Ko laukti užsakant dalinius krovinius į Vokietiją: tiesa be kavos uždengimo

Sveiki, taigi svarstote siųsti dalinius krovinius į Vokietiją? Es čia srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – dažnai viskas vyksta ne taip, kaip parašyta vadovėliuose. Vokietija yra mūsų kaimynė, didžiausia rinka, bet logistika ten yra... tarsi šuo. Kartas nuo karto ji ką nors įkando, o kartais tiesiog tupi ant uodegos ir nedaro nieko. Užsakant LTL (Less than Truckload) pervežimus, reikia nusiteikti tai, kad tavo krovinys važiuos kartu su dešimtka kitų, o vairuotojas gali būti šiek tiek nervinguotas. Čia nėra mokslas, čia gyvenimas. Štai ko tikrai reikia tikėtis.

Kainodara ir pinigai (arba kodėl brangsta?)

Kiek vidutiniškai kainuoja dalinis krovinys į Vokietiją?

Žiūrėk, čia ne taip paprasta pasakyti vieną skaičių, nes kainos šokinėja kaip kiškiai pievoje. Bet jei imtume vidurkį, tai už vieną vietą ant puspriekabės (tarkim, 1 paletę vietą) arba už 1 metrą ilgio, reikėtų numatyti nuo 120 iki 180 eurų. Viskas priklauso nuo to, kur į Vokietiją reikia važiuoti – į Miuncheną brangiau nei į Berlyną, degus labai brangsta, o vokietijai dar tie mokesčiai už važiavimą keliais (MAUT) kasa. Taigi, žiūrėk į 150 eurų kaip į orientyrą, bet gali būti ir gerokiau. Dalinius krovinius į Vokietiją sunku parduoti pigiai, jei nori, kad tai nenusigyventų.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo krovinio svorio?

Žinoma, keičiasi. Bet čia ne taip, kad 100 kg kainos kažkiek, o 1000 kg – dešimt kartų daugiau. Čia daugiau apie tą, kiek vietos jis užima. Jeigu turi 4 paletes, kurios sveria po 200 kg, tai kaina bus viena, o jei turi vieną super sunkią padangą arba metalo liejinį, kuris sveria toną, bet užima tik pusę vietos – vadybininkai akims išlįs. Vokietai mėgsta, kai svoris yra tikslus, nes jei perkrauti – baudos milžiniškos. Taigi, svorio klausimas yra labai svarbus dėl tobulumo, bet kainą dažniau lemia tūris, o ne tiek kilogramai.

Kodėl kainos skiriasi skirtingiems brokeriams?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienas klausia 100, kitas 200. Kame esmė? Kartais tas, kas klausia 100, tiesiog nesupranta, ką duoda. Jis gali paimti tavo krovinį, įvežti į terminalą, ir jis ten gulės savaitę, kol bus surinkta mašina. O tas brangesnis brokerius gali turėti savo nuolatinius maršrutus. Be to, čia ir rizika. Yra firmų, kurios dirba "pelenais", be draudimo, be jokios atsakomybės. Jei kas nors nutiks – nieko negausi. Aš visada sakau – pigiausias dažniausiai būna brangiausias ilgalaikėje perspektyvoje, kai reikia spręsti problemas.

Ar galima gauti nuolaidą, jei siunčiu dažnai?

Aišku, galima. Mes ne bankas, mes norim dirbti. Jei turi keturis-penkis siuntimus per mėnesį į tą patį miestą, pavyzdžiui, į Hamburgą, tai galiu daryti nuolaidą 10 arba 15 procentų. Bet čia reikia kalbėti tiesiai, o ne laukti stebuklo. Esu matęs klientų, kurie sako "o aš jums atvešiu daug", o paskui metą nė nesigiria. Tiesiog susitarkime dėl fiksuotos kainos tam tikram laikotarpiui, ir man bus lengviau planuoti, ir tau bus aišku. Nuolaidos yra lojalumo klausimas, ne magija.

