Kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu?

Sveiki, turiu jau virš dvidešimties metų patirties šioje srityje, tiesiog važinėju, pervežu ir žinau visas šiukšles. Dažnai klientai ateina ir klausia: „Kodėl taip brangu?“, o aš turiu paaiškinti, kad kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu, nėra tik vienas formulėje užrašytas dalykas. Čia ne tik degalai ir važiavimas, čia yra daugybė smulkių niuansų, kuriuos paprastam žmogui sunku įsivaizduoti. Kartais kaina užkrenta ant galvos, kartais atrodo per maža, bet tai visada turi logiką. Šiandien pasistengsiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau girdėdamas prie alaus arba telefonu, be jokių draudimo vadybininkų frazų. Nusileiskime žemyn į žemę ir pažiūrėkime, iš tikrųjų kas formuoja tą galutinę sumą sąskaitoje.

Apie kelią, degalus ir variklius

Kodėl kaina priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojame?

Tai, kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu, daugiausiai susiję su atstumu, bet ne taip paprastai. Jei reikia važiuoti į Miuncheną, tai viena, o jei į kaimelį už Drezdeno, kur nėra greitkelio, tai visai kita. Vokietijoje keliai geri, bet mokesčiai už juos (vignette’ių nėra, yra mokesčiai už važiavimą) kasytinas. Taip pat, reikia įvertinti, kad vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, jam reikia poilsio, o jei kelionė trunka ilgiau, tai reikalinga nakvyne. Prie to pridedame ir tai, kad grįžtant tuščiu autobusuu (typo, turi būti autobusu), taip pat sudeginama degalų, kuriuos kažkas turi sumokėti.

Ar degalų kaina įtakoja tiek daug?

Žinoma, degalai yra didžioji dalis. Jei benzinas ar dyzelinas pabrango degalinėse, aš negalėsiu važiuoti už seną kainą. Paimkime pragyvenimo minimumą – kai degalai šoka iki 2 eurų, viskas keičiasi. Taip pat reikia prisiminti, kad mikroautobusas, pilnas daiktų, daugiau nei standartinis automobilis. Jis valgo kur kas daugiau, ypač kai kopia į kalnas Vokietijos pusėje arba stovi spūstyse prie Berlyno. Taigi, taip, degalų kaina yra tas pagrindinis riedulis, nuo ko viskas prasideda.

Kiek laiko užtrunka tas važiavimas?

Čia viskas labai individualu. į Berlyną galima nusviesti ir per 10 valandų jei važiuoji kaip lenktynininkas (kas draudžiama), bet normaliai su pilna mašyna tai yra 12-14 valandų. Jei reikia važiuoti gilyn į Šiaurės Reinfą-Vestfaliją, tai gali užeiti ir daugiau. Laikas yra pinigai, nes vairuotojas gauna atlyginimą už valandas. Jei jis praranda laiką pasienyje (o tas Lenkijos-Lietuvos pasienis kartai būna šuniškai užstrigęs), tai laikas didėja, o kartu ir kaina. Negalima tiesiog pasakyti „važiuojame penkias valandas“, jei realiai tai trunka visą dieną.

Ar yra kažkokių papildomų mokesčių kelyje?

Vokietijoje nėra mokamų greitkelių lengviesiems automobiliams, bet mums, pervežikams, dalykas kitoks. Mes esame komercinis transportas, todėl tenka mokėti mokesčius už sunkesnius transporto priemones. Be to, yra zonos miestuose, kuriose neįleidžia senų arba taršingų mašinų. Jei mano mikroautobusas netinka į žaliąją zoną, gali tekti važiuoti apkeliaujant arba įsigyti specialią vinjetę, kas kainuoja. Tai smulkmenos, bet jos sudaro procentą.

O kas jei pasibaigia degalai? Kas moka?

