Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos: tiesa be kvailų pašalpų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir pervežimų srautai iš Vakarų tiesiog išaugo. Gyvenau vokiškame priekabyje, mokiausi vokiškai keistąjomis kalbomis degalinėse ties Miunchenu ar Berlynu, tad žinau šią sritį ne iš vadovėlių, o iš dulkių ir rūgštžolių. Dažnai klientai klausia, ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos, ir tikiosi, kad tai bus lyg pasiuntimas iš „Amazon“ su sekos numeriu ir garantuota pristatymo data. Na, realybė yra šiek tiek (arba daugiau nei šiek tiek) kitokia. Čia nėra tobulas mechanizmas, čia yra žmonės, sunkvežimiai, ir daugybė nematomo chaoso, kurį stengiuosiu jums paaiškinti paprastai.

Pradžia: kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Kaip prasideda viskas?

Viskas dažniausiai prasideda nuo skambučio arba žinutės, kurioje parašoma: „turiu 2 europadėžes, reikia atvežti“. Tai yra tas momentas, kai aš privalau sužinoti daugiau, nes ką reiškia „2 europadėžes“? Ar tai mažos dėžės su knygomis, ar didelės, pripildytos svariais metalo detalėmis? Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos pradžioje? Tik to, kad teks daug klausinėti. Mes ne galvos skaitytojai, mums reikalingi matmenys, svoris, ir adresas, kurį kartais reikia ieškoti per „Google Maps“ pusę valandos, nes vokiečių kaimų pavadinimai būna įsimylėję.

Kiek laiko tai trunka?

Jei kas nors sakys, kad atveš per 3 dienas, gali būti tikras arba gali meluoti, kad tik gautų užsakymą. Standartiškai, kai kalbame apie krovinių gabenimą, reikia skirti laiko paieškai. Gali nutikti taip, kad vairuotojas jau važiuoja į Hamburgą, bet turi tuščią vietą tik po dviejų dienų. Taigi, kantrybė – čia svarbiausia. Nespėjame mes taip, kaip kurjeriai, mes susitvarkome kaip įmanoma.

Ar brangu?

Kaina visada kinta. Ji priklauso nuo degalų, kurie šiandain brangesni nei vakar, ir nuo to, ar randsi vairuotoją, kuris nori važiuoti į tą konkretų kaimą. Kartais atrodo, kad kaina per didelė, bet įsivaizduok, kad vairuotojas važiuoja 400 km į vieną pusę su pusėtu sunkvežimiu, o grįžta tuščias. Tas tuščias važiavimas taip pat kainuoja.

Kokį sunkvežimį siųsite?

Čia dažniausiai būna nesusipratimų. Klientas sako, „mažai daiktų“, o ačiu važiuoju 3,5 tonų sunkvežimiu „Fiat Ducato“, kuris telpa į kiemą, bet ne visada. Kartais reikia didelio 7,5 ar net 24 tonų „volvo“ (tiek jau per daug, bet būna). Reikia tiksliai pasakyti, ar yra siauri vartai, ar gali užvažiuoti didelis mašina. Jei ne, tai reikės perkrauti į mažesnę, o tai pinigų kainuoja.

Ar saugu?

Apie saugumą kalbėti sunku, nes aš čia ne draudimo brokeris. Bet dauguma rimtų firmų turi draudimą. Geriausia pasitikrinti, ar turi CMR draudimą. Tai yra toks dokumentas, kuris užtikrina, kad jei vairuotojas užkirs ant medinio stulpo ir sudaužys tavo baldus, gausi nors dalį pinigų atgal. Be to, daiktai dažniausiai įtvirtinami juostomis, bet vairuotojas gali būti pavargęs (arba kažkas tokio), todėl visada patikrink, ar viskas stovi tvirtai.

Kas daryti, jei aš ne Vokietijoje?

Nėra problema. Dažniausiai sutinkame su vokiškuoju pardavėju arba draugu. Vokietijos žmonės, žinoma, yra labai tikslūs, jei sutarsime „um 14:00 Uhr“, tai turi būti būtent 14:00, o ne 14:05. Jei pavėluosite, vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti, nes jo laikas yra pinigai. Taip, yra tokie atvejai, kai vokiečiai tiesiog uždaro duris ir važiuoja toliau.