Kas dėl papildomų mokesčių, kurių nepasako iš karto?

Čia yra tamsioji logistikos pusė. Pavyzdžiui, "limited access" vietos – kai reikia važiuoti į centrą, kur nėra kur apsukti puspriekabę. Tokiu atveju reikalinga mažesnė mašina, ir tai kainuoja. Arba iškrovimas rankomis, jei ten nėra keltuvo. Vokietijoje dar gana dažnai pasitaiko "Nachtzuschlag" – naktinis mokestis, jei vairuotojas ten atvyksta po 18:00 valandos. Geriau viską išklausyti iš karto. Aš stengiuosi pasakyti, jei gali būti papildomų išlaidų, bet kartais ir pats sužinau tik tada, kai vairuotojas skambina ir keikiasi.

Kuo skiriasi kaina už "palečių vietą" ir už "metrus"?

Standartinis dalykas – arba moki už tai, kiek tarp paletėlių yra erdvės (EPAL vieta), arba už tai, kiek ilgio užima tavo krovinys grindyse (LDM). Jeigu turi ilgas dėžes, kurios nesueina į paletę, tau bus paskaičiuoti metro linijiniai. Vokietijoje dažniau dirbama su paletėmis, nes ten sandėliuose viskas sukoncentruota aplink standartą. Jeigu turi kažką neformata – pasakyk iš karto, nes paskui gali būti, kad tavo krovinys užims 3 metrus, o mokėsi kaip už 4 paletes, nes nebebus kaip įkišti nieko kito.

Ar degalų kaina įtakoja galutinę sumą?

Deja, taip. Ir kaip. Mes turime degalų priedą, kuris keičiasi kas savaitę. Degus brangsta – kyla kaina. Jeigu užsirezervuoji kainą šiandien, o mes vežome po savaitęs, ir degus pakilo 10 proc., gali būti, kad teks šiek tiek pridėti. Nors dažniausiai stengiamės įtraukti preliminarų priedą į pasiūlymą, kad nekiltų nesusipratimų. Bet jei pasaulio rinkoje kažkas nutinka (karas, krizė), tai atsiliepia ir tiems, kas užsako dalinius krovinius į Vokietiją. Čia nieko nepadarysi.

Ar imate mokesčius už dokumentų tvarkymą?

Žiūrėk, paprasta CMR sąskaita-faktūra – tai nemokama. Bet jeigu reikia daryti eksporto deklaracijas (tikriausiai neį Vokietiją, jei iš Lietuvos, bet jei iš trečios šalies), arba jei reikia specialių sertifikatų pildymo – tai tai laikas. Vokietai labai griežti dėl dokumentų. Jei ten kažką blogai parašysiu, gausi baudą arba krovin bus sustabytas sienoje. Taigi, už "popieriaus darbą" imama maža rūpestis, bet ją reikia apmokėti. Tai ne už tai, kad aš rašau, o už tai, kad aš atsakingai už tai pasirašau.

Laikas ir grafikai (arba kodėl vėluoja?)

Kiek laiko trunka standartinis pristatymas?

Įprastai, jei važiuojame į vakarinę Vokietiją (Diuseldorfas, Kelnas), tai tai 2-3 dienos nuo krovinio perdavimo. Rytuose (Berlynas, Leipcigas) gali būti ir greičiau. Bet neapsisukite galva, jei sakinčiu "rytoj". Daliniai kroviniai tai ne "ekspressas". Reikia surinkti mašiną, nuvažiuoti į terminalą, iškrauti, pakrauti kitą... Tai procesas. Vidutiniškai žiūrėk į 3-4 darbo dienas, jei nori būti ramus. O jei skubi – mokėk už vietą "iš rankos į ranką" (FTL), tai bus kita istorija.

Ar galima pristatyti savaitgalį?

