Kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją? Iš vidaus žiūrint

Sėdžiu prie vairo jau beveik dvidešimt ketverius metus ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės galvoja, kad kaina susideda tik iš degalų ir vairuotojo sumedžioto bandelės. Ne, tai nėra taip paprasta. Vakar vėl kalbėjau su klientu, kuris norėjo nuvežti sofą į Miuncheną už šimtą eurų. Juokinga, tiesa? Kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją, jei ne tik nuotolis? Tiesioginiai išlaidos, tai viena, bet yra dar begalė paslėptų dalykų, apie kuriuos paprastam vartotojui net neįsivaizduoji. Čia ir tai, kaip daiktas pakraunamas, kokia būsena kelių danga, o svarbiausia – kiek laiko prarandsime ties muitine arba ties paties gavėjo namais, jei ten nebusės leidimo įvažiuoti sunkvežimiu. Rašau šitą tai ne kaip mokslinį straipsnį, o kaip tiesioginį apkalbą apie tai, kas vyksta tiesioginiame fronte.

Apie patį daiktą (arba kodėl jis ne tavo krepšys)

Kodėl svarbu, ar tai sofa, ar vitrina?

Tai, kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją, labai priklauso nuo tūrio ir svorio. Vitrita gali būti lengvesnė už sofos, bet ji ji brangi, nes ji jautri. O sofa... jei ji yra ta „L“ formos, tai tiesiog piktoji. Užima pusės priekabos vietos, o jei dar ir nenusimuojamos rankenos, tai galiu priduoti daiktą pažeistą. Tad čia ne tik svoris, bet erdvės naudojimas. Dideli daiktai reiškia, jog negaliu paimti drauge kito kliento siuntos, o tai reiškia, kad turi sumokėti už tuščią vietą.

Ar turi išmontuoti baldą pats?

Geriausiai būtų, jei jį išmontuotum pats. Aš ne meistras, aš vairuotojas. Žinoma, turiu su savimi veržtuvus ir galiu nušviesti, tą spintelę, bet už tai imamas papildomas mokestis, nes tai mano laikas. Jei tu pats atsineši išardyta, kainą galime numesti gerai, nemanai? Kartais atsitinka taip, kad klientas sako „taip, išmontuosiu“, o paskui aš atvykstu ir matau, kad viskas stovi su rėmais. Tada prasideda nervai.

Ką daryti, jei baldas senas ir jautrus?

Seni baldai yra kaip seniai žmonės – juos reikia glosti. Jei turi tą senelių spintelę, kuri sugriuš vos prisilietus, privalu tai pasakyti iš anksto. Aš ne turtuolis, kad atsiprašinėčiau už sugadintą paveldėtą daiktą. Packed (supakuota) turi būti tikrai gerai, su burbuliukų plėvele ir kartonu. O jei supakuosi blogai – vynioju į mano (brangią) plėvelę ir kaina šokteli aukštyn.

Ar svoris turi įtakos degalų sąnaudoms?

Žinoma, kiekvienas kilogramas tai degalai. Sunkvežimis valgo daugiau, jei vežu pilną priekabą sunkių baldų, nei jei tuščiasiu važiuočiau. Vokietijoje degalai visada brangesni nei Lietuvoje, tai čia irgi skaičiuojame. Ne taip, kad kažkokios milžiniškos sumos, bet 200 kilogramų lentynų tai ne tas pats, kas 20 kilogramų kėdės.

Galima užmaužti į mašą kartu su kitais daiktais?

Tai vadinama „palepiniu“ arba daliniu krovininiu. Taip, galima, bet tada laukti reikia. Aš negaliu važiuoti tik su tavo dviem kėdėmis į Berlyną, tai bankrotas. Reikia surasti dar penkis klientus tame pačiame regione. Taigi, kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją šiuo atveju? Tai mano kantrybė surinkti mašiną. Greičiau brangiau, pigiau – palauk.

Maršrutai ir Vokietijos realijos

Kur brangiau: į Berlyną, į Miuncheną ar į kaimą?

Berlynas arba Hamburgas yracentriniai, ten važiuojame dažnai, ten kaina gali būti gerokesnė. O jei tau reikia į kokį Bergheimą (o ju ten tūkstančiai) kuris yra gili provincija? Tada tenka važiuoti papildomai šimtus kilometrų tuščia grįžtant. Tai vadinasi „mokestis už nuvažiuotus kilometrus“. Kaimuose seniai nėra gerų kelių, sunkvežimiui ten sunku apsisukti, tai dar ir laiko prarandame.