Kainos ir pinigai (arba kodėl ne kainuoja 10 eurų)

Kodėl kaina skiriasi?

Štai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos, kai kalbame apie kainą? Ne to, kad ji bus pastovi. Kainą lemia kelias. Jei reikia važiuoti į gilumą, prie sienos su Lenkija, kur nėra autostradų, tai brangiau. Taip pat, jei reikia特种 perkrovimo (specialaus perkrovimo), pavyzdžiui, kranu, tai dar papildomai mokama.

Ar galima mokėti gavęs?

Dauguma firmų dabar dirba tik su išankstinio mokėjimu arba pusei prieš, pusei po. Per 20 metų keitėsi aibė dalykų. Anksčiau buvo galima pasakyti „sumokėsiu vairuotojai grynais“, bet dabar vokiečiai nemėgsta grynų pinigų, o mūsiškiai bijo, kad gavęs gali nieko neumokėti. Taigi, sutarkite iš anksto. Be to, jei klientas negerai moka, mes įtraukiame į juodąjį sąrašą (tokia vidinė praktika).

Kas yra „kelių mokesčiai“?

Vokietijoje yra daug mokamų kelių, ypač sunkvežimiams. Tas mokesčiai vadinasi „Maut“. Jis būna įskaičiuotas į kainą, bet kartais gali būti ir papildomas, jei maršutas keičiasi. Pavyzdžiui, jei vokiškasis navigacijos nukreipia ne ten (kas nutinka dažnai, kai nėra interneto), ir tenka važiuoti apsuptyje, kainos gali šokti.

Ar verta laukti pigesnio?

Kartais klientai laukia savaitę, kad surastų vairuotoją, kuris važiuoja „už degalus“. Tai rizikuota. Tas vairuotojas gali atvykti su sena, subyrėjusia mašina, o jei kelyje suges, tavo daiktai stovės kieme kelias dienas. Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos pigiau? Tik to, kad nervai bus išbandyti stipriau. Geriau padėti šimtą eurų daugiau ir turėti ramybę.

Kaip suformuluoti kainą?

Mes dažnai sakome „nuo...“. Tai reiškia, kad mes žiūrime į dienos normą. Dabar dienos norma (žinoma, neoficialiai, bet visi žino) svyruoja. Jei reikia nuvežti daiktą 300 km, tai užtruks valandą? Ne, su pakrovimu ir iškrovimu tai pusė dienos. Taigi, skaičiuokite: darbo užmokestis + degalai + mokesčiai + pelnas (mes vis gi ne labdaros organizacija).

Ar grąžina pinigus, jei atšaukiate?

Jei atšaukiate prieš pat išvykimą, tai greičiausiai ne. Vairuotojas jau galėjo būti pakeliui, o mes jį užmokėjome. Jei atšaukiate savaitę iš anksto, tai dažniausiai grąžiname, išskyrus administracinius nuostolius. Bet čia viskas priklauso nuo sutarties, kurią, tiesa sakant, retai kas skaito iki galo.

Laikas, maršrutai ir Vokietijos keliai

Kiek laiko trunka kelionė?

Tai labai populiarus klausimas. Atsakymas: „nuo 1 dienos iki 1 savaitės“. Jei vairuotojas yra Štutgarte ir turi važiuoti į Vilnių, tai tai yra apie 15-20 valandų važiavimo (su poilsiais). Bet jei jis turi paimti krovinius iš 5 skirtingų vietų, tai užtrunka. Vokietija didelė, važinėjimas tarp miestų užima daug laiko.

Kodėl vėluoja?

Daugybė priežasčių. Eismo spūstys ties Frankfurtu arba Kelnu yra legendarinės. Taip pat, vairuotojas gali tiesiog užmigti poilsio aikštelėje (jie turi griežtas poilsio taisykles, „tachografas“ viską stebi). Negalima juos versti važiuoti, jei jie pavargę, tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Taigi, jei vėluoja, paskambinkite ir sužinokite kodėl, bet nekeiskit.

