Kas geriau – dalinis ar pilnas krovinys į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nežino, kas labiau „sušoks“ ryte. Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie nori nutempti prekes pro šalį, ir visi vienodai bekaimiškai stebisi, kodėl kainos skiriasi kaip diena ir naktis. Vokietija šalia atrodo paprasta, bet ten logistika – kaip atskiras pasaulis su savo taisyklėmis, kurias reikia suprasti ne iš vadovėlių. Dalinis ar pilnas krovinys į Vokietiją? Tai ne tik apie pinigus, tai apie tai, ar jūsų prekės atvyks rytoj ar po savaitės, ir ar jūsų nervai išliks sveiki. Bandysiu papasakoti taip, kaip yra gyvenime, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Apie pinigus ir padorų kainą

Ar dalinis krovinys visada pigesnis už pilną?

Ne visada, nors ir seems, kad turi būti taip. Jeigu turite tik dvi paletes į Vokietiją, tai žinoma, sumokėsite už vietą, o ne už visą sunkvežimį. Bet čia yra vienas „o“ – turgus. Kartais atsitinka, kad pilno krovinio kainos nukrenta toli žemyn, nes vežėjams reikia grįžti tuščiomis (todėl tokios kelionės vadinasi „baltais“ arba tuščiais važiavimais). Tada pilnas krovinys gali kainuoti net mažiau už dalinį, jeigu pasiseks surasti tokį vairuotoją. Taigi, sulyginkite pasiūlymus, nežiūrėkite tik į tą, kad dalinis yra „mažesnis“.

Kokia vidutinė pilno krovinio kaina į Vokietiją?

Vox populi, kainos šokinėja kaip kiaulės pievoje. Jeigu kalbame apie standartinę 13,6 m sunkvežimio priekabą, tai į Miuncheną ar Hamburgą gali tekti sumokėti nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo degalų. Prieš metus buvo pigiau, nors degalai brango – keista logika, bet taip yra. (O gi dabar vėl pasikeitė). Labai sunku pasakyti fiksuotą skaičių, nes viskas priklauso nuo to, kur tiksliai Jums reikia važiuoti – ar tai bus Bavoarija, ar kažkur toli rytuose netoli Lenkijos sienos.

Kodėl dalinių krovinių kaina nebūna tiesioginė?

Galvojote, kad paima paletės skaičių, daugina iš koeficiento ir gauna kainą? Nebūtina. Dalinis krovinys į Vokietiją dažnai apima „raudonuosius“ mokesčius, kurie ne taip lengvai apskaičiuojami. Be to, tarpininkai (brokeriai) įkelia savo maržą, kurią klientas nemato. Vieną kartą gavau laišką, kur vyras pykdėsi, kodėl keletas eurų kainuoja tiek daug. Paaiškinau, kad čia ne tik važiavimas, čia dokumentai, muitinė (jei reikia) ir pačios užsakymo paskirstymo sistema.

Ar verta laukti „furos“, kad užpildyti visą vietą?

Kai kurie klientai yra labai nekantrūs. Jie nori, kad jų prekės išvyktu iš karto. Pasakysiu taip: jeigu laikas leidžia, užpildyti visą sunkvežimį (pilnas krovinys) yra visada ekonomiškai naudingiau. Jeigu skubate, teks mokėti už greitį, o tai Vokietijoje kaip niekad brangu. Bet jeigu galite palaukti dieną-dvi, kol surinkomas grupinis krovinys, taupykite. Aš asmeniškai visuomet rekomenduoju laukti, jeigu tai nėra gaivieji gėrimai ar kokia kita galiojančio maisto prekė.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Degalų kaina, žiemos padangos (nors dabar daug kas važiuoja ir vasaromis, jei neįleidžia), o taip pat mokesčiai už aplinkos teršimą Vokietijoje. Ten tikrai nėra pigu važinėti sunkiasiasiomis mašinomis. Dar yra toks dalykas kaip „kuro priedlaida“ – kai degalai brsta, visi pervežėjai nedelsiant kelkia kainas. Taip pat įtakos turi savaitės diena – penktadienį ar prieš šventes važiuoti brangiau, nei antradienį vidurdienį.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo per pigus?

