Kiek laiko trunka dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją? Neapsukant ir be paslėptų spąstų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, ir turbūt nėra dienos, kai neklausčiau šio klausimo. Žmonėms visada skubėjima, o Vokietija – tai mūsų pagrindinis partneris, bet kartais ji būna... kaip toli giminaitis – protinga, bet sudėtinga. Jei trumpai, tai standartinis dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją trunka maždaug 24–48 valandas taip vadinamam „plentui“, o realybėje – dažniausiai tris ar net keturias darbo dienas. Kodėl? Todėl, kad dalinis krovinys (LTL) nėra tiesiogas važiavimas. Reikia surinkti pakrautą vagoną, nuvežti į terminalą, išsirūšiuoti. Taigi, neskubėkite šventi pergalės, kol prekės nėra pas klientą rankose, nes čia yra ta vieta, kur logistika susiduria su realiu gyvenimu, o ne su grafiku Excelio lentelėje.

Kas turi įtakos greičiui (ir kodėl tai ne tiksliai mokslas)

Kiek realiai trunka tas pristatymas?

Žiūrėkite, aš visada sakau klientams – nepamirškite, kad tai dalinis krovinys. Mes negalim važiuoti tiesiai iš jūsų sandėlio į Vokietiją, jei tik tai ne itin didelis siuntinių kiekis. Paprastai trukmė svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Vakar paskambino vienas klientas ir pyko, kad praėjo trys dienos, o prekių nėra. Aš paaiškinau, kad vairuotojas priėjo prie tą savaitę įpusėjusios, o tada reikėjo laukti, kol išsikraus kiti partneriai. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi savo dėmesio centrų, ir jei ten kažkas užstringa, viskas sustoja. Taigi, užsirašykite 3 dienas, o jei atkeliauja anksčiau – laimei. Bet nekitinkite, jei penktadienį įkrovėte, o antradienį dar laukiate.

Ar priklauso nuo to, kurį Vokietijos miestą reikia?

Žinoma, priklauso. Krovinio pervežimas į Miuncheną ar Bavarijos gilumą visada trunka ilgiau negu į Berlyną arba netoliese esantįą Hamburgą. Vokietija didelė, ir jei paskutinis išsikrovimas yra pietuose, o vairuotojas pradeda nuo šiaurės, tai tas kelias gali trukti gerą dieną. Be to, pietinė dalis dažniau užstringa dėl eismo įvykių, ypač poilsio dienomis arba statybų zonas. Esant situacijai, kai reikia važiuoti į Rūro sritį, ten vėlavimas taip pat įprastas dalykas dėl milžiniško sunkvežimių srauto. Geriausia visada nurodyti tikslų indeksą, o ne tik miestą, nes vienas Miunchenas jau gali būti ir jo apylinkėse, kas prideda valandą-dvi.

Ar tikrai reikia laukti terminaluose?

Tai yra būtent ta vieta, kur prarandame daugiausia laiko. Dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją be terminalų išviso neįsivaizduojamas (tik jei tai ne ekspresinis siuntinys už didelę kainą). Krovinius surinkus vienoje vietoje, juos veža į konsolidacijos centrą. Ten jie gali praleisti naktį, o kartais ir dvi. Aš turiu atvejų, kai dėl blogai užpildytų dokumentų arba dėl to, kad viena dėžė buvo pažeista, visą masę stabdydavo patikrinimui. Vairuotojai nemėgsta terminalų – ten eilės, triukšmas, bet be to susidėlioti negalima. Taigi, pridėkite dar vieną dieną prie termino tiesiug dėl burokratijos ten.

Ar savaitės diena turi įtakos?

Didelę. Jei įkrate pirmadienį ryte, tikėtina, kad trečiadienį jau galėtų būti ten. Bet jei įkrate ketvirtadienį ar penktadienį... tai tada prasideda galvos skausmas. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, yra darbo laiko apribojimų, o parduotuvės ir sandėliai dažnai nedirba šeštadieniais arba dirba trumpai. Jei krovinys atvyksta į paskirties vietą penktadienio pavakarę, gali būti, kad vairuotojas ten praleis visą savaitgalį laukdamas išsikrovimo. Ir tai ne mūsų kaltė, tai paprasčiausiai logistika. Todėl visada stengiuos patarti – dėkite prekes kuo anksčiau savaitėje, taip išvengsite nervinimo savaitgalį.

