perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Na, klausiate, kaip veikia baldų ir daiktų pervežimo paslaugos į Vokietiją? Klausiate tikrai to, ką girdžiu kasdien jau dvidešimt metų. Esu matęs viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių, kai norėtųsi uždengti akis ir pasitraukti į pensiją. Nėra vieno apibrėžto "standarto", būna taip: vienai šeimai viskas užtrunka 12 valandų, kitai – tris dienas dėl keisto vairuotojo arba sustojimo pas tartą giminaitį Vokietijos kažkur. Štai jums nuoširdus, be jokio marketingo šlamšto, pasakojimas apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, kai nusprendžiate išsikraustyti.
Tai labai priklauso nuo to, kur būtent važiuojame ir ką turime. Jei tai tik kelios dėžės į Miuncheną, gali atvykti kitą dieną. Tačiau jei tai pilnas namas su sofais ir vitrinomis į šiaurę, pvz., Hamburge, tai užtrunka ilgiau. Viskas suskaičiuojama, atsižvelgiant į krovos ir iškrovos laiką bei vairuotojo poilsio režimus, be jų neįmanoma važiuoti legaliai (o mums svarbu važiuoti taip). Taigi, planuokite bent 1-3 dienas nuo paskambinimo mums iki išsikrovimo galinėje stotyje.
Kartais taip, kartais ne. Žiūrėkit, aš turiu būti tiesus: jei matai kainą "nuo 50 eurų", tai greičiausiai tai kaina už dėžę arba kelias valandas, o ne už viską. Galutinė kaina susiformuoja, kai sužinome tūrį (kubo metrais), kiek aukštai reikia kelti (ar yra liftas) ir kur yra paskirties taškas Vokietijoje. Dažnai klientai pamiršta, kad Vokietijoje už važiavimą po miestą reikia mokėti daugiau nei už autostradą, tad ir kaina kyla. Be to, kuras brangsta, ir mes negalime tai taip lengvai nusileisti.
Įprasta praktika yra ta, kad prašome nedidelio avanso, kad užfiksuotume jūsų datą ir neimtų kiti. Mes ne šimtamilijoninė korporacija, turime užsidirbti ir galvoti apie savo vaikus, tad avansas užtikrina, kad mes atvyksime. Paprastai tai 10-30 procentų sumos, viskas priklauso nuo pasitikėjumo. Jei avansas nedidelis, mes paprasčiau susitariau. Kartais nereikia, jei klientas atrodo labai patikimas (čia jau jausmas), bet tai retai nutinka šiais laikais.
Nerašyk kiekvieno puoduko, nes iš疯uosite. Mums reikalingas bendras sąrašas – kiek sofų, ar yra pianinas, kiek dėžių mažų ir didelių. Tai padeda mums suprasti, kokią sunkvežimį parinkti. Kai įvežame daiktus į Vokietiją, sąrašas gali praversti ir draudžiuojant siuntą, bet tą mes dažnai sutvarkome patys, o jus prašome tik nurodyti brangiausius daiktus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius), jei tokių turite. Neįsivaizduoju, kaip turėtum rašyti kiekvieną porą kojinių.
Būtina išjungti bent 24 valandas prieš išvežimą. Esu matęs, kai žmonės išjungia ryte, o mes atvykstame vakare, ir tada tas vanduo laša per visą kėdę. Tada vairuotojas pyksta, nes reikia valyti. Taip pat, patartina išimti visas lentynas ir jas susieti kas tarpusavyje, kad nesitrenktų. Jei turi šaldytuvą „No Frost“, tai lengviau, bet senieji modeliai – tai tiesiog katastrofa laukianti savo valandos, jei neatsargiai su juo elgsiesi.
Taip, be problemų, dviračiusvežame beveik kiekvieną kartą. Juos galima uždėti ant sunkvežimio grindų arba pakabinti ant specialių laikiklių viršuje, kad neužimtų vietos baldams. Motociklai sudėtingesni, juos reikia priveržti labai tvirtai, kad nenukristų važiuojant per Vokietijos bangelius. Yr buvę atveju, kai vairuotojas užmiršto užsegti vieną segtuką, ir tas motociklas nukrito ant dėžės su indais (na, indai buvo skaldyti). Dabar esame labai atsargūs.
