Kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu

Įvadas

Klausimas „Kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu“ atrodo paprastas, bet praktikoje jis krenta ant kelių dalykų: kiek daiktų, kuris miestas, ar baldai išardyti, ar turite lifto rezervaciją, ar vairuotojas važiuos tiesiai, ar dar surinks kitus krovinius. Paprastai vieno kambario butas gali būti paruoštas per 2–4 val., o kelionė iki Lietuvos – apie 18–24 val. su pertraukomis. Jei kraustotės iš Hamburgo, Bremeno ar Frankfurto, dienų planas skiriasi. Kartais norisi greičiaus, bet realybėje tvarka laimi.

DUK: pagrindai apie laiką, maršrutus ir realius planus

Maršrutas, miestas ir pirmas įvertinimas

Kai klientai klausia, kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu, aš visada pirma žiūriu ne į žemėlapį, o į situaciją. Iš Berlyno iki Vilniaus galima važiuoti švariau, iš Miuncheno – ilgiau, iš Dortmundo – dažniausiai reikia daugiau kantrybės dėl miesto eismo ir pakrovimo vietos.

Kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu, jei važiuoju iš Frankfurto į Vilnių?

Jeigu kalbame apie Frankfurtą prie Maino ir Vilnių, realiai reikia skaičiuoti bent vieną pilną kelionės dieną, dažniau – 20–24 val. nuo išvykimo iki atvykimo, be pakrovimo. Jei pakrovimas Frankfurte užtrunka 4–6 val., tai viskas tampa dviejų dienų istorija. Ypač jei reikia parkavimo leidimo, lifto, krovėjų arba baldai nėra paruošti. Aš neversčiau laiko į gražų skaičių, nes tada klientai nusivilia.

Ar iš Berlyno į Kauną greičiau nei iš Miuncheno?

Dažniausiai taip, Berlynas yra arčiau Lietuvos, ypač jei važiuojama per Lenkiją, tiesiai į Kauną arba Vilnių. Iš Miuncheno kelias ilgesnis, ir ten dažniausiai pridedama dar bent 4–7 val. vien kelionei. Bet yra vienas „bet“: Berlyne kartais sunkiau rasti normalią pakrovimo vietą, o Miunchene viskas gali būti organizuotiau. Todėl kartais geografiškai toliau nėra blogiau.

Kodėl Dortmundas ar Diuseldorfas kartais „sugadina“ visą grafiką?

Nes ten dažnai viskas susideda iš smulkių dalykų: siauros gatvės, automobiliai prie namo, kaimynai palieka savo daiktus, liftas mažas, o šeimininkas dar nori „tik vienos spintos pasiimti iš rūsio“. Dortmundas ir Diuseldorfas nėra blogi miestai, tiesiog praktiškai jie gali pridėti 2–4 val. prie pakrovimo. Jei planuojate dieną pagal idealų scenarijų, greitai gaunate netvarką.

Kiek laiko reikia vien kelionei be pakrovimo?

Be pakrovimo ir iškrovimo, Vokietija–Lietuva dažniausiai yra 18–26 val. kelio, priklausomai nuo miesto. Iš Hamburgo iki Klaipėdos gali būti apie 18–21 val., iš Štutgarto iki Vilniaus – apie 23–27 val. su normaliomis pertraukomis. Vairuotojas negali važiuoti kaip robotas, yra poilsio laikai, degalinės, maistas, kartais spūstys ties Poznanė. Tai ne taksi už kampo.

Ką reiškia, kad reikia skaičiuoti ne kilometrus, o langus?

Langai – tai laiko langai: kada galite krautis, kada leidžia stovėti, kada veikia liftas, kada šeimininkas namuose, kada sienos perėjimas ramus. (Tiksliau – ne langai, o tie „langai“ organizacijoje.) Galite gyventi 1200 km nuo Lietuvos, bet jeigu viskas paruošta, išvažiuosite švariai. O jei gyvenate 900 km, bet niekas nesupakuota, diena išsisuka kaip balionas.

