Kaip vyksta persikraustymas iš Vokietijos su transporto pagalba? Visa tiesa be užmaskavimo

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nesvyruoja taip lygiai, kaip planuojame. Klientai dažnai klausia, kaip vyksta persikraustymas iš Vokietijos su transporto pagalba, tikėdamiesi gauti idealų algoritmo, bet realybėje yra daugiau „jeigu“. Kartais vairuotojas užstringa dėl sniego, kartai vokiečiai uždaro kelią dėl protestų, o kartais tiesiog pritrūksta dėžių. Čia ne mokslinė fantastika, o tikras darbas su sunkvežimiais, kvėpavimo takais ir nuovargiu. Nors procesas atrodo standartinis – pakrovimas, važiavimas, iškrovimas – kiekvienas kartas turi savo niuansų, apie kuriuos reikia žinoti iš anksto, kad nereikėtų verkti prie pakraustyto kambario Miunchene ar Berlyne. Tiesiog nuspręskite, kad šis straipsnis padės jums suprasti, kaip vyksta persikraustymas iš Vokietijos su transporto pagalba, išvengiant streso.

Organizaciniai reikalai ir planavimas

Kada geriausia pradėti viską ruoštis?

Nekelkite visko ant paskutinės dienos. Idealus variantas – pradėti planuoti maždaug mėnesį iki išvykimo, o ne prieš pat penktadienį. Žmonės dažnai skambina ir klausia, ar galim atvažiuoti rytoj, bet tada kainos būna kosmiškos, o laisvų sunkvežimių – nulis. Reikia susitvarkyti dokumentus, jeigu juos reikia, bei suprasti, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Jei jums reikalingas specialus kranas ar liftas, tai tai reikia užsakyti savaitėmis iš anksto, nes tokių paslaugų Vokietijoje labai trūksta, ypač vasarą.

Ar jūsų komanda atvyksta į vietą vertinti daiktus?

Taip, galime atvykti, bet dažniausiai tai nereikalinga švaistymas. Jeigu jūs turite paprastą butą, pakanka nufotografuoti kiekvieną kambarį ir išsiųsti man į WhatsAppą. Aš turiu akį išprižiūrėta, aš iš karto matau, kiek tai užims vietos sunkvežimyje. Vienas kartas važiavome į Hamburgą vertinti, o klientas vis tiek paslėpė pusę garaže, tai vertėjo mažai. Geriau būkite sąžiningi, kad mes nebringtume mažesnę mašiną, kuri visko netalpina (čia turiu omenyje, kad tada tektų važiuoti antrą kartą).

Kaip aš galiu suskaičiuoti, kiek aš tų dėžių turiu?

Nesikirpkite su dėžėmis. Žiūrėkite į baldus. Sofos, spintos, lovos – tai užima daugiausia vietos. Dėžės dažniausiai užima maždaug 15-20 proc. viso tūrio. Jei turite standartinį dviejų kambarių butą Vokietijoje, tai maždaug 15-20 kubinių metrų. Aš dažnai sakau klientams: jei galių susidėti į vieną normalų garažą, tai tai vienas kubas. Taip, aš žinau, kad skamba keistai, bet taip mes čia kalbame.

Ar reikia patiems pirkti dėžes ar jūs duodate?

Galite nusipirkti „Obi“ ar „Bauhaus“, bet tai brangu ir jų kokybė kartais prasta. Mes dažnai galime duoti naudotas dėžes, jos yra tvirtos, tiesiog padėjusios. Tikrai nerekomenduoju rinkti kiauras dėžes iš parduotuvių su maistu, nes juose gali būti vabzdžių, o to mes nenorime parsivežti į Lietuvą. Vienas kartas taip parsivežėmilžiniškas kandis ir viską suėdo, tai nebuvo smagu. Geriau pasikalbėkite su mumis apie dėžių išsinuomojimą, tai išeis pigiau.

Kas daryti su tais dideliais baldais, kurie neinaisprogti?

Tie vokiečių baldai... Jie dažnai yra labai geri ir labai dideli. Jei spinta neinaina į duris, mes ją išmontuojame. Vairuotojai turi su savimi įrankius, jie moka tai daryti. Viską užrašome, kad surinktume atgal. Kartais tenka nukelti langus ar net išmontuoti balkono turėklus, kad ištraukti sofos. (Na, tiesa, ne visada taip drastiškai, bet buvo atvejų). Nepasilikite tokių dalykų ryte, kai atvažiuoja mašina, pasakykite iš anksto.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Kiek laiko paprastai trunka tas kelias?