Joks dujų balionas negali būti įkeltas į sandėliavimo sunkvežimį, tai yra saugumo taisyklės. Turi arba išpilti dujas, arba atiduoti kaimynui, arba vežti atskirai (jei turi automobilį). Mes negalime rizikuoti savo gyvenimu ir kitų dėl to, kad tau reikia kepti pyragą atvykus. Vokietijoje už tai gali skirti milžiniškas baudas, jei sustabdys policija ir pamatys dujų balioną viduryje baldų, tad nereikia mums siūlyti "už papildomą mokestį".
Akvariumą be vandens – taip, su vandeniu – ne. Jis tiesiog plyštuks vairuojant per kelio duobes. Viską reikia išpilti, visus augalus sudėti į maišus, stiklas sutvarkyti (tai dažniausiai kliento darbas). Esu matęs, kaip žmonės bando įbręžti akvariumą į dėžę su popieriumi, bet tai neveikia. Reikia specialios transportinės dėžės su putomis. Bet jei turi kažką labai keisto, dėl ko nežinia, kaip jį įvežti, klausk mums, mes sugalvosime kažką, mums patinka tokios iššūkiai.
Tai įprasta problema. Klausiate, kaip veikia baldų ir daiktų pervežimo paslaugos į Vokietiją, kai tu sukuosi galvoje: "o gal dar šią spintą paimsiu?". Jei daiktų tūris padidėja, gali reikėti didesnės mašinos arba antr Kelionei. Mums svarbu, kad viskas tilptų saugiai. Jei pasirodo, kad daiktų per daug, teks susitarti dėl papildomo mokesčio už darbo valandas arba papildomą kelionę. Geriau iš karto pasakyti, kad turiu penkias dėžes daugiau, nei minėjau.
Žinoma, mes užsimanome fizinio darbo, ne tik vairavimo. Vairuotojai (geriau sakant, krovėjai) padeda nešti viską. Tačiau jei turi butą penktame aukšte be lifto ir 50 dėžių, tai tai gali užtrukti ilgai. Mes tai darome, bet tada nuo tokio darbo rankos nukrinta. Reikia suprasti, kad mums neleidžia kelti virš 25 kg vienam žmogui pagal saugumo normas, tad jei turiu seifą sienoje, mes jo nepernešime be technikos (bet to retai kas turi, tiesa?).
Tikrai taip. Važiuoti į Miunzeną arba į Berlyną (Berlynas centre... ar ne, centras blogai, nuo jos vengiame, ten daug važiavimo apribojimų) – skirtingos kainos ne tik dėl atstumo, bet ir dėl vietinių taisyklių. Užvažiavimas į "Umweltzone" (ekologinę zoną) reikalauja specialios žalos kortelės, o tai pinigai. Be to, kai kurie miestai turi staigius posūkius, kurg sunkvežimis negali užeiti, ten reikia mažesnės mašinos, kas brangiau. Taip, už tai taip pat reikia mokėti.
Mes negalime prognozuoti kainos degalinėje po savaitės. Jei kuro kaina šokteli dešimt procentų, mums reikia padidinti ir kainą, arba mes dirbsime privalomuose (nuostolingai). Šiandien tai gali būti 10 eurų, rytoj – 20. Paprastai nustatome kainą dieną, kai sudarome sutartį, ir jei kuro kaina nepakils daugiau kaip 5-10 proc., tu nieko nemoki papildomai. Bet jei prasidės krizė, gali tektiSusimokėti. Tai tikrai mums nepatogu aiškinti, bet kitaip negali.
