Kaip veikia dalinio krovinio transportas į Vokietiją? Praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Vokietijoje dar nebuvo tiek griežtai tikrinami „Euro-6“ standartai, o sienose buvo mažiau spūsčių. Kasdien susiduriu su klausimais, kaip tiksliai vyksta tas procesas, kai reikia nugabenti keletą palečių ar mažesnį kiekį prekių į Vokietiją. Daugelis galvoja, kad tai tik paprastas užsakymas – pašauki, paveži, viskas. Realybėje, kaip veikia dalinio krovinio transportas į Vokietiją, yra daug sudėtingesnė istorija, susijusi su logistiniais žaidimais, vairuotojų nuotaikomis ir tuo, kad viskas niekada nevyksta pagal planą. Štai paprastas, beveik „virtuvės“ lygmens paaiškinimas, kas iš tikrųjų vyksta už tų scenų.

Bendri klausimai apie procesą

Kas tas tas dalinis krovinys iš tikrųjų?

Dalinis krovinys, arba LTL (Less than Truckload), yra tada, kai jūsų prekės neužpildo viso sunkvežimio. Mes juos surinkime iš kelių klientų į vieną vagoną. Viskas vyksta taip pat, kaip maršrutinis taksi – tik čia vietoje keleivių yra padėklai su cementu, baldais arba detaliomis. Vairuotojas važinėja po Lietuvą, renka viską, kas sutalpinta į grafiką, ir traukia į Vokietiją. Kartais tai būna vienas didelis siuntos gabalas, kartais – dvidešimt mažų dėžučių, svarbiausia, kad svoris ir tūris neitų per nustatytas ribas.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Nesiklauskite tų, kas žada, kad atveš per 24 valandas. Esu girdėjęs tokius pažadus, bet tai yra arba melas, arba didelis sėkmės atvejis. Paprastai į Vokietiją reikia skaičiuoti nuo dviejų iki penkių darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kiek kitų klientų reikia aptarnauti kelyje ir kaip susidaro maršrutas. Vakar vienas vairuotojas skundėsi, kad ties Kaunu stovėjo valandą dėl kelių darbų, tai tiek laiko ir dingsta. Taigi, kantrumas čia labai svarbus.

Ar mano krovinys bus perkraunamas?

Tai vienas bjauriausių dalykų mūsų versle. Žinoma, mes stengiamės to išvengti, bet kartais įvyksta vadinamoji perkrovimo operacija (perkrovimas iš vieno sunkvežimio į kitą). Vokietijoje yra didelių hubų, pavyzdžiui, netoli Miuncheno arba Hamburgo, kur kroviniai yra suskirstomi. Jei jūs siųsite kąką labai trapaus, apie tai privalote pasakyti iš karto, nes antraip tai gali nuskriesti nuo keltuvo arba būti padėta po ką nors sunkesnio. (O kažką padėjo po sunkaus... nu ne, geriau net nekalbėsiu ką pamačiau vienoje sandėlyje).

Kaip susiformuoja kaina?

Kainos nėra imamos iš lubų. Jos priklauso nuo tūrio, svorio, taip pat ir paėmimo bei išvežimo vietų. Jei reikia važiuoti gilyn į žemę, pavyzdžiui, į vieną kaimą prie Alytaus, kaina bus didesnė, nes vairuotojas sugaišta laiką. Taip pat įeina kuro kainos, mokesčiai Vokietijoje už kelius (Maut) ir, žinoma, mūsų marža, be kurios mes neveiktume. Kartais klientai stebisi, kodėl brangu, bet 20 eurų už degalus dabar yra ne kasdien, o kiekvieną kilometrą.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, tikrai, jei viskas tvarkingai uždrausta ir apdrausta. Mes turime standartinę atsakomybę pagal konvenciją, bet jei vežiate juvelyrinius dirbinius ar brangią elektroniką, reikia specialaus draudimo. Esu matęs atvejų, kai klientai sako „o, tai čia tik telefonai“, o paskui, kai dėžė dingsta, pradeda verkti. Geriau dešimt kartų paklausti apie draudimo sąlygas, nei vėliau gailėtis. Patikėkite, vagysčių yra, nors Vokietijoje daugiau saugumo kamerų nei pas mus.

