Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip vyksta mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją: Praktiniai patarimai iš kelio
Sveiki, sėdžiu čia ir galvojau, kaip paaiškinti jums visą šitą procesą be nereikalingų anketų ir pūstų frazių. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją nėra joks rocket science, bet jei kas nors suklys su dokumentais arba vairuotojas nusimano per mažai, laukti kelias dienas gali būti standartinė praktika. Dirbu šitoje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais ir regėjau viską – nuo degalams sukančių „Mercedesų“ iki vairuotojų, kurie tiesiog užmigo posūkyje. Čia ne tik ratai suksis, bet ir popieriaus darbas, o Vokietijos muitinė, turiu pasakyti, yra griežtesnė nei mūsiškių, todėl geriau būti pasiruošusiam, o ne gailintis vėliau.
Pasiruošimas ir dokumentų chaosas
Kiek laiko trunka tas mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją?
Viskas priklauso nuo to, kur būtent turiu važiuoti. Jei tai yra tik Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją iki Berlyno ar Hamburg, tai įprastai tai trunka apie 1-2 dienas, priklausomai nuo kelių situacijos. Bet jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją arba prie Miuncheno, tai pridėkite dar darbo dieną, o jei kas nors suklys su T1 dokumentais, tai gali užtrukti ir ilgiau (kažkas sakė, kad greičiau, bet aš stengiuosi būti realistas). Negaliu pažadėti nieko konkrečio, nes keliai Vokietijoje statomi nuolat, o ir remontai ties A9 greitkeliu gali viską sugadinti.
Kokius dokumentus reikia tur�ti, kad nešluostytų nosies pasienyje?
Svarbiausia yra T1 eksporto deklaracija, be jos niekur nepajudėsite be didelio galvos skausmo. Be to, reikalingas techninis pasas (nes jei jo nėra, tai gali būti laikoma vagyste) ir pavaldumo dokumentai, pagal kuriuos vairuotojas veda tą techniką. Dar patartina turėti draudimo polisą, galiojantį visoje Europoje, nes vokiškos policijos to tikrai tikrina. Kartais turiu atvejų, kai klientai pamiršta duoti vairuotojui apmokėjimo kvitą, ir tada tenka sukti galvą telefonu, o muitininkai stovi ir laukia (išvis nepageidaujama situacija).
Ar gali būti, kad mikroautobusą neįleidžia į Vokietiją dėl techninės būklės?
Žinoma, tai įvyksta dažniau nei mums patinka. Prieš tą mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją prasideda, pasitikrinti būklę būtina, nes jei varikliai dūmų kaip fabrikas arba sulūžęs šakė, jums neleis įvažiuoti į šalį. Vokietijos eismo policija nemėgsta „suolų“ kelyje, todėl gali tiesiog uždaryti kelią ir pasiųsti techniką atgal į Lietuvą savo arba kitų lėšomis. Buvo atvejis, kai vairuotojas bandė pravažiuoti su visiškai neveikiančiais stabdžiais – tikrai ne smagu gaišti laiką polietvėjėje.
Kas daryti, jei mikroautobusas sugedo pusiaukelėje ir nebesivažiuoja?
Čia tikra bėda, kurią stengiuėmės išvengti, bet kartais viskas nutinka būtent taip. Jei sugeda, mes iškvičiame techninę pagalbą, tačiau tai kainuoja pinigus ir laiką, todėl visada privalu turėti su savimi pagrindinius įrankius. Vieniems klientams atrodvo, kad tai paprasta, bet kai stovi ant A2 autostrados su priekaba ir negali judėti, tai tikrai neramu. Geriau uždėti kelias šimtus eurų už techninę apžiūrą prieš išvykdami, nei po to mokėti uostomis už evakuaciją.
Ar reikia tam specialių leidimų, jei mikroautobusą pervežiš dalimis?
Jeigu microbus yra išardytas į dalis, tai laikomas kroviniu, o ne transporto priemone, todėl daugeliu atvejų T1 dokumentų užtenka, bet reikia įsidėmėti vinis ir varžtus. Kartais sunku įrodyti muitininkams, kad tai nėra metalo laužas, todėl geriau turėti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kaip tai atrodė išardymo metu. Be to, dėl dydžio, jei dėžės didelės, gali reikėti specialių leidimų dideliems kroviniams, bet tai retas atvejis.
Kainos ir biurokratija (ką visi nemėgsta)
Kiek apytiksliai gali kainuoti toks mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją?
