Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip vyksta kraustymasis ir daiktų pervežimas į Vokietiją? Praktinis vadovas iš vidaus
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra unikalus, nors maršrutai tie patys. Dažnai žmonės sako, tiesiog pakrauk ir važiuok, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie kraustymąsi į Vokietiją. Viskas prasideda ne nuo to, kad užsidegti variklį, o nuo gerai suorganizuoto pasiruošimo ir dokumentų tvarkos, kurios gali sukelti galvos skausmą net patyrusiems vairuotojams. Pažiūrėkime į tai be nereikalingų frazių ir idealizavimo, kaip tai vyksta iš tikrųjų.
Kainos ir susitarimai: su kuo turėtum susidurti
Kiek kainuoja kraustymasis į Vokietiją?
Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas niekada nesutampa. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir į kur konkrečiai Vokietijoje važiuojate – ar tai Miunchenas, ar kažkoks mažas kaimelis netoli Olandijos sienos. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį butą (apie 30-40 kubinių metrų), kaina svyruoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo sezono. Žinoma, jei reikia specialios technikos pianinui pakelti, kaina šoktels aukštyn. Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, o toliau į pietus, tuo brangiau, tai tai ir įeina į galutinę sumą.
Ar galima pasitikėti „už pusę kainos“ pasiūlymais?
Nesu tikras, ar verta rizikuoti, tikiuosi, supratote mane teisingai. Ypač jei kas siūlo pervežti viską už 300 eurų. Dažniausiai tai pasibaigia taip, kad jūsų daiktai dingsta arba atkeliauja sulaužyti, o vairuotojas reikalauja papildomai pinigų už degalus ant kelio. Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo avansą, o vėliau telefono numeris nebeatsiliepdavo. Geriau sumokėti daugiau, bet būti tikram, kad įmonė turi licenciją ir draudimą. Niekada nepamirškite, kad pigiai kainuoja brangiai.
Kaip apskaičiuoti, kiek kubinių metrų turite?
Nesigauna tai padaryti tiksliai be akies. Žmonės dažnai sako, „aš turiu tik du kėdes ir stalą“, o paskui atrodo, kad turi pusę parduotuvės. Paprastai vienas standartinis kambario baldas užima apie 5-7 kubinius metrus. Jei turite daug knygų, tai svoris didžiausias priešas, ne tūris. Kartais tereikia nufotografuoti viską ir atsiųst man, aš tada akimi įvertinu (nors kartais ir suklystu). Bet geriau pervelti, negu neįvežti.
Ar reikia mokėti už važiavimą po Vokietijos greitkeliais?
Čia yra gana smulkmena, bet svarbi. Sunkvežimiai turi mokėti mokesčius už kiekvieną kilometrą (MAUT), tai įskaičiuota į sąskaitą. Jei jums veža maža vonele (iki 3,5 tonos), tai mokesčio nėra, bet toliau nuo miesto centro degalai gali būti brangesni. Vairuotojai žino, kur degalinių grandinės pigiau, todėl nereikia jų gundyti sustoti pirmoje užkardos degalinėje. Pasitikėkite juo, jis nori taupyti degalus, kadangi skirtumas dažnai eina jo kišenei.
Ar į kainą įeina iškrovimas?
Tai priklauso nuo susitarimo, todėl visada geriau paklausti iš karto. Dažniausiai į kainą įeina pakrovimas Lietuvoje, važiavimas ir iškrovimas prie durų Vokietijoje. Bet jei reikia daiktus nešti į trečią aukštą be lifto, arba reikia išmontuoti baldus, tai gali būti papildomai mokama. Vienas kartas teko vairuotojui nešti sofos dalis per langą, nes lifte neįlėdo, tai aišku, kad tai kainavo papildomai. Geriau apie tai pasikalbėti anksčiau.
Dokumentai ir muitinė: ką reikia žinoti
Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?
Absoliučiai būtinas yra krovinio manifestas arba sandėliavimo pažymėjimas (CMR). Be šio popieriaus, jei jus sustabdys policija arba muitinė, bus didelių rūpesčių. Taip pat reikia turėti duomenis apie siuntėją ir gavėją. Jei pervežate ne savo daiktus, o, pvz., draugo, būtinai reikia notarinio pavedimo arba raštiško sutikimo. Vokiečiai čia labai griežti, jų sistemose viskas matosi.
Ar reikia deklaruoti daiktus, jei tai ne nauji?