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas yra sandėrio kvitas ir vadybinis dokumentas (CMR). Be CMR joks normalus vairuotojas nevežs jokių prekių, nes jis jam yra kaip asmens dokumentas. Be to, jei prekės yra pavojingos (pvz., chemija), reikia specialių leidimų. Kartais klientai mano, kad pakanka pasakyti „važiuok“, bet be popierių sienoje sustos ir viską iškraus. Būkite protingi ir paruoškite visus duomenis iš anksto, kad nereiktų vėliau bėgioti.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia – neskambinkite kas dešimt minučių. Vairuotojas gali vairuoti (o draudžiama), arba gali būti spūstyje. Vokietijoje, ypač ties Ruhr sritimi, eismas stovi kartais po valandas. Geriau susiderėti su savo vadybininku, kad jis pažiūrėtų GPS. Vakar vienas klientas šaukėsi, kad vairuotojai niekur nevažiuoja, o tiesiog buvo užstrigęs statybų zonoje ir negalėjo išvažiuoti valandą. Kantrybė yra auksinė.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Daugelis sako, kad gali, bet realybėje sekimas yra apribotas. Mes matome, kur yra sunkvežimis apytiksliai, GPS nebūna 100 proc. tikslus. Kartais rodo, kad jis stovi vienoje vietoje, o jis gali būti gretimame garaže išsikraunant. Jei jums labai svarbu žinoti kiekvieną žingsnį, pasakykite iš karto, bandysime rasti vairuotoją, kuris sutiks atnaujinti vietą kas valandą, bet tokių mažai.

Kaip veikia dalinio krovinio transportas į Vokietiją, jei aš turiu tik 2 padėklus?

Tai idealus variantas mums. Jūsų du padėklai telpa į tą laisvą vietą, kuri lieka po dideliųjų klientų. Kaip veikia dalinio krovinio transportas į Vokietiją mažiems siuntėjams? Paprastai – mes surinkime jūsų siuntą, parvežame į mūsų terminalą, suskirstome ir išsiunčiame toliau. Tai pigiau nei jums nuomoti visą sunkvežimį, kuris važiuotų tuščias pusę kelio.

Ar galima siųsti neįpakuotas prekes?

Negalima, absoliučiai negalima. Aš ne kartą mačiau, kaip atvažiuoja klientas su krūva neapsuktos medienos arba maišais su smėliu ir klausia „kur padėti?“. Vairuotojas tuoj pat apsisuks ir važiuos atgal. Prekės turi būti uždėtos ant palečių, o jei tai smulkios prekės – supakuotos į dėžes ir uždengtos plėvele. Kitaip jų neišvešite nei iš Lietuvos, nei įvešite į Vokietiją.

Kas yra terminalas ir kodėl reikalingas?

Terminalas yra tokia didelė sandėliavimo aikštelė, kur mes susirenkame krovinius. Važiuojant į Vokietiją, dažnai ten vyksta paskirstymas. Vienas sunkvežimis atveža į Frankfurtą, ten krovinys nukreipiamas į kitą mažesnę mašiną, kuri važiuoja į konkrečų miestą. Be terminalų visa ši sistema užstrigtų, nes būtų neįmanoma suderinti tiek daug mažų siuntų vienam vairuotojui.

Kainos ir mokėjimai

Kodėl kaina kyla prieš šventes?

Ogi simple. Prieš Kalėdas arba Velykas visi nori siųsti, o vairuotojų mažėja, nes jie taip pat nori ilsėtis. Paklausas didėja, pasiūla mažėja – tai klasikinė ekonomika. Be to, Vokietijoje šventinėmis dienomis sunkvežimiams draudžiama važiuoti, tai tai sukelia didelius prislopimus (tai yra spūstis) prieššventinę dieną. Jei galite, siųskite anksčiau, užtikinsite ne tik mažesnę kainą, bet ir ramų miegą.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais?