O kokia situacija su muitinės procedūromis?

Nesijuokit, bet aš kartais užmirštu, kiek kurios prekės reikalauja dokumentų. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES ir bendroje rinkoje, dažnai gaunu klausimų apie muitinę. Jei prekės keliauja iš trečiųjų šalių arba yra ypatingos (pavyzdžiui, tabakas, alkoholis, vaistai), tai čia prasideda visiška chaoso scena. Tada trukmė gali išsiplėsti iki savaitės ar dviejų. (Nesijuokit, ačiu, kad tai tik reti atvejai). Bet įprastam prekių siuntimui muitinės net nėra, tai čia tik tokiems ypatingiems siuntiniams. Tačiau net ir tuomet gali nutikti, kad dokumentuose trūksta vienos parašo, ir visa kompozicija stovi pasienio punkte valandą ar dvi. O gal net ir daugiau, jei muitininkas tą dieną yra piktnaudžiavęsis.

Geografija ir specifiniai maršrutai

Ar greičiau važiuoti pro Lenkiją ar pro Baltijos jūrą?

Štai čia yra klausimas, ant kurio su kolegomis ginčijamės ne vienąmet. Pro Lenkiją (per Ščeciną) kelią trumpesnis, bet... žinote, kaip ten yra su kelių būkle ir eismu? Ypač netoli Varšuvos ar Poznanės, ten pastoviai kamščiai. Iš manęs dažniau išeina, kad dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją užtrunka ilgiau būtent dėl to, kad vairuotojas užstrigo Lenkijoje. Pro jūrą (Klaipėda-Kylis) važiuoja ilgiau, tačiau ten jūsų krovinys ilsisi, o vairuotojas miega. Žiūrėkite, jei skubate, geriau rinktis greitą kelią su vairuotojų komandomis, jei ne – taupyti galite per keltą. Bet vėl gi, uostai taip pat gali būti užkimšti, ypač Vasarą arba Kalėdų laikotarpiu.

Kaip yra su toliau esančiais regionais, pavyzdžiui, Štutgartu?

Štutgartas arba Badenas-Viurtembergas – tai jau giliai pietūs. Ten vairuotojams tenka važiuoti per visą Vokietiją kūną. Jei ten vyksta statybos autostradose (o ten jos vyksta beveik visada), tai pridėkite kelias valandas. Paveizėkime, kad krovinys išsirūšiuojamos Berlyne, o turi važiuoti į Štutgartą. Gali būti, kad vairuotojas ten nuvažiuos tik kitą dieną. Ir dar vienas dalykas – Vokietijoje labai griežtai prižiūrima poilsio laiko. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti 12 valandų, jam tenka sustoti. Todėl tolimi maršrutai visuomet užtrunka ilgiau, nei atrodo žiūrint į žemėlapį.

Kas dėl Rūro srities? Ten gi daugiauiau viskas yra?

Rūro sritis (Diuseldorfas, Esenas, Kelnas) – tai tikrai tankiausiai apgyvendinta vieta. Ten gausu sandėlių, todėl atrodo, kad turi būti greita, tačiau būtent dėl to ten yra didžiausi kamščiai. Prie didelių prekybos centrų (pavyzdžiui, „Metro“ sandėlių) eilės sunkvežimiams gali būti po kelias šimtus metrų. Vairuotojai ten praleidžia valandas, tik laukdami, kad galėtų užlipti ant rampų. Taigi, net jei atstumas mažas, pristatymo laikas gali būti toks pat kaip į toliau esantį miestą dėl šios organizacinės chaoso dalies.

Ar yra skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos?

Kartais. Vakarų Vokietija turtingesnė, keliai geresni, bet ten ir judrumo daugiau. Rytinė dalis (Vokietijos naujosios žemės) kol kas dar šiek tiek „užmigusi“, bet čia labai priklauso nuo konkretaus taško. Aš pastebėjau, kad į vietoves toliau nuo pagrindinių magistralių, pavyzdžiui, Tiuringijos miškų zona, važiuoja lėčiau tiesiog dėl to, kad ten yra mažiau tinkamų kelių sunkiasvoriams transportui. Ten reikia rinktis apylankas, o jos ne visuomet trumpiausios. Sakyčiau, didesnė problema yra ne Rytai-Vakarai, o miestas-kaimas.

