Kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją? Tiesiog ir be detalių

Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir girdžiu tą patį klausimą kas antrą dieną. Žmonės nori tikslaus skaičiaus telefonu, bet kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją, tai nebūtinai tik atstumas kilometrais. Tai sudėtingas kompleksas – nuo degalų kainos čia ant šaligatvio iki to, ar kelyje užstrigs traktorius. Būna paprasta, bet dažniau įvyksta netikėtų dalykų, kurie primeta prie galinės sumos. Čia juk ne tik sausa matematika, čia gyvenimas. Būna, kad sužiūri brangų kvitą ir galvoji, kad perdaug, o paskui paaiškėja, kad vairuotojui teko laukti 4 valandas pasienyje ar gelbėti jūsų spintą nuo drabužių, kurių neįsiteisėte.

O tie pagrindiniai dalykai, kurie pastebi iš karto

Kiek kainuoja pervežti sofa į Miuncheną?

Čia neįmanoma pasakyti iš karto, tai turiu pripažinti. Viskas priklauso nuo to, kokia ta sofa – ar ji minkšta, ar taip vadinama „knygų“ tipa, kuri sveria toną. Jei keliama su liftu, tai viena kaina, jei nešinėms penktą aukštą – tai visiškai kita. Taip pat reikia žinoti, ar reikia išmontuoti, gal turi stiklą. Vidutiniškai gali tekti nuo 150 iki 300 eurų, bet tai tik labai apytikslis variantas. Be to, viskas dar ir priklauso nuo to, kiek kitų daiktų įsitempia į tą patį sunkvežimį kartu su jumis.

Ką reiškia „kubatura“ ir kodėl ją paminėjai?

Tai paprastai tūris, t. y. kiek vietos jūsų daiktai užima furgone arba konteineryje. Matuojame metrais kubiniais (m3). Pavyzdžiui, šaldytuvas užima daugiau vietos nei dėžė su knygomis, nors gali svėrti panašiai (nepamenu tiksliai šaldytuvo svorio, bet jis nėra lengvas). Logistikoje kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją, labai dažnai būna būtent tūris, o ne svoris. Jei turite daug aerodinamiškų daiktų, kurie yra dideli, bet lengvi, sumokėsite už vietą, ne už kilogramus. Vairuotojas negali įkrauti 40 kubų į 20 kubų mašiną, tiesa?

Ar toliau į Vokietiją – brangiau?

Ne visada, dažniausiai taip, bet ne vien tad. Žinoma, jei vaziuoja į Miuncheną ar Hamburgą, tai keliai ilgesni, degalų sunaudojama daugiau. Bet jei į Berlyną, kuris yra arčiau, bet įvažiavimas į miestą centre labai sudėtingas, gali būti, kad tas atstumas „suskaiciuojamas“ brangiau dėl stūmimo. Taigi, atstumas tikrai svarbus, bet ne vienintelis komponentas. Kartais į šalutinį kaimą Vokietijoje nuvažiuoti brangiau nei į didelį miestą dėl to, kad ten reikia sraigtų ar ypatingų leidimų.

Kodėl kaina pasiskaičiuota per 5 minutes, o važiuojant pasikeitė? Tai nuo paties blogiausio dalyko. Viskas atrodo gražiai kompiuteryje, kol vairuotojas neatvyksta prie jūsų namų ir pamato, kad sunkvežimiui ten nėra kur pasisukti. Buvo atvejis Kaune, kur teko kvieti techninę pagalbą, kadangi gatvė buvo per siaura. Tada kyla „išskambinimo“ mokestis arba papildomi laukimo valandiniai. Taip pat gali pasikeisti degalų kaina per tą laiką, nors retai kada tai daro didelę įtaką, nebent staiga užkyla kaina degalinėse. Sakyčiau, dažniausiai kalti blogai nurodyti adreso duomenys arba pažeisti keliai.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Žinoma, ypač jei pervežate sunkius daiktus, pvz., pianiną ar saują knygų, arba metalo laužą. Sunkvežimiai turi maksimalias leidžiamas svorio apimtis, tai nėra juokais. Jei daiktais užpildysite svorio limitą, o tūrio ne, teks važiuoti tuščia vieta – o tai nuostolis. Taigi, svoris lemia, kokia mašina reikalinga. Nors kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją dažniausiai būna tūris, sunkieji siuntiniai yra atskira kategorija. Ten reikia specialių keltuvų ar tik vieno, o ne trijų krovejų rankoms, žinote, ką turiu omenyje.