Negaliu pasakyti tikslios sumos, nes kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos, priklausomai nuo degalų kainos. Vidutiniškai tai gali būti nuo 500 iki 1000 eurų, priklausomai nuo to, ar tai vežamas vienas, ar keli vienu metu, ir kur būtent turi būti pristatyta. Jei reikia skubus pervežimas, kainos gali šokti į viršų, nes reikia mokėti vairuotojui už viršvalandžius ir poilsio laiką. Nereikėtų tikėtis, kad už du šimtus eurų ką nors gera nuvežsim – tokių firmų reikia vengti kaip ugnies.
Kas nulemia galutinę kainą – tik distancija ar dar kažkas?
Distancija tikrai yra pagrindas, bet taip pat svarbu, kokie yra kelių mokesčiai Vokietijoje, kurie, turiu pripažinti, nėra maži. Dar vienas dalykas – ar reikia vairuotojo draudimo, ar jis jau turi savo, ir ar reikia užsisakyti vietą stovėjimui prieš išvykstant. Taip pat, jei mikroautobusas yra neįregistruotas ir turi būti vežamas priekaboje, tai taip pat brangiau, nei jei jis važiuoja savaeiga. Kartais dar kainuoja papildomai apžiūra prieš įvežimą, jei to reikalauja užsakovas.
Ar reikia mokėti kažką iš karto, ar galima atsiskaityti vėliau?
Dauguma mūsų klientų moka avansą, kad mes užsakytume bilietus keltui arba degalams, likusį dalį sumokėdami kai krovinys pasiekia vietą. Bet čia mes kalbame apie pasitikėjimą – jei dirbame pirmą kartą, be avanso niekur nepajudėsime, nes perkaipau degalus savo pinigais nebesu. Kartais galima derėtis, jei įmonė didelė ir garbinga, bet mažiems žmonėms be avanso mes nebedirbam, pavargojom nuo to.
Kas atsitinka jei degalų kaina staiga pakyla, ar mums teks mokėti daugiau?
Normalioje logistikoje tokie dalykai dažnai įtraukiami į sutartį, tačiau aš stengiuosi nekelianti galvas klientams, jei pokytis nėra dramatiškas. Jei degalai pabrangtų 30%, tai tada tikrai teks kalbėtis apie korekciją, bet dėl 5 centų negirdėjau, kad kas nors skųstųsi. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją jau taip brangus, kad nedideli svyravimai įsisavinami be problemų, nors, žinoma, viskas priklauso nuo sutarties sąlygų.
Ar brangiau vežti į pietinę Vokietiją nei į šiaurinę?
Pietinė dalis, ypač netoli Miuncheno arba Alpių, dažnai būna brangesnė dėl to, kad ten keliai ir reikalauja daugiau degalų, be to, ten yra didesnis eismas. Šiaurėje, prie Hamburgo, viskas yra plokščia ir lengviau nuvažiuoti, todėl kartais kainos gali skirtis 10-15 procentų. Bet vėlgi, tai ne taisyklė, nes kartais vienas kvadratinis metras stovėjimo vietos Miunchene kainuoja kaip butas Vilniuje, tai tenka įskaičiuoti ir tai.
Specifika Vokietijoje (vokietiškas tvarka)
Ar sunku praeiti customą su mikroautobusu?
Tikrai ne visada lengva, nors dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, jei dokumentai tvarkingi. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją apima ir muitinės kontrolę, kur gali labai smulkiai patikrinti VIN kodus ir variklių numerius. Esu matęs atvejų, kai viena skiltelė dokumente neatitiko, ir tai užtruko keturias valandas, kol viską ištaisėme. Taigi, geriau du kartus patikrinti, nei vieną kartą gailintis, nes vokiečiai moka detalų aiškumą.
Kas dėl to „Umweltplakette“ – ar vairuotojui reikia tokios dėžutės ant stiklo?
Taip, be abejo, be to reikėtų pagalvoti apie tai iš karto, nes Vokietijoje aplinka daug kur uždrausta. Jei vairuotojas važiuos į miestą be tos žalios dėžutės ant priekinio stiklo, gauti baudą yra lengviau nei nusipirkti duoną. Kiekvienas miestas turi savo zonas, ypač „green zone“, kur senesniems mikroautobusams įvažiuoti tiesiog negalima. Patartina apie tai paklausti iš karto, kai susitariame dėl kelionės, kad mes nustatytume maršrutą toliau nuo miestų centrų.
