Kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu: Kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Dirbu jau beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje, ir galiu pasakyti viena – kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu nėra joks pasivaikšiojimas parke. Daugeliu atvejų tai yra chaosas, kurį reikia suvaldyti, kol vairuotojas sėdi ruože. Klientai dažnai galvoja, kad jie tiesiog užsisako vietą, o mes stebuklingai ją perkeliam per naktį. Iš tiesų, tai sudėtingas mechanizmas, kur viena sugedusi dėžė arba pamirštas CMR sąskaitos numeris gali viską sugadinti. Čia nėra tobulumo, yra tik darbas, problemų sprendimas ir noras pristatyti krovinių laiku, nors kelyje ir pasitaiko visokių netikėtumų.

Kaip tai viskas vežama? (Techninė pusė ir talpa)

Ar telpa mano krovinys į tą mikroautobusą?

Žiūrėk, čia viskas priklauso nuo to, ką tu vadini „talu“. Mūsų „Volkswagen“ arba „Mercedes“ krovininiai mikroautobusai telpa apie 4-5 europinius palečius vienetus, jei jie nestūmomi į lubas. Jei tu turi ką nors ilgo, pvz., 4 metrų vamzdžius, tai gali būti problema, nes juos reikės gulti įstrižai, o tada daugiau vietos nelieka. Geriau iš karto nusiųsk matmenis, o ne spėliokime čia. Taip pat atsimink, kad kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu reikalauja ir vairuotojo patogumo – jis turi įlipti į saloną, o ne užsidužti tarp dėžių.

Kiek svorio gali įpakuoti į tą mašiną?

Legalus svoris yra apie 3,5 tonos, tačiau tai yra bendras svoris, t.y., mašina, degalai, keleiviai ir pats krovinys. Taigi realiai krovinių galima įdėti apie 800-1000 kilogramų, priklausomai nuo to, kiek svorio sveria pats mikroautobusas. Jei paimsite per daug sunkios technikos ar statybinių medžiagų, vairuotojas tiesiog neprasivažiuos pro svarsčius Lenkijoje ar Vokietijoje. Ten muitinės ir policija tikrai be gailesčio baudos, o mums tai brangu.

Ar galiu vežti ne surinktas detales?

Taip, galima, bet turi būti labai aiškiai pažymėta. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas vežė metalo konstrukcijas, kurios nebuvo surištos, ir važiuojant per Kelmės kalnelą visa ši krūva pradėjo judėti. Vairuotojas beveik nebevaldė mašinos. Taigi, jei kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu yra planuojamas su nekomplektuotomis detalėmis, jas būtina užfiksuoti, pririšti arba sudėti į dėžes. Mes nėra krovikai, kurie užsidaro viduje ir laiko rankas.

Ką daryti, jei aš neturiu pakavimo?

Tuomet turi problemą, bet mes ją išspręsime. Turime savo užkrovimo aikštelėje, kur galime padėti su paletėmis arba uždėti juos ant „savaivės“ (pakeliamos grindų galinės durys). Tačiau, jei taviškiai daiktai yra kažkas tokio kaip sofos ar seni baldai be jokios folijos, gali būti, kad teks papildomai mokėti už pakavimo medžiagas arba vairuotojo laiką, kuris jį apvynios. Negaliu leisti, kad purvys ar drėgmė patektų į kitų klientų siuntas.

Ar vežate statybines medžiagas?

Žinoma, plytos, blokeliai, cementas – tai mūsų kasdienybė. Vienintelis dalykas, kurį reikia suprasti, yra dulkės. Jei tu įsiveži maišus su cementu, kurie yra praplėšti, tai po to visas mikroautobusas viduje būna pilnas dulkių. Kitaip tariant, jei tą pačią dieną turi vežti baldus kitam klientui Vokietijoje, galiu būti įsižeidęs. Geriau uždėkite ant tų maišų dar vieną plastikinę uždangalą, arba mes ją uždėsime, tik susitarkime iš anksto.

Ar galima vežti šaltą maistą?

Tik tada, jei turi šaldytuvą arba termo dėžę. Mūsų mikroautobusai nėra šaldomieji sunkvežimiai (refrižeratoriai). Vasarą, kai oras lauke yra +30 laipsnių, o Vokietijoje stovi spūstys, viduje bus viskas lyg orkaitėje. Nežinau, kaip ten dabar su tais naujaisiais reikalais (Gal ES reglamentas? Ne, prisimenu...), bet sanitarinės kontrolės gali būti griežtos. Geriau nebandyti vežti mėsos ar pieno produktų be specialios įrangos, nes sugausime – viską išmes į šiukšliadėžę pasienyje.