Vokietija... Čia yra keistas dalykas. Teoriškai galima, praktiškai – labai brangu ir sudėtinga. Vokiečiai mėgsta savo poilsį. Jeigu reikia atvežti į prekybos centrą arba gamyklą, kur dirbama 3 pamainomis, tai galima susitarti. Bet jeigu tai įprastas sandėlis, kuris dirba 8-16 valandą, savaitgalį ten nieko nepadarysi. Vairuotojui reikės mokėt dienpinigius, už laiką viršvalandžiuose... Taigi, geriau neplanuok savaitgalių, nebent tai gyvybiškai svarbu.

Kas yra "Sperrzeit" ir kodėl man rūpi?

O, tai mano mėgstamiausias dalykas (ironiškai). "Sperrzeit" yra pristatymo draudimo laikas. Didžiuosiuose Vokietijos miestuose yra tvarkaraščiai, kada sunkvežimiai negali važiuoti į miesto centrus arba atlikti iškrovimą. Pavyzdžiui, prieš pietus arba prieš popietę. Aš kartą buvau situacijoje, kai vairuotojas atvyko 15 minučių per vėlai, ir jį neįleido. Teko laukti iki ryto. Todėl visada klausk vadybininko, ar nėra apribojimų. Jis gali nežinoti 100%, bet turėtų pasitikrinti.

Kodėl vairuotojas neatsiliepina į skambučius?

Kodėl gi? Gal jis važiuoja 90 km/h greičiu automagistralėje ir negali kalbėtis (tai draudžiama). Gal jis miegoja poilsio aikštelėje po 12 valandos vairavimo. Arba... pats blogiausias variantas – jis tiesiog nenori kalbėti vokiškai ir lietuviškai. Yra tokių, kurie paima telefoną tik tada, kai jau stovi prie vartų. Nekreipk dėmesio į tą tylą, jei GPS rodo, kad jis juda į tinkamą kryptį. Bet jei stovi vietoje 5 valandas – tada skambink mums, mes pabandysime išsiaiškinti.

Kas vyksta, jei krovinys užstrigs sienoje?

Sąjungoje sienos beveik nėra, bet... kartais vyksta kontrolės. Jeigu vairuotojas neteisingai užpildė dokumentus arba krovinys atrodo įtartai (pvz., per daug cigaretų arba elektronikos), gali sustabdyti. Tada prasideda biurokracija. Aš kažką girdėjau apie naujas taisykles su muitinės deklaracijomis (tiek tiek painiava dabar su Jungtine Karalyste), bet į Vokietiją dažniausiai važiuojame be sustojimų. Jei užstrigs – pranešime. Negaliu padaryti nieko, tik laukti ir siųsti dokumentus.

Ar tiksliai žinai, kai vairuotojas atvyks?

Būčiau stebukladarys, jei žinočiau. GPS duoda apytikslį laiką. Bet čia yra Vokietija, ten yra statybų keliuose (bauswerke) kur nėra galo. Vieną kartą vairuotojas užstrigo ties Karlsruhę 4 valandas dėl avarijos. Kas aš galiu daryti? Nebegalėsiu jį nuskraidinti sraigtasparniu. Todėl visada sakau – duokite laisvos datos (buffer), neplanuokite gamybos proceso taip, kad krovinys turi atvykti lygiai 10:00 ryto. Tai nerealu.

Ar būna, kad krovinys dingsta?

Dingsta retai, bet užstriga terminale – dažnai. Terminaluose (Hamburgas, Bremenas) vyksta chaosas. Jie gali nukreipti tavo krovinį į "cross-docking" zoną, o jis gulės ten, kol bus laisvas vairuotojas. Tokiu atveju sekimas sustoja rodyti judėjimą. Nesijaudink, jis nepražuvo, jis tiesiog "fermentuojasi" tarp šimtų kitų dėžių. Viskas surandama, reikia tik kantrybės. Bet vėlgi, jei renkatės ne patikimą pervežėją, rizikoji daugiau.