Visi priimam kortelis (mums visi patogu), bet grynais pinigais dažnai galima gauti nedidelę nuolaidą, nes mes nemažame mokesčių banke. Tačiau atsiskaityti Vokietijoje už iškrovą grynaisis vairuotojui yra pavojinga dėl vagysčių (nors mums dar nenuvogė, bet girdėjau istorijų). Geriausia viską apmokėti pavedimu iš anksto arba gauti PVM sąskaitą faktūrą. Vairuotojams duoti nustatytą sumą pinigų (pinigai gali užtekti pietums ir kavai).
Galime, tai ne problema. Mes parvežame dėžes, popierių, bubble wrap (putplasčio). Tik tai kainuoja papildomai, už tai tas darbas yra atlyginamas. Kai kurie žmonės sako, kad pačius supakuos, o tada pasirodo, kad jie turi tik kelias senas kibires iš parduotuvės. Geriau pasakyti iš karto – dėžės reikalingos. Tada mes atvykstame paruošti. O jei nori taupyti, gali pasiimti dėžių iš darbo arba parduotuvės (vaistinių dėžės labai tvirtos).
Jei turi Steinway'ų (o buvo tokių), tai mes jį uždraudžiams visą kelią. Paprastai CMR draudimas apima 10 eurų už kilogramą, o pianinas sveria 300 kg, tai kažkokia apsauga yra. Bet vėlgi, geriau pasirašyti papildomą draudimo sutartį brangiems daiktams. Mūsų vairuotojai moka krauti tokius daiktus su specialiomis juostomis, nešimo diržais, kartais net su kranu jei reikia iš prolango ištraukti. Tai brangu, bet saugu.
Esu linkęs manyti, kad pasitikėjimas svarbiausia. Jei esi reguliarus klientas, galim ir veliau sumokėti. Jei pirmą kartą susitinkame, tai reikia bent avanso. Kartais įvyksta taip: atvažiuojame, iškrauname, o klientas sako: "o, aš maniau, kad galėsiu sumokėt kai gausiu algą Vokietijoje po mėnesio". Tai mes negalime laukti mėnesio, mums reikia degalų. Todėl viskas aptariama iš anksto.
Mums nemėgsta žodžio "paslėpti", bet yra "neaiškūs" dalykai. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie namų dėl labai siauro gatvelės Vokietijos senamiestyje, reikės pasamdyti nedidelę sunkvežimėlį (7.5 tona), kuris galės įvažiuoti, o tai kainuoja. Tai ne paslėpta mokesčio, o logistika. Arba mokestis už kelias per miestą. Aš visada stengiuosi tai pasakyti iš anksto, bet kartais sužinome tik vietoje (vairuotojas paskambina ir sako: "čia ne įvažiuosim").
Techniškai gali, jei mums tinka. Ypač jei turi šunį arba ką nors panašaus. Tačiau mums reikia žinoti iš anksto, kad užrašytume į draudimo polisą. Atsimenu vieną istoriją, keleivis vairuotojui duodavo gerti vandenį, talkino su kelionės planu, viskas buvo smagu. Bet jei esi toks, kuris nemėgsta lėtai važiuoti, tai geriau navažiuok lėktuvu, nes sunkvežimis važiuoja 90 km/h greičiu (nors ir gali 110, bet ne taip lengva stabdyti).
Tai gali nutikti dėl strikų Lenkijoje arba dėl eismo įvykio Vokietijoje (autostradoje dažnai drikiavasi). Jis turi paskambinti ir pranešti. Mes nedingstame. Jei pavėluojame porą valandų, prašome kantrybės. Jei pavėluojame dieną (tai retai, bet buvo), mes kompensuojame, pvz., nemokamai iškrauname arba mažame kainą. Žinoma, jei tai ne mūsų kaltė (pavyzdžiui, kelią uždarė policija), tai nebe tiek paprasta.
Dažniausiai vairuotojai kalba lietuviškai ir rusiškai (dauguma senos kartos). Angliškai jaunesnieji šiek tiek moka, o vokiškai – tai labai retai. Bet mums viskas aišku – adresas turi būti parašytas aiškiai, o vairuotojas turi telefoną su navigacija. Jei reikia susitarti su Vokietijos saugyklų darbuotojais, mes visada susitvarkome rankų kalbos (arba su kvailu veidu ir planšete) arba paskambinam mums, mes išversime.
