Kam reikalingas dalinis krovinys vežant daiktus į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir vis dar nustebu, kaip keista veikia šis pasaulis. Dažnai žmonės sako: „Tau reikia pilnos mašinos, tu ir uždirbi“, tačiau realybėje beveik pusė mano darbo yra būtent daliniai kroviniai. Turbūt jaučiate, kad rinka keičiasi, o įmonėms nebėra tiek daug prekių, kad reikalingi visi 40 tonų? Taip, dalinis krovinys į Vokietiją iš Lietuvos ir atgal tapo kasdieniu baravyku. Štai jums realus, be jokių „turinio marketingo“ apvokų, pasakojimas apie tai, kas vyksta kelyje, kai siuntėjas neturi užpildyti visos sunkvežimio platformos.

Kas tai išvis per daiktas ir kas juos veža

Kas tas dalykas yra tas dalinis krovinys?

Tas pats, kas ir LTL (Less than Truckload), tiesiog mūsiškiai. Jei turite kelis padėklus ar net kelis m³ prekių, jums nereikia nuomoti visos furos. Mes susirenkame keletą klientų vienoje mašinoje ir važiuojame. Viskas vyksta taip pat, kaip ir autobuse, tik vietoje žmonių – Euro paletės su staklėmis arba drabužiais. Vokietija yra pagrindinis kryžkelės taškas, todėl ten viskas suka apie ritulį. Dažniausiai tai būna sunkvežimiai su uždarais vagonais, kad niekas nepavogtų ar nepaplyštų nuo lietaus.

Kada tikslinga rinktis dalinį krovinį į Vokietiją?

Tuomet, kai jūsų prekių telpa nuo 1 iki 15 padėklų arba iki 15 kubinių metrų tūrio. Jei mažiau – geriau kurjeriu. Jei daugiau – jau galvoja apie pilną mašiną. Yra dar vienas dalykas – laikas. Jei jums reikia, kad prekės būtų Miunchene rytoj, tai gali nešeikti. Dalinis krovinys į Vokietiją eina lėčiau, nes vairuotojas turi apsiparkuoti penkiuose-seseiuose sandėliuose ir iškrauti visiems. Tiesa, užtenka ir 1-2 dienų, jei viskas gerai suplanuota (o tai didelė „jei“).

Ką reiškia „krenta ant pečių“ pervežime?

Tai mūsų žargonas, kai vairuotojas ar logistas ima visą atsakomybę už siuntos gynimą. Pavyzdžiui, jei krovinys yra trapus, turi būti užfiksuota būklės aktas. Bet su daliniais kroviniais dažnai būna taip, kad vairuotojas tiesiog užsidaro kabino dureles ir nieko nebežiūri. Jis neįsileis jūsų į priekabą tikrinti, ar ten švara. „Ant pečių“ krenta tik tiek, kiek yra parašyta dokumentuose, o ten dažnai būna užrašyta „vairuotojas nebus atsakingas už...“ – tai gaila, bet taip yra.

Ar galima veži betką tokiu būdu?

Beveik betką, išskyrus pavojingas medžiagas (be specialių leidimų) ar labai jautrias maisto prekes, kurios reikalauja šaltkrontės. Į Vokietiją dažnai vežame statybinę medžiagą, baldus, mašinų dalis. Buvo atvejis, kai vežėme net tikras vokiškas karietas, kurios buvo reikalingos restoranui Vilniuje. Dėl dalinio krovinio tai išėjo pigiau nei specializuota transporto priemonė. Taigi, drąsiai klauskite, nebūtinai tik prekybines prekes. (Atsiprašau, gal šiek tiek nuošokus nuo temos, bet svarbu suprasti galimybes).

Kaip susitvarko dokumentai su tiek daug siuntėjų?

Kiekvienam klientui turi būti išrašyta savo sąskaita-faktūra ir savo CMR kvitas. Viskas suka apie dokumentų kontrolę. Vokietija šiuo atžvilgiu griežta – jei trūksta vieno lapelio, sienos gali uždaryti. Mums būnant ekspertais, žinome, kur reikia deklaracijos, o kur užtenka paprasto sąrašo. Dažniausiai vadybininkai susiduria su daug rašto, bet jei turite gerą brokerį, tau net nereikia nusiminti apie EAD numerius.

Kodėl klientai renkasi būtent jus?

