Kas apima perkraustymo procesą iš Vokietijos į Lietuvą? Iš tiesų ne taip paprasta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, dažnai žmonės galvoja, kad perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą tai tik įkelti dėžes ir važiuoti. Realybėje yra kur kas daugiau niuansų, o kai prisideda vokiškas biurokratas arba pasikeitęs oras, viskas gali virsti tikru šou. Esu matęs viską – nuo to, kaip klientai bandydami sutaupyti patys vežia sofas per „Tėvynę“, iki tokių situacijų, kai vairuotojas tiesiog dingdavo su kroviniu dviem dienoms. Čia ne tik apie logistiką, tai apie nervus. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidinės pusės, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros gudrybių, tiesiog taip, kaip yra.

Pasiruošimas ir dėžių chaosas

Ar tikrai reikia tartis su vadybininku prieš savaitę?

Geriau taip ir darykite, nes jei skambinsite penktadienį ir norėsite važiuoti šeštadienį, nieko nebus. Vairuotojai turi savo grafikus, o perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą neįvyksta stebuklu. Turime sužinoti tūrį, adresus ir, svarbiausia, ar yra liftas. Kartais klientai sako, kad yra liftas, o atvykus pasirodo, kad jis neveikia jau metus. Tada prasideda nešimas per ketvirtą aukštą rankomis, ir tai kainuoja papildomai. Taip kad, skambinkite anksčiau.

Kuo reikia pasirūpinti pats prieš atvykstant?

Pakavimo medžiagomis. Geriausia susirasti dėžių, juodų maišelių, burbuliukų. Jei neturite, mes galime paduoti, bet tai papildomų pinigų. Dar svarbu pažymėti dėžes, pvz., „Virtuvė“ ar „Miegamasis“, kitaip vairuotojas viską užmes į vieną krūvą, ir tūsčia paieškoti šaukšto. O ir, žinoma, paruošti vietą parkavimui prie namų Vokietijoje, kad vagonas galėtų pristatyti arti. Ten griežtos taisyklės.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti naudotas?

Naudotas gali rasti tiesiog parduotuvėje, bet jos būna prastos, krenta išrankos. Naujos kainuoja, bet jos tvirtos. Aš asmeniškai patarčiau ne taupyti ant dėžių, jei jose brangūs daiktai. Buvau situacijose, kai dėžės dugnas iškrenta, ir viskas subyrėja vagono viduje. Vėliau tokių nuostolių nebeatsigausite. Geriau duokite pora dešimčių eurų daugiau už tvirtą kartoną.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišsirenka?

Tai tikra bėda. Kai kurios sofos ar spintelės tiesiog neturi varžtų. Tada tenka išardyti agresyviau, arba, jei neina, vežti kaip yra. Tai užima daugiau vietos vagonelyje. Jei turite tokį daiktą, praneškite iš karto. Mes turime patirties, galime pasiūlyti, kaip juos uždengti, nes netyčia įbrėžti sofos atgalva nėra malonu. Kartais netgi reikia išimti langus, kad pralystume.

Ar reikia sudaryti inventorizacijos sąrašą?

Labai rekomenduoju. Ne todėl, kad mes norime daugiau rašyti, todėl, kad žinotumėte, kas dingsta. Yra, žinoma, geresnių ir blogesnių vairuotojų. Kartais atsitinka, kad maža dėžė su papuošalais nukelia po didelės. Užrašai padeda išvengti ginčų. Be to, muitinė taip pat mėgsta žinoti, ką vežate, nors tai daugiau aktualu, jei vežate verslo reikmenis.

Kainos ir pinigai – skani tema

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Sunku pasakyti vienu sakiniu. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir kėdės, gali būti ir 500 eurų. Jei visa buto apyvarta, tai gali nueiti ir iki 3-4 tūkstančių. Taip pat svarbu, kur tiksliai Vokietijoje esate. Miunchenas arba Berlynas viena, o kaimas kur nors netoli Lenkijos sienos – visai kita kaina dėl nuvaziavimo.

Kodėl kainos kiekvieną kartą skiriasi?

