam naudojimui alkoholis turi būti pakankamai „ribotas“. Vieną kartą mūsų vairuotojas bandė pervežti šimtą butelių vodka „dovanoms draugams“ ir vos nepraleido šventes lenkiškame kalėjime. Taigi, budėkite su tuo.

Kaip suskaičiuojamas krovinio tūris?

Mes naudojame standartinę metodiką – ilgis plotis aukštis. Jeigu nesugalvojate, paimkite metrą ir pamatuokite savo dėžes ar baldų komplektą. Klientai dažnai apsiskaičiuoja „akimis“ ir sužino, kad turi ne 5, o 10 kubinių metrų. Tuomet kaina keičiasi. Neraštinga sakyti „aš turiu nedaug dalykų“, jei turi didelę sekciją ir dvigulę lovę. Geriau per daug pasakyti nei per mažai, tuomet mes galime planuoti didesnę mašiną iš karto.

Nesklandumai ir reali situacija

Kas vyksta, jei buto durys per mažos?

Tai klasika. Vokietijose, ypač senosiuose pastatuose, laiptinės yra siauros, o liftai maži. Kartais net tenka išmontuoti langą arba išnešti sofą per balkoną (jei jis yra). Tai, žinoma, užtrunka ir kainuoja papildomai. Jei žinote, kad turite didelių baldų, paminėkite tai iš karto. Mes galim pasiimti su savimi kėblius arba pakabinimo sistemas. Nereikia laukti, kol vairuotojas atvyks ir pasakys: „Čia nepraeis“. (Buvau toje situacijoje Miunchene, kai teko skambinti gelbėtojams su kranu, tai klientams buvo labai nemalonu paaiškinti, kodėl prie jų namų stovi statybinė technika).

Ar vairuotojai padeda iškrauti daiktus?

Taip, jie padeda, bet jie ne perkėlikai. Jei jūs turite 50 dėžių penktame aukšte be lifto, vairuotojas padės nešti pirmąsias kelias, o paskui rasite, kad jis staiga „turi paskambinti dispečeriui“. Juo labiau, jei reikia nešti labai sunkius daiktus. Geriau susitarti iš anksto, ar reikalingi papildomi darbininkai (kroviniai). Už juos reikės mokėti atskirai, bet jūsų nugarai bus sveikesnė. Nemanau, kad jums norėsime išnešti šimtą kilogramų pianiną laiptais vos du žmonėms.

Kas daryti, jei daiktai pažeisti išsikraunant?

Reikia nedelsiant pasakyti vairuotojui ir užfiksuoti tai CMR dokumente (pastabose). Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, o paskui namie pastebėsite įbrėžimą ant spintos, draudimo kompanija nieko nebus mokėti. Vairuotojai žino tai ir stengiasi saugiai vežti, bet kartai įvyksta smūgiai važiuojant duobėse. Ypač Vokietijoje keliai,虽然在总体上不错, bet miestuose yra daug sustojimų ir „rampos“ (lenktiems įvažiavimams), kurios gali sudaužyti amortizatorius arba pakrauti krovinį, jei jis ne užtvirtintas gerai.

Ar galima pervežti augalus?