Priklauso nuo to, kur būstate. Iš Berlyno į Vilnių važiuojame apie 12-14 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Iš Miuncheno arba Štutgarto tai jau beveik 20 valandų važiavimo. Vairuotojas negali vairuoti be sustojimo, jam reikia poilsio. Taigi, jei išvykstame pirmadienį ryte, dažniausiai atvykstame antradienio vakare ar trečiadienį rytą. Neskubėkite skambinti kas valandą ir klausti, kur jie yra, tai tik erzina vairuotoją ir nedaro jį greitesniu.

Kuria keliu dažniausiai važiuojate – per Lenkiją ar per kitur?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, per Šveciną (Ščečiną). Tiesiog trumpiau. Kartais važiuojame per Kaliningradą, bet ten yra problemų su muitine, ten eilės gali būti šimtus kilometrų. Man atrodo, kad dabar daugiau važiuojame taip, kad apeiti Kaliningradą, nors dar nėra 100 procentų tikras, nes kainos keičiasi. O jei būna per Lenkiją didelė spūstis prie Varšuvos, tai tenka sukti pro Lietuvą- Latviją, bet tai retai.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju jo kabinoje?

Techniškai galima, bet draudžiama draudime. Jei įvyksta avarija, draudimo kompanija nemokės, nes keleivis buvo įrašytas į CMR, bet ne į vairuotojo draudimą. Be to, kabina yra vairuotojo darbo vieta, jis ten miega, jis ten valgo, jis nenori turėti pašnekovo 10 valandų. Geriau nusipirkite bilietą lėktuvui arba traukiniui, arba važiuokite savo automobiliu. Jums taip bus patogiau, o mums – mažiau galvos skausmo.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Gyvenime. Užstringa, lūžta variklis, arba tiesiog policia sustabdo ir tikrina dokumentus valandą. Vokietijoje policija labai griežta. Jei pavėluojame 2-3 valandas, neskubėkite paništi. Jei pavėluojame para, tai jau problema, ir mes tada padengiame jūsų išlaidas, jei buvo sutarta. Bet dažniausiai vėlavimai yra nedideli. Būkite kantrūs, mes nesame taksiai, mes vairuojame keliasdešimt tonų krovinį.

Ar jūsų vairuotojai moka kalbėti vokiškai, jei kils nesklandumų?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai arba lietuviškai su vokišku akcentu. Vokiškai kalba tik tie, kurie ten gyvena. Tačiau jie mums su viskuo susitvarko, jei reikia kalbėti su policija ar klientu. Jei jums reikia kažką paaiškinti vokiečiui vietineje parduotuvėje, geriau pasilikite savo reikalais. Vairuotojas yra užkrautas, jam ne iki kalbėjimų. Jei būna rimtas nesklandumas su pareigūnais, tuomet skambina man, ir aš jau verčiau išsprendžiu reikalą telefonu.

Kainos ir mokėjimai

Kiek tai maždaug kainuoja?

Kainos svyruoja kaip dienos metų. Minimalus užsakymas dažnai būna 300-400 eurų, tai tas pats, ką vairuotojas uždirba už darbą. Jei turite pilną sunkvežimį (20-23 tonos), tai gali kainuoti ir 1500, ir 2000 eurų, priklausomai nuo degalų kainos. Vokietijoje keliai mokami, tai brangiau nei čia. Tiesiog parašykite man, ką turite, ir aš pasakysiu. Nedarykite išvadų pagal kainų lentelą internete, ten visada pasenę duomenys.

Ar kaina pasikeičia, jei aš pats klaidingai suskaičiuosiu daiktus?

Žinoma, pasikeičia. Jei jūs sakote „turime mažai daiktų“, o atvažiuoja vairuotojas ir ten pilnas kambarys su pianinu, tai mes negalime jų visų sutalpinti į 3.5 tonos mašiną. Tada reikia siųsti didesnę mašiną, o tai kainuoja brangiau. Arba reikia daryti du reisus, o tai dar brangiau. Neklepinkite, būkite sąžiningi. Aš gerbiau, kai klientas sako „aš nežinau, kiek tų dėžių, ateikite pažiūrėkite“, nei kai jis meluoja ir laiko laiką.

Ar reikia mokėti už laukimą, jei raktų nėra?

Taip, laukimas mokamas. Vairuotojo laikas yra pinigai. Jei jūs sutvarkote dokumentus ne su laiku ir vairuotojas laukia prie jūsų namų Vokietijoje valandą, tai jis ne dirba. Dažniausiai yra viena valanda nemokamo laukimo, bet po to skaičiuojama pagal valandinę tarifą. Tai ne aš esu piktas, tai tiesiog logistika. Neleiskite vairuotojui stovėti tuščiai, jis gali būti tiesiog įšaldytas toje mašinoje.