Daiktų kiekis ir mikroautobusas

Čia prasideda ta vieta, kur klientai sako „turime mažai daiktų“, o po to matome tris spintas, dviratį, televizorių, dėžes su knygomis ir dar „tik kelias“ virtuvės dėžes. Mikroautobusas nėra begalinis. Jo tūris, durų aukštis, krovinio tvirtinimas ir svoris daro įtaką laikui.

Kiek telpa į standartinį krovininį mikroautobusą?

Standartinis krovininis mikroautobusas dažniausiai turi apie 10–14 m³ krovininės erdvės. Tai gali būti vieno ar dviejų kambarių butas, jei baldai išardyti ir daiktai supakuoti tvarkingai. Bet jei viskas guli maišuose, spintos stovi surinktos, o čiužinys užima pusę vietos, tada tūris greitai baigiasi. Aš visada prašau sąrašo arba bent nuotraukų.

Ar vienu reisu įmanoma išvežti 2–3 kambarių butą?

Įmanoma, bet ne visada protinga. Vienas didesnis mikroautobusas gali išvežti 2 kambarių butą su dalimi baldų, jei viskas išardoma ir dėžės kraunamos kaip žaidimo „Tetris“. 3 kambarių butas jau dažniausiai reikalauja didesnio furgono, dviejų reisų arba labai griežtos atrankos. Jei sakote „važiuojame su viskuom“, tada laikas šoka į viršų.

Kiek laiko prideda dideli baldai, čiužinys, stalas?

Dideli baldai neprideda tiek laiko dėl svorio, kiek dėl manevravimo. Spintą reikia išardyti, stalą apsaugoti, čiužinį pastatyti taip, kad neužverstų kitų daiktų. Vienas didelis baldas gali pridėti 15–30 min., o jei jis dar netelpa pro duris – gerokai daugiau. Todėl demontavimas prieš atvykimą yra ne kaprizas, o normalus darbas.

Ką daryti, jei dalis daiktų netelpa?

Tada yra trys variantai: siųsti antru reisu, palikti dalį daiktų sandėlyje arba išvežti mažiau. Blogiausias variantas – bandyti viską „kažkaip įkišti“. Taip gadinamos dėžės, braižomi baldai, o kartais net durys. Esu matęs, kaip dėl vieno fotelio tekdavo perkrauti pusę furgono. Gražu nesunku, kai po to viskas pasislenka kelionėje.

Ar dviračiai, motociklai ar statybiniai įrankiai keičia laiką?

Keičia, ir dar kaip. Dviratį reikia nuimti, pritvirtinti, apsaugoti, kartais išimti pedalą. Statybiniai įrankiai dažnai sveria daugiau, nei žmonės galvoja, o motociklui reikia ne mikroautobuso, o rimtesnio sprendimo. Jei į sąrašą pridedate tokius daiktus vėliau, grafikas pasikeičia. Todėl geriau sakyti viską iš anksto, net jei atrodo neaktualu.

Pakavimas ir paruošimas

Pakavimas yra ta dalis, kurią žmonės nuvertina. Galvoja: „susidėsiu į maišus“. Susidėsite, tik paskui Frankfurtas ar Hanoveris parodys, kad maišai plyšta, indai dainuoja, o knygos sveria kaip plytos. Normalus pakavimas sutaupo ne tik vietos, bet ir nervų.

Ar reikia viską supakuoti prieš atvykstant?

Idealu – taip. Bent indai, drabužiai, knygos, smulkmena, dokumentai ir virtuvė turėtų būti supakuoti iki atvykimo. Krovėjai gali padėti, bet jie nėra jūsų asmeniniai asistentai visai dienai. Jei viskas dar dedama į dėžes, kai mikroautobusas jau stovi gatvėje, laikas tirpsta. O už stovėjimą mieste kartais reikia mokėti arba gauti leidimą.

Kiek trunka baldų demontavimas vietoje?

