Kas tikrai vyksta: logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o atrodo, kad praleidau čia visą gyvenimą. Pervežimai į Vokietiją yra kaip senas ratus – jis suka, kartais suskamba, bet važiuoja toliau. Žmonėms dažnai atrodo, kad logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos yra tik pasakyti – atvyksta sunkvežimis, įkrauna daiktus ir išvažiuoja. Deja, realybė yra daug raidesnė, ypač kai susiduri su vokišku biurokratizmu ar tiesiog blogu keliu. Čia nėra jokių pasakų, tik geras planavimas, nervai ir šiek tiek laisvės (kurią Vokietija labai mėgsta apriboti). Žemiau bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Dokumentai ir biurokratinis chaosas

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti sau Rankose?

Tiesiog pasą ir asmens kodą nebeužteks. Jei norite, kad logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos praeitų sklandžiai, mums reikia originalo transportavimo sutarties (Versandvertrag), daiktų inventoriaus sąrašo (Packliste), kuris privalo būti išverstas į vokiečių kalbą, ir patvirtintos registracijos (Anmeldung) iš vietinio gyvenamosios vietos biuro. Be šito, vokiečių muitinė tiesiog neleis gilyn į šalį, ir sėdėsite pasienyje valandas. Dar važiuojant reikia galvoti apie draudimą – jis turi padengti ne tik Lenkiją ar Lietuvą, bet ir galimybią vairuoti Vokietijoje.

Ar tikrai reikia vertimo į vokiečių kalbą, ar angliškas užtenka?

Galvojate, kad visi kalba angliškai? Pasienio poste ar muitinėje, ypač Rėnlando-Pfalco ar Bavarijos regionuose, gali susirasti pareigūnas, kuris tiesiog atsisaks kalbėti kita kalba nei vokiškai. Tai juokinga, bet taip yra. Todėl visi dokumentai, ypač inventoriaus sąrašas (kuris yra kritiškas), turi būti verčiami profesinaliai. Google vertimas sukelia daugiau problemų nei naudos – viena klaida pavadinime gali reikšti, kad jūsų „biuro kėdė“ taps „karine technika“ jų akyse, o tada prasideda papildoma kasinėjimas.

Ką daryti, jei pavardės sutartyse nesutampa?

Tai klasika. Žmonės susituokia, išsiskiria, pakeičia pavardę, bet daiktai lika senojose dėžėse. Vokiečiams labai svarbu, kas ką veža. Jei sutartyje parašyta „Petraitis“, o pasą rodo „Petraitytė“, reikės vestis ir skyrybų ar vedybų liudijimą, arba bent jau paaiškinimą, kodėl taip yra. Geriau tai žinoti iš anksto ir parengti papildomus dokumentus, nei stovėti prie sunkvežimio su draskančiu vėju ir mėginti paaiškinti savo gyvenimo istoriją nusivėrusiam muitininkui.

Ar pirmasis registras (Anmeldung) taip svarbus?

Be jokio abejo, tai yra raktas į beveik viską. Be patvirtinto „Anmeldung“ formos, jūs negalite gauti mokesčių atleidimo perkant daiktus (išleidimo iš ES į Vokietiją procedūra). Logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos be šito lapo tampa tiesiog brangu pervežimu su mokesčiais. Privalote nueiti į „Bürgerbüro“ (piliečių biurą) vos atvykę, gauti antspaudą ir jį nusiųsti mums. Jei to nepadarysite laiku, gali tekti mokėti PVM (19%) ir importo mokesčius už savus senus drabužius.

Kas daryti, jei neturiu darbo sutarties dar?

Tai kebliau, bet ne neįmanoma. Mokesčių atleidžiama (be PVM galima įvežti daiktus), jei galite įrodyti, kad perkeliate savo gyvenamąją vietą bent 12 mėnesių. Jei darbo sutarties dar nėra, gali tekti parodyti banko sąskaitos išrašus, kvietimą ar net pažadą, kad esate ieškantis darbo. Aš asmeniškai nesu tikras 100%, kaip dabar elgiasi Hambarte muitinė su tokiais atvejais (jie gali būti griežtesni), bet paprastai, jei turi būstą išnuomotą – viskas gerai.

Daiktų paruošimas ir pakavimas (ir kodėl tai sunku)

Ar galiu pakurti patys, ar geriau, kad darbuotojai tai padarytų?