Senoje mokykloje buvo taip, bet dabar? Sunkvežimių vairuotojams nebegalima tiesiog duoti kupiūrų, tai labai abejotina dėl saugumo. Viskas vyksta per sąskaitas, mokėjimai pavedimu arba kortele. Jei kas nors sako, kad reikia mokėti vairuotojui grynaisiais „į rankas“ už pristatymą Vokietijoje – tai didelė raudona vėliava. Tokiu būdu dažnai apgaudinėjami naiviai klientai.

Kaip suformuluojama sąskaita?

Sąskaitoje matysite pagrindinę vežimo kainą, taip pat papildomų paslaugų mokestį, jei tokių buvo (pvz., manipuliavimo kroviniu). Taip pat ten bus PVM. Jei matote eilutę „fuel surcharge“, nebijokite, tai papildomas mokestis degalams, kuris svyruoja priklausomai nuo rinkos. Būna, kad kyla penkiais procentais per savaitę, mes negalime to nenuvertinti.

Ar gaunu nuolaidą, jei siunčiu dažnai?

Žinoma, mes ne šiukšlių maišytuvai. Jei dirbate su mumis nuolat, susitarsime dėl fiksuotos kainos arba procentinės nuolaidos. Ilgalaikiai klientai yra auksas mums, nes žinome, kad kiekvieną antradienį reikės važiuoti prie tų pačių vartų Berlyne. Tai palengvina mūsų planavimą, o jums sutaupo pinigų.

Kas vyksta, jei atsisakau siuntos?

Jei atsisakote prieš mums išvykstant iš terminalo – paprastai baudžiame nedidelį mokestį už darbo atšaukimą, nes vairuotojas jau gali būti kelyje. Jei atsisakote tada, kai prekės jau Vokietijoje – tada teks sumokėti visą kainą, nes mes jau atlikome darbą. Vokietijos sandėliai neleidžia tiesiog atsinešti prekių atgal nemokamai.

Ar kaina įeina iškrovimas Vokietijoje?

Paprastai ne, nebent tai yra „pristatymas į duris“ su vairuotojo pagalba. Dažniausiai Vokietijoje reikia turėti savo krautuvą (forklift) arba samdyti vietinius krovikus. Vairuotojai ten neleidžiami kelti sunkių daiktų rankomis dėl draudimo ir saugos taisyklių. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas atsisako iškrauti 1 tonos siuntą rankomis – naturally, jis ne kultūristas.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo miesto?

Nes Vokietija didelė. Vežti į Miunzeną (prie sienos) yra viena, o į Miuncheną (pietuose) – visai kita. Kuro sąnaudos, vairuotojo darbo laikas, visi šie dalykai skačiuojami. Taip pat, jei reikia važiuoti į miesto centrą, kur yra ekologinės zonos, gali tekti mokėti užleidimą arba naudoti specifines mašinas, kas irgi brangiau.

Ar yra slaptų mokesčių?

Mūsų įmonėje tikrai nėra. Mes stengiamės būti skaidrūs. Bet gali būti, kad jūs nežinote apie tam tikrus vietinius mokesčius, pavyzdžiui, už išvažiavimą iš uosto arba už laikiną sandėliavimą, jei neatvykstate pasiimti laiku. Tokia yra praktika, ne mūsų sugalvota taisyklė. Visada geriau klausti „kas dar gali kainuoti?“ iš anksto.

Vokietijos specifika ir problemos

Ar vairuotojai moka už važiavimą keliais?

Taip, Vokietijoje yra mokesčiai už naudojimąsi automagistralėmis (Maut). Jis apskaičiuojamas pagal svorį ir nuvažiuotą atstumą. Į šią kainą įeina ne tik asfaltas, bet ir gamtos apsauga. Todėl kaina mums yra aukštesnė nei, tarkime, vežant į Lenkiją, kur kelių mokesčių sistema skiriasi. Tai ne mūsų kaltė, tai Vokietijos valstybės politika.

Kaip su ekologinėmis zonomis (Umweltzone)?

