Kaip vyksta perkraustymas iš Vokietijos – praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau gerą dvidešimtmetį, ir galiu pasakyti – perkraustymas iš Vokietijos ne visada yra vėjuota aliejų važiuojantis. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tik užsako mašiną, ji atvažiuoja, pasikrauna ir važiuoja. Ne, taip nėra. Yra daug smulkių dalykų, kurie gali sugadinti nuotaiką ar piniginę, apie kuriuos paprastai tylima. Čia ne tik apie baldus, čia apie dokumentus, vokišką biurokratiją ir tai, kad kai kurie vairuotojai... geriau nedarysiu komentarų. Štai kaip tai tikrai atrodo iš mano pusės, kai stengiuosi padėti klientams nenukristi nuo kelių.

Bendri klausimai apie procesą

Kaip vyksta perkraustymas iš Vokietijos, iš tikrųjų?

Viskas prasideda ne nuo to, kad vairuotojas užsuka prie namo, o dar prieš porą savaičių. Turiu pripažinti, kad organizacinis chaosas yra įprasta dalyka. Privalome sužinoti tikslią adreso vietą, nes Vokietijoje vienodų namų gatvėse gali būti dešimtys. Viskas vyksta taip: atvyksta ekipažas, iškrauna įrankius, peržiūri, ką reikia vežti, ir tada prasideda fizinis darbas. Kartais tai užtrunka valandą, kartais – visą dieną, jei klientas nėra nieko nepakavęs. Svarbiausia yra tai, kad procesas turi būti suplanuotas iš anksto, o ne spontaniškas.

Ar reikia daryti išankstinį užsakymą?

Be abejo, taip yra būtina. Negalite tiesiog paskambinti ryte ir tikėtis, kad vakare jau bus vairuotojas prie jūsų durų Miunchene. Ypatingai jei kalbame apie savaitgalius ar šventes. Vokietijoje darbo tvarka griežta, ir vairuotojai turi savo poilsio laikus. Geriausia užsisakyti mažiausiai prieš savaitę-dvi, tačiau jei norite perkraustyti vasaros viduryje, tai geriau padaryti net mėnesį anksčiau, kitaip gali likti be mašinos.

Kiek laiko trunka pati kelionė?

Įprastai, jei važiuojame į Lietuvą, tai trunka apie vieną-parą dieną, priklausomai nuo to, kurioje Vokietijos dalyje esate. Jei esate netoli Berlyno, tai greičiau, jei esate pietuose, prie Miuncheno, tai ilgiau. Reikia atsižvelgti į eismus, kurie ten yra normalus reiškinys. Kartais vairuotojas gali sustoti ilgiau dėl techninės peržiūros arba tiesiog dėl to, kad buvo geras pavasaris (juokauju, bet eismas tiesiog stovi).

Kas dėl dienos kainos?

Dienos kaina susideda iš daugelio dalykų: nuo vairuotojo atlyginimo iki degalų, kurie Vokietijoje yra brangesni nei pas mus. Taip pat įeina ir mokesčiai už kelių naudojimą. Negaliu pasakyti tikslios sumos be kuro, bet dažniausiai tai svyruoja. Pas mus dažnai kyla klausimas, kodėl taip brangu? Atsakymas paprastas – tos sąnaudos realios, o ne išgalvotos.

Ar galima sutaupyti pasiruošiant?

Žinoma, galima. Jei patys supakuosite dėžes, tai sutaupysite vairuotojo laiko, o laikas – tai pinigai. Tačiau nerekomenduoju daryti taip, kad galvos nesuktų vėliau. Geriau investuoti į geras dėžes nei vėliau keisti sulaužytus indus. Visi šie dalykas reikalingi tam, kad procesas neuktų į aklavietę.

Kainos ir mokėjimai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo tūrio – kiek kubinių metrų turite daiktų. Galima sakyti, kad nuo 500 eurų prasideda, bet tai labai sąlygiška. Jei turite pilną vilkiką, tai kaina bus kitokia. Viskas apskaičiuojama individualiai, todėl geriau prašyti komercinio pasiūlymo, o ne klausti kaimyno.

Ar reikia mokėti užstatą?

Daugelis firmų prašo avansą arba dalį sumos sumokėti iš anksto. Tai normalu, nes įmonė turi užtikrinti, kad klientas „nebingiš“. Tas užstatas paprastai grąžinamas atlikus darbą, arba tiesiog atskačiuojamas nuo galutinės sumos. Kartais, jei klientas atšaukia užsakymą paskutinę minutę, pinigai gali būti nebegražinami, nes vairuotojas jau važiavo tuščia.

Kokios mokėjimo sąlygos?