Galite pakurti patys, tačiau tikėkitės, kad vairuotojas gali atsisakyti vežti „neužfiksuotus“ ar prastai užsegtus daiktus. Profesionalus logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos reikalauja, kad dėžės būtų tvirtos, o ne iš parduotuvės paimtos maišeliai, kuriai plyšo kelyje. Aš mačiau situaciją, kur vairuotojas pamatė, kad klientas viską supako į plastikinius krepšius ir tiesiog užvažiavo toliau, palikdamas klientą stovėti kieme. Nenorite būti tas žmogus.

Ką daryti su pižamom ir šaltukais, jei vairuotojas atvyks ryte?

Venkite pakuoti viską į pilną sunkvežimį. Visada palikite vieną mažą lagaminą su reikalingiausiais daiktais (vaistai, kai kurie drabužiai, pasai, telefonų įkrovikliai) sau keleivių kabineje arba atskirai. Kartais sunkvežimis atvyksta pavėlavęs, o Vokietijoje parduotuvės Sundays (sekmadieniais) uždarytos. Pasakyčiau net taip – niekada nepaklauskite vairuotojo, ar galiu atidaryti sunkvežimį kelio viduryje, jei pamiršot dantų šepetį.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik uždarytą ir ilgaamžį. Mėsos ar sūrių vengiame – muitinė tikrai užkabins ir gali nubausti. Alkoholis yra kita istorija – jo galima vežti tik „asmeniniam vartojimui“, tai yra, keletas butelių raudonojo vyno praės, bet jei vežiate dešimt dėžių alaus, tai jau bus traktuojama kaip prekyba ar kontrabanda, ir mums, logistikos agentams, to nereikia.

Kaip elgtis su baldais, kurie neužima atskirai?

Reikia išardyti. Didelės spintelės, lovos, stalai – viskas turi būti suplaktą į elementus. Jei paliksite susiręžusią spintelę, gali tiesiog netilpti į liftą arba (dažniau) išlūžti nešimo metu. Vokietijoje daug namų turi siaurus koridorius arba „Altbau“ tipo namus be lifto, ten teks nešti rankomis, todėl kiekvienas kilogramas ir centimetras svarbu. Neišardyto baldo pervežimas kainuoja dvigubai brangiau dėl vietos ir laiko.

Ar galiu vežti augalus?

Tai sudėtingas klausimas. Bendrai, augalus galima vežti, jei jie nėra saugomos rūšys ir dirvožemis yra švarus (be vabzdžių, ligų). Tačiau Vokietija yra griežta dėl fitosanitarinių taisyklių. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientui atėmė didžiulę vazoną su palmės medžiu pasienyje, nes matėsi kažkas keisto ant lapų. Geriau pasikonsultuoti arba palikti brangius augalus draugams, o vokiškus nusipirkti vietoj.

Mokesčiai ir pinigai (skausminga tema)

Ar mokesčiai taikomi visiems?

Jei atsikraustote iš ES šalies (pvz., Lietuvos) į Vokietiją ir galite parodyti, kad gyvenote ne mažiau 12 mėnesių prieš tai, bei turite „Anmeldung“, tuomet daiktams (naudojamiems, ne naujiems) mokesčiai netaikomi. Tai vadinama „perkeliant gyvenamąją vietą“ išimtimi. Tačiau jei atvežate naujus dalykus su etiketėmis – čia jau mokėsite 19% PVM ir galbūt importo mokestį.

Kas su automobiliu pervežimu?

Automobilis taip pat laikomas turtu. Jei jį naudojote mažiau nei 6 mėnesius, gali būti priskirtas prie prekių ir apmokestintas. Jei ilgiau – turi būti lengvai. Viskas paprasta, tik reikia turėti visus techninės priežiūros dokumentus, kad rodytų istoriją. Vokietijos „TÜV“ inspekciai labai smulkmeniškai žiūri į mašinų būklę, tad jei ten kažkas bjauru – gali būti problemų su registracija vėliau.

Ką daryti, jei daiktų vertė labai didelė?

Nėra jokios ribos vertei asmeniniams daiktams, jei tik jie ne prekybiniai. Tačiau jei vežate paveikslus, brangias juvelyrines dirbinius ar retro automobilius, visada geriau juos uždrausti individualiai. standartinis draudimas (paprastai apie 3-5 EURų už kg) gali nepadengti visos vertės, jei įvyks avarija. Tada sužinosite, ką reiškia „underinsurance“ (nepakankamas draudimas).