Kainos ir pinigai (Niekas nemėgsta šios temos)

Kiek maždaug kainuoja kelionė?

Čia labai platus klausimas. Kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu kainuoja nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo to, kur reikia važiuoti. į Berlyną ar Miuncheną brangiau nei į pasienio miestus. Taip pat įeina kuro kainos, vairuotojo darbo užmokestis ir mokesčiai už važiavimą po Vokietijos keliais (maut). Jei tu nori, kad važiuotume tiesiai į centrą, kur reikia mokėti už zoną „Umweltzone“, tai taip pat pridedamas prie sąskaitos.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei tu esi nuolatinis klientas ir veži kas savaitę po kelias pales, tai žinoma, susitarsime. Tačiau jei tu skambini pirmą kartą ir reikalauji 50 proc. nuolaidos, nes „pats tą pačią kainą radai internete“, tai aš tau nieko nepasakysiu, tik padėsiu ragelį. Mūsų kainos nėra iš oro sukamos, jose yra realios išlaidos. Degalai nebe pigi, o Vokietijoje mokesčiai už kelių naudojimą yra vieni didžiausių Europoje.

Kada reikia apmokėti?

Standartiškai mes prašome apmokėti iš karto gavus sąskaitą faktūrą arba bent jau prieš išvykstant mašinai. Yra buvę atvejų, kai krovinys atvykęs į Vokietiją, o klientas „užmiršta“ sumokėti arba atsiskaito tik po mėnesio. Tokiu atveju mūsų vairuotojas tiesiog grįžta tuščias, o tavo siunta lieka sandėlyje Vilniuje. Mums nėra prasmės skolinti pinigų, mes ne bankas.

Ar imate kortelę?

Taip, mūsų buhalterijoje galima apmokėti banko kortele, tačiau vairuotojams pinigais grynaisiais mes dažniausiai neduodame. Tai saugumo sumetimais. Taip pat galima pervesti pinigus į sąskaitą, tai būtų patogiausia. Jei vairuotojui reikia degalų pinigų kelyje (nors retai), tai jis pats pasirūpina, o mes tai susiskaityčiuname. Bet geriau viską tvarkyti per biurą.

Kodėl tiek brangu? Galvojau bus pigiau.

Nes manyje, kad „mikroautobusu“ reiškia „pigiai ir be dokumentų“. Mums reikia mokėti PVM, mums reikia mokėti draudimą, mums reikia mokėti vairuotojui algą, kad jis nenulyštų nuo paviršiaus. Be to, Vokietijoje baudos už netinkamai užfiksuotą krovį gali siekti šimtus eurų. Mes už tą riziką ir mūsų patirtį imame atlygį. Pigiau gali vežti pats savo „Opel“ Combo, jeigu turi norą ir laiko važiuoti 12 valandų.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Jokių paslėptų mokesčių nėra. Viskas, kas įeina į kainą – pakrovimas, vežimas, iškrovimas (jei nereikia spec technikos) ir draudimas. Jei prieš išvykstant pasirodo, kad tavo krovinys yra dvigubai sunkesnis nei sakėi, arba reikia užsukti į penkias skirtingas vietas (vietoj vienos), tai tada kaina gali keistis. Bet apie tai mes sakome iš karto, kai tik matai, ką reikia krauti.

Dokumentai ir Vokietijos reikalavimai (Burokratija)

Kokius dokumentus reikia parengti?

Būtinai reikia sąskaitos-faktūros ir prekių siuntimo lapo (CMR). CMR yra kaip asmens dokumentas kroviniui – be jo jis negali kirsti sienos. Be to, jei prekės yra brangios (virš 3000 eurų), reikia EX1 dokumento, kad parodytume, kad tai yra eksportas iš Lietuvos. Vokietijoje savo ruožtu gali reikėti importo deklaracijos, bet dažniausiai tai tvarko gavėjas, jei jis turi savo brokerį.

Ar jums reikia mūsų PVM kodų?

Žinoma. Be PVM kodų negalime padaryti teisingų dokumentų, o Vokietijos partneriai jų gali net ir nepriimti. Yra buvę keistų situacijų, kai Lietuvos įmonės sako, kad kodas „keliauja“, bet tai neveikia taip. Duokite mums visus duomenis iš karto – įmonės pavadinimą, adresą, PVM kodą ir kontaktinį asmenį Vokietijoje. Užtoksime pusę valandos ieškodami tavo el. paštu.