Kuro kainos, tikrai. Prieš metus degalai buvo pigesni, dabar – brangesni. Be to, kursas euras ir litas (nors jau nebe) ar tiesiog infliacija. Dar daro įtaką sezoniškumas. Vasarą visi nori važiuoti atostogų, tai vairuotojų trūksta, kainos šoka. O dar žiema, kai slidu, važiuoti lėčiau, tai ir valandinis įkainas didesnis. Tai ne mes išgalvojome, tai rinka.

Kas įeina į galutinę kainą be paties vežimo?

Įtraukiame darbo jėgą tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Tai reiškia įkėlimą ir iškrovimą. Taip pat įskaičiuojamos pakavimo medžiagos, jei jas perkam. Ir draudimas. Žinoma, visada geriau paklausti, ar draudimas įtrauktas, nes kartos firmos rašo „nuo 0,5 eurų už kg“, tai tada jei pasidaužia televizorius, gali gauti tik kapų pinigų vertę. Skaitykite sutartį dėmeslingai.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima, jei sutiksite įkelti daiktus prie pat kelio (užkrauti patys ar su draugais), o vairuotojas tik parvež. Dar variantas – susiderėti dėl datos, kai mes ir taip važiuoja tuščiomis atgal. Tai vadinama „krovinio grąžinimu“. Bet čia reikia laiko, nes mes negalime laukti jums savaitę. Taip pat, jei neturite jautrių daiktų, galima neimti labai brangios draudimo paslaugos.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprastai taip. Mes nedirbam nemokamai, kadangi tenka išleisti pinigus degalams ir užkelti krovinius. Avansas užtikrina, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Paprastai tai 10-30 proc. Yra buvę atvejų, kai sutartą dieną žmogus nebeatsiliepė, o mes jau buvome išvažiavę. Tada pinigiai dingsta. Avansas apsaugo mus nuo tokių nepasisekusių situacijų.

Vagonas ir vairuotojai – kas jie yra?

Kokį transportą naudosite?

Dažniausiai tai 3,5 tonų vagonai („pikapai“ su kėbulu) arba didesniai sunkvežimiai su liftu. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei mažai daiktų, nėra prasmės siųsti 20 tonų gigantą, jis tiesiog neužlips į gatvę mieste. Maži vagonai yra lankstesni, bet jų viduje mažiau vietos aukščio. Taigi, jei turiate ilgas lentas arba didelį šrankį, reikės tikrai didelio vagono.

Ar vairuotojas padės man nešti dėžes?

Įprastai taip, jis yra tame darbe. Bet ne tikėkitės, kad jis darys viską vienas, o jūs sėdėsite gėrę kavą. Jis yra vairuotojas, ne krovikas, nors dažnai dirba abu darbus. Jei daug daiktų ar sunkių, geriau susitarti dėl papildomų rankų. Vienas vairuotojas gali pavargti po keturių valandų nešiojimo sofos į penktą aukštą be lifto.

Kas daro vairuotojas, kai vėluoja?

Jis skambina man ir šaukia. Tiesiog. Kartais tai ne jo kaltė – spūstės autobane A9 arba avarija. Kartais jis tiesiog prastai susiskaičiavo laiką. Tada prasideda spaudimas vadybininkui. Mums tenka tenkinti klientą, kalbėti, kad vėluos valanda ar dvi. Tai normalu šioje srityje. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai keliuose, tai visiems vargina.

Ar galima pervesti ir automobilį?

Taip, tai dažnas užklausimas. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą dažnai įtraukia ir šeimos automobilį. Galime užkrauti ant vagono, jei yra platforma, arba vežti priekaboje. Bet reikia žinoti, kad automobilis turi būti pasirengęs – negali būti pilnas daiktų, nes draudimas nedengia vidinių daiktų automobilyje (tai yra techninė detalė). Ir, aišku, raktai reikalingi.

Kur jie ilsisi per kelionę?

Vairuotojai turi rigoro (poilsio) režimą. Jie negali važiuoti 10 valandų be sustojimo. Paprastai ilsisi automobilių stovėjimo aikštelėse. Kartais tenka grotis, kad jie nenusileistų kur nors kieme, kur gali būti pavojinga. Saugumas pirmiausia, nors ir klientas verčia važiuoti greičiau. Mes laikomės taisyklių, nes baudos Vokietijoje milžiniškos.

