Kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą: Realus procesas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės tiki magiškam „teleportavimui“ iš vienos šalies į kitą. Deja, realybė yra kur kas „žemiškesnė“. Kai kalbame apie tai, kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą, visada pasitaiko nepageidaujamų siurprizų, nešvarios kalbos ir vėlavimų. Nuo vokiško tikslumo iki chaotiško „mes pavėlavome, nes padangia plyšo“, viską gali tekti patirti. Čia nėra joks tikslus mokslas, daugiau kaip loterija, jei nepasirinksi tikrų profesionalų. Štai paprastas, kartais šiurkštus žvilgsnis į tai, kas vyksta užkulisiuose, kai užsisakote krovinių pervežimą iš Vokietijos.

Pradžia: užsakymas ir susitarimai

Kiek laiko tai viskas užtrunka?

Dažniausiai sakau nuo 3 iki 5 dienų, jei kalbame apie standartinį reisą iš Berlyno ar Miuncheno. Bet tikiuosi, kad tu nesiskubi, nes realybėje gali užtrukti ir savaitę. Viskas priklauso nuo to, kiek dar kitų siuntų yra mašinoje (taip, dažnai veža keletą klientų vienu metu) ar ar nespūstos sienos ties Lenkija. Vakar pats skambinaus vairuotojui, kuris stovėjo Gdanske jau dvi dienas. Taigi, rašyk savo kalendoriuje „galbūt savaitę“, o ne „pirmadienį“.

Ar brangu?

Kaina šokinėja kaip kiemo šunys be prievado. Gali būti trys šimtai eurų, o gali būti ir tūkstantis, jei turi ką nors jautraus, pianiną ar didelę sofa. Kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą pinigų atžvilgiu? Paprastai mokama už kubinius metrus. Jei turi daug mažų dėžių, gali tekti mokėti daugiau nei už vieną didelę spintą, nes tai laiko įkėlimui. Geriau susitarti dėl fiksuotos kados iš karto, kad vėliau nebūtų nemalonumų.

Ką reikia padaryti iš pradžių?

Susirašyti su jais parašą. Nereikia jokių sudėtingų sutarčių, jei tai nedidelis siuntinys, bet bent jau el. paštu susitarkite dėl datos ir kainos. Būtinai nufotografuok savo daiktus prieš tai (o dabar geriau tai padaryti). Vienas klientas man sakė, kad jam atvyko sulaužyta veidrodis, ir negalėjo įrodyti, kad jis buvo sveikas. Be to, pasakyk, kiek aukštų namuose be lifto. Vairuotojai nekenčia nešti daiktų penktu aukštu laiptais, ir gali paprašyti papildomai.

Ar jie atvyks patys į namus?

Taip, dažniausiai taip ir daro. Vokietijoje dauguma kraustymo firmų siūlo „door-to-door“ paslaugą. Atvažiuoja sunkvežimis, du vyrai (arba vienas, jei maža siunta), ir įkrauna. Bet žiūrėk, kad turi pakankamai vietos prie namų. Vakar girdėjau istoriją, kad sunkvežimis neįvažiavo į siaurą gatvelę Frankfurte ir teko daiktus nešti pusę kilometro. Tai nėra jų kaltė, tai tavo nepagalvojimas.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes?

Žinoma, vadinasi dalinis krovinys. Tiesiog jie tūs įkiš į kampą mašinos, kur kažkur jau stovi kitų žmonių baldai. Viskas užtvirtinamas juostomis, kad nenukristų važiuojant pro duobes. Vienintelis minusas – gali tekti laukti, kol jis surinks kitus krovinius iš Vokietijos, kad išvažiuotų į Lietuvą.

Ar reikia dėti dėžes ant paletės?

Geriau taip padaryti, jei gali. Taip vairuotojui lengviau įkelti su keltuvu. Bet jei neturi paletės, nerasp, tiesiog padės ant grindų. Tiesą sakant, dauguma Vokietijoje gyvenančių lietuvių tiesiog padeda senas dėžės iš po parduotuvės, ir tai veikia. Tik uždaryk jas gerai, kad neiškristų kojos nuo stalo.