Daugiausia sutinku, kad žmonės moka grynaisiais pervežimo metu arba pervedimu prieš išvykstant. Vokietijoje kortelės mokėjimas vairuotojams nėra labai paplitęs, kadangi jie tiesiog neturi terminalų. Geriau pasidomėti iš anksto, ar galima atsiskaityti eurais, kad nebūtų keblumų su keitimu.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Tai yra nemalonus dalykas, bet kartais įvyksta. Jei, pavyzdžiui, vairuotojas atvyksta ir matys, kad daiktų yra daugiau nei buvo planuota, arba reikia neįprastai nešti per ketvirtą aukštą be lifto. Tada gali būti priešpilčių už papildomą darbą. Nusprendžiau (tai yra mano nuomonė), kad geriau viską iškarti aptarti ir neužsidirbti galvos.

Ar brangu vežti atskirus didelius daiktus?

Dideli daiktai, kaip pianinas ar seifas, visada kainuoja brangiau. Juos reikia specialiai užfiksuoti, kartais net reikia kelti per langą. Tai ne toks paprastas dalykas kaip nuridenti sofą. Tokiu atveju kaina gali padidėti pora šimtų eurų, bet verta tuo, kad daiktas nenukristų.

Pasiruošimas ir pakavimas

Ar reikia išardinti baldus?

Taip, dauguma baldų reikia išardyti. Vokietijos butai dažnai yra mažesni arba turi siaurus koridorius, pro kuriuos nepraeis su integruota spinta. Mūsų vairuotojai turi įrankius, bet jei jūs išardysite patys, tai bus greičiau. Svarbiausia nesumaišyti varžtų – geriau sudėti į atskirą maišelį ir priklijuoti prie baldų.

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite senų maisto prekybos dėžių, jos tiesiog sugenda. Geriausia pirkti specialias perkraustymo dėžes, kurios atlaiko svorį. Jei stengiatės sutaupyti ir naudojate senas knygų dėžes, tikėkitės, kad jos gali plyšti po keliasdešimt kilogramų apkrovos. Tai reali problema, kurią matau dažnai.

Kas dėl maisto ir skysčių?

Skysčius reikia išgerti arba pavežti su savimi mašina, jei jums labai reikalingi. Pervežimo metu dėžė gali pasisukti, ir tuomet turius sviesto indą antsofos arba vyno butelį ant drabužių. Tai nėra mūsų kaltė, jei nepakavote tinkamai. Viską, kas skysčio formoje, turi būti uždaryta labai gerai.

Kaip uždaryti dėžes?

Nenaudokite tapybos juostos, ji po laiko nulenda, o dėžės atsiveria. Reikalingas geras „pakavimo“ lipdukas. Beje, užrašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra ir į kurį kambarį reikia nuvežti. Man asmeniškai padeda, kai matau ne tiesiog „virtuvė“, bet „indai“, „sriubos“ ir t.t.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai rizikinga. Vokietijoje yra griežti fitosanitariniai reikalavimai, nors tarp ES šalių laisvai, bet vis tiek reikėtų pasitikrinti, ar augalas ne ligotas. Be to, žiemos metu augalas gali užšalti sunkyvėje. Geriausia juos vežti asmeniniu automobiliu, jei įmanoma.

Ar reikia pažymėti brangius daiktus?

Būtina. Jei turite brangų elektroniką, juvelyrinius dirbinius, juos geriau vežti su savimi. Jei visgi reikia vežti sunkyve, turite juos išskirtinai pažymėti ir sudaryti sąrašą. Mes (t.y. pervežėjai) negarantuojame, kad smulkūs daiktai nepradings, jei jie nebuvo inventorizuoti.

Dokumentai ir Muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis yra asmens tapatybės dokumentas. Jei pervežate daugiau daiktų nei būtų tik asmeniniam naudojimui (t.y. verslui), gali reikėti papildomų leidimų. Bet įprastam perkraustymui pakanka pasas arba ID kortelės. Kartai reikia VMVD deklaracijos, kad tai yra perkraustymas ir ne prekyba.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvoje?

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir daiktus naudojote ilgiau nei 6 mėnesius Vokietijoje, tada mokesčių nėra. Bet jei pervežiate naujus daiktus, su pirkimo čekiais, tai gali būti apmokestinama. Muitinės tarnyba gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti, ką vežate. Geriau būti sąžiningas.

Kas dėl automobilių pervežimo?

Automobilis nėra paprastas daiktas. Jei jis neįregistruotas arba yra nupirktas prieš kelias savaites, tai gali kilti įtarimų apie „pirklių“ veiklą. Reikės parodyti pirkimo-skyrymo sutartį ir įrodymus, kad neperparduodate. Tai daugelis supranta neteisingai ir bando sutaupyti ant mokesčių.

Ar reikia draudimo poliso?

Labai rekomenduoju. Standartinis draudimas apima tik tiek, kiek yra parašyta sutartyje, o ten dažnai būna nedidelės sumos. Jei sunkvežimis užsidegs arba nuvirs į upę (nors tai retas atvejis), be drasudimo liksite su niekuo. Užsidėkite galvą, geriau sumokėti pora dešimtų eurų daugiau.

Ką daryti su CMR sąskaita?

CMR sąskaita-faktūra yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad daiktai buvo perduoti pervežimui. Joje turi būti nurodytas adresas, daiktų sąrašas ir jų būklė. Pasirašykite ją tik tada, kai patikrinsite, kad viskas tvarkoje. Jei pastebėsite daužytą spintelę, užrašykite tai į CMR prieš pasirašydami.