Ar gali vairuotojas važiuoti Vokietijoje be EKV (mokesčio už sunkiasias mašinas)?
Jei sunkvežimis arba vilkikas sunkesnis nei 7,5 tonos, tai EKV privalomas, kitaip baudos yra milžiniškos. Bet jei mes vežame mikroautobusą su mažesne transporto priemone, pvz., „Volkswagen Crafter“ su vairuotoju, tai EKV gali nebūtinas. Čia reikia tiksliai žinoti techninį masę, nes klaidos kainuoja brangiai. Aš asmeniškai visada liepiu vairuotojams pasitikrinti, ar jų įrenginys veikia, nes kai系统的 sužeidžia, tai pradedasi problemos.
Ar yra kur laikinai statyti mikroautobusą Vokietijoje, jei gavėjas negali jį priimti iš karto?
Tai klasikinis problemų šaltinis, nes stovėjimo aikštelės Vokietijoje yra brangios ir dažnai užpildytos. Jeigu gavėjas nenurodo vietos iš anksto, vairuotojas gali prarasti pusę dienos ieškodamas kur statyti techniką. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją apibrėžžia tas momentus, kada reikia greito sprendimo, todėl mes dažnai turime savo patikimų vietų sąrašą prie Berlyno arba Frankfurto, kur galima palikti krovininį už mažą mokestį.
Kaip susitvarkoma su T1 dokumentais, jei reikia iškrauti ne iš karto?
T1 dokumentas yra griežtai reglamentuotas, todėl jo tiesiog taip negalima palikti kišenėje ir važiuoti į pietus po savaitės. Jeigu iškrovimas vėluoja, reikia kreiptis į muitinę ir pridėti dokumentą arba pakeitį, kas sukuria papildomo biurokratinio darbo. Buvo kartas, kai vienas klientas negalėjo priimti krovinio dėl ligos, ir teko laužyti galvą, kaip padaryti tą perkėlimą, kad nepadidintų mokesčių. Tai įmanoma, bet reikalauja kantrybės.
Praktiniai nepatogumai ir realijos
Ką daryti, jei vairuotojas sako, kad jis „užstringa“ ir negali rasti vietos?
Čia mes įžengiame į sritį, kur technika nebebežiūri, o žmogiškasis faktorius turi didelę įtaką. Vairuotojai kartais pavargsta arba tiesiog nenori važiuoti į sunkiai pasiekiamas vietas, todėl turiu juos nuolat skambinti ir motyvuoti. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją nėra tik apie ratus, tai ir apie psichologiją, nes vairuotojas atsitiktinai nepasako, kad jis nori pailsėti, kai jums reikia, kad važiuotų. Turiu sugebėti susitarti su juo, kad jis nenuvažiuotų į pirmą miestelį ir nepilstytų degalų savo reikalams.
Ar dažnai įvyksta avarijų per tokius pervežimus?
Deja, avarijos įvyksta, ir tikrai ne taip retai, kaip norėtųsi, ypač žiemą ant ledo arba kai vairuotojai per daug verčia gazą. Esu matęs, kaip naujas mikroautobusas pasiekia Vokietiją su nulūžusiu priekiniu stiklu, nes kažkas įsižiūrėjo į telefoną. Tokiu atveju viskas sustoja – draudimas, policija, tardymas, o klientas laukia ir laukia, nerodamas jokio supratimo. Tai viena tų dalykų, kuriuos niekas nuspėti negali.
Kaip atpažinti blogą pervežimo kompaniją, kuri pasiūlo pigiai?
Jei kaina atrodo perdaug gera, kad būtų tiesa, tai paprastai yra klaidingas signalas. Blogos firmos dažnai neužtikrina draudimo, vairuotojai be pažymėjimų, o telefonai nebeatsiliepia, kai kažkas suklys. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją reikalauja patirties ir kapitalo, o ne tik pažadų. Aš kartą girdėjau istoriją, kai viena firma išvežė kliento mašiną ir pradingbo su ja trims savaitėms – tikrai nepageidaujamas scenarijus.
Kas jei mikroautobusas pavogtas arba pakenktas užsienyje?
Tai baisiausias siaubas, bet tai taip pat gali įvykti, jei krovinys paliktas neapsaugotoje vietoje per naktį. Mes visada įtraukiame draudimo polisus, kurie padengia tokias rizikas, bet procesas gali trukti mėnesius, kol gausite kompensaciją. Geriau pasirūpinti, kad vairuotojas statytų mašiną saugioje aikštelėje, net jei tai kainuoja papildomai 30 eurų. Saugumas pigesnis už nervų ligą.