Kaip geriausia apmokėti – grynais ar pavedimu?

Geriausia pavedimu į sąskaitą, kad būtų įrašas. Kai kurie vairuotojai imą grynus, jei jums taip patogiau, bet tada būkite tikri, kad gavote kvitą. Yra nuskriaustųjų, kurie sumokėjo grynais, o vėliau teko įrodinėti, kad mokėjo. Asmeniškai aš visada rekomenduoju pavedimą, tai saugiau ir abiems pusėms. Be to, jei kils ginčas dėl sugadintų daiktų, mokėjimo istorija padės išsprendžiant problemą.

Ar būna taip, kad kaina brangsta kelyje?

Neturėtų būti, jeigu mes tiksliai suderėjome. Bet jei jūs papildomai įkeliate dėžę, kurią nebuvote minėję, arba jei reikia nuvežti daiktą į kitą miestą, kur nebuvo planuota, tai taip, kaina didėja. Taip pat, jei pakeičiasi degalų kaina arba įvedami nauji mokesčiai Vokietijoje, gali šiek tiek pakilti, bet mes apie tai pasakome iš anksto. Nesąžiningos firmos gali bandyti pritraukti pinigų už „laiptus“, o aš to nedarau, jeigu tai nėra labai aukšti.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos ypatumai

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti išvykimo dieną?

Asmens tapatybės dokumentą. Viskas. Jei persikraustote į Lietuvą gyventi galutinai, gali prireikti sutarties su darbdaviu arba pažymos iš savivaldybės, kad čia gyvensite, taip pat negalite dirbti Vokietijoje. Jei tiesiog vežate senus daiktus, tai paprastai užtenka asmens dokumento, bet reikia užpildyti specialų formą muitinei, kad nemokėtumėte PVM. Geriau visus dokumentus pasiruoškite iš anksto, skenuotus.

Ar reikia kažką deklaruoti Vokietijos pusėje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, tai deklaravimas Vokietijoje nereikalingas, išskyrus tam tikrus atvejus. Bet jei vežate brangų telefoną, kurį nusipirkote prieš savaitę, tai tai gali būti komercinis krovinys. Vokietijos muitinė gali sustabdyti, jei atrodys, kad prekiaujate. (Čia turiu omenyje, kad jeigu turite 10 vienodų televizorių, tai tai nebe asmeniniai daiktai). Būkite protingi, nevežkite kelių tų pačių prekių.

Kas daryti su šiukšlėmis – ar jas reikia vežti su savimi?

Prašau, nevežkite šiukšlių į Lietuvą. Vokietijoje yra puikios atliekų surinkimo sistemos. Išmeskite viską ten. Mes nevezame juodos maišus su nuovėgiais, tai neprofesionalu ir brangu. Vienas klientas bandė įvežti seną matracą, kuris jau skiro, ir mes jį palikome prie konteinerio. Negerai kvepia ir užima vietą. Palikite tai Vokietijai, ji už tai sumokės mokesčius, o ne jūs.

Ar turiu rūpintis mokesčiais už automobilį, jei jį vežu?

Jei automobilis yra jūsų nuosavybės mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti sumokėti muito mokestį ir PVM Lietuvoje. Jei daugiau nei 6 mėnesius ir jūs persikeliate gyventi, tai mokesčių nėra. Reikia turėti seną registraciją iš Vokietijos (Brief) ir sutartį. Pasidomėkite šiuo klausimu „Valstytinės mokesčių inspekcijos“ puslapyje, nes ten kas keičiasi. Aš nebuvo muitininkas, todėl ne visus niuansus žinau iš galvos.

Ar dažnai sustoja muitinė?

Labai retai, jei viskas tvarkinga. Muitinės tarnautojai mato „persikraustymo“ lipduką ant mašinos ir žino, kad tai ne prekyba. Jei tikrai norite išvengti problemų, padarykite daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis (pvz., „naudota sofa – 50 eurų“). Tada jei sustos, galite paduoti lapą ir važiuoti toliau. Jei sąrašo nėra, gali pradėti krapštyti kiekvieną dėžę, o tai trunka valandas.