Jeigu tai asmeniniai daiktai, naudoti, ir jūs persikeliate gyventi, deklaravimo dažniausiai nereikia (taikoma T1 procedūra arba nulinė deklaracija). Bet čia yra viena „pavojinga“ zona – jei tarp daiktų yra daug naujos technikos (nesupakuotos dėžės), muitininkai gali galvoti, kad tai prekyba. Turiu omeny, kad jei vežate 5 naujus televizorius, tai gali kilti klausimų. Geriau išpakuoti techniką ir padėti kaip naudotą, kad nebuti įtariamu šmėklavimu.
Kas dėl alkoholio ir cigaretės pervežimo?
Čia nėra vietos pokštams. Vokietijoje, kaip ir visoje EU, yra nustatytos normos. Galite vežti 800 cigaretės (4 blokeliai) ir 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų asmeniškai. Kartais žmonės bando įvežti po dešimt blokelių „dovanoms draugams“, bet jei už jus tai sugauna, baudos didžiulės. Muitinė netoli Miuncheno ypač mėgsta tikrinti lietuviškas mašinas. Nekelkite rizikos dėl keleto eurų taupymo.
Ar reikia Ex-1 dokumento?
Tai jau sudėtingesnė istorija. Jei steigiatės įmonę Vokietijoje ir vežate įrangą be PVM mokėjimo, tai Ex-1 būtinas. Jis užtikrina, kad mokesčiai sumokėti galiausiai Vokietijoje, o ne Lietuvoje. Paprastam žmogui, besikeliančiam į butą, tai nereikalinga, bet dažnai klientai sumaišo šius dalykus. Vieną kartą teko laukti sienoj kelias valandas, kol vairuotojas išsiaiškino, kad jam Ex-1 išvis nereikėjo (neprognozuojama situacija). Geriau pasikonsultuoti su brokeriu prieš kelionę.
Ar turi būti inventoriaus sąrašas?
Be abejo, taip. Jis turi būti bent jau apytikslis. „Kėdės, stalai, lagaminai“ per mažai. Rašykite „3 minkštos kėdės, 1 stalas 1x2m, 20 dėžių su knygomis“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei sąraše parašysite „baldai“, o atversite pilną sunkvežimį, jie gali pradėti detaliau brėžti kiekvieną dėžę. Pasidėkite truputį pastangų rašant šį sąrašą, tai padės išvengti nereikalingų pykčių.
Kelionės eiga: kas laukia kelyje
Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?
Į Berlyną ar Hamburgą važiuojame apie 12-14 valandų, jei nėra didelių spūdzių. į Miuncheną ilgiau, gal 16-18 valandų. Bet tai yra grygas važiavimo laikas. Reikia įskaičiuoti poilsio laikus, kurie vairuotojams yra griežtai reglamentuoti. Negalima važiuoti 10 valandų be sustojimo. Taip pat, dažnai tenka užtrukti pakraunant ar iškraunant, jei klientas nėra pasiruošęs. Vienas kartas laikiausi 4 valandas, kol klientas surado raktus nuo naujo buto (nepatogu visiems).
Ar saugu važiuoti vokiškais greitkeliais?
Vairuotojams yra ribojimas, dažniausiai 80 km/h, o lengviesiems automobiliams daug kur ribų nėra. Tai sukuria pavojingą situaciją, kai už jūsų šnabžda kažkas 200 km/h. Reikia būti itin atidžiamems, ypač pradedant važiuoti po apvadžio. Vokiečiai labai gerai laikosi eismo taisyklių, jei tu važiuoji dešiniajame juostoje. Jei užlipai į kairią ir važiuoji lėtai – tu iš karto gauni šviesų signalą iš užnugario.
Kas daroma su maistu kelyje?
Vairuotojai valgo viešbučiuose arba degalinėse. Vokietijos degalinės, kaip ant „Tank & Rast“, yra geros, bet brangios. Dažnai vairuotojai pasidaro maisto iš namų, kad sutaupyti laiko ir pinigų. Jums kaip klientui tai nėra svarbu, bet žinokite, kad jie nebaduojasi. Kartais sustojame pietų pertraukai kur nors už miesto, prie mažo užeigos, kur geras kebabas (tikrai geras).
Ar galima važiuoti naktį?
Galima, bet ne visada verta. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Frankfurtas ar Kelnas, naktį daugiau sunkvežimių, o darbininkai sandėliuose dirba tik dieną. Jei atvyksite 3 valandos naktį į gyvenamąjį namą, kaimynai gali paskambinti policijai dėl triukšmo. Geriau planuoti atvykimą anksti ryte arba dieną. Nors kartais, kai spūstys didelės, tenka važiuoti ir naktį, kad spėtum.