Ar būna vėlavimų dėl techninės apžiūros, kurios nenumatytos?
Žinoma, ypač jei mikroautobusas senas arba turi nedidelių trūkumų, kuriuos mūsų meistrai nepastebėjo. Kartais Vokietijos pareigūnai gali sustabdyti ir tikrinti, ar visos lempos dega, ar saugos diržai veikia. Tai sukelią vėlavimus, o klientams to labai nepatinka, nes jie planuoja savo verslą pagal mūsų duotus laikus. Ne visada įmanoma numatyti kiekvieną varžtą, bet stengiamės būti kuo tikslensni.
Techniniai niuansai ir kitos bėdos
Kaip užkraunamas mikroautobusą ant sunkvežimio arba priekabos?
Čia reikia profesionalumo, nes jei padėsite mikroautobusą neteisingai, gali nukristi nuo priekabos ir sukelti didžiulę avariją. Mes naudojame specialias įrangas, laikančias ratus, o jei mikroautobusas nevažiuoja, tai dar ir vėžimėlius. Kartais klientai klausia, ar galima užkrauti tris vienu metu – taip, galima, bet tik jei svorio centras padėtas teisingai, kitaip sunkvežimis gali suktis kaip laivas bangųje.
Ar galima vežti neįregistruotą mikroautobusą be numerių?
Taip, tai įprasta praktika, kai pervežame naujus arba išregistruotus mikroautobusus, tačiau tuomet jie turi būti uždengti raudonais numeriais (tranzitiniais). Be to, reikia ypatingo leidimo judėti keliuose, kuris vadinamas „Rote Kennzeichen“, ir jis gali būti galiojantis tik ribotą laiką, dažniausiai 5 dienas. Mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją su neįregistruota technika yra daug sudėtingesnis, todėl reikia ypatingo dėmesio dokumentams.
Kas dėl kuro sąnaudų pervežimo metu, ar įeina į kainą?
Paprastai ne, kuras yra atskiras punktas, kurį moka klientas pagal realias sąnaudas. Kartais imame fiksuotą sumą, kurią įvertiname iš anksto, bet jei kuro kainos šokinėja, gali tekti papildomai mokėti. Aš stengiuosi būti sąžiningas ir pateikti čekius, kad klientas matytų, kiek degalų tikrai suvartota (nors kartais vairuotojai suvartoja šiek tiek daugiau, reikia pripažinti).
Kaip klientas gali sekti, kur yra jo krovinys realiu laiku?
Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas, kurias mes pasidaliname su klientais, tačiau kartais signalas dingsta tuneliuose arba miškuose. Esu matęs, kaip klientai panikuoja, kai žiūri į žemėlapį ir mata, kad mašina stovi vietoje valandą – tada reikia paaiškinti, kad tai tiesiog poilsis arba eismas. Bet bendrai, technologijos leidžia sekti visą mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją be didelių sunkumų.
Ką turi padaryti gavėjas Vokietijoje, kai krovinys atvyksta?
Gavėjas turi būti pasiruošęs parodyti asmens dokumentą ir pasirašyti CMR sąskaitą-faktūrą. Jeigu jis nėra vietą, jis turi greitai surasti vilkiko vietą, nes vairuotojas negali laukti valandų gatvėje. Geriausia, kai gavėjas paskambina iš anksto, kai mašina jau artinasi prie miesto, kad sutartų tikslią vietą. Be to, reikia patikrinti, ar viskas tvarkinga, nes pasirašius dokumentus, skųstis dėl įbrėžimų bus vėlu.
Pabaigos mintys (išvados)
Na štai ir visas tas mikroautobusų pervežimo procesas į Vokietiją trumpai ir aiškiai, nepaisant to, kad iš tikrųjų tai yra daug sudėtingesnė istorija, nei atrodo iš pradžių. Jei pasirūpinsite dokumentais ir pasitikėsite patyrusiais specialistais, viskas turėtų nuvykti sklandžiai, nors, žinoma, visada gali kilti nenoruotų netikėtumų. Pagrindas yra kantrybė ir supratimas, kad tai nebe paprasta kelionė prie prekybos centro, o rimtas logistinis veiksmas, kurio klaidos kainuoja brangiai. Tikiuosi, kad šitie mano chaosiški paaiškinimai padės jums išvengti daugumos bėdų ir sutaupyti nervingų ląstelių.