Dokumentai ir saugumas (arba popieriaus kalnas)

Kokius dokumentus aš turiu pateikti?

Sąskaita-faktūra (nebūtinai originalas, kopija pakanka), pristatymo ordenas (delivery order), jei reikia – pakavimo sąrašas (packing list). Ir viskas. Tiesiog įsitikink, kad sąskaitoje parašyta teisinga prekė, svoris ir vertė. Vokietijos muitinė (tiek kartų jos jau nėra, bet formalumai liko) mėgsta tikslumą. Jei parašysi "garažo reikmenys" viena eilute, o bus ir variklis, ir padangos – gali būti problemų. Kruopštumas čia taupo nervus.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis apima viską?

CMR – tai ne būtinai draudimas, tai atsakomybės limitas. Pagal konvenciją, jei dingsta krovinys, mokame maždaug 8.33 SDR vieną už kilogramą. Tai nėra daug, jei veži auksą. Jei turi brangų krovinį, privalai pasakyti ir padidinti draudimo sumą (insurance value). Aš kartą gyvendinau situaciją, kai klientas ne tarė, kad veža kompiuterius už 50 tūkstančių, o mes turėjome standartinį limitą. Ilgas teismas buvo. Nepasikark nuo vadybininko, pasakyk apie vertę iš karto.

Ar reikia paženklinti kiekvieną dėžę?

Ne būtinai kiekvieną, bet jeigu dėžės skirtingos, tai gerai pažymėti numerius (1 iš 10, 2 iš 10). Vokietijos sandėlininkai yra pedantiški. Jei atveži 30 dėžių, o dokumente parašyta "30 dėžių", jie jas tikrai suskaičiuos. Jei vienos nebus – nepriims. Užtikrink, kad pakuotė atrobi tvarkingai, nes jei dėžė suirusi, gali atmesti visą partiją dėl pažeidimo.

Kas dėl eksporto licencijų ar specialių leidimų?

Jei veži alkoholį, tabaką arba ginklus – tai visai kita istorija, tada reikalingiEMS dokumentai. Bet jei tai įprastos prekės (furniture, metal, wood), tai nieko nereikia. Lietuva ES, Vokietija ES. Vienintelis dalykas – jei prekės yra pavojingos (ADR), reikia specialios deklaracijos. Nepamiršk tai paminėti, nes aš galiu siųsti paprastą vairuotoją, kuris neturi teisės veži tokių dalykų, ir tada mes abu susirinksime.

Ar aš gausiu pristatymo pažymą (POD)?

Taip, be to. Be POD - pinigų negrąžinsiu (jei veži užpirkta). Tai pagrindinis mūsų apsaugos instrumentas. Vokietai dažnai pasirašo ant CMR galinės pusės. Tas parašas ir yra pristatymo įrodymas. Kartais ten būna užrašai "paketas sužeistas" – tada tu turi 24 valandas pareikšti pretenziją (claim). Jei nieko nerašo – laikome, kad viskas tvarkoje. Beje, gauk tą POD skaitmeniniu būdu, daug greičiau nei laukti, kur atkeliaus originalas paštu.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – nufotografuok. Ant paletes, ant mašinos, ant pakuotės. Ir tuometauk vairuotoją parašyti pastabą ant CMR. Jei vairuotojas nuvažiuoja be pastabos – vėliau įrodyti beveik neįmanoma. Mes padėsime formuoti pretenziją draudimo kompanijai, bet be tos pirminės informacijos mūsų rankos surištos. Būna ir taip, kad pats klientas blogai supakavo, pavyzdžiui, viena dėžė ant kitos be amortizacijos, ir viršus nukrito. Tokiu atveju draudimas nieko nemokės.

Vokietijos specifika ir realus gyvenimas

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais?