Nesklandumai, patirtis ir praktiniai patarimai

Kas daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Tikimės, kad nebus. Mes vyniojame baldus į pledus ir stretch plėvelę. Jei lūžta stiklas, kurį įvyniojote patys, tai mes neatsakome. Jei mes jį neapyniojome ir jis sudužo – atsiskaitome. Visada patariu nenuvežti labai brangių daiktų, jeigu galite juos vežti sau automobiliu. Vienas kartas buvo taip, kad vairuotojas staigiai stabdėl, ir vyno buteliai suskilo. Buvo liūdna, bet vyno neįmanoma užtikrinti 100 procentų, jei jis stovi ant grindų.

Ar saugu duoti brangius daiktus į sunkvežimį?

Pinigus, brangiausius juvelyrinius dirbinius, dokumentus ir vaistus nešikit su savimi. Nekelkite jų į sunkvežimį. Nors mūsų vairuotojai sąžiningi, bet mašina gali būti apiplėšta stovėdama po viešbučiu, arba gali atsitikti avarija. Tokie daiktai turi būti pas jūsų rankinėje bagaže. Nė viena kompanija neprisiims atsakomybės už pinigus, jei jie dings iš užrakinto sunkvežimio, tai paprastas saugumo taisyklių dalykas.

O kaip su šaldytuvais – reikia išjungti iš anksto?

Būtinai. Išjunkite šaldytuvą mažiausiai parą iki išvykimo, išimkite visus produktus ir išblaškykite ledus. Jei jo neblaškysite, vandens duž į grindis ir sugadins kitus daiktus, o pats šaldytuvas gali užšalti ir sugesti. Be to, jis kveps kvėpuojantys maistas. Vokietijoje šaldytivai brangūs, juos verta išsaugoti, bet tik jei jie sausi ir švarūs.

Ar galite gabenti augalus?

Taip, galime, bet tai jūsų rizika. Žiemą jie gali užšalti, vasarą – išdegti. Be to, dėl žemės gali būti problemų su fitosanitariniu kontrolės, nors tarp ES šalių tai dažniausiai nebedidelių problemų. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didelių palmių, jos dažnai sulaužo šakas važiuojant. Geriau duokite kaimynams, o Lietuvoje nusipirkite naujų. Tai taip pat pigiau.

Kas yra blogiausia, kas jums nutiko persikraustinant?

Buvo atvejis, kai klientas vokiečiui pardavė savo butą su visais baldais, o pats parsivežė tik kelis krepšelius. Vairuotojas atvyko į tuščią butą ir laukė dieną, kol klientas susirado pigių baldų „ebay“ ir važiavo juos griebti po visą Vokietiją. Tai buvo chaosas, laiko švaistymas ir pinigiai. Dar kartą užstrigome dėl sniego bulių A6 autostradoje, ir vairuotojas praleido Kalėdas mašinoje su vienu kiauliena. Tai nebuvo smagu, bet toks yra mūsų darbas.

Ar verta kreiptis į didelias firmas ar geriau mažesnes?

Didelės firmos brangios ir užsispyrusios, mažos – lankstesnes, bet kartais nepatikimos. Aš dirbu vidutinio dydžio komandoje, ir manau, tai idealus variantas. Žinote, su kuriuo kalbate, ir kas vairuoja. Didelėse firmose jums pasakys „labas“, o tada atsiųs bet kurį subrendėlį iš Trečiojo pasaulio, kuris nesupranta nei lietuviškai, nei vokiškai. Rinkitės patikimą žmogų, ne logotipą. Patirtis rodo, kad asmeninis ryšys svarbiau už užrašus ant mašinos.

Kaip vyksta persikraustymas iš Vokietijos su transporto pagalba, kai viskas baigiamas?

Kai atvykstame į vietą Lietuvoje, vairuotojas iškrauna daiktus į tą kambarį, kur jūs pasaksite. Jis nenešioja jų po butą po vieną, jeigu nėra sutarta kitaip. Jis padeda su dideliais daiktais. Tada jūs pasirašote dokumentus, kad viskas gauta. Jei kas nors trūksta ar sulūžo, tai turite parašyti į protokolą tą patį vakarą, o ne po savaitės. Po to vairuotojas važiuoja atgal, o jūs likstate su dėžėmis. Sėkmės išpakuojant.

Išvados

Viskas apie tai, kaip vyksta persikraustymas iš Vokietijos su transporto pagalba, atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite veikti. Svarbiausia yra sąžiningumas, kantrybė ir gera komunikacija. Jei paslėpsite dėžes arba meluosite apie kiekį, gausite problemų ir brangią sąskaitą. Jei viską aptarsite iš anksto, tai bus tiesiog darbo diena. Tikiuosi, kad šie mano patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurių aš matęs daugybę per savo dvidešimt metų kelionių. Gero kelio ir sėkmingo naujo gyvenimo pradžios Lietuvoje.