Bėkite tolyn. Jei kas siūlo nuvežti pilną krovinią į Berlyną už 500 eurų, tai arba tai suktybė, arba jis su jumis važiuos traukiniu (pajuokauju). Tokioje industrijojje kaip mūsų, nemokamas sūris tik pelės. Pigi kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas bus „pavasaris“ (be patirties), arba kad apdraudimas nebus toks, kaip reikia. Geriau pridėti šimtą eurų ir miegoti ramiau, žinodami, kad transporto kompanija nebankrotuos rytoj.

Laikas – kiek to tikrai užtruks?

Kiek laiko užtrunka pilnas krovinys į Vokietiją?

Jeigu vairuotojas važiuoja be stabdymų (kas nelegalu), tai į Frankfurtą nuo Vilniaus galėtų nukeliauti per 14-16 valandų. Bet realybėje? Pilnas krovinys į Vokietiją su poilsio pertraukomis, pietumis (kažką reikia ir suvalgyti) bei galimais „spidometrais“ trunka apie 24 valandas. Kartais ilgiau, jeigu užstrigo sienoje su Lenkija, kur eilės būna baisios naktį.

O kiek laiko užtrunka dalinis krovinys?

Čia viskas yra kaip loterija. Dalinis krovinys reiškia, kad vairuotojas turi sustoti kitur, pakrauti ar iškrauti kits dalykus. Vokietijoje yra labai daug mažų vietovių, kur sunkvežimis nebegali pavažiuoti, tai tenka pernesti prekes į mažesnę mašiną. Tai vadinama „ CROSS-TRADE“ arba paprasčiau – perkrautymas. Tai gali prailginti kelionę net iki 3-4 dienų. Taigi, jeigu jums reikia prekių rytoj, geriau nezirkti dėl pinigų.

Ar galima numatyti tikslią atvykimo datą?

Bandžiau būti pranašu, bet nepavyko. Galime pasakyti apytiksliai. Vokietijoje yra gana tvarkingi keliai (išskyrus remontus), tačiau urmus arba avarijos gali viską sugriauti. Be to, jei tai dalinis krovinys, mes nežinome, kiek laiko užtruks kitų klientų aptarnavimas. Vieną kartą vairuotojas praleido beveik pusę dienos Hamburge, nes gavėjas negalėjo surasti dokumentų. Tokios situacijos nutinka dažniau nei manote.

Kodėl daliniai kroviniai dažnai vėluoja?

Nes tai yra mozaika. Važiuoja pilna mašyna, sustoja kažkur prie Kyliuso, iškrauna tris paletes, turi važiuoti į kitą sandėlį prie Diuseldorfo. Ten vėl laukia, kol sandėlininkas atsikelia. Po to važiuoja pas jums. Kiekvienas sustojimas tai rizika, kad kažkas nepaeis pagal planą. Pilnas krovinys į Vokietiją paprastai tiesiog važiuoja į vieną vietą, todėl vėluoja rečiau.

Ar savaitgalis įtakoja pristatymą?

Žinoma. Vokietai labai mėgsta savo poilsį. Jeigu krovinys atvykta penktadienį vakare, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Kai kurie sandėliai dirba iki pietų šeštadienį, bet už tai papildomai reikia sumokėti (tai vadinami „overtime“ mokesčiai). Nenusprendžiau vis dar, ar verta tai siūlyti klientams, nes jie dažnai nusivilią, kai mata galutinę sąskaitą. Geriau planuoti ankščiau.

Kas tokie „pikti valandai“?

Tai laikas, kai sunkvežimiai negali važiuoti. Vokietijoje ir kitur ES yra nurodytos valandos (paprastai naktį ir sekmadieniais), kai profesionalūs vairuotojai turi pristabdyti variklį. Jei jūsų krovinys vėluoja ir vairuotojas artėja prie šios ribos, turi sustoti prie parkelio. Dėl to dalinis krovinys gali pavėluoti valandą ar dvi. Tiesiog taip yra ir su tuo nieko nepadarysi.