Daugelis Vokietijos miestų tai tų žaliųjų zonų. Į juos gali važiuoti tik mašinos su atitinkamu ekologiniu standartu (dažniausiai Euro-6 arba su žaliuoju lipduku). Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas į tokio zonos centrą, mes privalome naudoti tinkamą sunkvežimį. Jei pasirinksime blogesnę mašiną, gausime baudą, kurią teks mokėti klientui, nes jis nenurodė reikalavimų.

Kas daryti, jei gavėjo nėra vietoje?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlis uždarytas per pietų pertrauką, arba vadovas išvyko į konferenciją. Vokietiečiai yra labai disciplinuoti, jei jie sako „mes dirbam iki 16:00“, tada 16:05 jau niekas nebeatidarys durų. Tuomet vairuotojas privalo važiuoti į artimiausią stovėjimą ir laukti. O laukimas Vokietijoje... tas brangus dalykas.

Ar dažnai dingsta kroviniai Vokietijoje?

Rečiau nei kitur, bet įvyksta. Vokietija turi gerai veikiančią policiją ir daug kamerų, bet vagystės ant aikštelių vis dar pasitaiko. Ypač pavojinga palikti pilną sunkvežimį neapsaugotoje vietoje per naktį prieš šventes. Mes visada raginame klientus drausti prekes, nes net ir geriausia logistika neišsaugos nuo suoliukų, kurie stebi, kada vairuotojas nuvažiuoja pietauti.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl dokumentų?

Jie tiesiog mėgsta tvarką (Ordnung). Jei CMR dokumente yra klaida, pvz., neteisingai parašytas numeris arba trūkstamas parašas, jie gali atsisakyti priimti krovinį. Jiems tai nėra „pagražinimas“, jiems tai įstatymas. Aš pats mačiau, kaip viena siunta stovėjo pasienyje tris dienas dėl to, kad buvo neteisingai nurodyta prekių kategorija. Būkite dėmesingi.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Dėl navigacijos ne, bet dėl prieinamumo – dažnai taip. Seni miestai, siauros gatvelės, kur 40 tonų sunkvežimis negali prasuktis. Prieš išvykdami mes visada tikriname, ar ten gali važiuoti didelė mašina. Kartais teks iškrauti į mažesnį transportą (tai vadinamas „last mile“ pristatymas), kas irgi kainuoja.

Kaip elgtis su kalba?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet su vietiniais sandėlininkais geriau kalbėti vokiškai. Mūsų dispečeriai tai sugeba. Jei jūs esate gavėjas ir neklausiate vokiškai, gali kilti nesusipratimų dėl to, kur pastatyti vagoną. Vokiškas komandos „zurück“ (atgal) ar „links“ (kairėn) gali išgelbėti daug nervų.

Ar yra problemų su Brexit?

Jei krovinys keliauja per Vokietiją į Angliją arba atgal, tai dabar vienas didžiausių košmarų. Muitinės kontrolė, dokumentai, delay’ai. Vokietijoje tai taip pat sukuria spūstis uostuose. Jei jūsų prekės keliauja toliau nei Vokietija, pasiruoškite, kad procesas užtruks ilgiau. (O mano draugui tai vieną kartą teko laukti 4 dienas Hamburge, tai jis beveik susirgo).

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Kaip ir visur, sunkvežimiai sensta, arba tiesiog sugenda. Tai yra rizika. Jei mūsų mašina sugesta Vokietijos autostradoje, mes privalome suorganizuoti pervežimą kita mašina. Tai užtrunka, bet mes tai darome. Svarbiausia, kad klientas žinotų, kas vyksta, o ne lauktų be jokios žinios.

Dokumentai ir formalumai

Kas yra CMR ir kodėl jis toks svarbus?

CMR yra tarptautinis vežimo dokumentas. Jis įrodymas, kad mes priėmėme prekes ir privalome jas pristatyti. Be jo joks teismas jums nieko neperduos. Jei dingo krovinys, draudikas prašo originalo. Taigi, pasirašykite jį atsargiai ir išsaugokite kopiją. Negaliu pasakyti, kiek kartų klientai pykdavosi, kad „kažkur dingo“, o pačiam CMR buvo palikta kabinete.