Ar vairuotojai moka lietuviškai?

Didžioji dalis – taip, ypač jei dirba lietuviškose firmose. Bet yra ir daug ukrainiečių ar baltarusių vairuotojų, kurie kalba rusiškai. O jei tai vokiška firma, tai tik angliškai arba vokiškai. Taigi, jei kalbate tik lietuviškai, pasirūpinkite vertėju arba rašykite pranešimus (dabar visi turi „Google Translate“ telefone).

Kas yra „collect“ pristatymas?

Tai kai sunkvežimis pasima daugybės mažų siuntų iš skirtingų klientų. Tai pigiau, bet ilgiau. Tavo dėžė gali stovėti Achemo sandėlyje tris dienas, kol surinks visą mašiną. Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos tokiu būdu? Tikrumo, kad atvyks, bet ne greičio. Tai kaip autobusas – sustoja kiekviename mieste.

Ar galiu sekti savo krovinių?

Dauguma suteikia nuorodą prie sekimo sistemos. Bet ten dažnai būna vėluojanti informacija. Gali rodyti, kad vairuotojas Berlyne, o jis jau gali būti Lenkijoje. Nenaikinkit telefonų dispečeriams kas valandą. Geriau paprašyti dispečerio paskambinti vairuotojui, jei jau nekantriate.

Ką daryti, jei vairuotojas pasiklydo?

Nors dabar visi turi GPS, pasiklysta dažnai. Ypač kaimuose, kur gatvės turi tokius pat pavadinimus, tik skirtingi indeksai. Būna, važiuoja ratu po valandą. Geriausia nusiųsti savo vietos koordinates („what3words“ arba tiesiog Google Maps nuorodą). Ir išeiti pasitikti prie vartų, jei galima.

Dokumentai, draudimas ir kitokia bukė

Kokius dokumentus reikia?

Pagrindinis yra CMR sąskaita-faktūra (krovinio važtaraštis). Be jo niekur nepraeisi per sieną (nors ES viduje kontrolės mažiau, bet policija gali sustabdyti). Taip pat reikia sandėrio dokumentų, jei pervežate prekes parduotuvei. Jei tai asmeniniai daiktai, tai paprastai užtenka sąrašo, bet geriau, kad būtų parašyta „personal effects“.

Ar reikia mokėti verytinį mokestį (PVM)?

Jei esate juridinis asmuo ir turite PVM kodą, tai galima taikyti 0 proc. PVM tarifą (tarp ES šalių). Bet reikia užpildyti atitinkamus dokumentus. Jei esate fizinis asmuš, pervežiantys savo baldus, tai PVM jums ne taikomas, bet tai turi būti aiškiai pažymėta dokumentuose, kad muitinė ne keltų klausimų.

Kas yra draudimas?

Kaip jau minėjau, yra CMR draudimas. Jis dengia žalą transportavimo metu. Bet jis neapima visko, pavyzdžiui, jei patys prastai supakavote ir dalykai susidaužo viduje. Taip pat, yra draudimo riba, dažniausiai 8,33 SDR už kilogramą (šiek tiek keistas skaičius, bet tai tokia tarptautinė norma). Jei vežate brangius dalykus, privalote tai pasakyti ir padidinti draudimo sumą (už papildomą mokestį).

Kas daryti, jei dingenai pažeisti?

Pirmiausia – nieko nebraižyti ant CMR, kol nepažiūrėjote krovinių. Jei matote, kad dėžė sutrupėjusi, ant CMR reikia parašyti „pastebėta žala“ ir gauti vairuotojo parašą. Jei pasirašote, kad visas gerai, o namie atsidarysite ir rasiite trisėlį televizorių, niekas nieko neduos. Taisyklė paprasta: ką pasirašai, tą turi.

Ar reikia deklaracijos?

Jeigu prekės yra pavojingos (chemija, degalai), taip. Be to, jei tai yra alkoholis ar tabakas dideliais kiekiais, tai čia jau visai kita istorija, be leidimų nepraeisi. Paprastiems baldams ar mašinoms nereikia specialios deklaracijos, bet visada geriau pasitikslinti, nes taisyklės keičiasi (kaip ir tas Euro 6 reikalavimas miestuose, aš nėra 100% tikras, kaip dabar tvarkojasi su senesniais sunkvežimiais Miuncheno centre, galima tiesiog gauti baudą).