Specifika Vokietijoje (kad nekiktintum)

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vidutiniškai ne, tačiau senamiestyje – ypač. Vokietijos kaimai vietomis atrodytok kaip filmuose – siauros gatvės, žemės grąžos. Jeigu siunčiate dalinį krovinią į mažą parduotuvę Tokijo rajone (toks yra netgi Vokietijoje, aš tikrai girdėjau), reikia tiksliai žinoti, ar ten gali užvažiuoti 40 tonų sunkvežimis. Dažnai tenka likti pagrindiniame kelyje ir užsakyti „paskutinę mylią“ per mažesniją furgoną.

Kokios yra pagrindinės problemos su vokiškais sandėliais?

Jie yra… disciplinuoti. Per nelabai. Jeigu atvykstate 10 minučių anksčiau, jums gali tiesiog neišleisti durų. Turi būti tikslus kvietimas (terminas). Be to, ten dažniau naudojami specialūs siųtuvai (gabeliai), kuriuos vairuotojas turi paties nupirkti arba nuomotis. Tai smulkmena, kurią dažnai pamirštama pasakyti, o vėliau kyla konfliktas dėl to, kas už tai moka.

Ar „Mittagspause“ kasdienėje pristatyme?

Tiesiog aš bijau to žodžio. Vokietija turi griežtas taisykles apie pietų pertrauką, kai kuriose vietose sandėliai tiesiog uždaro duris nuo 12:00 iki 13:00. Jei atvykstate šiuo laiku, laukiate automatiškai. Dėl to, nors atstumas gali būt nedidelis, kelionė užtrunka amžinai. Geriau įspėti vairuotoją, kad jis pasirūpintų kaip nors savaime, pavyzdžiui, rasti parduotuvę prieš tai.

Kokios yra vairuotojo pareigos Vokietijoje be pristatymo?

Jis turi parodyti CMR sąskaitą, pasirašyti pristatymo kortelę (tai labai svarbu, be to neginsime jokių pretenzijų), ir tiksliai užfiksuoti prekių būklę. Girdėjau istorijų, kai vokiški logistikai mėgino užsirašyti bet kokią mažą dėmę, kad atsisakytų atsakomybės. Vairuotojas turi būti atsargus. Pilnas krovinys dažnai yra apsigynęs geriau, nes ten daugiau prekių ir sunkiau kaltinti vairuotoją už viena suluoštą dėžę.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Labai padeda, bet nebūtina. Sunkvežimių pasaulyje angliškai supranta beveik visi, nors su akcentu. Bet jeigu tenka skambinti į policiją ar į smulkių sandėlių administraciją, kur seni žmonės dirba, vokiečių kalbos žinios išgelbės situaciją. Aš pats moku tris žodžius ir viskas tvarkoma, bet kartais tenka prašyti kliento pagalbos išreikštinai.

Ar yra kokių nors draudimų važiuoti?

ECO zonos (žaliosios zonos) miestuose. Jeigu sunkvežimis neatitinka Euro 6 ar aukštesnio standarto, jis negali važiuoti į daugelį miestų centrų. Tai yra labai svarbu, jei planuojate dalinį krovinią į centrą. Už važiavimą be leidimo baudos didelės, o ją taip pat sumoka vairuotojas, o po to reikalauja pinigų iš mūsų. Geriau tikrinti iš anksto.

Bėdos ir rizikos (iš patirties)

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Turime draudimą, nesibaiminkit. (Tikrai tikėkitės, kad jis mokėtas). Jeigu šoka lankstas arba užsidega variklis (buvo toks atvejis ties A9 autostrada), kviečiame techninę pagalbą. Esminis dalykas – jeigu tai dalinis krovinys, jo turinys gali būti perkrautas į kitą mašiną. Tai užtrunka. Pilnas krovinys gali būti remontuojamas vietoje, jei tai nedidelė gedimas.