Tai ne kliento problema, bet techniškai tai įeina į išlaidas. Aš nebegaliu vaziuoti, jei bakas tuščias. Bet kartais būna juokingų situacijų – važinėjome kartą vienas klientas sakė, kad jis duos savo benzino kortelę degalinėje. Žinoma, tai negaliu padaryti dėl apskaitos, tačiau dėkingas už pasiūlymą. Visi tie ištekliai, degalai, tepalai, AdBlue – viskas eina į kainos sudėtį. Mes ne statybinkai, kad kiekvieną vargšą pakuolį skaičiuotume atskirai, tai yra bendra kaina.

Daiktų kiekis, svoris ir tai, kas slepiasi spintose

Ar svarbu, kiek daugiau ar mažiau aš turiu daiktų?

Tai turbūt pagrindinis dalykas po atstumo. Kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu, taip pat ir tai, ar mes spėsime viską sutalpinti. Jei turite tik kelias krepšys ir du lagaminus, tai gali būti ir pigiau, gal net sutarsim darybą su kuo nors kitu. Bet jei reikia vežti visą butą, tai reikia planingai. Kiekvienas kvadratinis metras turi savo kainą, nes jį reikia užpildyti, užfiksuoti ir pristatyti.

Kas nutinka, jei daiktų telpa daugiau negu sakiau?

Būna džiugių nustebimų, bet dažniau liūdnų. Kartais klientas sako: „Čia tik kelios dėžės“, o prieiname prie namo, o ten stovi visa biblioteka ir pianinas (ne, pianino nevezame, tai per daug, bet smulkmenų būna daug). Jei nebetilpiame, reikia skambinti kitam vairuotojui arba važiuoti du kartus. Du kartai reiškia dvigubai daugiau laiko ir degalų. Todėl visada prašau fotografuoti daiktus iš anksto, kad nereikėtų galvoti vietoje.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Mikroautobuse svarbu ne tik vieta, bet ir svoris. Jei vežate sunkias metalo spintas, pilnas knygų sandėlį, tai svarbu. Techninės apžiūros metu gali būti problemų, jei permesti. Vokietijoje policija mėgsta sverti, ypač jei mašina atrodo permesta. Jei reikia imti specialią leidimą arba vengti tam tikrų kelių, tai sudėtingina darbą. Taigi, lengvi daiktai (pūkinės antklodės) visada pigiau nei marmuro grindys.

Kokios dėžės geriausios?

Na, geriausios tai Standartinės, tokios, kurios nebyra. Jeigu turite šiukšliadėžes arba maišus, kuriuos sunku sukrauti ant vienos kitos, tai laiko prarandame daugiau. Vairuotojas nėra robotas, jam reikia efektyviai užpildyti erdvę. Jei dėžės vienodo dydžio, įsigeria kaip lego. Jei visokia forma, turi daugiau erdvės dingsta ore. Tas „oro“ pervežimas yra brangus klientui.

Ar galima vežti keičiant baldus iš vietoje?

Ne, mes ne montuotojai. Mes galime padėti nukelti ir užkelti, bet jei reikia išardyti lovą, kurios suktukai užsivėlę prieš dešimt metų, tai už tai imamas papildomas mokestis arba reikia, kad klientas pasirūpintų pats. Išardymas ir surinkimas yra atskira paslauga, ji užima daug laiko. Laikas – vėl pinigai. Taip pat, jei reikia nešti daiktus penktu aukštu be lifto, o tai dideliai sofa, tai darbas sunkus ir brangus.

Vokietijos specifika ir vairuotojo darbas

Ar vairuotojui reikia nakvynei?

Jeigu važiuojame į tolimus kraštus, pvz., į Miuncheną arba Štutgartą, tiesiog fiziškai neįmanoma nuvažiuoti ir grįžti į tą pačią dieną. Vairuotojas turi miegoti. Jis negali miegoti mašinoje (nors kai kas ir bandys, bet tai nelegalu ir nepatogu). Reikia viešbučio arba motelyho. Vokietijoje viešbučiai ne pigiausi, ypač kai suvažiuoja pilna eilė pervežikų. Nakvyne įeina į kainą.

Kas daro vairuotojas, kai neveža?