Degalai, technika ir kiti pinigai

Kodėl degalų kaina taip lenkia pervežimo kainą į Vokietiją?

Nes sunkvežimis vidutiniškai sunaudoja apie 30–40 litrų šimto kilometrų, kartais daugiau jei vaziuoojate kalnuotom vietovėmis, pavyzdžiui, link Miuncheno ar į Bodeno ežero pusę. Jei degalai brangūs, tai tiesiog matematinis reiškinys – mums reikia juos nupirkti. Ir tas kainos svyravimas dedamas į galutinę sumą. Be to, Vokietijoje kai kur greitkeliai mokesčiais, tai irgi eina � sąskaitą. Degalinėse ten daug brangiau nei Lietuvoje, tai mes stengiamės užpilti čia, bet ne visada užtenka.

Ar vairuotojai kuria, kad uždirbtų daugiau?

Kai kurie įmonių savininkai taip gali daryti, jeigu jiems užduodamas klausimas. Vairuotojų aš pažįstu daug, ir dauguma tiesiog nori važiuoti namo. Tačiau yra tokių, kurie gali padaryti rodiklius geriau, nei yra iš tikrųjų (ką tik gavau pranešimą apie vieną tokį atvejį). Tačiau rimtos įmonės naudoja GPS ir taisykles, todėl smarkiai sukurti nepavyks. Kaina susiformuoja pagal realius kelyje praleidžiamus valandas. Jei vairuotojas sustoja pietų metu, tai ne jo kaltė, jis privalo ilsėtis pagal taisykles, o tai neprailgina kelio klientui (apie tai dažnai pamirštama).

Kokia kuro rūšis pigiausia pervežant kroveją?

Sunkvežimiai važiuoja dyzelinu, čia nėra ką rinktis. Žinoma, yra ir elektros sunkvežimiai, bet jie dar reti ir brangūs bei ne visur tenkina savo nuvažiuojamu atstumu (ypač žiemą). O šiaip krovejai – tai kas tai per klausimas? Jie važiuoja kabinosje su vairuotoju, jie nenaudoja savo degalų. Galbūt norėjote paklausti apie mažesnes mašinas? Tiesos sakant, dyzelis vis dar karalius keliuose, tad nežiūrėkime į benzino kainas, jiems neturi tiesioginės įtakos logistikos kainoms.

Ar moka už vairuotojo pernakvojimą?

Jei įvykis trunka ilgiau nei vieną dieną, taip. Vokietijoje viešbučiai nėra pigūs, ypač dabar, kai kainos šoktelėjo. Jei reikia likti nakvynei kelyje arba laukti, kol išsikraus kitas klientas, tai naktinis miegas kainuoja. Be to, vairuotojams mokamas dienpinigis už maistą ir kitas išlaidas. Visa tai įeina į kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją sąrašą, nors klientai dažnai to nemato ir galvoja, kad mokama tik už ratą. Taip, dar ir reikia kelti priešais kurį nors viešbutį, o ten ne visada yra vietų didelioms mašinoms.

Ką daryti, jei kelyje užstrigo uragano?

Nebūna uraganų Lietuvoje ar Vokietijoje dažnai, bet audros būna. Tada sustoja judėjimas, o laikas eina. Klientui tai gali atrodyti keista, kodėl reikia mokėti už laiką, kai mašina stovi. Bet vairuotojas dirba (laukia), jo laikas yra pinigai jei kalbame apie profesionalų. Taip pat, tenka skubiai ieškoti vietos pasislėpti, o tai gali reikšti nukrypimą nuo maršruto ir papildomus kilometrus. Vieną kartą mes taip įstrigome ties Aachen dėl sniego, ir praradome pusę dienos.

