Kaip valdyti rizikas persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą: žinios iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo realybės, kai užkrenta ant kelių. Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie mano, kad persikraustymas yra tik dėžių įkėlimas ir iškėlimas, tačiau tarp Vokietijos ir Lietuvos yra šimtai kilometrų, kur gali nutikti viskas. Nenoriu būti niūrus, bet tiesą reikia kalbėti tokią, kokia ji yra. Rizikos čia yra realios, nuo paprastų dėžių sugadinimo iki visiško krovinio dingimo ar muitinės problemų. Šiame straipsnyje nesu aš ir joks "turinio kūrėjas", o tiesiog žmogus, kuris nori padėti jums išvengti tų klaidų, kurias matęs daugybę kartų. Svarbiausia suprasti, kaip valdyti rizikas persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą, kad nereikėtų raudoti prie tuščių dėžių.

Pasiruošimas ir pagrindinės rizikos persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą

Kada tiksliai reikia pradėti ruoštis pervežimui?

Nešokit viską į paskutines dienas, tai yra blogiausias variantas. Patirtis rodo, kad idealus laikas yra maždaug mėnesis iki išvykimo, tačiau žinau, kad dažnai viskas sprendžiama per savaitę. Jei taip būna, pasiruoškite, kad kainos gali šokti į viršų. Reikia laiko ne tik surinkti daiktus, bet ir suderinti su logistika, ypač jei persikraustote iš tokių vietų kaip Miunchenas ar Hamburgas, kur yra didelis uostų ir sandėlių judėjimas. Skubėjimas – tai pagrindinė rizika, dėl kurios dažnai pamirštami svarbi dokumentai arba neteisingai užsakomas mažesnis automobilis.

Ar tikrai verta rūpintis dėžėmis patys ar geriau pirkti?

Galiu pasakyti taip – jei norite, kad jūsų indai nulūžtų, naudokite senas mažmeninės prekybos dėžes iš parduotuvės. Jos nėra pritaikytos laikyti sunkiems daiktams. Geriau investuoti į specialias pervežimo dėžes, kurios yra tvirtesnės. Kartais žmonės sutaupo 50 eurų ant dėžių, o paskui praranda tūkstančius išbrokenus brangų televizorių. Tai paprasta fizika – netvirta dėžė sugriūva po kito dėžės svorio.

Kaip teisingai surašyti inventoriaus sąrašą?

Nebūkite tinginys ir užsirašykite viską. Ne "keletas dėžių su virtuvės reikmenimis", o konkrečiai: "dėžė Nr. 5 – porceliano lėkštės, 10 vnt.". Vieną kartą turėjau klientą, kuris tik parašė "drabužiai", o dėžėje buvo brangūs vėriniai. Kai dėžė dingo, draudimo kompanija atsisakė mokėti pilną sumą, nes sąraše nebuvo nurodyta, kad ten yra juvelyriniai dirbiniai. Detalus sąrašas – tai jūsų draudimas nuo girdų.

Ar reikia išardyti baldus prieš atvykstant vezėjams?

Tam tikrai taip. Nėra nieko keisčiau, kai vairuotojas atvažiuoja, o jis turi stovėti ir laukti, kol jūs paskubomis varote spynas nuo spintos. Laikas yra pinigai, ir jei užtruksite valandą, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už laukimą. Be to, išardyti baldai taip pat mažiau pažeidžiami – neįsivaizduoju, kaip didelė sekcija gali praeiti pro laiptus arba įlipti į liftą be išardymo. (Nors kartais, jei tai senas sovietinės gamybos baldas, gali būti, kad jį išardyti ir neįmanoma be suirimo, bet tai jau retas atvejis).

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažais, benzinu ir pan.)?

Tiesiog vežkite juos savo automobiliu. Krovininėse mašinose negalima vežti degiųjų medžiagų be specialių leidimų, o jų gauti yra šventa painiava. Jei įdėsite dažų banką į dėžę su drabužiais, o jis per šuolius užsilieps, galite pamiršti apie drabužius. Geriau pavojingas atliekas palikti Vokietijoje arba vežti atskirai, laikantis taisyklių.