Gal todėl, kad mes neturime „robotų“ konsultantų. Žinau, kad kai kurios didelės firmos veža dalinius krovinius į Vokietiją pigiau, bet ten tu turi laukti savaitę, kol jie surinks mašiną. Mes stengiamės siųsti kasdien, net jei mašina ne pilna. Žmonės tai vertina, ypač kai gamykla stovi ir laukia varžtų. Beje, dar vienas dalykas – mes nepradedame kalbėti apie „sinergiją“, tiesiog aiškiname, kiek kainuoja ir kada važiuoja.

Pinigai, kainos ir pavojingos smulkmenos

Kiek maždažiai kainuoja dalinis krovinys į Vokietiją?

Kainos svyruoja kaip vėjas pavasarį, negaliu pasakyti tiesaus skaičiaus. Priklauso nuo degalų kainos (o dabar ji aukšta) ir nuo to, į kurį miestą reikia važiuoti. Jei į Berlyną ar Hamburgą, gali būti pigiau nei į kažkurį kaimelį netoli Miuncheno. Maždaugai galima sakyti, kad vienam padėklui reikia skirti nuo 80 iki 150 eurų, bet tai tik labai apytikslis. Taip pat įtakos turi ar turi uodega (liftas), nes įkrovimas be jo kainuoja brangiau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

O, čia yra mėslenė. Paslėptų nebūna, bet yra „papildomų“, apie kurias dažnai užmirštama pasakyti. Pavyzdžiui, „paskutinio kilometro“ mokestis, jei vairuotojas turi laukti sandėlyje ilgiau nei valandą. Vokietijos sandėlininkai dirba tiksliai, jei tu vėluoji 5 minutes, jis gali išvažiuoti ir sugrįžti tik rytoj. Tada kils laukimo mokestis. Taip pat, jei krovinys netelpa į liftą, reikia samdyti rankines jėgas vietose – ir tai kainuoja.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje nesugeba priimti prekių?

Tai katastrofa, tiesiai sakant. Mašina stovi, laikas bėga, o vairuotojas verčia vokus. Jei gavėjas atsisako priimti, krovinys gali būti vežamas atgal į Lietuvą, o jums tada reikės mokėti tiek važiavimą ten, tiek atgal. Buvo atvejis, kai vokiškas klientas tiesiog „dingo“ iš sandėlio, o mums teko laikyti padėklus pas save savaitę. Geriau kartą gerai susiderėti dėl laiko.

Ar kainuoja daugiau, jei prekės sunkios?

Jeigu svorio vienetas peržengia 1000 kilogramų vienam padėklui, taip, gali būti priedas. Vairuotojai nemėgsta, kai reikia kelti „akmenis“ rankomis ar net su keltuvu, kuris gali nebeatlaikyti. Didelis tankis reiškia, kad mažiau prekių telpa į mašiną, o logistikos kompanijoms svarbiau tūris, nei svoris (išskyrus pavojingas krovinius, bet tai kitas pasakojimas). Visada geriau parašyti tikrą svorį, kad vairuotojas būtų pasiruošęs.

Kodėl kaina kyla staiga prieš pat išvykimą?

Degalai! Arba tai, kad liko tik viena vieta mašinoje. Tokie dalykai atsitinka, kai rinka „užšąla“. Dar vienas dalykas – Vokietijoje yra mokesčiai už aplinkos apsaugą vairuojant per miestus (tiksliau, reguliavimo), tai taip pat įeina į sąskaitą. Kartais mes patys nespėjame sureaguoti, o klientas gauna žinutę, kad kaina pasikeitė per 10 proc. Nekaltinkite vadybininkų, mes čia ne nuo blogo.

Ar galima apskaičiuoti kainą patys?

Galite bandyti priežiūros lauke, bet būsite nuvilię. Yra „mėsos“ kainos (kai vairuotojas turi važiuoti tuščia atgal) ir „kastos“ kainos. Sunku pasakyti, be žinojant, kur mašina toliau važiuos po jūsų iškrovimo. Mes naudojame sudėtingas formules, bet paprastam žmogui pakanka susisiekti su manimi, aš iškaišiuosiu per tris minutes. (Čia turiu omenyje, kad aš dar tobulinu skaičiuoklę, bet jau beveik).

Pakavimas, įkėlimas ir kiti dalykai, kurie trikdo galvą

Kaip teisingai supakuoti prekes, kad jos neatvyktu sulaužytos?

Nebūkite greitapiečiai. Jei tai gabalas prekių (ne ant padėklą), jis turi būti uždėtas ant paletės ir užfiksuotas. Geresnis daugiajuostis (tara) užtikrina, kad dėžės nenukrito posūkiuose. Vokietijos keliai geri, bet vairuotojai kartais stabdo staigiai. Esu matęs, kaip brangūs vaizdo įrašai nuskrido ant grindų tiesiog todėl, kad kasie pamiršo uždėti plastikinį „apvalkalą“. Pakavimo taisyklės nėra pasiūlymas.