Taip, jie turi miegamąją vietą kabinoje. Jie negali važiuoti 10 valandų be perstojo, tai nelegalu ir pavojinga. Jie sustoja specialiuose parkinguose (Rasthof), kurie Vokietijoje labai tvarkingi, su dušais ir maistu. Kartais už tai reikia mokėti 10-15 eurų už stovėjimą, bet tai įskaičiuota į mūsų išlaidas. Jie miega kaip namuose, tik siauriau.
Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Jei jis negali vairuoti, mes turiame rasti kitą vairuotoją arba siuntą perduoti kitiems. Dėl to gali pavėluoti. Kartais turi važiuoti techninė pagalba, kuri pargabena mašiną. Man atsitiko, kad vairuotojas šaltuką gaudė, turėjome laukti dieną, kol jis pasveiko. Gaila kliento, bet sveikata svarbiau nei sofa.
Stengiamės jas laikyti švariomis, bet po 1000 km jos užsibraižo nuo dulkių ir lietaus. Pats kėbulo vidus kartais būna įbrėžtas, nes įstatome metalines spintas. Tačiau prieš krovimą mes visuomet išsivalome grindis (nuominame šluotą arba vandenį), kad jūsų baldai neapsidulkintų. Bet nepalaikykite mūsų mašinos kaip šaltojo buto, tai darbo įrankis.
Dauguma atveju – taip. Didelės spintos, lovos, vitrinos – viskas turi būti išardyta. Jei ne, jos gali nepraeiti pro duris arba gali lūžti. Mes galime tai padaryti už papildomą mokestį. Esu matęs, kaip žmonės bando "priversti" sofas pro laiptus su jėga, ir galą gale sofa sulūžta, o siena įbrėžta. Geriau išsukti paskutes iš anksto, tai sutaupo laiko ir nervų visiems.
Žinoma, tiesiog neįsivaizduoju, kaip kitaip. Mes turime specialias kilimėlius (draudžių kilimėlius), kuriuos išklojame ant grindų, kol nešame daiktus. Be jų, mūsų batų padai paliktuos juodus pėdsakus. Vokietijoje grindys dažnai yra laminatas, jis labai jautrus. Kai kurie vairuotojai (nepatikimi) to nedaro, bet mums draudžiama. Jei sugadiname grindą, mums tenka mokėti, tai nėra mums naudinga.
Į Vokietiją vežti augalus galima, jei jie yra asmeninio naudojimo (ne parduoti) ir be žemės (geriau nuplauti šaknis). Yr buvę, kad sulaikė muitinėj (nors ES viduje dažniausia nebekontroliuoja, bet visada yra rizika). Viskas priklauso nuo pareigūno nuotaikos. Mums augalus dažnai patys patariame palikti, nes lietuje arba šaltyje kabinoje jie gali nunykti. Bet jei labai brangus orchidėjas, tu veži.
Asmeniniam naudojimui – kiek nori (tiesiog neišvažiuok parduoti). Jei turi dešimt dėžių vodka, tai gali būti įtariama prekyba. Paprastai įstatymai leidžia, bet esu girdėjęs, kad Vokietijos pareigūnai yra griežti, jei matai per daug. Geriau nerašyti į sąrašą "alkoholis", tiesiog "maisto produktai", jei tai tik keletas butelių šampano. Ne taip ilgai kaip pas mane? Ne, atsiprašau, ne taip ilgai kaip anksčiau, dabar čia pataisau: ne taip dažnai kaip anksčiau kontroliuoja, bet vis tik.
Įprastai mes ne išpakuojame, mes tik sudėliojame vietose (ką klientas pasako: "Šia spintą į miegamąjį"). Išpakuoti (nuimti plėvelę, išimti iš dėžių) – tai atskiras paslaugos tipas, už kurį reikia mokėti daugiau. Dauguma vokiškų namų turi didelius konteinerius atliekoms, todėl ten neįdomu galvoti apie plastiko šiukšles. Aš asmeniškai rekomenduoju tiesiog palikti dėžes ir pats ramiai išpakuoti vakare su alumi.