Ar verta rūpintis draudimu?

Manau, kad taip, ypač jei veži brangią elektroniką. Kai kurios firmos turi standartinį draudimą, bet jis padengia labai mažą sumą, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turi 500 kg vertės daiktų, tai gali neužtekti. Papildomai draudimas kainuoja tik keletą eurų, bet sutaupysi nervų. Vieną kartą mašina užsidegė (ne mano kliento, bet žinau), ir be draudimo liktų su niekuo.

Kas Vokietijoje? Išvežimas ir dalykai

Kas nutinka, jei aš ne namuose?

Tuomet turėtum turėti atstovą. Tegul brolis ar kaimynas laiko raktus. Jie nieko neįkels be tavęs arba be leidimo, nes tada neatsakingi už dingusius daiktus. Aš asmeniškai visada sakau – nesiųsk niekur, kur negali būti asmeniškai. Girdėjau atvejų, kai vairuotojas laukęs valandą prie durų, šaukė, o niekas neatsiliepę, ir tiesiog išvažiavo tuščias.

Ar jie išmontuoja baldus?

Paprastai taip, jei tai nurodyta užsakyme. Reikia aiškiai pasakyti: „išmontuokite spintą“. Jei tiesiog paliksi tą spintą su viršumi, jie gali mėginti išnešti ją visą, ir tada galiu garantuoti, kad nulūžtų lentynos arba įstrigtų koridoriuje. Vokietijos baldai dažnai būna labai masyvūs, be to. (Čia turiu omenyje senus, „solidžius“ baldus).

Ar turiu pati viską supakuoti?

Gali supakuoti pati, bet tada jie neatsako už tai, kas viduje sudaužyta, jei dėžė atrodo gerai. Jei kviečiate pakavimo komandą, tai brangiau, bet jie naudoja burbuliukus ir storą kartoną. Aš visada patariu supakuoti paties brangiausius daiktus ir juos pasiimti su savimi į lėktuvą ar traukinį, jei įmanoma. Nieks nežino, kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą tolimuose keliuose – gali būti drėgna.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Benziną, aerozolius ar dažus tiesiog taip neveži. Tai yra draudžiama. Jei turi tokias dalykus, turėtum juos pašalinti arba deklaruoti kaip pavojingus krovinius (ADR), o tai kainuoja šimtus eurų. Geriau nusipirkti dažtus čia, Lietuvoje, nei rizikuoti, kad sulaikys muitinėje arba sprogstų mašinoje (nors sprogimai reti, bet gaisrai įvyksta).

Ar tikrai reikia inventorinio sąrašo?

Būtinai. Nerašyk tik „baldai“, rašyk „2 sofos, 1 stalas, 5 dėžių su knygomis“. Muitinėje be to nepraeisi. O jei dingsta kažkas (kas, deja, kartais nutinka), be sąrašo neįrodysi, kad tai buvo. Vienas klientas parašė „viskas namuose“, ir kai dingso du televizoriai, negalėjo gauti kompensacijos, nes nebuvo įrašyta.

Ar galiu su jais važiuoti?

Dauguma firmų neima keleivių, tai yra nelegalu daugeliu atvejų – jie turi krovinių pervežimo licenciją, ne keleivių. Yra išimčių, kai tai didelės, „premium“ klasės kraustymo kompanijos, bet tai kainuoja kaip bilietas į verslo klasę. Geriau važiuok autobusu arba skrydžiu.

Kas jei daiktų yra daugiau nei planavau?

Jei vairuotojas atvyks ir pamatys, kad turi du kartus daugiau dėžių nei sakėj, jis gali tiesiog atsisakyti įkelti arba paprašyti daugiau pinigų vietoje. Tai labai nepatogu, kai stovi ant kiemo, o turi skambinti bosui ir prašyti leidimo. Taip kad, neapgaudink. Geriau deklaruok daugiau iš karto.

Ar jie pažymi dėžes?

Geriau pažymėk pats rašalu arba skirtingomis spalvomis lipdukais. Vairuotojai dažnai maišo dėžes, jei jos vienodos. Tada atvyksti į Lietuvą, o virtuvės indai sraigiuja miegamajame. Tai smulkmena, bet sukelia daug nervų išpakavimo metu.