Ar reikia pačiam įkelti į mašiną?

Jei neturite vairo arba staklių, tikrai ne. Vairuotojas padės, jei jam mokama už tai arba jei tai įtraukta į kainą. Jei jūsų sandėlyje yra tik „žmogiškosios jėgos“, gali tekti laukti, kol atvažiuos vairuotojas su liftu arba samdyti mūsų padėjėjus. Nerekomenduoju siųsti vairuotojų į aukštus trečio aukšto sandėlius be lifto – jie tiesiog atsisaks daryti tai dėl saugumo.

Kas yra tas „vairuotojo atstovavimas“?

Tai kai vairuotojas atstovauja save? Ne, tai kai jis atstovauja pervežėją muitinėje arba sandėlyje. Bet su daliniais kroviniais Vokietijoje tai dažniausiai neaktualu, nes tai vidaus rinka ES (jei nėra išorės prekybos). Tačiau jei prekės keliauja per trečiąsias šalis, tada reikalingas sąrašas ir kodai. Nebūčiau tikras, kiek dabar aktualu Tai, kai tik važiuojate tarp Berlyno ir Kauno, bet geriau būti pasiruošusiam.

Ką daryti, jei netilpsu į numatytą vietą?

Praneškite iš karto! Jei pasakote, kad turi 3 padėklus, o atvežiate 5, vairuotojas gali tiesiog nepriimti likusiųjų, nes vietos jau nėra. Vietos planavimas daliniame krovininyje yra labai tikslus žaidimas – tetrumpa šiek tiek viena dėžė, ir visa konstrukcija gali griūti. Geriau pasakykite iš anksto, mes surasime vietą kitame reise, o ne priversime vairuotoją stovėti pakelėje.

Ar galima užsegti mašiną savo spyna?

Teoriškai galima, bet praktiškai labai nepatogu. Vairuotojai nešiol turi savo spynas, o jei užrakinote savo, kitiems klientams nepavyks iškrauti jų prekių. Tai sukuria vėlavimus ir konfliktus. Nėra nustatyta tvarka, draudžianti tai, bet dauguma pervežėjų tiesiog neduoda raktų į rankas sau (t.y. nepriima to). Geriau pasitikėti įmonės saugumu.

Ką reiškia „mūsų sandėlyje“ pasiėmimo vieta?

Kai sutarsime atsiimti prekes iš jūsų. Tai gali būti bet kur – nuo garažo iki didelio terminalo. Jei vietos įvažiavimas yra „daugiau kaip 30 metrų“ nuo pagrindinio kelio arba yra siauras, privalote tai nurodyti. Nesuvaldytas sunkvežimis gali užlipti ant šaligatvio arba užstrigti. Tokie nesklandumai kainuoja brangiai. Kartais net nežinau, kaip kai kurie įvažiuoja į tuos kiemus.

Realijos, problemos ir patirtis iš kelių

Dažniausios problemos su daliniais kroviniais į Vokietiją

Dažniausiai – vėlavimai dėl gavėjų. Vokietai yra disciplinuoti, bet jei jų kompiuterinė sistema „staiga“ neveikia, jie neiškraus nieko. Kita problema – blogas pažymėjimas. Kai padėklas parašytas „drabužiai“, o viduje yra metalo detalės, tai sukelia sumišimą. Ir dar vienas dalykas – vairuotojų trūkumas. Kartais neturiu ką siųsti, nors krovinys yra ir jis moka.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedelsiant pasakysiu – dings, jei nepažymėsite. Niekas nenuvagia pilnos mašinos be reikalo, bet iš dalinio krovinio gali „nukristi“ dėžė čokolado arba gerais batu įdėta elektronika (kaip buvo vieną kartą). Vairuotojai keičiasi, tarpinės stotelės dirba, todėl visa atsakomybė yra ant jūsų pakavimo. Užtikrinkite, kad CMR dokumente yra išvardytos visos pozicijos.

Kas nutinka, jei aš pats nusiprenkėjau ir noriu atsiimti iš Vokietijos?

Tai vadinama „privatus importas“. Mes taip darome, tik reikia aiškiai pasakyti, kad tai ne prekybinė partija, o asmeninė daiktų siunta. Muitinė tai tikrina, jei vertė viršija 150 eurų (ar kaip dabar nustatyta). Dėl to kaina gali šiek tiek skirtis, nes reikia užpildyti papildomų deklaracijų. Bet kasdien tai vyksta, ypač tų, kurie perka mašinas ar baldus iš vokiškų „EBay“ tipo parduotuvių.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mažus siuntinius?