Dokumentai ir smulkmenos, kurios gali sustabdyti viską

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

O čia prasideda blogiausias scenarijus. Jei CMR sąraše arba prekių deklaracijoje užrašytas neteisingas svoris arba prekės kodas (HS kodas), vokiečiai nė neleis išsikrauti. Jie yra labai tikslūs. Aš turiu atvejį, kai viena raidė skyrėsi („metalas“ vietoje „metalo“), ir teko laukti patikrinimo. Tai gali sustabdyti dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją ne tik porą valandų, bet ir dieną. Todėl visada prašau klientų dukart patikrinti duomenis prieš duodant man. Nėra nieko blogiau nei gauti skambutį iš vairuotojo, kuris sako, kad stovi pasienyje ir niekas nepajėgia suprasti, ką jis veža.

Ar svarbu svorio tikslumas?

Labai svarbu. Vokietijoje yra griežti svorių kontrolės punktai. Jei atvažiuojate į terminalą o jums parodo, kad krovinys yra 200 kg sunkesnis nei parašyta, jie gali nuspręsti patikrinti visą priekabą. O tai laikas. Be to, jei krovinys per sunkus, gali būti, kad reikės keisti sunkvežimį (ką daro retai, bet nutinka), arba daryti papildomus leidimus. Geriau sverkite tiksliai, kai dar randates Lietuvoje. Mano praktika rodo, kad dažniausiai klaidos daromos būtent dėl to, kad klientas nurodo „grynąjį“ svorį, o tada prideda pakuotę, kurią užmiršo įskaičiuoti.

Kas su EXW arba DDX terminais?

Tai mums, ekspeditoriams, košmaras. Jei sutartis EXW (t.y., jūsų atsakomybė parengti prekes), o jūs neinformuojate vairuotojo, kur jam važiuoti arba vairuotojas atvyksta, o jokių dokumentų nėra... Vokietijoje tai laikoma rimta problema. Vokiečių logistiniai centrai labai mėgsta tvarką. Jei vairuotojas atvykta be išankstinio pranešimo apie atvykimo laiką, gali būti, kad jį tiesiog neįleis. Taip, taip, tokie atvejai būna. DUK galvoja, kad aš juokaujuos, bet paskutinis kartą dėl to aš praradau valandą ir puse telefonų, kol išsiaiškino, kas ten vyksta.

Ar reikia ypatingų leidimų kuriam nors krovinio tipui?

Kai kurie kroviniai, pavyzdžiui, pavojingi (ADR), reikalauja specialių maršrutų. Vokietijoje yra griežtos taisyklės, kur ir kada gali važiuoti sunkvežimiai su pavojingomis medžiagomis. Kartais jie privalo važiuoti aplinkkeliais, kurie yra ilgesni. Tai natūraliai prailgina dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją laiką. Jei turite ką nors tokių, praneškite iš karto. Ne tai, kad aš pamirščiau, bet vairuotojas gali būti neįgaliotas tokių krovinių vežti, ir tegu reikės keisti mašiną pusiaukelėje, o tai yra brangu ir lėtai.

Ar turi įtakos vairuotojo kalbos žinios?

Galbūt tai atrodo keista, bet taip. Jei vairuotojas nemoka kalbėti angliškai ar vokiškai (bent jau baziniu lygmeniu), jis negalės susitvarkyti su iškrovimu vietos sandėlyje. Vokiečiai gali būti labai uždarai ir jei nesupranta instrukcijų, tiesiog neduos prekių. Aš turiu vieną vairuotoją, kuris važinėja jau 10 metų, bet mintyse visai kalbasi tik lietuviškai ir rusiškai. Su juo visada būna problemų Vokietijoje, nes jis negali paskambinti gavėjui ir pasakyti, kad atvyksta. Tai nedidelis dalykas, bet jis sukuria didelę vėlavimo riziką.

Kliento lūkesčiai vs. realybė

Ar galiu tikėtis, kad prekės atvyks rytoj?