Ar saugu duoti brangiausius daiktus į pervežimo mašiną?

Asmeniškai aš nebegaliučiau. Telefonus, piniginę, dokumentus ir brangiausius juvelyrinius dirbinius visada rekomenduoju vežti su savimi. Pervežimo kompanijos dažnai draudžia atsakingai vežti grynus pinigus ar labai brangius daiktus be specialios sutarties. Yra toks posakis: "jei turi tai, ko negali prarasti, nekelk į sunkvežimį".

Firmos ir vairuotojai – ką tikrai reikia žinoti

Kaip patikrinti, ar pervežimo firma nėra "kišenių" imėja?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus. Jei kaina yra dvigubai mažesnė nei rinkos, tai yra signalas. Vieną kartą girdėjau apie firmą, kuri atvažiavo, įkėlė daiktus ir reikalavo papildomai pinigų, prieš iškraunant, grasindami išvežti viską atgal į Vokietiją. Patikrinkite, ar turi teisę vežti krovinius (licenziją), ir nebijokite klausti apie draudimą.

Ar gali būti, kad atvažiuos kitas vairuotojas nei užsakyta?

Kartais įvyksta taip, kad vairuotojas susirgsta arba sugenda mašina, tada firma siunčia pakaitalą. Tai nėra būtina blogai, bet reikia būti budriems. Visada patikrinkite vairuotojo dokumentus prieš įleidžiant jį į namus arba atiduodant raktus. Jei atvyksta kažkas abejotino, nedelsdami skambinkite į savo kontaktinį asmenį.

Kas daryti, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar vokiškai?

Tai dažna situacija. Dauguma vairuotojų yra iš Rytų arba tiesiog nemoka lietuviškai. Jei nesutarbate kalbų, naudokite vertėją telefone arba prašykite susisiekti su dispečeriu. Negerai, kai abipusiai niekas nesupranta, o tada kažkas pasidaroma ne taip, kaip reikia. Aiškus komunikavimas yra pusė sėkmės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju Lietuvon?

Techniškai – ne, draudimas dažniausiai to neleidžia, be to, tai yra saugumo pažeidimas. Krovininėse mašinose vietų keleiviams paprastai nėra. Kai kurie "vėžėjai" gali sutikti už papildomą kainą, bet aš to niekada nerekomenduoju. Geresnis variantas – susitikti Lietuvoje arba važiuoti atskirai. (Nors, prisipažinsiu, prieš 20 metų būdavo kitaip, tada viskas buvo labiau "laisva", bet dabar tikrai ne).

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako įkelti kažką didelio?

Jeigu jis sako, kad netelpa arba per sunku, tikriausiai jis teisus. Vairuotojai yra praktikai ir jie nemano, kad verta rizikuoti nugaros sveikata arba gauti baudą už viršytą svorį. Geriau iš anksto nufotografuoti didelius daiktus ir nusiųsti nuotraukas firmai, kad įvertintų galimybes. Neginkykite su juo kelyje – tai tik prailgins procesą.

Ar tikrai visada reikia girti vairuotoją?

Nebūtinai alumi, bet arbata arba kava visada padeda susikurti geresnį kontaktą. Žmogus, kuris gavo šiek tiek dėmesio, gali pasielgti geriau su jūsų daiktais. Žinoma, aš nekalbu apie tai, kad reikia duoti pinigų ar brangų dovanų, tiesiog paprastas žmogiškumas. Tačiau jei matai, kad jis yra "ne savo vietoje", geriau nedaryk nieko ir tik stebėk procesą.

Muitinė ir dokumentai: Vokietijos bei Lietuvos specifika

Ar reikia deklaruoti visus daiktus išvykstant iš Vokietijos?

