Kaip vyks daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą? Neoficialus gidas

Sveiki, Gintaras čia. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suskaičiuotų projektų iki tokių, kurie verčia plaukti akis. Kasdien gaunu klausimų apie tai, kaip vyks daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą, ir visada stengiuosi papasakoti tiesą, o ne tą, ką norite išgirdinėti iš reklamos brošiūrų. Procesas atrodo paprastas: užsakovate, atvažiuoja mašina, pakrauna, veža. Tačiau realybėje yra daugiau smulkmenų, kurios gali sukelti nemažai galvos skausmo, ypač jei susiduriate su nepatikimais pervežėjais ar biurokratiniais trikdžiais. Štai realus vaizdas iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir tuščių pažadų.

Bendri klausimai apie procesą

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Paprastai, jei kalbame apie standartinį krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, tai tai trunka nuo vienos iki trijų dienų. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje reikia pasiimti krovinią – ar tai Miunchenas, ar kažkas netoli sienos, pavyzdžiui, Berlynas. Be to, labai didelę įtaką turi orai ir eismo sąlygos, ypač Lenkijoje, kurioje dažnai vyksta remonto darbai. Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus, kurių negali laužyti, net jei jums labai skubate. Kartais atsitinka taip, kad krovinys pasiruošia tik kitą dieną po užsakymo, tad laikas prailgėja automatiškai.

Ar saugu perduoti daiktus nežinomam vairuotojui?

Žinoma, visada yra tam tikra rizika, bet jeigu pasirinksite patikimą pervežimo įmonę, turinčią licencijas ir draudimą, viskas turėtų būti gerai. Aš asmeniškai visada patariu sudaryti krovinių sąrašą, t. y. inventoriaus aktą, prieš kraunant daiktus. Taip bus aišku, kas ir kokia būklė buvo įdėta į mašiną. Buvau atvejų, kai klientai skųstis dėl sužalintų baldų, bet paaiškėjo, kad jie patys juos bandė neįsivaizduojamai susukti. Taigi, saugumas prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo jūsų atidumo. Vairuotojai dažniausiai yra normalūs žmonės, kurie tiesiog nori atlikti savo darbą ir grįžti namo, jie nori problemų mažiau nei jūs.

Kas daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefonus?

Tai, tiesą sakant, labai dažna problema, ypač jei pasinaudojote brokeriais, kurie tiesiog perleidžia užsakymą kitoms firmoms. Vairuotojai dažnai vairuoja didžiauliais sunkvežimiais, kuriuose ne visada veikia mobilusis ryšys, arba jie tiesiog ilsisi ir negali kalbėti. Esu matęs situaciją, kai klientas panikavo, nes vairuotojas neatsiliepė 4 valandas, o tiesiog buvo įsijungęs „Maišą“ (t.y. poilsio režimą tachografe). Manau, geriausia laukti ir iš karto kreiptis į savo užsakymo vadovą, o ne nešiotis paniškai. Jei vairuotojas neatsiliepia ir po dienos – tada jau reikia skambinti į policiją, bet tokie atvejai labai reti.

Ar reikia būti pačiems kraunant daiktus?

Nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Jei galite būti vietoje, tai padeda išvengti ginčų dėl pažeidimų ar dingo daiktų. Vairuotojas pats nėra atsakingas už jūsų turto pakavimą, jei jis jį tiesiog įmeta į kėbulą be jūsų priežiūros. Kartais klientai mano, kad pervežėjas turi viską įpakuoti už juos, tačiau tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Jei pasirašote dokumentus, kad krovinys priimtas be pastabų, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad indas sudužo ne dėl jūsų blogo pakavimo. Geriau praleisti tą valandą sandėlyje nei vėliau gailėtis.

Kaip suskaičiuoja, kiek mašinų reikia?

Čia viskas labai paprasta – mes žiūrime į tūrį (kubinius metrus) arba svorį. Jeigu turite tik kelias dėžes, tai einate dalinio krovinio (LTL) keliu, t. y. dalinamės mašina su kitais klientais. O jei perkeliate butą ar didelę partiją prekių, reikės pilnos mašinos (FTL). Dar kartais žmonės sužino, kad jų daiktai netelpa į liftą, ir tada reikia specialios technikos su kranu – tai viskas keičia kainą ir laiką. Buvau atvejų, kai klientas sako „keli kėdės ir stalas“, o atvažiuoju ir ten visa virtuvė su šaldytuvu. Todėl tikslus aprašymas yra pusė sėkmės.

Kainodara ir mokėjimai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas?