Tiesioginių reisų (Full Truck Load) atveju – taip, galima. Bet kalbant apie dalinį krovinią... ne, ne tikėkitės. Jei kas nors jums pažada, kad dalinis krovinys atvyks per 24 valandas į Vokietiją ir tai ne ekspresas, tuomet jis meluoja arba turi didelę šansą nukristi veidu. Mums reikia surinkti mašiną. Tas procesas trunka. Ačiu, kad dauguma klientų jau supranta, bet vis dar randasi tokie, kurie skambina po dviem valandoms ir klausia „ar jau ten?“. Ne, dar ne. Mes ne taksiai.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Kainos priklauso nuo kuro kainos, vietos trūkumo ir sezono. Jei norite greičio, turite mokėti. Standartinis dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją yra pigesnis, bet lėtesnis. Jei norite, kad vairuotojas važiuotų tiesiai ir lauktų, kol jūs užpildysite dokumentus, tai kainuos kaip pilnos mašinos nuoma. Logistika – tai kompromisas tarp laiko ir pinigų. Kartais aš pats nežinau, kur nukrenta kaina, kol neparašau visą maršrutą ant lapo.

Ar saugu siųsti brangius daiktus daliu kroviniu?

Tai rizikinga. Nors mes turime draudimą, bet daliu krovinyje kroviniai yra perkraunami ir iškraunami keletą kartų. Kiekvienas prisilietimas padidina pažeidimo riziką. Jei siunčiate, tarkime, brangią elektroniką arba meno kūrinius, geriau pasirinkti individualų transportą arba ypatingai gerai supakuoti. Aš mačiau, kaip vilkikas su 20 klientų buvo užsidegęs (ne Lietuvoje, bet gilyn esančiose šalyse), ir ten viskas sudegė. Su daliniu kroviniu rizika didesnė dėl to, kad jis taip ilgai keliauja ir taip daug kartų perkeliamas.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietose?

O, tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į adresą, o ten durys užrakintos, arba kas juokauja. Tuomet prasideda baudos. Vokietijos sandėliai labai mėgsta skaičiuoti laiką. Jei vairuotojas laukia, jis rašo laukimo laiką į CMR, o šiek tiek vėliau šias sąskaitas gautumėte jūs. Todėl visada įsitikinkite, kas yra vietoje. Dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją baigiasi tuo momentu, kai pasirašoma dokumentų kopija. Kol jos nėra – krovinys tebėra kelyje.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Teoriškai – taip. Mes turim GPS sistemą. Bet praktiškai? Kartais GPS signalą prarandame (tuneliuose arba tiesiog techninės priežiūros metu), o kartais vairuotojai išjungia sistemą, kad neveiktų „budintys“ monitoriai. Aš visada sakau – žiūrėkite į statusą „sandėlyje“ arba „išvežtas“, o ne į tą tašką žemėlapyje, kuris rodo, kad jis važiuoja per laukus. Tas taškas gali meluoti. Patikimesnė informacija yra iš paties vairuotojo, kai jis paskambina.

Ar verta rinktis brangesnį vežėją?

Ne visada. Aš dirbu su tiek didelėmis, tiek mažomis firmomis. Didelės firmos turi gerus terminalus, bet jose dažniau dingsta krovinių (biurokratijos dėka). Mažos firmos gali būti lankstesnės, bet turi senesnę techniką. Svarbiausia yra ne vardas, o tai, kas konkrečiai veš jūsų siuntinį. Kartais pigesnis variantas atveža greičiau, nes jie tiesiog nori uždirbti ir eina darbą greičiau, o ne laukia standartinių procedūrų.

Išvados

Galiausiai, tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet ir ne taip paprasta, kaip mes norėtume. Dalinis krovinio pristatymas į Vokietiją – tai procesas, kuriam reikalinga kantrybė. Jei suprantate, kad jūsų siunta nėra vienintelė pasaulyje ir kad reikia laukti, kol susiformuos visumas, viskas vyks gerai. Nenaudokite to paties vairuotojo jei jis jums tris kartus uždelsio – mums patirtis brangiai kainuoja, ir mes mokomės iš jos. Pasakykite tiesiog, ką jums reikia, ir aš, kaip žmogus, kuris čia nuo 2000-ųjų, stengiuosiu padėti rasti geriausia sprendimą, nors kartais irgi pasiklystu užsakymuose.