Jei persikraustote iš Vokietijos į Lietuvą galutinai, oficialiai taip nereikia, jeigu tai nėra prekės, o asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote tam tikrą laiką. Tačiau turi turėti dokumentus, įrodančius, kad išsiregistruojate iš šalies (abmeldung). Jeigu kelsite naujas, neišpakuotas prekes, muitinė gali tai įtarinėti kaip prekybą.

Kas vyksta, jei turiu daugiau alkoholio nei leidžiama?

Tai yra klasika. Lietuvoje alkoholio akcizas yra aukštas, todėl žmonės bando parsivežti iš Vokietijos. Asmeniniams poreikiams galima atsivežti tam tikrą kiekį, bet jeigu vairuotojas rastą 500 butelių vyno, tai bus laikoma prekyba. Jums gali tekti mokėti didžiulius mokesčius arba net konfiskuoti visą krovinį. Geriau to nerašyti sąraše ir nebandyti "užmaskuoti".

Ką daryti, jei Lietuvos muitinė sustabdo mašiną?

Nepanikuokite. Jeigu viskas tvarkingai – inventoriaus sąrašas atitinka turinį, o daiktai naudoti – neturėtų būti problemų. Dažniausiai tikrina, ar nėra narkotikų ar nelegalių cigaretėmis. Būkite pasiruošę parodyti pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Jeigu turite ką nors įtartino, geriau iš anksto pasakykite, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti ir juos naudojote mažiausiai 6 mėnesius Vokietijoje, PVM mokėti nereikia. Tai vadinama "Transfer of Residence" procedūra. Bet jeigu nuspręsite parsivežti, tarkim, 5 metų senumo, bet idealios būklės verslo kopijavimo aparatą, kurio niekada neveikėte, muitinė gali tai įvertinti kaip prekę ir pareikalauti mokesčių.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Jis turi turėti CMR draudimą (tarptautinis vežimo dokumentas), savo vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą ir sutartį su jumis. Be to, jeigu vežama daugiau kaip 1,5 tonos, gali reikėti specialių leidimų. Kai kurios "kišenių" firmos važiuoja be pilnų dokumentų, todėl jeigu sustabdo policija, gali būti, kad jūsų daiktai bus "užšaldyti" sandėlyje kol išaiškins situaciją.

Ar gali kilti problemų dėl technikos serijinių numerių?

Gali. Ypač jeigu tai nešiojami kompiuteriai ar telefonai. Muitinė gali įtarti, kad tai "grey import" prekės. Nerašykite sąraše tiesiog "nešiojamas kompiuteris", nurodykite modelį ir serijinį numerį. Tai sutaupys daug laiko patikrinimo metu. Vieną kartą teko laukti valandą, kol klientas iškvietė numerį telefonu, kuris buvo įmestas į dėžę apačioje.

Kainos ir nepageidaujamos išlaidos pervežime

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jeigu tai dalinis krovinys (kai dalijatės mašina su kitais), gali tekti mokėti nuo 300 iki 800 eurų už kubą. Jeigu užsakote pilną sunkvežimį, tai gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo atstumo (tarkime, Miunchenas yra toliau nei Berlynas) ir kuro kainos. (Šiuo metu kuras pabrango, tai kainos irgi šokteli, tai visada klauskite į kainą įskaičiuotos kuro priklausomybės).

Kas yra "ilgalaikis krovinys" (long-term) ir kodėl jis brangesnis?

Tai kai tavo daiktai stovi sandėlyje, laukiant, kol rinksis pilna mašina į tą pačią kryptį. Tai pigiau, bet ilgiau. Jeigu skubate, turite mokėti už "ekspresinį" pervežimą. Rizika ta, kad ilgas laikas sandėlyje gali padidinti sugadinimo tikimybę, jeigu daiktai yra netvarkingai sukrauti arba sandėlis yra drėgnas.

Ar gali kaina pasikeisti įkeliant daiktus?