Kraunam ir iškraunam (kas vyksta tas punktuose)

Ar brangiau, jei nėra lifts?

Žinoma, brangiau. Krovejams nešti daiktus nusileidžiant ir lipant aukštyn yra fiziškai sunkiau ir ilgiau. Jei tenka nešti 4-5 aukštus be lifto, darbo valandų skaičius dvigubai padidėja. Ir atvirkščiai – jei yra geras liftas arba galima pastatyti furgoną tiesiai prie durų (pirmame aukšte), tai tas pats darbas trunka tris kartus greičiau. Taigi, jei galite rasti būstą su liftu, tai jums sutaupys nemažai pinigų. Gyvenime buvau situacijų, kai klientai neigė, kad lifto nėra, o tada vairuotojas laukė valandą, kol mes ieškojome sprendimo.

Kodėl vairuotojai verkia, kai reikia nešti 5 aukštų be lifto?

Nes jie yra žmonės, ne robotai, o po penktą aukštą nešti sofas ar šaldytuvas – tai ekstremalus krūvis. Jie ne dėl to verkia, kad bijo, tiesiog jų nugaros tuomet kenčia. Be to, tai didžiulis rizikos faktorius – galima susižaloti arba sudaužyti brangų daiktą. Tokiu atveju dažnai reikia papildomo krovejo, o tai papildomi kaštai (apie 10-15 eurų valandai). Tad kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją, tai dažnai ir būsto pasirinkimas – ar jis „krovejas“ draugiškas, ar ne.

Ar tenka laukti, kol klientas atvyks?

Labai dažnai. Pasakyti, kad atvyksite 14:00, ir atvykti lygiai 14:00 su sunkvežimižiu yra beveik neįmanoma dėl srautų (nekalbant apie tai, kad Vokietijoje eismas stovi dažniau nei čia). Bet klientai taip pat vėluoja. Jei mes laukiame jums valandą, tai paprastai pirmą 30 minučių laukiame nemokamai (arba pirmąsias 15, priklauso nuo firmos), o toliau – valandinis tarifas. Būna nemalonių situacijų, kai vairuotojas taip ir nieko nepadaręs praleidžia pusę dienos stovėdamas, o tai apmokejama kaip darbas.

Ką daryti, jei klientas pavėluoja valanda?

Kalbėjome tik kas. Jei tai mūsų kaltė, mes nemokame. Jei jūsų – mokate už laukimą. Tiesiog taip. Toks verslas. Vairuotojų laikas yra numatytas iš anksto. Tai gali atrodyti nelogiška, juk jis nieko nedaro, bet jo laikas negali būti „nemokamas“, kadangi jis negali važiuoti kitur dirbti šiuo metu. Vieną kartą vienas klientas tardavosi su vairuotoju apie politika valandą, ir tiesiog „nuėdė“ laiką, o tuomet griūžė apie kainą.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Taip, jei mes juos duodame. Pjovimo plytos, folijos, dėžės – tai nėra nemokami dalykai, jų kaina nėra maža. Jei turite savo senas dėžes iš parduotuvės, puiku, tačiau geros kokybės pakavimo medžiagos (tiems „anti-smugi““ ir padėklams) kaštuoja. Už papildomą apsaugą, pvz., kėdžių dėžes, taip pinigai imami. Tačiau tai investicija į jūsų daiktų saugumą. Geriau uždirbti nuo medžiagų, nei taisyti sulaužytą vitriną.

Kaip Vokietija keičia grobį

Ar sunkiau važiuoti į Berlyną negu į kažką mažesnio?

Berlynas yra miestas, kuriame judėjimas yra chaosas, ypač sunkvežimiams. Ten griežti ribbonės (Umweltzone), reikia žaliosios kortelės. Į mažesnį miestą pavyzdžiui Tiūringijoje, važiuoti daug paprasčiau ir greičiau. Taigi, į didmiestius kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją yra dar ir tiems rūpesčiai su leidimais ir stūmimu. Berlyne taip pat labai sunku rasti vietos stovėjimui, ir vairuotojas gali praleisti valandą ieškodamas legalios vietos, tai viskas įkainojama.

