Kaip užsakyti perkraustymo paslaugą į Vokietiją patogiai: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – perkraustymas į Vokietiją niekada nevyksta taip, kaip planuojate PowerPoint slide'uose. Dažniausiai kažkas trūksta, arba vairuotojas užstringa ties Berlynu, o klientas skambina išsigandęs. Klientai vis klauso, kaip patogiai užsakyti perkraustymo paslaugas, kad neišprotėtų nuo streso. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie nervus. Nors Vokietija arti, biurokratija ten gila, o keliai po remontų dar kartais sukelia staigmenų. Tad, jei planuojate gyventi ten, geriau pasiruoškite iš anksto, o ne laukite, kol sunkvežimis stovės prie namų.

Kaip rasti firmą ir neapsirikti

Kur galiu rasti normalų vežėją, kuris neapgautų?

Žiūrėkite, ne visada brangiau reiškia geriau, ir ne visada pigiau reiškia, kad vos ne vagis. Esu matęs didelias firmas, kurios tiesiog perka užsakymus ir perduoda mažoms, kurios neturi ką veikti. Geriausia dirbti su tais, kurie turi savo techniką ir arčiau jums pažįstami. Paieškoje „perkraustymas į Vokietiją“ rasite tūkstančius pasiūlymų, bet skaitykite komentarius. Jei žmonės rašo, kad neatsiliepė į telefonus – vengkite, nors aš ir pats kartais užmirštu atsiliepti, jei kabina pilna darbo.

Kodėl kainos skiriasi pusantro karto?

Viskas paprasta: kuras, vairuotojo algalapis ir ar jis turi išlipęs krauti. Kai matai už 300 eurų, tai gali būti tik viena kryptis be krovimo, arba „prikrauk ir vežk“, kur tave įsuka į savo grafiką. Profesionalus perkraustymas į Vokietiją kainuoja, nes ten eikvojamos dienos, mokesčiai už kelius (mautai Vokietijoje ne iš pigiųjų). Taip pat įvertinkite, ar tai yra iškilnojamasis baldas ar tiesiog dėžės – tai didžiulis skirtumas svorio ir tūrio atžvilgiu.

Ar reikia įmonės, kuriai bent 10 metų rinkoje?

Būtina ne, bet pageidautina. Naujokai gali būti entuziastingi, bet jei pasibaigs degalai užsienyje ar sulūš kabelis, jie nežinos, ką daryti. Seni vilkai jau matė viską: ir sugedusius sunkvežimius, ir įtūžusius klientus. Aš asmeniškai visada labiau pasitikiu tais, su kuriais galiu išgerti kavę ir pasikalbėti kaip su žmogumi, o ne su robotu iš call centro.

Ar galiu tikėtis nuolaidos, jei važiuoju darželiu?

Sakyčiau taip, bet ne visada. Jei turi kaimyną, kuris irgi važiuoja į tą patį miestą, gali susitarti dėl dalinės krovos. Tiesa, vairuotojai to nemėgsta, reikia važiuoti po tris adesus, o tai laikas. Tačiau jei sakai „perkraustymo paslaugos“ ir esi lankstus su datomis, pvz., gali laukti savaitę dieną – tada galiu numesti šimtą ar du. Nebuvo atvejų, kai būtų atsisakyta nuolaidos, jei klientas normaliai kalba.

Kaip suprasti, ar firma ne „piramidė“?

Jei jie prašo mokėti 100 proc. iš karto, bėkite. Normali logistika dirba taip: avansas 10-30 proc., likutį – atidavus daiktus arba prieš išvežimą, jei tai iš Lietuvos. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską ir nebebeišvydo. Taip pat pažiūrėkite, ar jie turi tinklapį, kur nurodytas tikrasis adresas, o ne ne egzistuojantis biuras Versaluose.

Pinigai, sutartys ir kainodaros keistumai

Kas dėl tų paslėptų mokesčių?

Apie tai kalbėti visiems nemalonu, bet jie yra. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų ir reikia nešti 200 metrų, tai bus papildomai. Arba jei reikia išardyti spintą, o darytojas neateina. Viskas turi būti parašyta sutartyje. Aš visada sakau klientams – klauskite „kas įeina į kainą“, o ne „kiek kainuoja“. Skirtumas didelis.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Net jei vairuotojas vairuoja kaip Formulė-1 čempionas, Vokietijoje gali būti eismo įvykis. O jei tiesiog nukrenta dėžė su televizoriumi? CMR draudimas – tai privaloma, bet jis dažnai apdengia tik ribotą sumą (dažniausiai apie 10-12 EUR už kg). Tikrinokite, ar draudžiami brangūs daiktai atskirai. Nors aš turiu savo vertybių draudimą, klientams visada patariu pasidaryti ir savo, bent namų turto.