Nepelnai. Šaltas skaičiavimas parodo, kad vienos dežutės išvežimas į Vokietiją kainuoja daugiau nei valandinis darbas. Reikia dokumentų, vairuotojo laiko, degalų. Didelės firmos tiesiog nežiūri į tokius užsakymus. Mes bandome padėti, bet kartais tenka pasakyti „ne“, jei maršrutas tikrai netelpa į logistikos grandinę.

Ar verta rizikuoti su nežinomomis firmomis?

Absoliučiai ne. Jei kaina pusantro karto mažesnė nei rinkos, tai arba jūsų krovinys važiuos atvirame vagonelyje (jei tai įmanoma), arba jis bus uždėtas ant paletės ir pamirštas pakelėje. Rinkitės tuos, kurie turi realių atsiliepimų ir ne tik „Facebook“ puslapyje su gražiais paveikslėliais. Patikimumas šioje srityje brangiau kainuoja nei pigūs pažadai.

Kaip elgtis, jei gavėjas staiga keičia adresą?

Tai problema. Jei pakeitėte miestą ar gatvę, gali tekti mokėti naują kainą, nes vairuotojas gali nukrypti keliasdešimt kilometrų. Dėl to išsiplečia maršrutas ir kiti klientai gaišta laukiant. Viskas turi būti suderinta iki išvykimo. Vokietijoje adreso formatas yra griežtas, vienas numeris neteisingai ir nebeina rasti.

Kas yra „fiksuotas laikas“ ir ar jis veikia?

Tai paslauga, kai žadate atvykti tarp 9:00 ir 10:00 ryto. Tai kainuoja brangiau, nes reikia planuoti maršrutą tiksliai. Daliniams kroviniams į Vokietiją tai sunku įgyvendinti, nes vieno kliento vėlavimas nutraukia grandinę. Jei jums reikalingas tikslias valandas, geriau užsisakyti ekspresinį transportą, o ne dalinį krovinį.

Galite pasakyti, kur geriau pirkti dalinių krovinių pervežimą?

Nesu reklamos agentas, bet patariu ieškoti lokaliai. Didelios tarptautinės korporacijos dažnai neturi laiko individualiam požiūriui. Lietuviškos įmonės, kurios turi savo vairuotojus Lietuvoje ir Vokietijoje, gali pasiūlyti lankstesnes sąlygas. O ir jei kažkas negerai, visada galima paskambinti į biurą ir iškeisti žodžius, o ne rašyti paštą į Indiją ar Lenkiją. (Nerašiau, kad būtų blogai, bet tiesiog taip yra patogiau).

Ką daryti su drabužių siuntomis, jei jos užkliuvo ant metalo?

Jei supakuosite blogai, jas suplyš. Drabužiai turi būti įdėti į dėžes, o ne maišus. Dėžės turi būti užklijuotos, kad neatsidarytų. Buvo atvejis, kai vienas klientas siuntė šventinius kostiumus maišuose – vaizdas buvo tragiškas atvykus. Vairuotojas juos užkrovė su keliu kėbulu, tai supraskite. Pakavimas – 90 proc. sėkmės.

Ar vežate maisto prekes?

Taip, bet tik jei jos yra uždarytos ir neturi trumpo galiojimo laiko. Jei tai šviežia mėsa ar pienas, reikia šaltkrontės (refrigerator). Tai jau kitas segmentas. Paprasti daliniai kroviniai į Vokietiją važiuoja „sausose“ priekabose. Negerai maišyti kruopą su cementu vienoje mašinoje, nors taip kartais nutinka, jei pakuotės labai gerai uždarytos.

Paskutinis klausimas – kodėl vis tiek rekomenduojate dalinius krovinius?

Nes tai ekonomiška. Kodėl mokėti už tuščias erdves? Jei esate maža arba vidutinė įmonė, tai vienintelis būdas konkuruoti su kainomis. Dalinis krovinys į Vokietiją leidžia jums užsisakyti prekes mažomis partijomis ir neužstrigti su sandėliavimu. Tiesiog būkite kantrūs, kai šios prekės atvyksta.

Na, štai ir visa tiesa be gaubtų. Svarbiausia – neišsigąskite, kai gausite pranešimą „vėluoju dėl remonto“, tiesiog sužinokite, kur yra jūsų krovinys. Geriau laukti dieną ilgiau, nei gerti raminamuosius vaistus dėl dingusių konteinerių.