Ar galiu gauti PVM grąžinimą, jei vėliau išvykstu?

Jei sugebate įrodyti, kad išvykstate atgal ir nebeplanuojate gyventi Vokietijoje, yra galimybė susigrąžinti mokesčius už tuos daiktus, kuriuos mokėjote atvykę. Bet tai yra toks burokų rinkimas su papirais, kad dažniau žmonės tiesiog tiesiai nusileidžia ir moka. Biurokratai (žodžiu labai daug darbo) tiesiog neapsimoka dėl šimto eurų, nors principu tai įmanoma.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Nes vienos firmos tiesiog uždirba mažiau, o kitos – daugiau (juokuoju, bet dal tiesos). Tiksliau, kaina priklauso nuo to, ar tai yra tiesioginis pervežimas (kroviniu), ar „pilna paslauga“. Jei mums reikia išmontuoti, užpakuoti, pristatyti, surmontuoti – tai darbas. O darbas Vokietijoje kainuoja. Taip pat svarbu ir ar tai yra dalinis pervežimas (kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais), ar ekskliuzyvus.

Vairavimas, planavimas ir problemos kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai 12-14 valandų važiavimo, bet praktiškai? Aš dažnai sakau klientams – skirkite dieną ar dvi. Kelyje įvyksta viskas: avarijos A9 autostradoje, policijos patikros, techninės problemos. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo dulkių audroje netoli Berlyno ir nebegalėjo važiuoti, tai viskas atidėta rytojui. Logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos neleidžia nuspėti oro sąlygų.

Kada geriausia keliauti?

Venkite sekmadienių ir švenčių. Vokietijoje sunkvežimiams yra griežti ribojimai (vokiškai „Sonntagsfahrverbot“), tad vasaros sekmadieniais jie negali važiuoti. Taip pat stenkitės vengti pirmadienio rytų – tai didžiausi spūstys visoje Europoje. Geriausias laikas yra antradienis – ketvirtadienis, kai tik įmanoma. Nors ir tada autostradose ties Duisburgu arba „Frankfurter Kreuz“ gali stovėti valandas.

Ar vairuotojas padės man iškrauti?

Tai priklauso nuo to, ką susitarėme. Jei užsakėte „išdurąs į duris“ (arba „iš kiemo į kiemą“), vairuotojas tik nuleis krovinią ant žemės (jei turi kraną ar liftą) ir išvažiuoja. Jei reikia nešti į butą antrame aukšte be lifto – tai papildoma paslauga, kuri mums reikalinga papildomų rankų (du vadybininkai vietoje vieno). Ne visada vairuotojas fiziškai gali ar nori nešti jūsų sofas, tai ne jo pareiga.

Kas daryti, jei sunkvežimis nepraeina pro vartus?

Reali problema. Vokietijos miestuose (pvz., Miuncheno senamiestyje arba „Altbau“ rajonuose) gatvės siauros, o vartai maži. Prieš važiuodami mums privalu nusiųsti nuotraukas arba matmenis. Jei sunkvežimis nepriartės prie namų, teks perkrauti į mažesnę transporto priemonę („Umlade“), o tai kainuoja pinigus ir laiką. Aš kartą mačiau, kaip teko versti pirštu per 5 cm angą, kad praeitų vežėjas.

Kaip su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai siaubas. Reikia gauti specialų leidimą stovėjimui („Anwohnerparken“) iš vietinės policijos arba miesto tarnybų. Jei tiesiog sustosite ant pievos arba „ne toje“ vietoje, greitai atvažiuos „Abschleppdienst“ (speciali tarnyba automobilių nuvežimui) ir nukels jūsų sunkvežimį. Tas paslaugas kainuoja šimtus eurų, ir ją turi sumokėti savininkas, ne mes, nebent susitarome kitaip.

Specifinės situacijos ir patirtis

Ar galiu siųsti daiktus be to, kad pats važiuočiau?

Taip, tai vadinamas „neaktyviu pervežimu“. Tiesiog mums reikia jūsų duotų įgaliojimų (galbūt notaruškai patvirtintų), kad mes galėtume atstovauti muitinėje. Logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos gali būti vykdomas ir nuotoliniu būdu, bet tada užtikrinimas, kad daiktai yra jūsų (asmeniniai), yra sudėtingesnis. Muitinė tokius siuntinius tikrina griežčiau, nes bijo prekybos.