Kelias Lietuvon: muitinė ir vairuotojai

Ar sustoja muitinėje?

Taip, beveik visada, jei tai nėra asmeniniai daiktai, kuriuos tu naudojai ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei veži naujus daiktus (pavyzdžiui, pirkti internete ir neišpakuoti), gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Muitininkai gali įsibrūžti į mašiną, ypač jei ji atrodo įtartai. Geriau turėti visus pirkinius čekius.

Ką daryti, jei sustabdo?

Nieko ypatingo, tiesiog išeini ir rodo dokumentus. Jei viskas tvarkoje (inventorius, pasai), jie leidžia toliau. Problemas kelia tik prekybinės siuntos, kai bandai padaryti, kad tai atrodytų kaip perkėlimas. Muitininkai turi „akies“ – jie matau, kai bando apgauti.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Gali būti 10 minučių, o gali būti ir 4 valandos. Nėra logikos. Kartą stovėjome valandą, nes muitininkas norėjo patikrinti, ar dėžėse nėra alkoholio perleidimui. Žinai, kiek yra tokių, kas bando išvežti degtinę be mokesčių? Tiesiog būk kantrus.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

90% atveju – taip. Dauguma vairuotojų marrutuose Vokietija-Lietuva yra mūsiškiai. Tai lengviau susitarti dėl atvykimo laiko. Bet jei atvažiuoja vietinis vokietis, gali tekti kalbėtis angliškai arba rankomis.

Kas jei vairuotojas sugenda?

Tada turi laukti. Jie turi pagalbinę automobilį, bet tai gali užtrukti. Vieną kartą vairuotojas pradūrė ratą ties Kaunu ir negalėjo rasti atsarginio (keista, bet tiesa). Teko laukti kito iš Vokietijos. Tai yra tas momentas, kai supranti, kad kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą – tai ne tik lenktynės, bet ir išbandymas.

Ar jie gali numesti dalį krovinio kelyje?

Teoriškai ne, praktiškai – taip, jei dėžės blogai užfiksuotos. Jei vairuotojas staigiai stabdo (kas nutinka dažnai ties raudonais šviesoforais Lenkijoje), gali viskas nukristi. Todėl vėlgi sakau – uždaryk dėžes gerai.

Ar galiu sekti savo siuntą?

Didesnės firmos turi GPS sekimą. Mažesnės – tik skambučius telefonu. Nekantraukantiems žmonėms tai būna niūriu. Tiesiog skambink dispečeriui kasdien, jis pamatys, kur yra mašina. Tik nenaudok per dažnai, nepyks.

Ką veikia vairuotojas naktį?

Jis turi ilsėtis. Yra griežti taisyklės, kiek valandų gali vairuoti. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, tai nelegalu ir pavojinga. Todėl jei matai, kad mašina stovi vietoje 4 valandas, gali būti, kad jis tiesiog miega.

Ar saugu duoti daiktus svetimiems žmonėms?

Sėkmingiausiai vyksta tada, kai pasitiki firmą, bet visada yra rizika. Rinkis firmas, kurios turi gerus atsiliepimus (ne tik tuos, kurie nupirkti). Yra nusikaltėlių, kurie sukuria svetaines, ima užstatą ir dingsta. Patikrink, ar jie turi realų biurą arba adresą.

Atvykimas: kas daroma su daiktais

Ar išneša į butą?

Taip, jei sutarta. Jie padeda išnešti ir padėti ten, kur tu nurodai. Nereikėtų juos versti montuoti baldų atgal, jei tai ne įskaičiuota į kainą – tai papildomas darbas. Vienas klientas norėjo, kad jie surinktų visą virtuvę, kurios net nematė, ir sukilo skandalas.

Kas jei nebetelpa į liftą?

Tada laiptais. Tokiu atveju gali būti taikomas papildomas mokestis už „sunkias sąlygas“. Aš visada patariu išmatuoti didžiausią daiktą ir lifto duris prieš siunčiant. Nėra nieko blogiau, kai sofa stringa ant trečiojo aukšto laiptų.