Jis ne tiesiog sėdi ir laukia. Jis turi pildyti dokumentus, sekti, kad krovinys neiškristų, rasti degalinę. Kartais tenka laukti kliento, kuris vėluoja valanda ar dvi. Tas laikas taip pat apmokamas. Vokietijoje laikas yra labai griežtai vertinamas. Jei aš užtruksiu dvi valandas ilgiau dėl tavęs, tai koks man motyvas dirbti už mažiau? Jokio. Todėl laukimo mokestis yra normalus dalykas.

Ar sunku susirasti adresą Vokietijoje?

Dažniausiai navigacija padeda, bet kartai būna keista. Vokiški kaimai turi tokio paties pavadinimo gatves 5 kilometrų spinduliu. Arba namai numeruoti ne pagal eilę, o pagal tai, kai namas pastatytas. Tenka važinėti ratu, kviesti klientą. Tai nervuina, bet daro. Ir vėlgi – laikas eina. Kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu? Dar ir tas pačios paieškos procesas, kuris kartą gali užtrukti 10 minučių, o kartą valandą.

Ar yra kažkokių draudimų Vokietijoje?

Žinoma, mes turime krovinio draudimą (CMR), kuris padengia žalą, jei staiga sprogsta padanga (nėra dievo, kas nutinka) arba įsivažiuojame į duobę. Tačiau jei klientas pats pakrauoja lūžtančius stiklus ir užkliudo juos, draudimas negelbės. Vokietijos keliai greiti, bet avarijos įvyksta. Tas saugumas kainuoja, bet be jo nevažinėtume. Draudimo priemoka yra nedidelė, bet būtina.

Ar vairuotojas moka už maistą?

Jis valgo pats iš savo kišenės, iš uždirbtų pinigų. Mes ne duodame kavos pinigų (nors jei paduoti kavos arbatos, vairuotojas bus dėkingas). Bet tai neįeina į sąskaitą. Skaičiuojame tik darbą, degalus ir kelio išlaidas. Taigi, nereikia jaudintis, ar mokate už vairuotojo picą, nemokate. Jis su savo pinigais susitvarko ties degaline.

Priedai, paslaugos ir kliento elgesys

Kiek kainuoja „nešimas“ rankomis?

Jei reikia nešti dėžes iš trečio aukšto be lifto, tai kainos brangsta. Ne todėl, kad mes tingūs, o todėl, kad tai fizinis darbas. Vienas vairuotojas gali nešti 20-30 kg, bet jei turi 100 dėžių, jis išseks. Kartais reikia kvieti papildomą žmogų, o tai jau dviguba darbo jėga. Vokietijoje darbo jėga brangi, todėl ir mums brangu pasamdyti padėjėją vietiniame mieste.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai galima, bet tai priklauso nuo sutarties. Paprastai keleivių neimu, nes tai ne taxi. Jei esi šeimininkas ir reikia, kad kažkas prižiūrėtų daiktus, galima aptarti, bet tai papildoma atsakomybė. Be to, turi būti vietos. Jei mikroautobusas pilnas daiktų, kur tu sėdėsi? Ant dėžės? Ne, saugumas pirmiausia. Taigi, dažniausiai ne, nebent tai susitarta specialiai ir yra vieta.

Kas daryti, jei klientas vėluoja?

Laukiame. Bet laukimo mokestis pradedamas skaičiuoti po tam tikro laiko (paprastai po 30-60 minučių). Mes negalime prarasti dienos, nes tu užmiegoi. Vokietijoje laikas labai griežtas, jei turi sandėlio nuomą nuo 14:00 valandos, ir mes vėluojame dė tavęs, tu moki baudą sandėliui. Tas nuostolis turi būti padengtas. Todėl būk tikslaus laiko.

Ar imate už pakavimą (dėžių įleidimą)?

Tai atskira paslauga. Jei turi daiktus išbarstyti po butą, reikia juos sudėti į dėžes. Tai trunka valandas, o ne minutes. Mes galime atvykti dieną anksčiau ir viską užpakuoti, bet už tai reikia sumokėti. Dėžės taip pat kainuoja, jos nemokančios. Kartais klientai sako, kad turi „kokių nors dėžių iš parduotuvės“ – jos gali būti per silpnos knygoms. Reikia kvalitetinių.