Kodėl Vokietijoje brangu?

Vokietija – tai ne Lietuva. Ten keliai, žinoma, puikūs, bet bet koks pažeidimas - bauda šimtais eurų. Ir mokesčiai už kelių naudojimą (maut) dideli. Be to, ten dirbame greičiau, bet ir reikalavimai aukštesni. Kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją? Darbo vietos kainos, mano draugei. Vokiečiai mokės geriau už iškraunimą nei lietuviai, todėl ir mano paslaugos ten kainuoja daugiau, aš gi negaliu dirbti nuostoliais.

Kiek laiko užtrunka važiavimas?

Įprastai į Vokietiją važiuojame vieną-dvi dienas, priklausomai nuo to, kur įkrauname. Jei aš turiu važiuoti iš Klaipėdos gilyn į Bavariją, tai tai diena ir pusė kelio vienam. Jei reikia skubinti, važiuosiu naktį, bet tai kainuoja. Naktinis važiavimas pavojingas ir pavargstantis, o poilsio laikas reglamentuotas. Negaliu tiesiog važiuoti 24 valandas be sustojimo, nors dalis klientų man tai ir siūlo.

Ar galima užsakyti ekspressą?

Galima, bet tuoj pat kaina padvigubėja, o net ir trejdubėja. Ekspressas reiškia, kad aš atšaukiu kitus užsakymus arba važiuoju tik su tavo siunta. Tu perkaisi ne tik mano darbo laiką, bet ir vietą mašinoje, kurią galėčiau parduoti pigiau. Nemanau, kad tau to reikia, nebent turi degti.

O jei aš gyvenu giliai miške?

Buvo toks atvejis, važiavome į vieną kaimelę Eifelyje. GPS sakė „važiuok tiesiai“, o ten po to nebuvo kelio tik purvas ir siauras takas sunkvežimiui. Teko grįžti atgal ir ieškoti apvažiavimo pro kaimyno ūkį. Už tokius nuotykius taip pat imamas antspaudas, nes man tai nervai ir padidėjęs rizika užkliūpti ant kažko.

Krovimo darbai ir „palėpė“

Kas yra krovininė vieta (palepinis)?

Jau minėjau, bet papasakosiu dar kartą. Tai kai aš surinku keletą klientų, kuriems reikia į tą pačią pusę. Tada kiekvienas moka tik už užimamą vietą metrais arba kvadratais. Taigi, kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją šiuo atveju? Tai tavo baldo dydis. Jei jis mažas, gali mokėti labai nedaug, jei didelis – gali tekti susimokėti už duetus.

Ar reikia mokėti už pakrovimą?

Jeigu aš turiu įlipti į trečią aukštą be lifto ir nešti tą spintelę žemyn, tai taip, mokėsi už krovimo darbus. Aš ne olimpinis sunkiaatletis, nugarą galiu susižaloti. Paprastai vienas krovėjas (aš) įeina į kainą, jei tai paprastas krovinys į patį ground floorą (pirmą aukštą). O jei daugiau – reikia padėjėjo, o tai pinigai.

Kodėl kai kurie vairuotojai nenori nešti?

Nes mums sumokama už vairavimą, o ne už nešimą. Yra firmos, kurios siūlo tik „nuo durų iki durų“, bet dažniausiai reikia paprašyti. Aš asmeniškai nešiu, jei žmogus normalus ir nepyksta, kad aš su purvo batais į jo naują butą neįeiu (kažką ant koj� užmesiu). Bet kai klientas liepia „nešk čia ir čia“, o pats sėdi ant sofos ir komanduoja, tai pykčio neišvengsi.

Ar saugu duoti baldus į bendrą mašiną?

Yra rizika. Nors aš viską įfiksuoju CMR sąraše (prekių vežimo sąraše), bet jei kažkas paims tavo stalą, kad nugultų savo šaldytuvą, gali atsirasti įbrėžimų. Todėl rekomenduoju tvirtą įpakavimą. Aš stengiuosi padėti viską užtvirtinti juostomis, bet vibracija kelyje daro savo.

Kada geriau vykti savo mašina?