Kas jei aš pavogiau prekę? (Šipulys)

Tu turi omenyje, jei prekė yra be dokumentų? Tada tai yra pavogtas daiktas, ir mes to niekada nevešime. Mums reikia įrodymų, kad prekė priklauso tau. Jei policija sustabdys mus ir rastas kažką įtartino, be dokumentų mes patys įkliuvame. Taigi, jokio „pavogto“ ar „be dokumentų“ kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu nevykdomas. Mums per daug brangu daryti eksperimentus su įstatymais.

Ar reikia ką nors deklaruoti muitinei?

Jei važiuojame į Vokietiją, tai abi šalys yra ES erdvėje, taigi vidinės muitinės kontrolės paprastai nėra. Tačiau jei tu veži akcizinę prekę (alkoholį, tabaką, degalus), tai čia jau visai kita istorija. Tada reikia eiti per specialius sandėlius, mokėti akcizus ir rūpintis leidimais. Paprastoms prekėms (drabužiai, technika, baldai) deklaruoti nereikia, tiesiog turi būti tvarkingi dokumentai.

Kas yra tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis krovinių vežimo dokumentas. Jis patvirtina, kad mes perėmėme tave krovinį ir įsipareigojome jį pristatyti. Jei kelyje dėžė sužudo ir atsiranda trūkiai, viskas užrašoma į CMR protokole. Be šio lapo vokiečiai net neprisileis vairuotojo į sandėlį. Tai nebūtinai blogai, tiesiog biurokratija, kurią reikia gerbti.

Ar galiu siųsti siuntą fiziniam asmeniui?

Galima, bet tada daugiau kvailų klausimų. Vokietijoje griežtai žiūri, jei įmonė siunčia prekę į fizinio asmens adresą (gali būti įtarta prekyba be registracijos). Tiesiog parašykite, kad tai „dovana“ arba „asmeninis daiktas“, ne „pardavimas“. O jei vertė didelė, gavėjas gali turėti sumokėti mokesčius importuodamas į ES, nors technikai tai ne importas, bet... tiesiog būkite sąžiningi, kad mums vėliau nešuktų telefonus.

Problemos ir gyvenimas (Kas ne taip)

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tuomet jis skambina man, ir aš pradedu spręsti problemas. Vieną kartą mums sugedo „Volkswagen“ kelių atsparumas netoli Poznanės, o vairuotojas su pilnu kroviniu stovėjo šalia kelio. Teko skubiai šaukti vietinį pagalbą. Klientas, žinoma, bura nepatenkintas, kad vėluoja, bet kas gali daryti? Technika yra technika. Mes visada stengiamės informuoti iš karto, neleisdami laukti viltim.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Per savo 20 metų darbo tiesiogiai dingusių siuntų be pėdsakų buvo... gal dvi? Ir tai buvo ne mūsų kaltė. Vieną kartą vairuotojui pavogė dalį krovinius, kol jis miegojo viešbutyje (nors mes dėl jo atleidome). Bet dažniausiai problemos yra ne dėl vagysčių, o dėl sugadinimų. Vairuotojas staigiai stabdo, dėžė nulenda nuo paletės – ir viskas. Todėl tikrai svarbu užtvirtinti krovinius.

Ką daryti, jei atvykęs vokiečių sandėlyje niekas nepriima?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į Berlyną penktadienį po pietų, o ten visi jau išėję arba dirba tik iki 12:00. Tuomet jis turi laukti iki pirmadienio arba rasti kažką, kas galėtų priimti „už bakštelių“. Mes visada prašome klientų susitarti dėl pristatymo laiko, bet ne visada tai pavyksta. Jei reikės laukti dieną ar dvi, tai gali kilti papildomų išlaidų už stovėjimą.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti?

Jis gali padėti rankomis, jei tai kelios dėžės. Bet jei tai 20 metrų grindų juosta arba 1 tonos svorio mašina dalis, tai jis nedirbs. Mes ne turime krovikų komandą. Vokietijoje daug kur sandėliuose yra vairuotojai su „reach trukais“ (šakėmis), kurie patys įveža krovinį. Mūsų vairuotojas tiesiog atidaro duris ir pasako: „taip, čia jūsų“.