Kas atsitinka, jei kažkas susilūžta kelyje?

Turiu draudimą. Jei užsidegė vairuotojas kelyje arba pūtė padanga – mes tai tvarkome. Jei susilūžo jūsų staliukas dėl blogo pakavimo – tai jūsų rizika, nebent mes pakavome. Svarbiausia viską užfiksuoti sąraše su būkle (Pakliste). Vieną kartą klientas skundėsi, kad suirusi vaza, bet paaiškėjo, ji buvo padėta ant viršaus dėžės be užpildo. Ką padarysi?

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Asmeniškai aš visada patariu tiekėjus, kuriuos pažįstu. Bet jei pasitikėjimo nėra – geriau būti namuose, kai atvyksta. Arba susitarti, kad raktus perduoda kaimynas. Vokietijoje vagystės nėra toks didelis problemos, kaip kur, bet visada yra rizika. Aš mačiau situaciją, kur vairuotojas „pamiršo“ grąžinti raktus ir išvyko į kitą užsakymą, tai klientas stovėjo lauke pusę dienos.

Kaip elgtis su šiukšlėmis (pakuotėmis)?

Dėžių nuėmimas yra mūsų darbas, jei tai susitarta. Jei ne – jūs turite susitvarkyti patys. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra religija. Negalima tiesiog mesti visko į vieną krepšį. Stiklas į stiklą, popierius į popierių. Aš kartą nusprendžiau padėti klientui ir viską sumečiau į vieną didelę dėžę – vokiečių kaimynas vos neiškviestė policijos. (Tik juokauju, bet žiūrėjo labai blogai).

Ar vežate gyvūnus?

Gyvūnus galima vežti tik tam pritaikytose transporto priemonėse (ne visi sunkvežimiai turi reikiamą leidimą ar sąlygas, o šalta žiemą tai pavojinga). Dažniau gyvūnus veža patys savininkai automobiliu, o mes vežame daiktus. Ypač jei tai didelės šunys ar jautrios katės – jų geriau nevežti tarp dėžių su baldais, jie gali išsigąsti.

Kokias problemas sukelia blogos pervežimo firmos?

Daug. Yra „juodojoje rinkoje“ vežiančių firmų, kurios pasiūlo pusę kainos, tada pasiemą depozitą ir dingsta. Arba atveža daiktus, bet reikalauja papildomo pinigo prieš duris (šantažas). Todėl visada tikrinkite licensijas ir atsiliepimus. Logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos su nepatikima kompanija gali tapti košmaru. Aš girdėjau istorijas, kai daiktai buvo laikomi įkaitais dėl „uždelsto mokėjimo“, nors klientas viską sumokėjo.

Ar galima užsisakyti sandėliavimą tarpiniais laikotarpiais?

Taip, jei pavyzdžiui išvykstate iš Vokietijos, bet dar neturite būsto Lietuvoje. Mes galime laikyti jūsų daiktus sandėlyje savaite ar mėnesį. Tai nėra pigu, bet kartais vienintelis išeitis. Svarbu tik aiškiai susitarti dėl mokesčių už išėmimą iš sandėlio – kartais jos paslėptos ir būna nemalonnumo staigmena.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Skambinkite mums iš karto. Kartais įvyksta techninės problemos ar avarijos. Mes turime alternatyvų planą – galime išsiųsti kitą sunkvežimį (jei turime laisvą) arba surasti partnerį. Negaliu pasakyti, kad tai vyksta per valandą, bet mes spręsime. Būkite kantrūs, nes kelyje viskas gali nutikti. Vieną kartą vairuotojui tiesiog užgesęs variklis (nors tik prieš dieną jis buvo aptvarkytas) – tokios situacijos.

Išvada

Viskas susideda iš smulkmenų. Jei pasirūsite dokumentais iš anksto ir nebandysite taupyti ant draudimo, logistikos procesas kraustymosi metu į Vokietiją ir iš jos gali būti net malonus. Svarbiausia – nepanikuoti, kažkas visada ne taip, kaip planuota. Nors Vokietija gali būti griežta, bet jei visai sutvarkote teisingai, viskas praeiti sklandžiai. Sekmės kelyje ir linksmai apgyvendinimo naujoje vietoje.