Problemos ir nesklandumai

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia – nerenkite panikos. Vokietijoje eismas gali stovėti valandomis. Paskambinkite dispečeriui, jei turite jo numerį. Kartais tiesiog reikia palaukti. Jei pavėlavimas truko ilgiau nei įprasta, galima prašyti nuolaidos, bet ne visos firmos toleidžia. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai vairuotojai tiesiog prasleepa arba negali rasto adreso.

Ar dažnai nutinka, kad daiktai sulūžta?

Sąžiningiau sakant, ne taip dažnai, kaip galvojate, bet nutinka. Dažniausiai tai nutinka ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl blogo pakavimo. Jei dėžėje yra tūštos vietos, daiktai juda ir daužosi. Taip pat važiuojant per duobes (ir jų Vokietijoje pakanka). Kruopštumas – pusė sėkmės.

Ką daryti, jei įmonė neatsiliepia į skundus?

Tai yra blogiausia situacija. Yra firmų, kurios pasiima pinigus ir dingia. Jei taip nutiko, rašykite į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą. Žinoma, tai ilgai trunka. Todėl visada patikrinkite įmonės reputaciją prieš užsakydami (pavyzdžiui, „Google“ reitinguose arba forume), nors ir ten gali būti netikrų atsiliepimų.

Ar gali būti, kad mano daiktai bus pakrauti kartu su kitų?

Taip, tai vadinamas „krovininis“ arba grupinis pervežimas. Jei turite mažai daiktų, gali būti pigiau, jei jie keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Bet rizikuojate tuo, kad vairuotojas teks važiuoti prie kitų klientų, o tai prailgins kelionę. Tokiu atveju klauskite apie „direct“ (tiesioginį) pervežimą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nežino lietuviškai?

Tai dažnas dalykas, jei vairuotojas ukrainietis arba lenkas. Mes (tiek Lietuvoje) stengiamės siųsti savus žmones, bet kartais tenka padirbėti su užsieniečiais. Tada reikia kalbėti angliškai, vokiškai arba rodyti rankomis. Svarbiausia susitarti dėl adreso ir telefono, jei kas nutiktų kelyje.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?

Sunkvežimiai turi užraktus, bet tos apsaugos nėra 100 %. Jei krovinys yra labai brangus, geriau, kad vairuotojas stovėtų saugioje aikštelėje, o ne prie kelio krašto. Kartais vairuotojai nori sutaupyti ir stovi kur bepročiai. Tuomet pavogti daiktus yra lengviau nei atrodo.

Specifiniai dalykai ir išvados

Ar galima veži dviračius?

Galima, bet juos reikia apsaugoti nuo įbrėžimų. Geriausia pakuoti į specialias dėžes arba uždengti storu drožliu. Du dviračiai gali užimti vietą keletui dėžių, todėl planuokite tūrį atitinkamai. Jei tai brangūs kalnų dviračiai, tai tikrai verta investuoti į pakavimą.

Kas dėl vaiko lovelės?

Lovelę reikia išardyti taip pat kaip ir kitus baldus. Vienintelis dalykas – nepamirškite surinkti visų smulkių detalių, nes be jų kūdikiui gali būti pavojinga miegoti. Kartais žmonės bando nevežti lovelės ir nusipirkti naujas Lietuvoje, bet jei tai brangi „Stokke“ sistemos lovelė, tai geriau vežti.

Ar turite patirties su perkraustymu iš Rytų Vokietijos?

Taip, ten keliai kartais prastesnės, o namai dažniau senesni, su siaurais laiptais. Vokietija ne vien Miunchenas, ten yra ir vietų, kur sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu. Tenka dažnai naudoti mažesnes mašinas su kranu arba nešti daiktus rankomis ilgas distancijas.

Ar verta pasamdyti „vadybininką“?

Jei neturite laiko arba tingiu (kaip kartas nuo kada) viską stebėti, tai galima. Tai kainuoja, bet jie užtikrina, kad vairuotojai nieko nepagadins. Tačiau dažniausiai klientai susitvarko patys, tiesiog reikia būti atidžiam.

Kokį patarimą duotumėte paskutiniu metu?

Neskubėkite ir pasitikėkite savo intuicija. Jei įmonės atstovas kalba keistai, kaina per maža, o sutartis neaiški – ieškokite kitos. Perkraustymas iš Vokietijos yra stresinis, bet su gerais partneriais jis tampa tik paprasta logistika.

Išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip vyksta perkraustymas iš Vokietijos, be gražių žodžių ir reklamos. Svarbiausia yra pasiruošimas ir sąžiningumas tiek iš jūsų, tiek iš pervežėjo pusės. Niekas nedirba nemokamai, tačiau ir už per daug reikia mokėti tik tuomet, kai tikrai gaunate premium paslaugą. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kurių aš pats esu matau ne vieną kartą per savo darbo metus.