Nekantrausiu pasakyti tiesiai – nėra fiksuotos kainos. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą kainuoja nuo 200 eurų už mažus siuntinius iki tūkstančių, jei kalbame apie pilną sunkvežimį. Kainą lemia degalų kaina (ir ji šiuo metu... štai kyla, tai vėl kyla), rinkos paklausa ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, prieš šventes ar vasarą, kai visi perkelia butus, kainos šuoliais didėja. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia įvežti miesto centro apribojimus (Umweltzone), kur reikalinga speciali žalia kortelė. Geriausia prašyti konkretaus pasiūlymo, o ne klausyti „kiek kainuoja metras“.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Jei gavote tris skirtingus pasiūlymus, pavyzdžiui, 300, 500 ir 800 eurų, tai nereiškia, kad brangiausias yra blogiausias. Pigiausias gali būti tas, kuris tiesiog paims jūsų daiktus ir važiuos, kol užpildys mašiną kitur, tai užtruks savaitę. Brangiausias gali būti garantuotas pristatymas su konkrečiu vairuotoju, kuris važiuoja tiesiai į jūsų adresą. Taip pat įmonės skiriasi savo draudimo suma ir atsakomybe. Yra firmų, kurios dirba „pilna juoda“ (be mokesčių), todėl jų kainos atrodo fantastiškos, bet jei įvyks avarija – gausite nulį.

Ar reikia mokėti iš karto?

Standartinė praktika yra tokia, kad jei esate fizinis asmuo ir perkeliate savo daiktus, dažniausiai reikalauja išankstinio apmokėjimo, bent 50 proc. Jei esate įmonė ir turite sutartį, tai galima ir su sąskaita-faktūra, apmokėjimu po pristatymo (pavyzdžiui, 14 dienų terminu). Bet būkite atsargūs su tais, kas viską kas nori gauti grynaisiais pinigais į rankas vairuotojui – tai kažką neaišku. Aš visada patariu mokėti į sąskaitą, kad liktų įrodymų. Jei kas negerai, bankas visada gali padėti susigrąžinti pinigus, o iš vairuotojo kišenės jau nebeatsiimsite.

Kokios yra papildomos paslaugos ir jų kainos?

Papildomai gali tekti mokėti už įkrovimą/iškrovimą, jei nėra jūsų padėjėjų, už „moverio“ (žmogaus su rankomis) paslaugas, už pakavimo medžiagas (dėžės, plastukas). Taip pat, jei reikia pakelti daiktus pro langą arba naudoti liftą, kuris netelpa į liftą – tai viskas kainuoja. Kartais už „užklijuotą“ (užrakintą) kėbulą taip pat imamas mokestis, nes vairuotojas praranda laiką laukdamas raktų. Būna ir keisčiausių reikalavimų, pavyzdžiui, vienas klientas norėjo, kad vairuotojas būtų su kostiumu... žinoma, už tai reikėjo mokėti atskirai.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima pabandyti, jei, tarkime, perkeliate daug daiktų arba esate nuolatinis klientas. Bet neprašykite nuolaidos vienam dėžutei pervežti – tai tiesiog keista. Logistikoje maržos nėra tokios didelės, kaip atrodo, degalai ir algos suėda beveik viską. Tačiau jei pasiūlysite lankstumą, tarkime, galite palaukti su pristatymu dieną-dvi, tai gali sumažinti kainą, nes tada vairuotojas gali paimti kitą krovinią kelyje. Tokie dalykai dažnai išsprendžiami paprastu pokalbiu.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio sąrašas (packing list). Jis turi būti kuo išsamensis, su nurodytais svoriais ir apytikslia verte. Be to, reikės asmens dokumento, jei siunčiate asmeninius daiktus. Įmonėms reikės prekių sandėravimo dokumentų (PVM sąskaitų), kad nebuvo klausimų muitinėje. Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, muitinė kontroliuoja kelią. Turiu omenyje, kad jei prekės atrodo pernelyg brangios ar jų labai daug, gali sustoti patikrai. (Tikrai, ne visada tai yra paprasta, netgi ES viduje).

Kas yra tas CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, kuri yra pagrindinis dokumentas. Beje, ji taip pat yra ir draudimo polisas, bet tik pagrindinis. Daugelis žmonių mano, kad CMR apsaugo viską, tačiau jo draudimo suma dažnai būna tik apie 8,33 SDR (specialiųjų teisių gavimo) vienam kilogramui. Tai reiškia, jei jums dingsta tūkstančio eurų vertės krovinys, o CMR suma maža, kompensacija bus menka. Todėl visada patikrinkite, ar įmonė turi papildomą „Turtinės atsakomybės“ draudimą, kuris padengtų pilną krovinio vertę. Tai labai svarbu, ypač vežant brangią elektroniką ar antikvariatą.