Kas daryti, jei pasibaigia degalai?
Tai atsitinka retai, tik jei vairuotojas yra pradedantysis arba padirbęs. Bet jei taip nutiktų, Vokietijoje gelbėjimo tarnybos atvyksta labai greitai, bet už tai reikia sumokėti. Geriau sekti degalų lygį. Yra vietų, tarp Miuncheno ir Niurnbergo, kur degalinių yra mažiau, todėl reikia būti atidžiam. (Čia tikrai reikia žiūrėti, kad nebeliektų tarpukelyje).
Daiktų pakavimas ir saugumas
Kaip turėtų būti supakuoti daiktai?
Idealiai – dėžėse. Ne maišuose, ne popieriuose. Knygos turi eiti į mažas dėžes, kad nepertrauktų dugno, o drabužiai į didesnes. Stikliniai daiktai turi būti įvynioti į burbuliukų plėvelę. Girdėjau, kad vienas klientas bandė supakuoti indus į pagalves... ne, tai blogai pasibaigė. Naudokite kokybiškas dėžes, tai investicija į jūsų nervus.
Ar reikia išmontuoti baldus?
Didžiąją dalį – taip. Stalų kojas, lovas, didžius spintas. Tai taupo vietą ir sumažina sulaužymo riziką. Vokietijos butai dažnai yra mažesni nei mūsiški, o laiptai siauresni. Jei neišmontuosite didelės spintos, gali būti, kad jos neįlės į namus. Vienas kartas teko grąžinti spintą atgal į Lietuvą, nes klientas nenorėjo ją išmontuoti (beprasmiškas važiavimas).
Ar galima vežti augalus?
Galima, bet tai riskas. Žiema gali užšalti, vasarą – išdžiūti. Muitinė taip pat gali domėtis, jei tai retos rūšys arba daug. Paprastai paprastus kambarinius augalus vežame be problemų, jei jie ne užteršti žemės (kai kuriose zonose draudžiama vežti žemę). Geriau juos padėti atvirame vone, jei oras leidžia, kad gautų šviesos.
Kaip elgtis su brangiomis technologijomis?
Kompiuterius, televizorius, tūrinius amplifierius reikia nešti su savimi keleiviniame automobilyje, jei įmanoma. Jei ne, turi būti labai gerai įpakuota ir pažymėta inventoriuje. Draudimas dažnai nedengia labai brangių daiktų (gimtadienio dovanų, juvelyrinių dirbinių), jei jie nebuvo deklaruoti atskirai. Nepasiduokite apgaulingam jausmui, kad sunkvežimyje viskas saugu – vibruoja, gali nukristi.
Ar reikia rūpintis draudimu?
Manau, kad taip. Nors mūsų įmonės turi atsakomybės draudimą (CMR draudimas), jo suma dažnai būna ribota (pvz., 8,33 SDR už kg). Jei vežate brangų pianiną, kuris sveria 300 kg, kompensacija gali nepadengti nuostolių. Galima susitarti dėl papildomo draudimo. Nerašykite prašymų „jei kas nutinka, aš nesu atsakingas“, tai neveikia teisme.
Atvykimas ir problemos vietoje
Kas vyksta atvykus į vietą?
Vairuotojas iškrauna daiktus į patalpas, kur jūs nurodysite. Jei reikia, padeda įnešti. Jei butas yra be lifto penktame aukšte, tai užtrunka ilgiau. Vokietijos namuose dažnai yra griežtos taisyklės dėl liftų naudojimo – reikia uždėti apsaugines kilimėlis, kad nebraižytų sienų. Vairuotojai apie tai žino, bet jei kas negerai – kaimynai iš karto priešinasi.
Ar dažnai pasitaiko problemų su parkavimu?
Miestuose, kaip Berlynas, tai košmaras. Reikia specialių leidimų stovėjimui „Anwohnerparken“. Jei vairuotojas užstoins kažką gatvėje, gausite baudą, kurią teks mokėti jums. Geriau iš anksto išsiaiškinti, kur galima statyti sunkvežimį. Kartais teka stovėti kito gatvės gale ir nešti daiktus per kelias šimtus metrų. Tai normalu Vokietijoje.
Kas daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?
Reikia iš karto pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą (nuotraukos). CMR sąraše parašykite pastabą. Negalima laukti kelių dienų, vėliau niekas nepatikės, kad buvo sužalota pervežiant. Vienas kartas klientas skambino po savaitės, kad pasidarė įdrąskymas ant sofos – kaip mes galime žinoti, kad ne katės darbas? Viskas turi būti fiksuojama vietoje.