Taip, jeigu paaiškėja, kad daiktų yra daugiau nei buvo įvertinta. Dažnai žmonės sako: "aš turiu tik 10 dėžių", o paskui paaiškėja, kad dar yra 3 dideli baldai ir dviračias. Vairuotojas turi teisę nedaryti darbo arba paprašyti papildomo mokesčio. Geriau būti sąžiningu iš pradžių.

Ką daryti, jeigu neturiu pinigų atsiskaityti vietoje?

Dauguma firmų dirba taip: 50 proc. mokėti iš anksto, likusią dalį – gavus daiktus. Jeigu neturite pinigų gavę krovinį, tai yra jūsų problema, o ne jų. Jie gali neleisti iškrauti arba vežti daiktus atgal į Vokietiją ir reikalauti išlaidų kompensacijos. Visada susitarkite dėl mokėjimo sąlygų prieš pradedant.

Ar verta imti papildomą draudimą?

Be abejo. Standartinis CMR draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą už kilogramą (pvz., 10-20 EUR/kg). Jeigu turiu 100 kg svarbių knygų ar technikos, tai gali būti niekas. Už papildomą 50-100 eurų galima padidinti draudimo sumą iki 10 tūkstančių eurų. Tai pigiau nei pirkti viską iš naujo.

Kodėl kai kurios firmos neima smulkių krovinių?

Jiems tiesiog neapsimoka. Vairuotojo laikas kainuoja, o jeigu reikia važiuoti tik dėl vienos sofos per pusę Europos, jie praras. Todėl ieškokite firmų, kurios specializuojasi "daliniuose kroviniuose" (part loads). Ten yra didesnė tikimybė, kad sutiks pigiau.

Pavojai ir realios situacijos kelyje

Kas nutinka, jei dėžė dingo kelyje?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Paprastai tai įvyksta tuomet, kai krovinys perkraunamas iš vienos mašinos į kitą tarpinio sandėlyje. Jeigu neturite inventoriaus sąrašo su svoriais ir aprašymais, įrodyti, kad dėžė buvo, bus beveik neįmanoma. Draudimas padės tik jeigu viskas užfiksuota.

Ar dažnai įvyksta avarijų su krovininėmis?

Statistiškai ne taip dažnai kaip su lengvaisiais automobiliais, bet kai įvyksta – pasekmės didelės. Žiemą, važiuojant pro Lenkiją arba A6 autostradą Vokietijoje, keliai gali būti slidūs. Vairuotojai spaudžia laiką, ir tai baigiasi šlyžtimis. Tuo atveju daiktai gali nukristi, sudužti arba užlieti.

Kas jei vairuotojas "pamečia" raktus nuo krovininės?

Tai atsitiko vienam mano klientui prieš porą metų. Vairuotojas uždaro raktus kablyje, o raktai viduje. Reikėjo kvieti meistrą išlaužti duris. Tai užtruko 4 valandas, o vairuotojas reikalavo, kad klientas sumokėtų už šią klaidą (nors kaltė jo). Sutartyje reikėtų numatyti, kas moka tokiuose atvejuose, bet dažniausiai ginčas baigiasi taip, kad abiejų pusės nusileidžia.

Ar gali būti, kad mane apgavė ir daiktų nebėra?

Yra tokių atvejų, kai "firma" pasiima išankstinį apmokėjimą ir išnyksta. Todėl labai svarbu patikrinti juridinį statusą. Jeigu įmonės adrese yra "virtualus biuras" arba jos nebeegzistuoja registre, nebekreipkite jai dėmesio. Aš pats kartą nuklydau su tokia firma, vėliau teko eiti į policiją.

Ką daryti jei atvykstant paaiškėja, kad baldas sulūžo?

Nesirašykite protokole, kad viskas gerai. Vairuotojas gali spausti, kad jį reikia paleisti, tačiau jums reikia ramiai apžiūrėti kiekvieną dalyką. Jeigu matote įbrėžimą, užfiksuokite jį dokumentuose bejei vairuotojas. Vėliau bus per vėlu girti, kad tai ne jis padarė.

Smulkmenos, kurios sukelia didžiausią galvą

Ar reikia išpakuoti dėžes tuojau pat?