Paprasta lova – 15–30 min., didelė spinta – 45–90 min., virtuvė arba sudėtingas baldas gali užtrukti dar ilgiau. Jei nėra įrankių arba varžtai užsisukę prieš dešimt metų, tada prasideda improvizacija. Aš ne visada esu 100% tikras, ar viskas išsiremontuos vietoje, todėl geriau turėti atsarginį planą. Kartais baldą reikia palikti arba vežti dalimis.

Ką daryti, jei spinta neišsineša per duris?

Pirma – nepanikuoti. Antra – matuoti, ne spardyti durų. Dažnai spinta išsineša pasukus kitaip, nuėmus kojas arba išėmus stalčius. Jei vis tiek netelpa, reikia ardyti daugiau arba ieškoti kitos išeities pro langą/balkoną, o tai jau rizikinga ir brangesnė istorija. Tokiais atvejais laikas gali išaugti 1–3 val.

Ar indai, knygos ir drabužiai sulėtina pakrovimą?

Jei jie supakuoti dėžėse ir pažymėti – ne. Jei indai vyniojami paskutinę minutę, knygos pilamos į maišus, o drabužiai guli ant grindų – taip, sulėtina. Knygos yra klastingos: maža dėžė, didelis svoris. Indai reikalauja apsaugos, o drabužiai užima daug tūrio. Gerai supakuota dėžė kraunama per 20 sekundžių, bloga – per 5 minutes ir su keiksmais.

Kiek laiko užtrunka dokumentai, inventorizacija, nuotraukos?

Jei daiktų nedaug, inventorizacija gali užtrukti 10–20 min. Jei kraustotės su buitine technika, baldais, brangesniais daiktais ar verslo įranga, geriau skirti 30–60 min. Nuotraukos prieš pakrovimą atrodo kaip papildomas darbas, bet paskui labai gelbsti. Ypač kai reikia aiškintis dėl įbrėžimo, kuris atsirado dar iki mūsų atvykimo.

Pakrovimas, aikštelė, liftas

Pakrovimas atrodo paprastas tik tiems, kas niekada nestovėjo su mikroautobusu Vokietijos miesto centre. Reikia vietos, reikia prieigos, reikia žmonių, reikia oro tarpui. Jei vienas elementas griūva, griūva visas planas.

Kodėl parkavimo leidimas Vokietijoje svarbesnis nei atrodo?

Nes be leidimo galite praleisti pusę dienos ieškodami vietos arba gauti baudą. Kai kuriuose miestuose reikia rezervuoti vietą iš anksto, pastatyti ženklus, kartais net suderinti su savivaldybe. Jei vairuotojas atvyksta, o stovėti negali, laikas dingsta. Tai ne „kažkaip pastatysim už kampo“. Už kampo gali būti 400 metrų, o spinta – penktame aukšte.

Kiek prideda laiko, jei nėra lifto?

Labai daug. Vienas aukštas be lifto – dar ne tragedija. Trečias, ketvirtas ar penktas aukštas jau keičia visą darbą. Dėžės nešamos lėčiau, baldai rizikingesni, žmonės greičiau pavargsta. Tokiu atveju reikia daugiau krovėjų arba daugiau laiko. Jei sakote „ai, tik 3 aukštai“, aš jau skaičiuoju papildomą valandą.

Ar krovėjai visada spėja per numatytą laiką?

Ne. Gali spėti, jei viskas paruošta, durys atviros, liftas veikia, baldai išardyti ir niekas nestovi ant kelio. Bet gyvenimas retai būna toks švarus. Kartais kaimynas užstoja liftą, kartais šeimininkas ieško raktų, kartais baldas pasirodo didesnis. Geri krovėjai dirba greitai, bet ne stebukladariai.

Ką daryti, jei kaimynai užstoja įvažiavimą?

Pirmiausia – nekonfliktuoti, nes tai tik gaišta laiką. Reikia bandyti rasti savininką, palikti telefono numerį, kartais kreiptis į namo administratorių. Jei vietos tikrai nėra, tenka krauti iš tolimesnės aikštelės, o tai reiškia daugiau ėjimo, daugiau laiko ir daugiau nuovargio. Bloga organizacija visada brangiai kainuoja.