Kaip elgtis, jei vokiškas klientas atsisako priimti prekes?

Tai košmaras. Bet įvyksta. Jeigu prekės sugedusios arba ne tokios, kokios buvo užsakytos, gavėjas turi teisę jas nepriimti. Tada mes (kaip pervežėjai) stengiamės sužinoti, ką daryti. Dažniausiai reikia važiuoti atgal arba į kitą sandėlį. Šios išlaidos krenta ant siuntėjo pečių, nebūtinai ant jūsų, jeigu tai ne jūsų kaltė.

Ar dažnai dingsta kroviniai Vokietijoje?

Sakytum, kad ne per daug, nes čia ne Trečiasis pasaulis. Bet vagysčių yra, ypač pietinėje dalyje arba prie didelių logistikos centrų naktį. Jeigu paliekate mašiną stovėti neapsaugotai parkelyje be fizinio apsauginio (tai toks žmogus prie mašinos), rizika didesnė. Dukart su manim nutiko, kad vogė degalus, o ne patį krovinią, bet tai jau prarasta kelionė.

Ką daryti, jei CMR ne sutampa su realybe?

Nesirašykite nieko papildomo, ką nematote. CMR – tai šventrais raštas. Jeigu vairuotojas pasako, kad viskas gerai, o pats pamatė, kad dėžė draskinta, parašykite apie tai pastabą. Vokietijos klientai yra labai griežti dėl dokumentų. Be pastabos vėliau girdėsite, kad prekės atvyko sugadintos, o už tai kaltins pervežėją.

Ar yra rizika, kad dalinis krovinys bus užlietas?

Taip. Vienas kartą buvo taip, kad vairuotojas vežė baltąją dažą (statybines) ir kokiais tais keistais dažais ašara. Viskas apklijo. Kitų klientų prekės buvo sunaikintos. Čia tada prasideda ilgos bylos su draudimo kompanijom. Geriau klausti, ką dar veža tas pats sunkvežimis, nors ne visada atsakymą gauni. Pilnas krovinys mažiau rizikingas šiuo atžvilgiu.

Kokia tikimybė, kad sunkvežimis gaus baudą?

100 proc. jeigu vairuotojas važiuoja per greitai arba pažeidžia poilsio laiką. Vokietijoje daug radarų ir vietinių policijos, kurie nemėgsta svetimų sunkvežimių. (Nors kai kurie vokiškai irgi vairuoja kaip siaubūnai). Baudos ateina į kompaniją, o jos pasiduoda klientui kaip papildomi išlaidos, jei sutartyje taip parašyta.

Nenuspėjamos situacijos ir smulkmenos

Ar galima siųsti atšaldytus produktus daliniu kroviniu?

Galima, bet tai reikalauja specialios įrangos – šaldymo priekabos su atskiru skyriumi. Paprastai tokius krovinius stengiamės vežti pilną mašiną, kad temperatūra nenukristų per daug kartų atidarant duris kitiems klientams. Jei siunčiate dešrelės į Vokietiją daliniu būdu, tikėkitės brangios kainos ir griežto režimo.

Kas daryti, jeigu prekės pavojingos?

Deklaruokite! Negalima slėpti, kad ten yra akumuliatoriai ar degios skysčiai. Vokietija tai tikrina labai kruopščiai. Jei pagavau nekeliantą pavojingą krovinį, jis gali būti sustabdytas sienoje ir sunaikintas, o vairuotojui – bauda. Tai ne tas dalykas, kurį verta rizikuoti.

Kaip sureguliuoti iškraunamą vietą, jei ten nebuvo niekas?

Laukti. Ne kito, o tą, kas turi priimti. Vokietijos sandėlininkai kartais nueina į pietus arba paskambina ir sako, kad atvyks po valandos. Vairuotojas negali tiesiog mesti prekių kieme. Tai laiko nuostolis. Tokiu atveju dalinis krovinys gali nukristi į eilės pabaigą, nes kitiems galbūt reikia važiuoti toliau.

Ar verta rinktis didelę pervežėjų firmą ar mažą?