Kas su muitinėje? Ką lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją ten?

Jei pervežate tik savo asmeninius daiktus, kurių neturite daug ir keičiate gyvenamąją vietą, muitinės procedūros paprastos, netgi nereikia sustoti dažnai. Bet jei pervežate naują daiktą, pavyzdžiui, tiesiog nupirktą sofą iš parduotuvės, gali būti taikomi PVM mokesčiai ar muitai Vokietijoje tai yra griežta. Tada reikia deklaruoti. Mums tai nėra problema padaryti, bet tai užtrunka laiko, o laikas – pinigai. Tokiu atveju gali tekti mokėti muitinės brokerio paslaugas, jei reikalauja ypatingų dokumentų.

Ar reikia mokėti už aplinkosauginius ženklus (Umweltplakette)?

Taip, jei važiuojate į miestus, kur to reikalauja. Be to daugumai Vokietijos greitkelių reikia mokėti mokesčius (vignette‘ net nėra, ten yra mokami aikštelės). Tai įmonių išlaidos, kurios yra įskaičiuotos į kainą. Jei vairuotojas važiuoja tik miškeliais kaimo, tai nereikia, tačiau maršrutai dažniausiai eina per greitkelius. Tai būtinas apmokestinimas, kurio negalima išvengti.

Ar galima važiuoti naktį, geresnės kainos?

Galima, bet tai nėra pigiau. Vairuotojai turi poilsio režimus, o naktiniu laiku važinėjimas ribotas. Be to, dauguma įkrovos/iškrovos vietų dirba tik dieną, kas reiškia, kad vairuotojas tiesiog laukia naktį parkavimo aikštelėje, už tai reikia mokėti už stovėjimą (tenka ne paprastuose kiemuose stovėti). Naktinis važiavimas gali būti reikalingas norint išvengti spūsčių, tačiau tai neatneša taupymo, o gali net pabranginti, nes įmonės turi mokėti papildomus mokesčius už naktinį darbą. (Kadangi aš dažniausiai dirbu dieną, galiu klysti dėl tikslių tarifų čia).

Ką daryti, jei vairuotojas prarado raktus Hamburge?

Tai košmara, bet nutinka. Buvo atvejis, kai vienas kolega paliko raktus degalinėje tualete. Reikėjo skambinti pagalbai, laukti atsarginių arba užrakinto mašinos atidarymo meistų. Visa tai laikas ir pinigai. Jei įvyksta tokia situacija, tai viskas užkrenta ant logistikos kompanijos pečių, nebent tai nebūtų kliento kaltė (pvz., jei jis paslėpė raktus įvežime). Klientui nereikėtų to mokėti, nebent jis sukūrė šią problemą.

Kuo girti verti (laikas ir kainos santykis)

Ar greitas pristatymas visada brangiau? (Tai kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją)

Dauguma atvejų taip. Jei sakykite „reikia rytoj būti ten“, o vairuotojų nėra, reikės siųsti tuščią mašiną arba atitraukti ją iš kito užsakymo. Tai vadinama „ekspresine“ paslauga, ji kainuoja dvigubai, kartais triskart. Paprastas planuojamas pervežimas, kai mes surandame „backload“ – tai kai mašina grįžta tuščia arba paima kitą krovį kelyje – yra gerokai pigesnis. Kantrybė taupo pinigus.

Kiek laiko užtrunka pervežti daiktus į Vokietiją iš didmiesčio?

Paprastai nuo užsakymo iki pristatymo eina 3-7 dienos, jei kalbame apie dalinį krovinią (kai mašina surenka daugiau klientų). Jei užsakote visą mašiną, tai galima nuvažiuoti ir per 1-2 dienas priklausomai nuo to, kur tiksliai į Vokietiją einate. Į Berlyną ar Frankfurta greičiau negu į tolimus kaimus pietuose prie Austrijos sienos. Čia dar svarbu, kiek reikia laiko surinkti daiktus iš jūsų namų. Krovimas gali trukti 2-4 valandas.