Keliai ten puikūs, bet... yra. Didžioji dalis mokama (MAUT). Mes tai įskaičiuojame į kainą, bet vairuotojams tenka girdėti tų kelių vargą. Be to, yra daug apribojimų sunkvežimiams. Negalima važiuoti tam tikromis gatvėmis, yra ženklai "Anlieger frei" (tik gyventojams). Jei vairuotojas nuskaitys blogai navigaciją (ir ji veda per gyvenvietę), gali gauti baudą, kurią teks mokėti. Aš visada primygtinai rekomenduoju naudotis profesionalia navigacija sunkvežimiams.

Kas yra "Umweltzone" – žalioji zona?

Tai ekologinės zonos miestuose. Mašina turi turėti specialią žalią kortelę (Umweltplakette). Be jos negali važiuoti į daugumą miestų centrų. Mūsų mašinos paprastai tai turi, nes visos yra gana naujos (Euro 6). Bet jei kažkas pasamdys seną "šrotą" pigiau, gali būti, kad jį tiesiog neįleis į miestą. Tada reikės iškrauti už miesto ribų ir vežti mažesne mašina – ir vėl papildomi kaštai.

Ar vokiečiai drausmingi iškraujant?

Aš bučiau nustebęs, jei būtų kitaip. Jie turi savo procedures. Vairuotojas turi užsidėti šalmą (privaloma!), liemenę, turi būti su šviesos atšvaitais. Jei jis to nedarys, ne tik kad gali būti išmestas iš sandėlio, bet ir gauti baudą. Vokietai saugos srityje yra... (čia nenukrypsiu į politiką, bet labai griežti). Taigi, nereikalauk nuo mūsų vairuotojų, kad jie laužtų taisykles, kad tik greičiau padarytų.

Ar galima vežti maistą kartu su chemija?

Niekada. Tai tabu. Yra griežti taisyklės dėl krovinio sudėjimo (co-loading). Negali būti kvapnios maisto prekės kartu su chemikaliais arba padangomis. Vokietijos sandėliai yra labai jautrūs dėl kontaminacijos. Jei maistas įgis kvapą iš padangų – viską išmes. Todėl daliniai kroviniai formuojami pagal tipus: maistas į vieną mašiną, industrial į kitą. Aš visada klausiu, kas prekė, kad nesumaiščiau.

Kas dėl kalbos barjero?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai (taip, taip, tai dar dirba), bet vokiškai mažai kas. Sandėlininkai dažnai nemoka nieko kita, kaip vokiškai. Tai sukuria keistų situacijų. Kartais tenka versti telefonu arba liežuviu parodyti, kur reikia važiuoti. Bet logistikoje kalbos nėra tokios svarbios, kaip numeriai ir dokumentai. Kol CMR sutampa, visi laimingi.

Ar verta siųsti į Vokietiją mažas siuntas?

Jeigu tai viena dėžė 5 kg... O Dieve, nelabai. Tau brangiau išsiųsti kurjeriu (DHL, UPS). Dalinis krovinis į Vokietiją tampa ekonomiškas, kai turi bent 1 palletę arba 300-500 kg svorio. Mažoms siuntoms termininiai mokesčiai suvalgo visą pelną. Geriau susirink kelias dėžes į vieną krūvą ir siųsk kartą. Tai bus pigiau ir greičiau (nes kurjeriai taip pat gali užstrigti).

Problemos ir išvados

Kas daryti, jei pervežėjas "išgaravo"?

Tai įvyksta. Yra "paprastų vadybininkų", kurie suranda pigią mašiną iš forumų, paima pinigus, ir mašina nebeatvažiuoja. Mes tokio nedarams, nes turime sandėrius ir turim ką prarasti. Jei pasirinksi nepatikimą brokerį, rizikuoji. Patikrink, ar jis turi tinklalapį, ar atsiliepimai realūs. Jei kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., kaina 50 eurų į Miuncheną), tai melas.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Gali, bet tik tam tikru laiku. Jei mes jau pasamdėm vietą prie mašinos arba vairuotojas jau važiuoja pas tave pasiimti, tai reikės sumokėti baudą (cancellation fee). Vokietai ir mūsų partneriai nenori prarasti darbo. Geriau nesiųsk pakvietimo (order), kol nebūsi tikras 100 proc., kad krovinys paruoštas. Klysti žmogui būdinga, bet pinigus už klaidas tenka mokėti.