Dokumentai ir muitinė – baimės viršūnė

Ar reikia eiti į muitinę, jei vežau tik savo daiktus?

Jeigu tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesių, tai mokesčių nėra. Tai vadinama „perkeliantis gyventojas“. Bet reikia užpildyti deklaraciją. Jeigu daiktai nauji, su etiketėmis, tai muitininkai gali manyti, kad tai verslas ir pridės PVM arba mokesčius. Geriau nenuvežti penkių naujų televizorių, jei norite išvengti problemų.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Jis turi turėti sutartį su jumis, krovinio sąrašą (inventorių) ir asmens dokumentus. Be to, būtinas CMR (t. y. tarptautinis krovinių vežimo bilietas). Be šio popieriaus jis net neturi teisės važiuoti. Tas dokumentas įrodo, kad krovinius perveža legali firma. Pasitikėkite, kad jis būtų užpildytas prieš išvykstant, o ne sustojus prie sienos.

Ką daryti, jei pamiršau paveldo dokumentą?

Tai problema. Jeigu tai brangūs daiktai, be paveldo dokumento gali būti nustatytas didelis muitinis mokestis. Kartais galima įrodyti, kad daiktas senas, parodydant nuotraukas arba pirkimo sąskaitas, kurios senos. Jeigu nieko neturite, gali tekti mokėti. Geriau viską susirūpinti iš anksto Vokietijoje, pažymėjimus pasigaminti.

Ar galiu vežti maisto produktus ir alkoholį?

Maisto produktų galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam vartojimui, bet ne mėsos ar pieno produktus iš trečiųjų šalių (čia nėra tas atvejis). Alkoholis – tai kita istorija. Jeigu daugiau kaip kelios buteliai, gali būti problemų. Muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Geriau neužkibti su dešimtimis degtinės butelių, nebent norite mokėti akcizus. Gėrimai dažnai sukelia patikrinimus.

Kas yra T1 dokumentas ir ar man jis reikalingas?

T1 reikalingas, jeigu prekės vyksta ne apmokestinamos (pvz., vyksta tranzitu arba į laikiną sandėlį). Paprastam perkraustymui jis nereikalingas, nes daiktai iš Vokietijos (ES) į Lietuvą (ES) keliauja be muitų. Bet jei vairuotojas pasako, kad reikia T1, gal būt, jie kažką keičia maršrute arba yra techninių niuansų. Paprastai paprastam žmogui tai nereikia.

Rizikos ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei kažkas pasidaužo kelyje?

Yra draudimas. Bet... (čia yra „bet“). Draudimas sumokės tik jeigu daiktai buvo tinkamai supakuoti. Jeigu tu padėjai indus į dėžę be burbuliukų ir jie susidaužė, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Buvau tokių atvejų. Kartais vairuotojas užkabina briauną, tai tada mokame mes, jeigu tai mūsų kaltė. Svarbu viską užfiksuoti vaizdo įraše arba nuotraukomis iš karto.

Ar yra rizika, kad krovinys dingsta?

Sena, bet gera istorija. Nesenai girdėjau, kad viena firma (ne mes!) išvežė kliento daiktus ir dingusi. Telefonas neatsiliepia. Tai baisu. Todėl reikia tikrinėti firmos reputaciją, ar ji turi realų vagoną, o ne tik svetainę internete. Mes dirbam jau dešimtmetį, viskas tvarkoje. Bet rinkoje yra ir „pelenų“ firmų, kurios pasiima avansą ir išnyksta.

Kaip sužinoti, ar firma ne suktybininkė?

Pažiūrėkite į jų vagonų nuotraukas. Jei visos vienos svetainės iš Google – tai blogas ženklas. Užsukite į jų „Facebook“ puslapį, pažiūrėkite atsiliepimus. Ir svarbiausia – paprašykite sutarties. Reali firma niekada nesiras su jumis „per žinutę“, be dokumentų. Jei jie atsisako rašyti sutarties – bėkite. Tai pagrindinė žalia šviesa, kad kažkas čia ne taip.

Kas jei vairuotojas serga arba sugenda vagonas?