Ar reikia eiti į muitinę?

Paprastai ne, jei tai standartinis prekių ar asmeninių daiktų siuntimas tarp ES šalių. Muitinės formalumus dažniausiai atlieka vairuotojas arba logistikos agentas. Tačiau jei pervežate naujas prekes, kurios nebuvo sumokėtas PVM (pavyzdžiui, perkėlinėjate verslą), tai gali tekti deklaruoti. Esu matęs, kaip žmonės bandė įvežti naujus automobilius su senų detalių popieriais ir juos sulaikydavo. Geriau viską pasakyti iš karto, kad vėliau nesuimtų baudų, kurios yra gerokai didesnės už mokesčius.

Kas daryti, jei prarandate dokumentus?

Nesijaudinkite, viskas galima atstatyti. Jei dingsta CMR, tai reikia skambinti tiems, kur jį išrašė (pervežėjui). Jei dingsta jūsų sąrašėlis, tai jums teks rašyti paaiškinimą ir pasirašyti atsakomybės pareiškimą, kad duomenys teisingi. Kartais tai gali prailginti iškrovimą, nes vairuotojas gali būti įtarus. Buvau atvejų, kai klientai negalėjo rasti sutarties ir telefonu diktavo visus duomenis, kas buvo labai nepatogu ir užtruko valandą. Visada darykite kopijas arba dėkite viską į el. paštą.

Ar turiu būti įmonė, kad galėčiau užsakyti transportą?

Absoliučiai ne. Didžioji dalis mūsų klientų yra paprasti žmonės, kurie perkelia butą iš Vokietijos arba nupirko ką nors „eBay“ ar „Amazon“. Viską galima užsakyti kaip fizinis asmuo. Vienintelis dalykas, kad mokėjimai gali būti šiek tiek kitokie, nes įmonėms dažniau leidžiama atidėti mokėjimą. Bet jeigu esate pasiruošę sumokėti iš karto, jums nereikia jokios įmonės. Mes dirbam su visais vienodai.

Problemos ir nesklandumai

Kas vyksta, jei mašina sugenda?

Tai, deja, ne tokia reta liga. Sunkvežimiai taip pat sensta ir genda. Jei įvykda gedimas, vairuotojas privalo skambinti techninei pagalbai. Jūsų krovinys gali šiek tiek pavėluoti. Geri brokeriai arba pervežėjai tuomet pasiūlo kitą mašiną, jei gedimas nėra greitai taisomas, tačiau tai kainuoja. Aš turiu omenyje, kad kartais reikia perkrauti krovinį iš vienos mašinos į kitą, o tai yra rizikingas dalykas – gali sužaloti daiktai. Todėl reikia rinktis firmas, kurios turi techninę pagalbą ir nevažinėja seniais „katafalkais“.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sakyčiau, tai ne kasdien įvykstantis dalykas, bet įvyksta. Dažniausiai dingsta smulkmenos – įkrovos metu „užkrenta“ į kišenę arba pasislepia po kitomis dėžėmis. Didelių baldų dingsta labai retai, nes juos sunku pavogti nepastebėjus. Jei jums trūksta ko nors nors, pirmiausia patikrinkite, ar tikrai neįdėjote patys, o tada rašykite pretenziją. Beje, įrašai iš vaizdo kameros (jei tokia yra mašinoje) gali labai padėti, nors ne visos firmos jas įrengia.

Kodėl vairuotojas gali atsisakyti vežti?

Yra keletas priežasčių. Vienas – blogai supakuotas krovinys. Jei vairuotojas mato, kad dėžės griūva, jis nevažiuos, nes nenori prisiimti atsakomybės. Kitas priežastis – netinkamas adresas, tarkime, siauras kiemas, kur sunkvežimiui neįvažiuos. Aš turiu omenyje, kad jei nesate tikras dėl kiemo dydžio, geriau iš anksto nufotografuoti ir nusiųsti vairuotojui. Taip pat gali būti, kad krovinys yra pavojingas (pavyzdžiui, chemikalės be dokumentų), o vairuotojas neturi leidimų tokių vežti.

Kas, jei atvyksta sužalintas daiktas?

Čia svarbu nedelsiant prieš iškrovimą patikrinti būklę. Jei matote, kad, tarkime, sofos kampas sutraiškytas, tai reikia užfiksuoti CMR dokumente (parašyti pastabą „pažeistas“). Jei pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau namie pastebėsite įtrūkimą – nieko nebegalėsite padaryti. Tada rašote pretenziją draudimo kompanijai. Procesas gali trukti mėnesį, dėl to būkite kantrūs. Kartais įmonės mėgina „numesti“ kaltę ant pakavimo, todėl nuotraukos iš prieškraustymo yra auksinis standartas.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų?