Ar galima atsisakyti pristatymo, kai jie jau čia?

Negi, jei nėra svarbios priežasties (pvz., daiktai sugadinti). Jei tu tiesiog nusimani „nereikia“, jis gali pareikalauti sumokėti už kelionį atgal ir dar už laiką. Tai brangu žaidimas.

Ką daryti, jei pastebiu pažeidimą?

Kartojame – neduok pasirašyti dokumentų, kol nepatikrinai. Jei matai sulaužytą koją, užrašyk tai į važtaraštį. Vėliau reikalavimo nebus priimtas. Vairuotojas gaišti stengsis nusirašyti greičiau, bet tu būk atidi. (Čia asmeniškai patiriau, kai vienas vairuotojas bandė uždengti skylę dėžėje savo kūnu).

Ar jie paima grąžinamąją talpą (pakuotes)?

Dalis firmų tai daro nemokamai, dalis už papildomą mokestį. Jei turi daug gražių dėžių, paklausk iš anksto. Gali būti, kad pigiau jas tiesiog išmesti arba duoti kaimynams, kurie krosnims kasa. Kartais reikia juos susitraukti patys, kad vairuotojas nešvaistytų vietos.

Kada reikia apmokėti?

Paprastai sutarta dėl mokėjimo grynaisiais pristatymo metu arba pervedimu iš anksto. Nepirk kortele vairuotojui – dauguma neturi terminalų. O jei turi, tai gali būti užstatas.

Ar galiu pasiimti dalį siuntos iš sandėlio?

Jei jie atveža į tarpinį sandėlį Vilniuje, galima, bet tai kainuoja. Geriau leisti jiems vežti iki adreso, nebent tikrai turi kurį laiką ir nori sutaupyti keliasdešimt eurų.

Ar jie padeda išmesti šiukšles?

Jei tai įskaičiuota (pvz., ką tik išpakuotos dėžės), taip. Bet jei nori išmesti savo senas sofas, tai jau šiukšlių ivežimas, ne pristatymas. Už tai imama atskirai, ir nėra pigu.

Ką daryti su likusia emaliaku ar dažais?

Tai pavojingos atliekos. Negalima tiesiog mesti į jų mašiną. Susitark dėl specialių konteinerių arba išmesk pats pagal taisykles. Vokietijai yra griežtos ekologijos taisyklės, o Lietuvoje taip pat visada griežčiau.

Pinigai, dokumentai ir nepatogūs klausimai

Ar kainuoja brangiau nei paprasta siunta į namus?

Taip, brangiau. Čia turi darbo jėgą (įkėlimas/iškėlimas). Paprasta siunta (paštas) tiesiog stovi sandėlyje. O čia du vyrai dirba fizini darbą. Todėl nenuvilk, kai pasakys 300 eurų už porą stalų pervežimą.

Ar galima susitarti dėl atidėjamo mokėjimo?

Su didelėmis firmomis – ne, reikia sąskaitos faktūros iš anksto. Su mažomis – galima, jei turi pažįstamą vairuotoją. Bet aš nerekomenduočiau, nes gali atsirasti nemalonus skambutis vėliau.

Kokius dokumentus gausu?

Gausi važtaraštį (CMR), kurį turi pasirašyti. Jis yra pagrindinis įrodymas, kad daiktai perduoti. Be to, sąskaitą faktūrą, jei reikia apmokėti PVM. Viską išsaugok, kol nepatikrinsi daiktų.

Ar turi būti PVM sąskaita?

Jei esi fizinis asmuo ir perveži savo daiktus, dažnai ne. Jei esi įmonė ar perveži prekes – taip, būtinai. Pasitikrink su dispečeriu prieš, kad nereikėtų gaišti laiko vėliau.

Kas jei pasikeičia kaina kelionės metu?

Tai pasitaiko, jei klaidingai įvertino tūrį arba svorį. Jei mašina atvyksta ir jie sako „per daug sunku“, tu esi nelinkingas situacijoje. Geriau išsiųsk nuotraukas iš anksto, kad jie galėtų įvertinti tiksliai. (Čia dažnai būna problemų, kai žmonės sako „trys dėžės“, o jos po 50 kg kiekviena).