Ne, mes ne šiukšliavežiai. Mums leidžiama vežti tik "švarią" krovinį. Jei tu tuoj išsikrausti, tai turi rasti vietą šiukšlėms Vokietijos kaime (dažnai yra dideli konteineriai "Wertstoffhof"). Kartais klientai sako: "paimk šias dėžes sau", bet mums jos nereikalingos, mes ne juosmens. Išskyrus atvejus, kai sutinkame, kad mes nupirkome dėžes, tada jas gražiname (tai taupo natūralias išteklius).
Taip, technika yra dažniausias dalykas po baldų. Šaldytuvus jau minėjau, o skalbykles reikia užfiksuoti, kad jos nešoktų (yra specialios transportinės skylės). Taip pat reikia atjungti vandenį (jei tai indaplovė). Yr buvę, kad indaplovė nebuvo nulupta, ir visa vanduo nutekėjo ant kilimo, tai buvo siaubingai. Dabar mes patikriname viską du kartus.
Iš esmės nieko specialaus, jeigu tai ES vidaus pervežimas (tavo daiktai). Turi turėti asmens dokumentą. Jei pervežame verslo reikmenis (kompiuterius, įrangą), tai pageidautina turėti sąrašą su vertės nurodymu (invencinį sąrašą). Bet paprastiems žmonėms, kurie išsikrausto į gyvenimą, pakanka sutarties su mumis. Mums reikia CMR konvencijos dokumento (siuntos kvitas), kurį mes išrašome.
Paprasčiausiai – ne. ES vidurai nereikia muitinės. Tačiau jeigu tu veži daug technikos, kurios atrodo kaip prekybos siunta (pvz., 10 vienodų nešiojamųjų kompiuterių), tada gali sustoti. Taip pat jei įveži automobilį, kurio dar neregistruavai, tai ten kitas reikalas (reikia eiti į registraciją). Bet baldai? Niekas nebežiūri. Žinau, kad buvo laikai (prieš 15 metų), kai tikrinę, dabar nebėra (nedažnai).
CMR tai tarptautinis krovinio vežimo dokumentas. Jame nurodoma, ką vežame ir kokia yra atsakomybė. Pagal nutylėjimą, jei pamušame tavo kriauklę, mes atsilyginame tik riboto sumos (apie 10 SDR/kg). Jei daiktai labai brangūs, reikia papildomo draudimo. Dauguma klientų to neskaityto, kol neįvyksta avarija (aš turiu vieną istoriją apie gaisrą, bet palikime vėliau). Geriau viską aptarti su manimi asmeniškai.
Jis yra, bet jį moka mes, ne tu. Jis įskaičiuotas į mūsų kainą. Sunkvežimiai turi specialius "On Board Unit" prietaisus, kurie automatiškai moka. Nereikia nieko daryti. Vokietijose tiltai ir keliai labai brangūs, todėl toks mokestis yra. Kai kurios alternatyvios keliai be mokesčio yra blogesnės, todėl mes naudojame autoplius. Tau nereikia rūpintis bilietais.
Tai įdomu. "Pfand" tai indų grąžinimas, ne namai. Bet jei kalbame apie senių namų perdarymą (pvz., senas vila (t.y., villa), kur reikia statyti laiptus), tai mus tai nerūpi, mes tiesiog vežame. Kartos ten būna tokios aukštos lubos, kad mums reikia specialios technikos. Klausiate, kaip veikia baldų ir daiktų pervežimo paslaugos į Vokietiją tokiuose atvejuose? Paprasčiausiai reikia mums parodyti nuotraukas iš anksto, kad žinome, ką reikia pasiimti.