Ar galima susitarti dėl grynųjų pinigų?

Geriau ne. Mums reikia sąskaitos faktūros, mokesčiai, apskaita. Jei duosi grynaisiais, gali būti problema, kai paskui teks įrodinėti, kad sumokėjai. Be to, kur vairuotojas turi turėti tiek grynųjų pinigų? Jei sąskaita 1000 eurų, jis nešioja sau piniginėje? Pavojinga. pavedimas yra saugiau ir abiem pusėms aiškiau.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Jei mes nelabai kruopštčiai užkrovėme ir dėl to sulūžo, mes atsakome. Jei pats surengėt blogai, tai ne mūsų problema. Esu matęs, kaip klientai užkrauja vazą be jokių užpildų tarp dėžių su geležinėmis rankenomis. Aišku, tai suskyla. Turi būti žinomas ribojimas – mes ne atsakome už blogą daiktų būklę, jei ji buvo tokia prieš perkraunant (nufotografuokite prieš!).

Buitiniai ir loginiai klausimai

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Gali būti dvi priežastys. Vienos – joms trūksta darbo, jos ima bet ką. Kitos – jos yra „kibirkštytės“, kurios neturi draudimo, vairuoja be poilsio ir turi būti beveik mafijos nariai (juokauju, bet ne visada). Kartais pigiau reiškia, kad atvyks senas, rūdžių apneštas Gazelis, kuris gali sugesti pusiaukelėje. Kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu? Tas, kad mūsų mašina tikrai nuvažiuos į vietą, o ne stovės tarp Kauno ir Varšuvos.

Ar galima vežti alkoholį arba maistą?

Maistą galima, jei jis užpakuotas. Alkoholį – tik ribotus kiekius asmeniniam naudojimui, nes tai gali būti traktuojama kaip prekyba, o mums nereikia problemų su muitine. Jei turi dešimt kartonų vodka, tai gali tekti rodyti dokumentus. Geriau to nedaryti, arba aptarti iš anksto. Aš asmeniškai nepatirčiau problemų su keletu butelių, bet kiekis svarbu.

Ar reikia deklaruoti daiktus Vokietijoje?

Jeigu turi ne asmeninius daiktus, o pvz., naujas prekes su etiketėmis, tai gali būti problema. Muitinė gali sustabdyti. Paprastai perkraustant butą, tai naudoti daiktai, tai ne įdomu. Bet jei veži 10 naujų televizorių, tai jau kita istorija. Mums patogiausia, kai viskas yra asmeninio naudojimo, tada mums nereikia papildomų dokumentų.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei skambini prieš dieną, gali būti, kad visi užimti. Yra sezonai – vasara, rugsėjis, kai visi vaikai į mokslus išvažiuoja, tada brangiau. Žiema gali būti pigiau, bet keliai slidūs. Planuok per savaitę-dvi, tada galime susiderėti dėl laiko ir kainos gali būti geresnė.

Ar gaunate nuolaidas?

Jei turi ką nors papildomo vežti atgal (pvz., į Lietuvą), tai kaina gali nukristi, nes mums nereikia važiuoti tuščia. Tai vadinama krovinio grįžimu. Jei turi draugą, kuris taip pat nori vežti į tą patį miestą, galima padalinti. Bet be to, fiksuotos nuolaidos „nepažaduosiu“, viskas priklauso nuo situacijos.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Įprastai reikalaujame avanso (apie 20-30 proc.), kad užfiksuotume datą ir nevažiuotume tuščiomis. Likusią dalį mokate iš karto pasiekus vietą arba prieš iškraunant (jei pasitikėjimas nėra užtikrintas, gali reikalauti iš karto). Tai standartinė praktika, kad nesužinotume, kad klientas neturi pinigų, kai daiktai jau Vokietijoje.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Turi būti pasitikėjimas. Aš asmeniškai dirbu su tais pat vairuotojais jau metus. Jei abejoji, gali pats būti vietoje ir užrakinti duris, kai vairuotojas išneša dėžes. Bet dažniausiai vairuotojai profesionalūs, jiems nereikia tavo raktų nuo buto gyvenimui, tik nuo patalpos, kur išvežti daiktus.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Mes ne šiukšliavežiai. Jei turi senus baldus, kuriuos nori išmesti, tai reikia tartis iš anksto. Mes galime nuvežti į savo konteinerį Lietuvoje (nemokamai, jei talpina), bet jei reikia išmesti Vokietijoje, ten už tai imami dideli pinigai. Geriau išmesti prieš važiuojant, nebigu sutarti dėl specialios užsakomos paslaugos.