Kas nutinka, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tada viskas sustoja. Tai reta, bet įmanoma situacija. Mes tada stengiamės rasti kitą transportą arba remonto paslaugas. Jei dėl to vėluojame pristatyti, mes dažniausiai kompensuojame (pasiūlyme nuolaida arba atsisakome pinigų už laiko vėlavimą, nebent tai „bėgė“ jėgos nenumatytos aplinkybės). Buvau atvejų, kai sužlugdė padanga netoli Hanoverio, tai užtruko naktį. Tokiu atveju klientas privalo laukti, kitaip mes negalime nieko padaryti.

Ar galima derėtis su vairuotoju vietoje?

Dėl ko? Jei jis jau atvyko, derėtis nebegalima, sutartis pasirašyta. Ir vairuotojas ne tie, kurie nustato kainas, jis tiesiog atvyksta pagal užsakymą. Jei pastebėsite, kad darbo daugiau negu planavo, gali būti papildoma suma, bet ją patvirtina dispčeris, ne vairuotojas savo galva. Vairuotojas gali pasakyti „taip, aš galiu padaryti“, bet jis negali pažadėti kainos be leidimo.

Kodėl vienos firmos brangios, kitos pigios?

O tai jau tiesiog kokybės ir rizikos klausimas. Yra firmų, kurios važiuoja be draudimo, be sutarčių, su senais „grybais“ (sunkvežimiais). Jos pigios, bet jei kas nutinka – daiktai dingsta arba sulūžta, neturite ko reikalauti. Mes dirbam oficialiai, mokinamas mokesčius, turime draudimą, mokame vairuotojams atostogogas. Kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją, tai ir tai, ar firmą norite rasti po mėnesio, jei dings du stalčiai. Gera reputacija kainuoja.

Ką daryti, jei įsigijau didelės mašinos dalis iš eBay Vokietijoje?

Čia jau kita istorija, reikia žinoti matmenis. Jei tai didelė pakaba, reikės specialios krautuvos. Dažnai žmonės mano, kad viskas telpera į „Bulgariją“ (tokia furgono rūšis), bet ne. Tokiu atveju geriau nusiųsti nuotraukas dispčeriui. Buvau atvejis, kai vyras nupirko žemės traukinį dalią kuri buvo 3 metrus ilgio, ir žiūrėjo į mane kaip į burtininką, kai aš sakiau, kad tai į standartinį furgoną neįeis.

Ar galiu sėdėti kabinosje su vairuotoju?

Techniškai gali, jei turi vietos ir nėra draudžiama (dėl draudimo ar taisyklių). Tačiau dažniausiai tai neleidžiama dėl saugumo ir dokumentų. Vairuotojams reikia ramios aplinkos dirbti. Be to, jei vykstate su juo ir jis vaziuoja į kitą miestą paimti kitą klientą, jums teks laukti tame mieste keletą valandų arba dienos. Nemanau, kad norėtumėt praleisti laiką prie sandėlio Vokietijoje (kai kur ten tikrai nėra ką veikti). Geriau susitikti tiesiog prie iškrovos vietos.

Tik trumpai apie visą šitą chaosą apibendrint

Sutrumpint kalbant, kaina nėra fiksuotas skaičius, tai gyvas organizmas. Atstumas, svoris, degalai, vairuotojo nuotaika, orai ir netgi tai, ar vairuotojas turėjo geros kavos pusiaukelėje – visi šie dalykai susideda į vieną visumą. Kas lemia daiktų pervežimo kainą į Vokietiją, tai daugiau nei kubo formulė, tai tiesiog sunkus darbas ir realybė. Nebijokite klausti dispčerių, iš ko susideda kaina, jei jums pasako skaičių, kuris atrodo per didelis. Geriau iš anksto viskas suprasti, nei prie pat durų gauti „nepageidaujama“ pranešimą apie papildomus mokesčius.