Kur dėti dokumentus?

Gerai, kad klausiate. Geriausia pasilikti sau vieną kopiją, o originalą duoti vairuotojui. Bet dabar dažnai viską daroma elektroniniu būdu, per „Vekt“ sistemas arba tiesiog nusiunčiant PDF. Tiesiog įsitikinkite, kad vairuotojas tai gavo ir nusiuntė toliau, jei reikia.

Vokietijos specifika: vokiečiai ir jų taisyklės

Ar vokiečai tikslūs?

Labai. Jei sutarta „ Montag, 10:00“, tai reiškia pirmadienį, 10 valandą ryto. Nėra „apie 10“, nėra „po pietų“. Jei vėluoji 5 minutes, jie gali pradėti verkti arba reikalauti baudos. Taigi, jei tu esi pusė, pasirūpink, kad kas nors būtų laiku. Vokiškas tikslumas – tai ne mitas, o mūsų kasdienybės kančia.

Ar vokiški sandėliai griežti?

Taip. Ten negalima tiesiog užlipti į sunkvežimį su rūkalančiomis cigaretėmis. Turi būti liemenės, šalmai (kartais), ir tikslus sąrašas. Jei trūksta vienos dėžės, visą krovinių gali neprileisti. Buvau atvejų, kai vokiečiai prašė išvalyti ratus prieš įvažiavimą, kad nenešti purvo.

Kaip elgtis su vokiškuoju pardavėju?

Būkite mandagūs, bet griežti. Jie mėgsta tvarką. Rašykite aiškius laiškus su „Sehr geehrte Damen und Herren“ (nors dabar jau ir mažiau formalu). Jei reikia pakrauti, pasakykite „Verladung“. Jie mėgsta, kai supranta savo kalbą, bet angliškai taip pat gerai kalba.

Ar reikia mokėti už pakrovimą Vokietijoje?

Dauguma sandėlių tai daro nemokamai, jei pakrauti greitai (pvz., 1 valanda). Jei užtrunki 3 valandas, tai pradeda skaičiuoti „Stundensatz“ (valandinį įkainį). Jis gali būti 50-100 eurų. Taigi, būkite pasiruošę. Tiesiog taip, vokiečiai už laiką moka tikrai gerai.

Ar galiu užsakyti vokišką pervežėją?

Galima, bet brangiau. Vokiškos firmos turi savo standartus ir kainas. Lietuviškos firmos dirba pigiau, bet kartais kokybė gali šokti (kaip tas kartas, kai vairuotojas išgėrė prieš Kelną ir pradėjo šauktis). Geriausia rasti firmą, kuriai 20 metų patirties (kaip mano) ir kuri žino abiejų šalių realijas.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Po iškrovimo lieka pakuotės. Vokietijoje už tai neleidžiama mesti tiesiog kieme. Reikia rasti „Wertstoffhof“ (recyklo centro) arba palikti tai sandėlyje, jei sutinka. Lietuvoje tai paprasčiau, bet čia reikia žinoti taisykles, kad gautum baudą už šiukšlių mėtymą.

Kas gali nueiti ne taip (ir dažnai nueina)

Ką daryti, jei sugedo sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas stovi prie kelio, lenktynės vyksta šalia, o tavo dėžės su šaldytu maistu kaitosi saulėje. Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos tokiu atveju? Tik to, kad reikės skubiai ieškoti kitos mašinos perkrovimui. Tai ilgas procesas. Reikia skambinti draudikui, kuris siunčia pagalbą. Kartais tai trunka dieną, kartais dvi.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedrąsiau pasakyti, kad dažnai, bet nutinka. Ypač jei palikti mašiną neapsaugotame aikštelėje Lenkijoje (nepyksta už tiesą, ten yra tokių vietų). Todėl vairuotojai stengiasi stovėti saugiuose aikštelėse, kurios mokamos (apie 20-30 EUR per naktį). Tas mokestis irgi įeina į kainą.