Ne, pirmiausia patikrinkite, ar dėžės ne sugadintos išorėje. Jeigu dėžė sutrupėjusi, o viduje yra brangus daiktas, tai gali būti problema. Išpakuokite tik tada, kai esate tikri, kad nėra išorinių pažeidimų, arba darant vaizdo įrašą (tai yra geras įrodymas).

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nenaudokite pervežimo dėžių šiukšlių išvežimui. Vairuotojas neveža šiukšlių į Lietuvą, tai jam papildomas svoris ir rizika (gali būti bauda už šiukšlių pervežimą). Išmeskite visa, ko nereikia, dar prieš įkeliant į mašiną Vokietijoje.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Kai kurios šalys draudžia vežti žemę su šaknimis dėl kenkėjų. Geriau nuplauti šaknis, išvalyti nuo žemės. Žiemą augalai gali užšalti kelyje, jeigu mašina nešildoma. Jeigu tai brangus orchidėjas, geriau vežti su savimi automobiliu.

Ar reikia palikti arbatpinigių iškraunant?

Nėra privaloma, bet jeigu vairuotojai padėjo nešti daiktus į trečią aukštą be lifto (kas nėra jų pareiga), tai 10-20 eurų arbatpinigių kiekvienam labai pagerins jūsų santykius. Nors aš asmeniškai manau, kad jų darbas jį apmokamas, bet realybėje žmogiškas faktas veikia.

Kas daryti jei vairuotojas elgiasi įžūliai?

Skambinkite į savo kontaktinį asmenį nedelsiant. Negalima leisti, kad jis būtų agresyvus jums ar šeimai. Jeigu situacija pavojinga, skambinkite policijai. Geriau prarasti valandą laiko nei patirti nervų krizę arba fizinius pažeidimus.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma gerų firmų siūlo GPS sekimą. Jeigu jie jo neduoda, klauskite. Tai padeda suprasti, kur jūsų daiktai yra ir kada tiksliai atvyks. Vieną kartą teko laukti tris dienas, nes vairuotojas "užstrigo" Lenkijoje be ryšio, o GPS būtų iškart parodęs, kad jis nevažiuoja.

Ar reikia rūpintis apsauga namuose iškraunant?

Jei gyvenate name, kur nėra tvoros, arba daugiaaukščiame name su pravažiuojamais koridoriais, palikite duris atidarytas. Vairuotojams patogiau, kai nereikia laukti, kol atidarysite kiekvieną kartą. Taip pat pasirūpinkite, kad liftas būtų rezervuotas (jei reikia), kad nebūtų konfliktų su kaimynais.

Kaip elgtis su senais automobiliais?

Jei vežate seną automobilį, kuris nebevažiuoja, reikia specialios technikos (keltuvo). Tai kainuoja papildomai. Be to, už seną automobilį gali būti taikomi didesni muitinės mokesčiai arba jis gali būti pripažintas "metal laužu", o ne transporto priemone.

Ar verta rūpintis apdaila (paveikslai, veidrodžiai)?

Būtinai. Paveikslus reikia uždėti į specialias dėžes su stiklo vata arba pūslėta plastiku. Veidrodžiai užklijuokite lipnia juosta "kryžiukui", kad nulūžtų ne į šiaudus, o liktų vienoje vatoje. Tai senas ir patikrintas būdas.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną dalyką – pasitikėjimą ir pasiruošimą. Perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra tiesiog fizinis darbas, tai emotionali ir finansinė investicija. Jeigu pasiruošiate gerai, pasirūpinsite dokumentais ir pasirinksite patikimą partnerį, rizikos sumažėja iki minimumo. Nepasitikėkite žodžiu, viską rašykite ant popieriaus. Nors aš ir dirbu šioje srityje jau dešimtmečius, vis dar stebiuosi, kaip žmonės klaidina save siekdami sutaupyti šimtą eurų, bet praranda tūkstančius. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų daiktai atvyks saugiai.