Kas jei aš pats klystu su adresu?

Tuomet vairuotojas važiuoja į niekur. Kartais klientai rašo adresą „Vokietija, Berlynas, prie to pastato“. Kaip mes tą surandame? GPS padeda, bet ne visada. Jei vairuotojas praleis daug laiko ieškodamo adreso, tai bus papildomi mokesčiai už jo laiką. Geriau duokite tikslią adresą ir kontaktinį telefono numerį, kurį galima paskambinti.

Ar vežate gyvūnus?

Tik tada, jei tai yra nebrangūs augintiniai ir turi veterinarinę pažymą. Viename atvejivežėme šunį į Miuncheną, vairuotojas jį maitino sausainiais (ko aš sužinojau vėliau). Bet jei tai koks didelis ūkis ar gyvuliai skerdybai, tai mums ne. Mikroautobusas nėra skirtas gyvūnams pervežti masiškai, jie čia užstrigs ir pakenks sau.

Kaip elgiamės su „breakable“ (lengvai sudužančiais) daiktais?

Stengiamės nebraižyti. Jei tu duodi stiklinę vitriną, mes ją apvyniojame burbuliukine plėvele du kartus ir statome ant viršaus, kad niekas ant jos neužliptų. Tačiau jei kelyje yra duobė (o Vokietijoje jų nėra mažai), ir mašina pakelia, gali nutilti. Mes neprisiimame atsakomybės už prastai supakuotas fragilias prekes. Draudimas padengia tik tą, ką mes sugadiname savo kaltė.

Kodėl kartais vėluoja, jei sakėte, kad bus rytoj?

Nes mes ne Dievas, o kelyje yra eismas. Uždaras kelias dėl avarijos A9 autostradoje gali sustabdyti visą Europą. Arba sienos perėjimas (nors retai) gali užtrukti. Mes duodame preliminarius laikus, o ne garantuotą pristatymo valandą. Jei tau labai skubia, tu turi susitarti dėl „Express“ režimo, kur kainuoja dvigubai brangiau, bet tada vairuotojas važiuoja be sustojimų.

Ar galima sekti kur yra mano siunta?

Taip, mes turiem GPS stebėjimą. Galiu atsiųsti nuorodą, kurioi mato, kur mašina važiuoja realiu laiku. Kartais tai net juokinga – žiūri, kad jis stovi prie „McDonald‘s“ jau valandą. Bet bent jau žinai, kad jis gyvas ir juda į tavo pusę.

Ką daryti, jei vairuotojas yra... šiek tiek keistas?

Susitelkite ant rezultato, ne jo charakterio. Mūsų vairuotojai dirba po 12-14 valandų dieną, jie pavargę, mieguisti, kartais gali būti ir šiek tiek „neryžtingi“. Vienas mūsų vairuotojai, vardu Zigmas, visada kalba apie politką, ką tu tikrai nenori girdėti ryte. Tačiau jis pristato krovinius saugiai ir laiku. Tad jei jis nėra labai linksmai, nepykite jam.

Vokietijos niuansai (Ką reikia žinoti)

Ar reikia specialios leidimų važiuoti į miestus centrą?

Daugeliu Vokietijos miestų yra „žaliosios zonos“ (Umweltzone). Mūsų mikroautobusai yra modernūs, Euro 6 standarto, todėl mes galime važiuoti be problemų. Bet jei tu turi seną mašiną ir nori, kad mes ją nuvežtume, tai gali būti bėda. Mums reikia turėti specialią žalią kortelę (Umweltplakette), kurią kabiname į priekinį stiklą. Be jos gausi baudą.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokiški adresai dažnai būna sudėtingi – vienas pastatas turi kelis aukštus ir skirtingus įėjimus (Hintereingang, Vordereingang). Vairuotojai dažnai praranda pusę valandos ieškodami teisingo įėjimo. Geriau, jei gavėjas išeina pasitikti arba padeda nurodyti kelią. Nenuviliu mūsų vairuotojo, jei jis rasi tik sieną be durų.

Kaip su kalba? Vairuotojai moka vokiškai?

Pagrindiniai žodžiai – „Ausfahrt“, „Baustelle“, „Polizei“ – visi žino. Bet sudėtingesnės diskusijos su vokiškais sandėlininkais gali būti sunkios. Dažniausiai kalbame angliškai arba rankomis rodomės. Jei reikia labai specifinio komunikavimo, geriau, kad gavėjas mokėtų bent angliškai arba lietuviškai (jei ten yra mūsų išeiviai).