Kas nutinka, jei vairuotojas susižaloja?

Vairuotojas – tai žmogus, jis gali susirgti. Tada mašina stovi. Firmos turi rezervinius vairuotojus, bet jei liga įvyksta sekmadienį naktį Vokietijos viduryje, tai reikės laukti iki ryto. Tai vėlavimas, kurio niekas negali numatyti.

Ar gali būti muitinės patikra?

Taip. Nors ES vidurys, muitinė dar tikrina, ar nėra kontrabandos, ar nepervežami neregistruoti automobiliai (dažnai būna). Jei sustabdo, gali iškrauti visą sunkvežimį. Tai trunka valandas, o kartas eina. Jums nieko nebus (jei viskas tvarkoje), bet pristatymas bus vėluojantis.

Kas, jei pats padariau klaidą adresu?

Buvau atvejų, kai klientas parašė „Vilniaus g. 10“, o tokių gatvių mieste yra penki. Vairuotojas važiuoja, šaukia į telefoną, o niekas neatsiliepia. Galiausiai jis nusibodo ir važiavo į sandėlį laukti. Už tą laiką reikėjo mokėti. Patikrinkite adresus du kartus.

Ar galiu reikalauti nuolaidos už vėlavimą?

Galite bandyti, bet jei vėlavimas ne jūsų kaltė (pvz., eismo įvykis), firma greičiausiai atsisakys mokėti. Jei jie tiesiog užmiršo (kas nutinka), tai galite gauti nedidelę kompensaciją, bet ne tikėkitės milžiniškų sumų. Sutartyje dažnai būna parašyta, kad terminai yra orientaciniai.

Galutiniai klausimai ir patarimai

Kaip pasiruošti geriausiai?

Supakuokite viską kuo tvirčiau. Naudokite storas dėžės, užpildykite tarpus putomis. Viskas, kas gali judėti, bus judėti ir susidaužyti. Užrašykite ant kiekvienos dėžės, kas viduje ir kur ji turi eiti (pvz., „Virtuvė“). Tai palengvins gyvenimą ir jums, ir vairuotojui.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai to nemėgsta. Jei vairuotojas padėjo nešti daiktus į antrą aukštą be keltuvo, tai 10-20 eurų arbatpinigių padarys jį linksmesnį. Tai ne įpareigoja, bet geriau turėti drauge, nei priešais.

Kaip rasti gerą firmą?

Nebe ieškokite „OLX“ su užrašu „vežu pigiai“. Ieškokite firmų, kurios turi svetaines, atsiliepimus (nors ir ten gali būti melagingų) ir ilgamečę patirtį. Klauskite draugų, gal jie turėjo gerą patirtį. Žodis žodžiu šioje srityje veikia geriausiai.

Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos apskritai?

Galiausiai, tikėkitės nuspėjamumo, bet ne idealumo. Bus vėlavimų, bus nusivylimų, bet dažniausiai daiktai atvyks saugiai. Svarbiausia – kantrybė ir komunikacija. Jei viską aptarsite iš anksto, bus mažiau nesusipratimų. Ir dar vienas dalykas – niekada netikėkite, kad tai bus „rytoj“. Geriau planuokite, kad „poryt“.

Ar aš galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikrus kiekius. Bet jei bandysite vežti 200 litrų alaus be dokumentų, tai gali baigtis blogai. Vokietija turi griežtas taisykles apie alkoholio transportavimą, o Lietuvoje muitinė taip pat nemėgsta per didelių kiekio be akcizo ženklo.

Pabaigos žodis

Viso šito chaoso centre aš stengiuosi padaryti, kad jūsų daiktai pasiektų tikslą. Dirbu jau ilgai, mačiau viską – nuo degančių sunkvežimių iki džiaugsmingų šeimų, gaunančių ilgiausiai lauktus baldus. Svarbiausia yra pasitikėjimas. Jei pasitikite savo pervežėju, pusė problemų išnyksta. Ko tikėtis užsisakius daiktų pervežimą iš Vokietijos? Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam, tada būsi laimingas. Sėkmės keliuose!