Žinoma, ypač žiemą arba per atostogų sezoną. Vokietijoje dažnai vyksta autostradų remontai, ir susidaro kilometrinės spūstys. Taip pat Lenkijoje kelių būklė kartais palieka norėti geriau... (t.y. yra labai prasta). Vairuotojai taip pat yra žmonės, gali susirgti arba tiesiog užstringa pasienio kontrolėje, nors tai retai. Jei jums labai skubama, geriau pasirinkti ekspresinį pervežimą, kuris brangesnis, bet turi garantiją. Nekantrausiu pasakyti, kad „rytoj“ logistikoje – tai labai sąlyginė sąvoka.

Specifiniai klausimai

Ar galima pervežti automobilį?

Taip, tai labai populiari paslauga. Automobilis gali būti vežamas ant priekabos (nuo 1 iki 4 automobilių) arba įvežamas į sunkvežimį (tokia vadinama „autovežio“ paslauga). Jei automobilis nevažiuoja, gali reikėti keltuvo. Čia labai svarbu nurodyti automobilio matmenis, nes jei jis yra žemės (tuningas), gali neįlipti į standartinę priekabą. Taip pat reikia perduoti raktus ir dokumentus. Aš asmeniškai visada patariu nufotografuoti automobilį iš visų pusių prieš įkrovimą, kad vėliau ne kiltų klausimų dėl įbrėžimų, kurių buvo anksčiau.

Kaip vežami pavojingi krovinių (ADR)?

Tai jau sudėtingesnė istorija. Jei turite dažų, chemikalų ar dujų balionų, tai turi būti ADR sertifikatą turintis vairuotojas ir mašina. Be to, turi būti pateikti specialūs dokumentai – pavojaus deklaracijos. Negalima tiesiog taip paslėpti kelios dėžės su dažais tarp drabužių, tai yra baudžiama ir labai pavojinga. Jei sprogsta arba užsidega toks krovinys kelyje, žalos padaryta daug. Tokiems dalykams reikia kreiptis į specifines firmas, o ne į pirmąjį randamą skelbimą.

Ar pervežate šaldymo krovinius?

Taip, tai vadinamas „Temperature Controlled“ transportas. Reikia mašinų su šaldymo agregatu, kur gali palaikyti neigiamą arba teigiamą temperatūrą. Čia labai svarbi ne tik mašina, bet ir vairuotojo budrumas – jis turi reguliariai tikrinti temperatūrą ir užpildyti degalus agregatui (jei jis degina). Buvau atvejų, kai vairuotojas užmiršta įjungti agregatą, ir maistas sugenda. Tada draudimas padengia nuostolius, bet reputacija krenta. Jei vežate vaistus ar maistą, reikia labai atidžiai pasirinkti partnerį.

Kas yra dalinis krovinys (LTL)?

Dalinis krovinys yra tada, kai jūsų siunta užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kiti klientai. Tai yra pigiau, bet ilgiau, nes mašina sustoja pas kiekvieną. Taip pat yra didesnė rizika, kad jūsų dėžė gali būti padėta apačioje ir užspausta kitų sunkių dėžių. Todėl labai svarbu kruopščiai užpakuoti ir pažymėti (tarkime, „Kruopščiai“ arba „Nespūsti“). Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą dažnai vyksta būtent šiuo būdu, nes ne visiems reikia pilnos mašinos.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma modernių firmų siūlo GPS stebėjimą. Jums gaunamas nuoroda, kurioje matote, kur yra mašina. Tačiau ne visada tai veikia tiksliai, kartais signalas pradingsta sandėliuose arba tuneliuose. Aš stengiuosi sakyti klientams tiesą – GPS yra gidas, o ne šventasis gralis. Geriau tiesiog susisiekti su vairuotoju arba dispečeriumi ir paklausti, kur jis yra. Taip pat nepamirškite, kad vairuotojui draudžiama naudotis telefonu vairuojant, todėl atsakymas gali atėti ne iš karto.

Išvados

Viskas susideda iš to, kiek tiksliai nurodote informaciją ir kiek pasitikite savo partneriu. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti rami procesas, jei viskas suplanuota iš anksto ir pasirinkote patikimą įmonę, o ne pigiausią pasiūlymą iš nežinomo kurio skelbimo. Nekantrausiu priminti, kad svarbiausia yra ne kaina, o jūsų ramybė ir saugumas. Sėkmės kelyje ir laukiu jūsų skambučio, jei reikės pagalbos ar konsultacijos, išvysime.