Galime dirbti, bet Vokietijoje sekmadieniais yra "Ruhezeit" (ramybės laikas). Negali būti triukšmo, todėl negalime atvykti su sunkvežimiu ir krauti dalykus tiesiog gatvėje sekmadienį. Šeštadieniais dauguma sandėlių dirba iki 12:00 arba 14:00. Taigi geriau suplanuoti atvykimą darbo dieną. Jei labai reikia sekmadienį, reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės (o tai yra galvos skausmas).
Taip, mes skaičiuojame. Klientas dažnai sako: "Nesu daug". Tada atvykstame, ir ten 30 kubų. Mes nebijome didelių kieknių, bet mes bijome, kad netilps. Todėl aš visada klausių: "Ar tikrai visa tai turi?". Jei taip, mes paimame didesnės mašinos (vadinamą " mega" arba 40 pėdų priekabą). Taigi, nesislėpk, pasakyk viską, tai padės mums ir tau.
Šunį – taip, ne problemos (su pasu). Tave – taip, jeigu turi vietos. Bet jeigu tu turi didelę šeimą (5 žmones) ir šunį, tai gali būti šiek tiek ankšta kabine (vairuotojas vienas). Galim susitarti, kad tu važiuoji savo automobiliu paskui mus. Tai dažnas pasirinkimas – "konvojus" būna gera smagu. Tada esi laisvas ir gali sustoti pietums, kai nori (ne kai vairuotojas).
Mes galime padėti rasti sandėlį. Yra daug kompanijų, kurios laikinais sandėliais Vokietijoje (Hamburge, Frankfurte) pasiūlo vietą. Tai kainuoja, bet jei namas dar nebaigtas, tai išeitis. Esu matęs, kaip daiktai stovėjo pusę metų, ir viskas buvo gerai (jeigu sandėlis sausas). Reikia pasirašyti sutartį su sandėliu, mes tik pristatome ten.
Taip, mes turiame kontaktus. Vokiški meistro (Meister) labai brangūs, jie už valandą ima kaip mūsų vairuotojas už dieną. Bet jie atlieka darbą puikiai. Jei nori pigiau, galima rasti lietuvį, kuris gyvena ten ir dirba "tamsiai". Man asmeniškai patinka vokiškas kokybė, bet aš nesu tas, kuris moka už tave. Aš galiu tik duoti numerį ir pasakyti: "žiūrėk, pats".
Skambink mums iš karto. Mes pasirašome "protokolą" (pažeidimo aktą) vietoje. Nefotografuok tik sau, reikalingas parašas. Jeigu pažeidimas nedidelis (įbrėžimas), mums paprastai lengviau sumokėti kompensaciją, arba sutvarkyti (mes turiame meistrus Lietuvoje, kurie dažo spintas). Jeigu visi baldai sudegę (o mums tai nėra nutikus per 20 metų, tik vienas kartą buvo maža gaisrėlį), tai viskas draudžiama. Būk ramus, mes niekur nesprunkse.
Vokietijoje oras pasikeičia greitai. Jei ten lietus, tai užtikrintai mūsų vairuotojas vairuoja lėčiau. Bet tai mums nepavojinga, mūsų mašinos uždaros. Tavo daiktai yra sausioje. Vienintelė problema gali būti atsivėrus durims, jei lyja kaip iš kibiro. Vairuotojai protingi, jie laukia, kai lietus bus mažiau, arba uždengia stogu. Nereikia jo mokyti, jie dirba ne pirmą dieną.
Išvada
Galiausiai, viskas susiveda į paprastą dalyką – pasikalbėkite su manimi atvirai. Pervežimas yra stresinis, bet jeigu žinote, kaip veikia baldų ir daiktų pervežimo paslaugos į Vokietiją, tampa lengviau. Mes tiesiog darbiniai žmonės, kurie nori padaryti savo darbą ir gauti už jį pinigus, o ne sukelti bėdų. Būkite kantrūs, pasiruoškite dėžes, o visą kitą palikite mums – mes jau nubrogo ant tų kelių tiek, kad žinome, kur gera vairuoti, o kur geriau nei. Sėkmės susirinkus namus!