Didelės turi resursų, jei kažkas lūžta – turi rezervinę mašiną. Mažos dažnai pigesnės ir labiau rūpinasi kiekvienu klientu. Dvidesimt metų darbo patirtis sako, kad mažos vietinės Vokietijos firmos dažnai aptarnauja greičiau regioniniuose maršrutuose, o didelės geriausiai veža tarp didelių centrų.

Ką reiškia „paskutinė mylia“ terminaluose?

Tai kai visi kroviniai sueina į vieną didelį terminalą (pvz., netoli Frankfurto), iškraunami, surūšiuojami ir išsiunčiami mažesniais automobiliais į galutinį adresą. Tai standartinė dalinio krovinio praktika. Tai padidina apimtį (daugiau rankų liečia prekes), bet leidžia pristatyti ten, kur didelė mašina neužlips.

Ar reikia suteikti prieigos raktus vairuotojui?

Jei jis turi įvažiuoti į uždarą teritoriją – taip. Būna situacijų, kai klientas pamiršta nurodyti kodą arba vairuotojas negeba jo sužinoti angliškai. Tada laukimas prasideda. Paprasčiausiai viską padėkite į užsakymo pastabas, kad vairuotojas matytų dar prieš išvažiuodamas iš Lietuvos.

Kas daryti, jeigu klientas nori tik kelties (keltinis pervežimas)?

Mes pajuokaujame, kad „kelto“ nėra. Yra fura, kuri tuo pačiu metu kelia. Bet jei jūsų prekės užima 16 vietų (tai beveik visa mašina), geriau jau imti ir mokėti už pilną krovinią. Už keltinį (kai tu dalinės) dažnai imami tokie pat mokesčiai kaip už pilną, o galiausiai jūsų prekės ir bus vienintelės ten. Vokietijos kryptys dažnai būna tokios.

Kaip užtikrinti, kad prekės nebus pažeistos perkraunimo metu?

Užklijavimo juosta. Daug juostos. Jei prekės supakuotos ant paletės ir gerai apvyniotos, sunku sugadinti. Jei tai dėžės be paletės – rizika maksimali. Aš visada primenu, kad Vokietijoje perkrautojimai vyksta su konvejeriais, kurie gali būti šiek tiek agresyvesni nei tikėtasi.

O dėl dokumentacijos – kas labiausiai vargina?

P VMN (Pridėtinės vertės mokesčio) dokumentus, jei prekės neįkainotos. Be to, ne visada Vokietijos įmonės nori pasirašyti CMR elektroniniu būdu, kai kurios reikalauja popierinio originalo, kurį vėliau reikia siųsti paštu. Tai senamadiškumas, bet jis egzistuoja. Užtikrinkite, kad vairuotojas turi su savo raštinę priemonę (spausdintuvą arba telefoną su programa).

Ar verta imti papildomą draudimą?

Jūsų nuomone. Standartinis draudimas dengia tik 8,33 SDR už kilogramą (tai maždaug 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką, geriau pasirašyti „Deklaracija of vertę“ ir sumokėti brangiau. Vokietijoje, kaip vėl sakau, viskas tvarkingai, bet avarijos įvyksta visur.

Galiausiai, pasakysiu taip: nėra vieno atsakymo į klausimą kas geriau. Jeigu turite šimtą paletų – tikrai pilnas. Jei vieną ir ne skubate – dalinis. Žiūrėkite ne tik į kainą sąskaitoje, bet ir į tai, kiek nervų norite skirti šiai kelionei.

Išvada

Viskas susitraukia prie paprasto pasirinkimo: pinigai ar laikas. Dalinis ar pilnas krovinys į Vokietiją – tai sprendimas, priklausantis nuo to, ką jums dabar svarbiau išgelbėti. Mano dvidešimtmetis sako, kad skubant visada brangiau, o laukiant – visada rizikingiau su terminais. Rūpinkitės savo prekėmis, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti nesąžiningų (be juoko) klausimų savo brokerui. Sėkmės kely!