Kodėl aš turiu papasakoti apie prekęs turinį?

Nes tai saugumo klausimas. Jeigu vairuotojas sužinos, kad veži kažką pavojingo (pvz., degus skysčius) ir jis apie tai nežinojo, jis gali tiesiog išmesti tą krovinį į kelio šalį arba paskambinti policijai. Aš turiu žinoti, kad paskirti tinkamą puspriekabę. Nėra nieko bjauriau, nei kai degalų bakas pradeda daryti ruonį tarp kėbulo, o vairuotojas nežinojo, kad ten yra benzinas.

Ką daryti, jei klientas Vokietijoje atsisako priimti krovinį?

Tai blogiausias scenarijus. Tada vairuotojas užstringa. Jis negali važiuoti toliau, turi laukti instrukcijų. Tau teks sumokėt už laiką (standby) ir už grąžinimą atgal (arba sandėliavimą Vokietijoje). Vokietijos sandėliavimo kainos yra... auksinės. Todėl dar kartą patikrink, ar tas vokietis tikrai laukia to krovinio ir ar jis moka už jį.

Ar jums patinka dirbti su Vokietija?

Sudėtingas klausimas. Gerai, kad arti, gerai, kad moka (dažniausiai laiku). Bet jie yra labai... kantrūs ir reikalaujantys tų pačių kantrybės iš mūsų. Vieną dieną visai gerai, kitą dieną – keiksnių kaskadas dėl to, kad etiketė ne ant tojo krašto. Bet po 20 metų įprantai. Tiesiog reikia žinoti taisykles žaidime.

Galutinis patarimas rinkantis pervežėją?

Nesibūk "kainos vergas". Žiūrėk į patirtį, į tai, kaip jis kalba (ar supanta žodį, ar tik žada). Jei jis sako "nežinau, kiek užtruks", jis greičiausiai yra sąžiningas. Jei sako "rytoj bus 100%", jis meluoja. Pasirink tokį, kuris pasako tiesą, net jei ji nepatogi. Logistika – tai ne idealus pasaulis, tai nuolatinis sprendimų priėmimas.

Ar galiu padėti su customais Vokietijoje?

Jei tai yra importas iš trečios šalies (pvz., iš Kinės į Vokietiją per Lietuvą), tai čia jau reikalingas "Customs Broker". Aš galiu tik padėti su transportu, bet su muitinės deklaravimu Vokietijoje geriau kalbėti su vietiniais brokeriais, nes jie žina vietinius niuansus geriau nei mes. Lietuvoje daugiau mažumo, ten viską suprantu, bet Vokietija... ten savo tvarka.

Išvada

Taigi, sumojant viską į vieną krūvą – dalinius krovinius į Vokietiją reikia užsakyti su kantrybe ir supratimu. Tai ne robotų darbas, tai žmonių darbas, su klaidomis, vėlavimais ir staigmenomis. Jei nusiteiksite realiai, kad gali užtrukti diena ilgiau ir gali kilti nedidelių nesklandumų, bus lengviau miegoti. Rinkitės patikimus partnerius, nebijokite klausti "kvailų" klausimų apie dokumentus ir laiką, ir visada turkite atsarginį planą (pvz., nenaudokite visų atsargų iki pat pristatymo). Sėkmės keliuose, ir atsimink – geriau vėluoti, nei niekada nepasiekti. O jei kils klausimų – skambinkite, paaiškinsiu gyvai.