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Absoliučiai ne. Rinkis vidutinę kainą. Pigiausios firmos dažnai turi senas mašinas, be drėgmės apsaugos, ir darbuotojus, kuriems rūpi tik greitis. Gailiu savo baldų juos patikėti.

Kaip padaryti skundą dėl sugadinimų?

Rašyk į firmą el. paštu su nuotraukomis ir pažymėtu važtaraščiu. Turi 30 dienų (ar daugiau, priklauso nuo sutarties) pateikti pretenziją. Nedelsk, kitaip jai bus atmesta.

Ar galima veži motociklą?

Taip, dauguma kraustymo firmų įveža ir motociklus. Jie juos užfiksuoja specialiomis juostomis ir atramomis. Svarbu, kad motociklas būtų tuščias (benzinas ne daugiau kaip iki 5 litrų).

Ką daryti, jei dingsta telefonas?

Skambink į policiją ir į firmą. Bet jei nebuvo uždraudžtas inventoriumi, tikimybė susigrąžinti maža. Mobilieji telefonai – tai pati „mėgstamiausia“ dingstančio daikto kategorija. Geriau vežk juos su savimi.

Ar jie dirba savaitgaliais?

Kai kurie dirba, kiti ne. Jei tau reikia pristatymo sekmadienį, tai kainuos brangiau. Vokietijoje darbo taisyklės griežtos, vairuotojai turi ilsėtis. Taip kad, nesiųsk nieko, jei negali priimti darbo dienomis.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Neprivaloma, bet vairuotojai to tikisi. Jei jie padėjo labai gerai (pavyzdžiui, nešė penktą aukštą be nusiskundimų), 10-20 eurų arbatpinigių padarys stebuklą jų nuotaikai. Lietuviškas realumas – už visą reikalą duoti „į ranką“ nereikia, bet dėkingumas vertinamas.

Ar galiu pasitikėti tarpininkais (brokeriais)?

Yra daug brokerių, kurie tiesiog perka ir parduoda maršrutus. Jie nieko neveža patys. Jei kyla problema, turi kalbėti su brokeriu, kuris kalba su vairuotoju. Žaidimas telefonu. Geriau rasti firmą, kuri turi savo techniką.

Kas yra „ex works“ sąlyga?

Tai reiškia, kad tu turi pats nugabenti daiktus į jų sandėlį Vokietijoje. Jei nori, kad jie paimtų iš namų, tai „kuryje“ sąlyga. Nepainiok šių terminų, nes gali tekti mokėti dvigubai.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Gali, bet tik iki tam tikro momento. Jei mašina jau važiuoja pas tave, reikės sumokėti už tuščią važiavimą. Tai vadinamas „nuostolis“. Geriau apsvarstyk visus „už“ ir „prieš“ prieš skambinant.

Ar saugu vežti vaikiškus lovytes?

Saugu, jei gerai supakuotos. Bet turi būti atsargus dėl smulkių detalių, kurios gali dingti. Geriau visus varžtus sudėti į pažymėtą maišelį ir priklijuoti prie lovytės.

Ką daryti su gyvūnais?

Kraustymo firmos dažniausiai nevežia gyvūnų (šiųnų, kačių). Tam yra specialios logistikos kompanijos. Negali tiesiog uždaryti šuns į dėžę ir tikėtis, kad vairuotojas su juo važiuos 10 valandų. Tai nelegalu ir nehumaniška.

Išvada

Viskas sugeba susidėlioti sėkmingai, jei pasirūpinsi iš anksto ir nebusi per daug naivus. Suprantu, kad kaip vyksta siuntų pristatymas iš Vokietijos per kraustymo firmą atrodo sudėtinga, bet tiesiog būk atidiems dokumentuose ir pasitikėk savo intuicija renkantis pervežėją. Niekas nepadarys to taip taupiai ir kruopščiai kaip pats sau, bet jei reikia pagalbos, rinkis patikimus žmones, o ne pigiausius skelbimus. Sėkmės kelionėje ir tikiuosi, tavo baldai atvyks sveiki.