Tada mes siunčiame kitą vagoną, jeigu esame didelė firma. Jeigu esate susitarę su ką tik užregistruotu individualiu veėju, gali tekti laukti kelias dienas, kol jis išsigs iš bedugnės. Mes turime rezervinius vairuotojus, bet irgi ne visada. Sugedęs vagonas Vokietijoje – tai didelė galva, reikia kvieti techninę pagalbą, tai brangu ir užtrunka.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Dažna dilemma. Jeigu jūs negalite būti ten, kai atvyksta, teks duoti. Bet geriau duoti kaimynui arba draugui, kuris gali prižiūrėti procesą. Vairuotojai dažniausiai sąžiningi, bet yra išimčių. Aš asmeniškai visada patariu – jeigu galite, būkite ten pat. Taip išvengsite nesutarimų dėl sugadintų sienų ar trūkstančių daiktų. Pasitikėjimas – tai gerai, bet kontrolė geriau.

Atvykimas ir pabaiga

Kiek laiko užtrunka patis kelionės iš Vokietijos į Lietuvą?

Priklauso nuo išsikrovimo vietos. Jei važiuojame į Vilnių iš Berlyno, tai apie 12-14 valandų važiavimo. Į Klaipėdą ilgiau. Jei reikia apkeliauti kelis klientus (t. y. dalinis krovinys), tai gali užtrukti ir dvi dienas. Geriausia klausti konkretaus laiko. Reikia atsižvelgti į poilsio laikus vairuotojui. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės.

Ar reikia pažymėti, kur dėti dėžes iškraunant?

Labai praverčia. Nurodykite kambarius ant grindų arba tiesiog sakykite. Vairuotojai nori padaryti darbą kuo greičiau ir važiuoti ilsėtis. Jeigu jūsų nėra, o vairuotojas nusprendžia dėti visą į vieną kambarį, vėliau jums teks nešti viską pačiam. Tą patį darą antrą kartą daryti nenori niekas, nei jūs, nei jie.

Ką daryti su supakuoto medžiagos atliekomis?

Dėžės, plėvelės, lipdukai. Vairuotojas gali pasiimti juos atgal, jeigu nėra per daug. Bet kartais jis tiesiog palieka tai pas jus. Geriau iš anksto pasidomėti, ar jūsų rajone yra konteineriai popieriui ir plastikui. Nereikia mesti į bendrą šiukšliadėžę, jeigu tai didelis kiekis. Mes stengiamės būti ekologiški, bet ne visada įmanoma susitvarkyti.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jie visada labai džiaugiasi. Lietuviškai vairuotojai dirba už algą, bet geras žodis arba keletas eurų (geriau ne į rankas, o „prie kavos“) pagerina nuotaiką. Jeigu jis nešė sofos be lifto penktu aukšte, manau, kad jis tai nusipelnė. Tai nėra taisyklė, tai tik žmogiškas požiūris. Aš pats būdavau vairuotojas, tai žinau, ką reiškia nusivilti akimi.

Kaip elgtis, jei trūksta kažko dėžėse?

Kartais nutinka, kad atvykstant vienos dėžės nebėra. Tuomet reikia tuojau pat skambinti mums, tikrinti ar vairuotojo kabinėje arba vagono gale nepasislėpė. Jeigu tikrai dingo – rašome pretenziją draudimui. Bet dažniausiai dėžė tiesiog užkrito po kita arba buvo palikta ankstesniame iškrovimo taške (jei buvo keletas klientų). Viską išsiaiškiname, bet reikia kantrybės.

Išvada

Galiausiai, perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra procesas, kuris reikalauja ne tik pinigų, bet ir kantrybės bei pasitikėjimo. Nėra idealios sistemos, visada kažkas klysta – arba vairuotojas užstringa, arba klientas nepakuoja gerai, arba oras sugadina planus. Bet jeigu pasirinksite patikimą partnerį, gerai pasiruošite ir nesate per daug reiklūs dėl smulkių dalykų, viskas pavyks gerai. Esu matęs tūkstančius sėkmingų kelionių, ir tikrai galiu pasakyti – geriau leisti šiek tiek daugiau, bet ramiai miegoti, nei ieškoti pigiausio pasiūlymo ir gailėtis visą gyvenimą.