Ar galima palikti daiktus vairuotojui ir išvažiuoti?
Negalima. Vairuotojas turi grįžti atgal ir jis negali laukti jūsų valandas ar dienas, kol jums patogu. Jis turi savo grafiką. Atvykite prieš tai arba būkite pasiekiami telefonu. Jei jūsų nėra, daiktai gali būti iškrauti lauke (jei oras leidžia) arba vežami į sandėlį už jūsų sąskaitą. Tai brangu.
Ar reikia suteikti vokišką adresą?
Taip, be jo niekur nevažiuosime. Adresas turi būti tikslus: gatvė, namo numeris, pašto kodas. Navigacijos kartais suveda į gatvės pradžią, o butas gali būti gale. Jei yra vokiškai kalbantis žmogus, kuris gali susisiekti su vairuotoju vietoje jūsų – tai idealus variantas. Išvengsite nesusipratimų, kai vairuotojas nekalba vokiškai (o dažnai jie nemoka).
Bėdos, iššūkiai ir patirtis
Kas yra blogiausia, kas gali nutikti kelyje?
Sunkvežimio gedimas ar avarija. Tai kasdieninis rizikos. Jei tai nutinka Vokietijoje, gelbėjimo paslaugos kainuoja šimtus eurų. Be to, jei krovinys užšąla žiemą (jei tai jautrios prekės), nuostoliai dideli. Turiu omeny vieną atvejai, kai užsidegė padangos prie Kelno, ir viskas stovėjo 6 valandas. Tikėkimės, jums to nereikės patirti.
Ar dažnai dingsta daiktai?
Sąžiningai? Labai retai, jei dirbate su patikimomis įmonėmis. Bet istorijos būna. Kartais tai ne vagystė, o paprasčiausias nesusipratimas – dėžė nukrito už kito krovinio arba buvo palikta ankstesniame sustojime. Todėl tiek svarbus sąrašas. Be jo, tiesiog niekas nežinos, kad „dėžė Nr. 15“ su jūsų virtuvės reikmenimis dingo.
Kaip elgtis su vairuotojais, jei jie nemandagūs?
Tai, deja, pasitaiko. Vairuotojai yra žmonės, jie gali būti pavargę, išsekę. Jei elgiasi negerai – skambinkite dispečeriui, o ne kibkite į konfliktą vietoje. Mūsų užduotis – išspręsti problemą. Kartais tiesiog reikia duoti vairuotojui kavos ir sumuštinio, nuotaika pasikeičia (žmogiškas faktorius). Nėra jokios vadybos, kuri neveiktų su maistu.
Ar verta vežti senus daiktus į Vokietiją?
Svarstykite. Krovinių pervežimas kainuoja, o Vokietijoje daiktai gali būti pigesni arba nemokami (prieš tai išmesti). Senas sofa, kurią reikia remontuoti, gali atnešti daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Vokietai mėgsta tvarką, todėl seni, sugadinti baldai gali trukdyti susigyventi. Geriau palikti ir nusipirkti naujus vietoj.
Kokios yra didžiausios klaidos, kurias daro klientai?
Pagrindinė klaida – neįvertinti laiko. Manote, kad viską įsivežite per dieną, o išeina trys. Dar viena – nepasiruošti dėžių. Viskas renkate į akis, kai vairuotojas jau stovi prie durų. Ir, žinoma, nepasakyti apie sunkius daiktus (pianinas, seifas), kai užsakote paslaugą. Tada vairuotojas atvyksta su mašina be lifto ir... prasideda drama.
Ar tikrai verta keltis į Vokietiją?
Tai jau ne mano klausimas, ačiu. Ekonomiškai - dažnai taip. Bet kraustymasis yra stresas. Jei viską gerai suplanuojate ir pasitikite profesionalais, „kaip vyksta kraustymasis ir daiktų pervežimas į Vokietiją“ nebus košmaras, o tiesiog dar viena kelionė. Sėkmės kelyje ir naujuose namuose.
Išvada
Viskas susumavus, sėkmingas persikėlimas priklauso ne tik nuo to, kaip gerai vairuotojas valdo vairą, bet ir nuo jūsų pasiruošimo. Nors Vokietija gali atrodyti idealiai organizuota šalis, logistikoje ir ten pasitaiko nesusipratimų bei vėlavimų. Svarbiausia – būti nuoširdžiu, tiksliai nurodyti, ką turite, ir pasitikėti patirtimi, o ne pažadu „už pusę kainos“. Tada ir jūsų nervai, ir jūsų daiktai atvyks sveiki ir sveiki.