Jei turi daug daiktų, tarkime, visi namų apyvokos baldus iš buto, tai tikrai geriau išsinuomoti sunkvežimį su vairuotoju arba daryti pilną reisą. Dalinis krovinys tokiu atveju išeis pernelyg brangiai, nes užimsi visą vietą, o mokėsi kaip už dalį (o ne kas, kad už visą).

Pinigai, dokumentai ir nepageidaujamos smulkmenos

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis yra CMR konosamentas. Jis užtikrina, kad aš atiduodu turtą, o tu sumoki pinigus. Jei daiktai brangūs, gali reikėti draudimo poliso (papildomai). Šiais laikais Vokietijoje retai kada sustoja muitinė, jei važiuojam ES viduje, bet jei turi kažką senovinio arba labai brangaus, verta turėti pirkim-s pardavimą dokumentus.

Ar reikia mokėti užaisčiai?

Užaisčiai (pakavimo medžiagos) – tai atskira istorija. Jei tu neturi savo dėžių, aš galiu pasiūlyti savo, bet tai nėra nemokama. Kartais teko paimti net šiaudų, kad kažką užpildyti. Viskas įeina į sąmatą. Verta pasidomėti pačiems rasti dėžių iš parduotuvių, tai taupys nemažai.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausiai pavedimu, kad būtų įrodymų. Pinigus grynaisiais imu retai, o jei imtu, tai tik su kvituo. Yra „juodųjų“ vairuotojų, kuriai kas „į ranką“ be dokumentų, bet patariu to vengti. Jei aš dingsiu su tavo baldais (nors man to nedaryti po 20 metų), su kvitu bent turi šansą gauti draudimo išmoką.

Ar kainuoje įskaičiuotas draudimas?

Pagrindinė transporto draudimo politika (pagal CMR konvenciją) yra, bet ji labai maža – apie 8-10 SDR vienetai už kilogramą (taiapie euras). Jei veži prabangų minkštą baldą už tūkstantį eurų, o jis sudegs (o ne, ne, degti neturi!), tau atlygins tik šiukščių vertę. Todėl brangiems daiktams draudimą reikia padidinti.

Kodėl kaina pakyla paskutinę minutę?

Kartais atsitika, kad aš atvykstu į vietą ir matau, kad klientas nenukantrėjo. Vietoje vienos spintelės yra trys, ir dar viena lova, kurią kažkur prisiviliojo draugas. Žinoma, kils kaina. Arba jei įsivažiavimas į gatvę uždarytas dėl statybų, ir tenka krauti pro kvadratinę metrą skylę – tai laiko pinigai.

Realios istorijos ir išvados

Buvo atvejų, kai viskas ne pagal planą?

Vieną kartą vežėm didelę virtuvinę komplektą į Štutgartą. Klientas tiksliai nesakė, kad namuose yra laiptai, su kuriais neįmanoma įvežti standartinės spintelės. Teko išmontuoti ant kiemo vėjui (o ten buvo -5 laipsniai). Klientas pyko, kad užtrukome, bet ką aš galiu daryti, jei sienos per siauros? Tokios situacijos taip pat įeina į kainą – tai mano patirtis, išmokstantis spręsti problemas vietoje.

Ką daryti, jei vairuotojas neviena?

Žinau, kad yra firmų, kurios ima užmokestį ir dingsta. Tiesiog neskambina. Todėl rekomenduoju dirbti su tais, kurie turi svetaines ar bent jau gerus atsiliepimus (nepirktus). Ypač atsargiai su skelbimais „socialiniuose tinkluose“, kur promise pigiau nei benzinas.

Ar verta taupyti ir rasti pigiau?

Galima rasti pigiau, bet tuomet būk pasiruošęs, kad tavo baldas gali atvyti sulūžęs arba pavėluoti savaičiu. Geras vairuotojas ne tik vairuoja, jis rūpinasi turtu. Kas lemia pergabento baldo kainą į Vokietiją? Galų gale, tai tavęs ramybė. Už ją reikia sumokėti.

Galiausiai, nereikėtų manyti, kad ši sritis kažkokia mistika. Viskas susideda iš logikos: kiek mano laiko kainuoja, kiek degalų sunaudojau ir kokia rizika. Jei kas nors siūlo kainą, kuri atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai jis kažką slepia arba planuoja pasaulį padaryti. Geriau pasikalbėti iš anksto, papasakoti apie savo situacį ir gauti tvirtą, galbūt ne pigiausią, bet sąžiningą kainą. Tada ir aš, ir tu būsime laimingi.