Kodėl avansas toks svarbus?

Jei mes užsakome vietą kroviniui ar planuojame maršrutą, mes jau pradedame eikvoti resursus. Jei tu paskutinę minutę atsisaki, mums lieka tuščias reisas. Avansas – tai garantas, kad tu tai ketini daryti rimtai. 20-30 eurų avansas nėra pinigai, tai užtikrinimas. Esu matęs, kaip žmonės derėjosi dėl 5 eurų, o paskui prarado šimtus dėl atsisakymo.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Oficialiai – nerekomenduojama, bet gyvenime – įmanoma. Dauguma firmų nori įmonės sąskaitos, kad nebūtų problemų su VMI. Vokietijoje mokesčiai griežti, todėl reikia sąskaitos-faktūros. Jei moki savininkui į rankas – gali būti, kad jis neduos jokių dokumentų, o tu negalėsite nieko padaryti, jei kažkas suges. Geriau oficialiai.

Ką daryti, jei kaina pasikeičia iš karto?

Klauskite priežasties. Jei pasakė „kuro brangimas“ – tai suprantama, bet ne 50 proc. padidėjimas vieną naktį. Jei jie pamatė, kad daiktų yra daugiau, nei deklaravai – tai tavo kaltė (aš ne kaltinu, tiesiog fakta). Geriausia daryti vaizdo įrašą ar nuotraukas prieš kraunant. Aš taip darau, kai kraunu brangius daiktus, kad vėliau nebūtų ginčų, kad buvo įbrėžimas.

Kaip supakuoti, kad nenuviltų

Ar duodate dėžes ar savus reikia turėti?

Dauguma suteikia, bet tai kainuoja. Jei nori sutaupyti, eik į parduotuvę „iki“ ir gauk dėžių iš vaisių skyriaus – jos tvirtos ir nemokamos. Tiesa, professionalus perkraustymas į Vokietiją įtraukia ir standartines dėžes, kurias lengviau statyti vieną ant kitos. Savos dėžės gali būti skirtingų dydžių, tai vargins vairuotoją kraujant.

Kaip supakuoti indus, kad nesužlūžtų?

Nenaudokite laikraščių – dažniausiai spauda dažais teplina puodus. Geriau nusipirkt burbulių plėvelę. Ji pigi, o išgelbės servizą. Indus reikia dėti ant krašto, o ne statyti vieną į kitą. Vieną kartą matęs, kaip klientas ant viršaus uždėjo sunkų keptuvę, o apačioje buvo smulkios taurės... žinote, kas buvo gale.

Ar galima krauti maišus su drabužiais?

Galima, bet labai nepatogu nešti. Maišai slysta, jų negalima statyti. Geriau naudoti dėžes arba specialius krepšius ant rėmų. Jeigu turi tik maišus, pasakyk iš karto, mes planuojame vietą kitaip. Kai kurie vairuotojai gali užsimokyti už tą „chaosą“ krovejyje.

Kas dėl technikos – šaldytuvai, skalbimo mašinos?

Skalbimo mašinos turi būti suremontuotos, kad nešoktų būgno. Šaldytuvai – išjungti ir išdžiuvinami bent para prieš kelionę. Esu matęs, kaip du šaldytuvai buvo įkrauti drėgni, o atėjus į Vokietiją jie buvo grynuose grynuose. Kondensatas sukelia pelę, o po to tu vedi dėl to ginčą, kad techniškai neveikia.

Ar reikia žymėti dėžes?

Būtina. Parašyk „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžta“. Niekas nenori pamatyti, ką turi dėžėje, atidarę ją svetainėje. Taip sutaupysi laiko ir sau, ir vairuotojams. Vokietijoje dažnai reikia nešti per daug laiptų, o jei žino, kad dėžė sunki, pasiruošia psichologiškai.

Ar verti pirkti specialias dėžes drabužiams?

Jei turite daug kostiumų ar suknų, kurios negali būti susuktos – taip. Tai nėra brangu, o laiko sutaupote daug. Jei tai paprasti džinsai ir marškiniai – užtenka ir paprastų dėžių. Nenaudokim per daug išteklių tiesiog tam, kad drabužiai nebūtų susirinkę, juos vis tiek išlyginti.

Kelionės metas ir vairuotojų nuotaikos

Kiek laiko užtrunka kelionė į Miuncheną?