Ar galima pasikeisti adresą važiuojant?

Jei tai netoli nuo numatyto kelio, galbūt nebus problemos. Bet jei nuspręsi, kad nebe į Berlyną, o į Hamburgą (kuris kitoje pusėje), tai keičiasi viskas – atstumas, kaina, laikas. Tokius dalykus reikia tartis ne kelyje, o iš anksto. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti važiuoti, jei pakeitimas per didelis.

Ar laikotės savaitgalių?

Taip, bet brangiau. Jei reikia, kad daiktai būtų Vokietijoje sekmadienį ryte, reikia važiuoti šeštadienį ar sekmadienį. Vairuotojas taip pat turi šeimą, jam reikia poilsio, todėl viršvalandžiai ir darbas poilsio dienomis apmokami brangiau. Tai normalu.

Kodėl svarbu tiksliai nurodyti adresą?

Nes jei nurodai „Vokietija, Miunchenas, prie geležinkelio“, tai aš nieko nesuprantu. Reikalingas konkretus adresas, indeksas, telefono numeris. Be to, reikia žinoti, ar galima privažiuoti sunkia mašina – ar yra siauros gatvelės, ar žemės grindinys. Vokietijoje daug kur gatvės uždaros statyboms. Jei negalima privažiuoti, ten kraunant per 100 metrų, tai laikas (ir kaina) didėja.

Kaip elgtis, jei atvyksta mažesnė mašina?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Gali būti techninė gedimo, tada keičiame mašiną. Jei pats apsiskaičiavai blogai ir tinka mažesnė, tai gali tekti daryti kelias keliones. Todėl dar kartą sakau – fotografuok ir pasakyk tikslų kiekį. Aš asmeniškai geriau siūlyčiau didesnę mašiną su rezervu, nei gincčiuotis su dėžėmis kieme.

Ar galioja garantija?

Jei sutartyje parašyta, kad pristatysime iki tam tikros datos, tai pristatome. Jei dėl techninių priežasčių pavėluojame, grąžinu pinigus (dalį). Bet jei pavėluoji tu (nesiruošei), pinigų negrąžinu. Garantija yra dvipusis gatvis. Mes atsakome už savo techniką, tu atsakei už savo pasiruošimą.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Manau, kad taip. Už pinigus nusiperkai ramybę. Jei turi brangius daiktus, nervus, nori, kad viskas vyktų sklandžiai, geriau nemokėti pigiau ir tiems, kas neatsilieka. Brangiau reiškia, kad draudimas tvarkingas, mašina nauja, vairuotojas atsakingas. Pinigus galima uždirbti, o nervus – sunkiau atstatyti.

Išvados

Na, trumpai tariant, kas lemia perkraustymo kainodarą į Vokietiją su mikroautobusu, tai ne vienas dalykas, o visas kokteilis: degalai, atstumas, vairuotojo laikas, jūsų daiktų kiekis ir patogumas, o dar ir Vokietijos specifiniai reikalavimai. Nėra vienos formulės, kurią galima paduoti visiems. Viskas priklauso nuo to, ką ir kaip norite vežti. Jei būsite tikslus, ir aš būsiu tikslus, kaina bus sąžininga. O jei slėpsite dėžes spintose, gali tekti mokėti daugiau. Geriau kalbėti atvirai ir iš anksto, nei stebėti, kaip vairuotojas verkia prie pilnos „Gazelės“ (ne, aš neverkiu, bet buvau to matęs). Sėkmės perkraustyme!