Galima, bet ne visus. Yra griežtų apribojimų dėl kai kurių ligų ir kenkėjų. Asmeniniai kambariniai augalai paprastai toleruojami, jei turi žemių, jei ne – gali būti problema su fitosanitariniais kontrolės punktais. Be to, augalams žiemą reikia特殊ių sąlygų – negalima palikti šaltame kroveje -10 laipsnių šaltyje. Jas reikia apvynioti arba vežti keleiviniame automobilyje. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją taip pat ir augalams – jie negali būti be šviesos ir vandens per savaitę.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, tačiau kartais dirbame ir su užsienio partneriais (pvz., iš Ukrainos ar Baltarusijos). Tada komunikacija gali būti sudėtinga. Mes visada stengiamės, kad dispečeris būtų ryšyje ir verktų. Tačiau jei atvyksta vairuotojas, kuris kalba tik rusiškai, o jūs kalbate tik vokiškai, gali kilti nesusipratimų dėl to, kur statyti dėžes. Geriau iš anksto pasidomėti, kas atvyks.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmės, nėra dažnai. Mes turime GPS stebėjimą visose mašinose. Vienintelė situacija, kai gali dingti smulkmenos – tai jei paliksite jas atvirame kieme kol vairuotojas paima kavą, arba jei mašina nusikalčiauja (kas labai retai su sunkvežimiais). Buvau girdėjęs istorijų apie firmas, kurios „prasigėrė“ krovinių, bet tokių čiuptakų greitai išsivalo rinkoje. Pas mus tikriname vairuotojus, todėl tokių atvejų nėra buvę.

Kodėl Kartais reikia laukti ilgiau nei buvo sakoma?

Aš jau minėjau eismą, bet dar vienas dalykas – klientai. Vienas klientas sako: „Atvykite 10 valandą“. Mes atvykstame 9:55, o kliento nėra. Jis atvyksta 11:30 su pasakykim, „nupirkau kavos“. Tada visa diena pasislinko. Vairuotojas turi kitą pristatymą Hamburge 18 valandą. Dėl to jis gali pavėluoti ten. Taigi, laiko sąnaudos yra dvipusės. Jei jums svarbu, kad daiktų pervežimo greitas svarbus persikraustant į Vokietiją būtų įgyvendintas, būkite patys punktualūs.

Ar verta rinktis mažesnes firmas?

Mažos firmos gali būti lankstesnės ir pigesnės, jos gali suteikti daugiau dėmesio. Didžiosios firmos dažnai veikia kaip konvejeris – jums duota numerį ir tiek. Tačiau didelės firmos turi didesnį parką ir gali greičiau paskirti atsarginę mašiną, jei jūsų sugedo. Mano nuomone, geriausia rasti firmą, kuri turi gerą reputaciją ir ne pernelyg didelę, ne per mažą. Tokios, kurios savininkas pats prisikrausto kartais ir žino, ką tai reiškia.

Ar galima pervežti gyvūnus?

Į paprastame krove (balkone) ne. Gyvūnams reikia specialių sąlygų. Šunys ir katės turi būti su veterinarijos pažyma, o keliauti turi būti tinkamoje transporto priemonėje (ne šaltyje, ne karštyje). Jei turite šunį, geriau jį paimti su savimi automobiliu. Arba yra specialios kompanijos, kurios veža tik gyvūnus. Aš neketinu įsisavinti šuns į krovinius mašina, kurioje vyrauja dulkių ir kvapų, tai nebus saugu gyvūnui.

Kaip apmokėti paslaugas?

Paprastai reikalaujame avanso (10-30 proc.) užsakant paslaugą, kad užtikrintume, kad klientas „nenuklys“. Likusią dalį sumokėtinate gavus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Galima mokėti banko pavedimu, bet tada reikia laukti, kol pinigai užfiksuoti, o tai gali užtrukti dieną. Geriausia kortele arba grynaisiais (su kvitu, žinoma, nors visiems nelabai patinka grynaisiais dėl didelių sumų apmokestinimo).

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną paprastą tiesą – planavimas yra raktas į sėkmę. Daiktų pervežimo greitis svarbus persikraustant į Vokietiją, tačiau jis neturėtų būti vienintelis kriterijus, kurį vadovaujatės. Per didelis skubėjimas gali lemti blogą sprendimą, pasirinkant nepatikimą pervežėją arba sumokėjus per daug. Mano dvidešimt metų patirtis parodė, kad ramiau ir labiau apgalvotai persikrastančiai šeimai viskas dažniausiai sekasi geriau. Jei tik galite, skirtite sau papildomą dieną ar dvi, kad išvengtumėte streso. Sėkmės kelyje ir teisingų sprendimų!