Ar dažnai sustabdo policija?

Vokietijoje policija labai griežta. Ji gali sustabdyti bet kur ir patikrinti, ar svoris neviršytas, ar vairuotojas nepailsęs. Mūsų vairuotojai turi tachografus, kurie viską fiksuoja. Jei būtų pažeidimų, mes apie tai sužinotume iš karto. Taigi, kitokio tipo siuntinių transportavimas į Vokietiją mikroautobusu vyksta pagal visus taisykles, mums neapsimoka rizikuoti.

Ar yra kur pailsėti kelyje?

Yra daug poilsio aikštelių (Rasthof). Tačiau naktį jos dažnai pilnos, ypač netoli didelių miestų. Kartais vairuotojas turi važiuoti toliau, kad rastų vietą. Jie negali tiesiog sustoti prie kelio ir užmigti, tai baudžiama. Todėl kartais atrodo, kad jis važiuoja ratu, bet tiesiog ieško legalios vietos miegoti.

Kas daryti su tuščia grįžtamoja kelione?

Mes stengiamės surasti krovinį atgal į Lietuvą, kad nevažiuotume tuščia. Tai leidžia mums šiek tiek sumažinti kainą klientams. Tačiau kartais tenka važiuoti tuščia, nes nėra užsakymų. Vokietijoje daugiau eksportuoja į Rytus nei atvirkščiai, todėl tenka kovoti dėl krovinių.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, mes turime KASKO draudimą ir atsakomybės draudimą už krovinį. Tačiau, jei tu veži „Rolex“ laikrodžius už 100 tūkstančių eurų, tai reikia tai specialiai uždrausti ir susitarti dėl saugumo priemonių. Paprastai 10 tūkstančių vertės siunta yra standartinis reikalas, nieko specialaus nereikia daryti.

Kaip elgiamės su skubiomis siuntomis?

Jei skamba ir sako „reikia būti rytoj ryte“, mes keliame kainą. Skubos režimas reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti naktį, rinkti kitą siuntą iš karto, o ne laukti rytojaus. Tai įmanoma, bet kainuoja. Nėra nemokamų pietų, yra tik brangios skubos.

Ar galite užvežti prekę parduotuvėn ir padėti ant lentynos?

Jeigu tai nedidelė prekė ir vairuotojas turi laiko, taip. Bet jei tai didelis prekybos centras „Kaufland“ ir reikia eiti į sandėlį giliu, prašome, kad pasirūpintumėte iškrovimu. Mūsų vairuotojas yra vairuotojas, ne parduotuvės prekės įkėlėjas.

Kas daryti, jei klientas Vokietijoje atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas stovi, laiko eina. Mes bandoma skambinti klientui, rašyti. Jei jis niekaip neatsako, teka vežti atgal į Lietuvą. Už tokį dvigubą važiavimą (ten ir atgal) mokėti turi tas, kas užsakė. Negalima tiesiog mesti siuntos kieme.

Ar galima susitarti dėl pastovios kelionės?

Taip, jei turi tą patį maršrutą kiekvieną savaitę (pvz., Kaunas-Hamburgas), mes galime pasiūlyti fiksuotą kainą. Tai patogu abiem pusėms – mes žinome, kad turime užsakymą, o tu žinai, kiek turi mokėti. Susitariam ir miegam ramiai.

Kodėl pas jus geriau nei pas „didžiuosius“?

Mes esame lankstesni. Didelės firmos turi griežtas taisykles – jei dėžė 5 cm per didelė, jos neima. Mes pasistengsime ją įkišti, pasukti, priversti. Mes dirbame su žmonėmis, o ne su tik skaičiais. Ir dar vienas dalykas – pas mus gali tiesiog paskambinti vadybininkui ir sužinoti, kur yra tavo daiktas, o ne rašyti el. laiškus robotui.

Išvada

Galiausiai, kitokio tipo siuntinių transportavimas Į Vokietiją mikroautobusu yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Mes matome tiek daug kelių, tiek daug įvairių žmonių, kad neteko nustebti. Nors kartais viskas neina pagal planus – vairuotojai suserga, technika sugenda, o vokiečiai būna per daug griežti – mes visada pasiekiame tikslą. Jei reikia patikimo, lankstaus ir žmogiško požiūrio į tavo krovinius, tu žinai, kur mus rasti. Sėkmės kelyje!