Ar reikia eksporto deklaracijos?

Jeigu vykstate ne ES šalims (pvz., į Šveicariją, kuri ne ES), taip, būtinai. Jei tik į Vokietiją, tai vidinės prekybos situacija, deklaracijos nereikia. Bet jei prekės yra su alkoholiu ar tabaku – čia jau kita istorija, reikia akcizo dokumentų. Sunkiausia paaiškinti klientams, kad alus ir paprastos plytelės – skirtingi dokumentai.

Kas daryti, jei prekės sugedą kelyje?

Reikia sužinoti, kodėl sugedo. Jei vairuotojas staigiai stabdėsi ir viskas nukrito – tai mūsų kaltė (jei nebuvo įstrigęs). Jei buvo blogai supakuota – tai siuntėjo kaltė. Vokietijoje yra draudimo komisijos, kurios tai tiria. Geriausia turėti nuotraukas iš pakavimo momento, tada aišku, kas yra kas. Esu matęs, kaip vakuuminė plėvė plyšo, nes ant buvo pastatyta kas nors aštro.

Ar reikia specialių leidimų maistui?

Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, turi labai griežtus reikalavimus. Veterinariniai sertifikatai, šaldymo temperatūros protokolai. Vokietijos veterinarinė tarnyba gali sustabdyti ir patikrinti bet kurį vagoną su mėsa ar sūriu. Jei dokumentų nėra – sulaikys ir sunaikins. Negerai, bet taip yra.

Kaip užpildyti prekių sąrašą?

Tiksliai. Nerašykite „įvairūs daiktai“. Parašykite „plieninės konstrukcijos, 500 kg, 2 vnt.“ Kuo tiksliau, tuo mažiau klausimų sienoje arba iškraunant. Vokietiai mėgsta, kai viskas aišku, neklasifikuota siunta juos nervina. Kartais netgi reikia HS kodus, tai tokių skaičiukų, kurie nurodo prekę pasaulyje.

Kas vyksta su dokumentais, jei vairuotojas serga?

Tai blogiausias atvejis. Dokumentai turi būti perduoti kitiems asmenims. Jei vairuotojas negali vairuoti, mes siunčiame rezervą. Bet dokumentai dažnai būna kabinoje. Reikia organizuoti, kad kas nors paimtų tuos popierius. Kartais tai sukelia didelius vėlavimus, todėl dabar stengiamės naudoti elektroninius CMR (e-CMR), kurie pasiekiami sistemoje.

Ar turiu būti juridinis asmuo?

Dauguma klientų yra įmonės, bet galime vežti ir fiziniams asmenims, pvz., perkant baldus iš Vokietijos į Lietuvą arba atvirkščiai. Tuo atveju sutartis pasirašoma kitaip, bet procesas panašus. Tiesiog reikia turėti asmens kodą ir duomenis sąskaitai išrašyti.

Kas yra laikinoji saugojimo kvitas?

Jei krovinys atkeliauja į terminalą ir laukia tolesnio pervežimo, jis gauna tokį kvitą. Jis rodo, kada atvyko ir kiek svorio. Jei vėliau pasirodo, kad trūksta dėžės, kvitas padės išsiaiškinti, kur tas dėžė dingo – dar Lietuvoje ar jau Vokietijoje. Be šio popieriaus chaosas užtikrintas.

Išvados

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip veikia dalinio krovinio transportas į Vokietiją iš vidaus. Tai nėra joks mokslas, bet gana sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia daug patirties ir kantrybės. Nėra idealųjų siuntų, visada kažkas pasikeičia – arba orai, arba keliai, arba pačių vairuotojai. Svarbiausia yra pasitikėjimas ir gera komunikacija. Jei žinote, ką norite siųsti ir koks tikslas, mes visada rasime būdą tai padaryti. Sėkmės jūsų verslui ir tikiuosi, kad jūsų prekės keliaus saugiai, be jokių nepykančių vokiškų sandėlininkų.