Ar lietus ar sniegas tikrai turi įtakos?

Turi. Lietus sulėtina nešiojimą, dėžės mirksta, baldai gali būti pažeisti, o krovėjai dirba atsargiau. Sniegas ar ledas – dar blogiau, ypač laiptinėse ir ant šaligatvio. Tokiu oru reikia daugiau plėvelės, kartono, rankų ir laiko. Jei kas nors sako „nieko, lyja tik truputį“, aš jau dedu papildomų apsaugų.

Kelionė, sienos, išsikrovimas

Kelionė po pakrovimo dar nėra pabaiga. Reikia saugiai sutvarkyti krovinį, pritvirtinti, parinkti maršrutą, sustoti, nepamiršti dokumentų. Ir tada Lietuvoje prasideda kita pusė – iškrovimas, kuris irgi turi savo ritmą.

Ar siena tarp Vokietijos ir Lenkijos dabar stabdo?

Paprastai ES viduje sienos nėra tokios kaip seniau, bet kontrolės gali būti, ypač esant tam tikroms situacijoms. Kartais eilės būna prie Lenkijos–Vokietijos ruožo, kartais viskas pralekia greitai. Aš visada palieku laiko rezervą, nes viena valanda spūstyje gali sugadinti visą išsikrovimo planą. Geriau atvykti ramiai negu paskambinti klientui 23:00.

Kiek laiko trunka išsikrovimas Lietuvoje?

Vieno kambario butas dažniausiai iškraunamas per 1–2 val., dviejų kambarių – 2–4 val., jei viskas tvarkingai supakuota. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto, laikas didėja. Jei reikia baldus statyti konkrečiose vietose, surinkti lovas arba išdėlioti dėžes, taip pat reikia papildomo laiko. Iškrovimas nėra „išmesti prie durų“, bent pas mus ne.

Kodėl kartais reikia palaukti iki vakaro?

Nes atstumas, eismas, pakrovimas ir pertraukos susideda į grandinę. Jei pakrovimas Vokietijoje užtruko ilgiau, Lenkijoje buvo spūstis, o vairuotojas privalo laikytis darbo laiko, vakaras tampa realybe. Kartais klientas nori iškrauti 18:00, bet fiziškai neįmanoma. Tada geriau turėti planą B: dalį daiktų palikti iki ryto arba susitarti dėl vėlesnio laiko.

Ar mikroautobusas grįžta iškart į Vokietiją?

Ne visada. Jei tai individualus reisas, dažniausiai grįžtama, kai klientui viskas priimta. Jei maršrutas kombinuotas, mikroautobusas gali dar vežti kitus krovinius, rinkti daiktus iš Lietuvos į Vokietiją arba vykti į kitą užsakymą. Todėl „grįžimas iškart“ nėra tas pats kaip „jūsų krovinys jau baigtas“. Klientui svarbu, kad jo daiktai būtų saugiai perduoti.

Koks realus laikas visam procesui nuo pakavimo iki raktų perdavimo?

Atsakant į klausimą, kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu, realiai skaičiuokite taip: 3–6 val. paruošimui ir pakrovimui, 18–26 val. kelionei, 1–4 val. iškrovimui. Tai reiškia, kad dažniausiai reikia 2 dienų, o sudėtingesniais atvejais – 3. Jei viskas labai maža ir paruošta, galima greičiau, bet aš nepatarčiau planuoti stebuklų.

Išvada

Taigi, kiek laiko reikės kraustantis iš Vokietijos su mikroautobusu, priklauso nuo maršruto, daiktų kiekio, pakavimo, lifto, aikštelės ir kelionės sąlygų. Mažam kraustymuisi dažnai užtenka 1–2 dienų, pilnesniam butui – 2–3 dienų. Geriausias būdas nesusigadinti plano – pasiruošti iš anksto, sąžiningai įvardyti daiktus ir neslėpti „tų kelių papildomų dėžių“.