Teoriškai 12-14 valandų. Praktiškai? Aš sakau – skambink rytoj. Eismo įvykiai ties Poznane, remontai A9 autostradoje... Vokietija žymi savo „baustukais“ (bauškiais) už greitį, todėl dauguma vairuoja ramiau. Jei žadate atvykti ryte, geriau planuokite vakarop. Geriau ankstyviau atvykti nei girtas vairuotojas spėti.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Oficialiai – ne, turi būti keleivių draudimas. Neoficialiai – dažnai važiuoja, jei sutinka vairuotojas. Bet nepamiršk, kad tai ilgas kelias, jis dirba, o tu tapsi keleiviu. Jei jis užmiegs, tu nebegali vairuoti sunkvežimio. Geriau susitarti dėl lėktuvo ar traukinio, nors aš pats kažką kadaš važiavau, kai bėdų buvo.

Kas daro vairuotojai, kai užstrigo sienoje?

Laukia. Arba eina pietų. Kartais sienose tikrina dokumentus labai smulkiai, ypač jei keleivius perveža nelegaliai (mums tai nerūpi, mes vežame baldus). Gali užtrukti valandą, gali tris. Pasitikėk vairuotoju, jis žino protokolus. Nereikia jam rinkti po 10 minučių.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, jei tai įskaičiuota į kainą (paprastai taip ir yra, kai užsakai „su krovimu“). Bet jis nebus jūsų asistentas visai dienai. Jis išnešė dėžes į kambarį – užduotis atlikta. Jei reikia statyti spintas arba išskaidyti daiktus po kambariais – tai jau jūsų arba papildomo krovėjo reikalas. Vairuotojai dažniausiai pavargę po kelionės.

Kas jei vairuotojas atvyks vėlai?

Skambink man arba dispatcheriui. Mes tiesiog nežinome, kas vyksta kelyje. Geresnis vėlai nei niekada. Būkite kantrus, jie taip pat nori baigti darbą ir nueiti miegoti. Vokietijoje darbo laikas griežtai reglamentuojamas, todėl jie tiesiog negali vairuoti 24 valandas.

Kas laukia Vokietijoje? (Iššūkiai)

Ar sudėtinga privažiuoti prie namo?

Dažniausiai labai. Vokiški miestai seni, gatvės siauros, daug „žaliųjų zonų“. Jei gyvenate centre, sunkvežimis gali tiesiog neįvažiuoti. Reikės gauti leidimą stovėjimui (steherverbot) iš savivaldybės. Tai užtruktą dieną-dvi, bet be to gausite baudą, o mums – vargą. Apie tai reikia galvoti dar Lietuvoje.

Ar reikia rūpintis vokišku adresu?

Žinoma. Be tikslaus adreso ir telefono numerio mes negalime pradėti važiuoti. Vokietijoje dažnai naudojami „Mitbewohner“ (bendrakaimyniai) vardai, tad užtikrink, kad vairuotojas turi kontaktą, kuris atidarys duris. Buvo atvejis, kai vairuotojas atvyko, o raktas buvo pas kaimyną, kuris atostogavo... tai buvo ilga diena.

Ką daryti su pakuoju (dėžėmis) išleidus?

Geriausia susitarti su vairuotoju, kad jis juos paimtų atgal. Jei ne, turėsi patys išmesti. Vokietijoje atliekų surinkimas griežtas, negali tiesiog mesti dėžių prie konteinerio, jei jos netelpa. Susitarki iš anksto, kad nereikėtų jų laikyti balkone mėnesį.

Ar gali būti problemų su liftu?

Labai dažnai. Liftas gali būti per mažas, arba reikia specialios apkabos. Jei gyvenate 4 aukšte be lifto, kaina bus brangesnė. Vokietijos name dažnai yra taisyklės, kad neleisti nešti daiktų tam tikru laiku. Reikia sužinoti iš namų administratoriaus (Hausmeister). Aš kartą sužinojau apie tai tik tada, kai vairuotojas jau stovėjo prie durų.

Ar turiu būti vietoje atvykstant?

Būtina. Reikia pasirašyti dokumentus, parodyti, kur ką dėti. Jei tavęs nėra, vairuotojas gali iškrauti tik prie durų arba važiuoti toliau. O jei kažkas trūksta? Tu esi atsakingas už savus daiktus. Pasirūpink, kad kas nors būtų, jei pats negali.

Kas dėl muitinės, nors ES erdvė?

Techniškai muitinės nėra, bet yra tikrinimai, ypač jei keliauja daug technikos ar įtartinų dalykų. Paprastai perkraustymas į Vokietiją (asmens daiktai) neapmokestinamas. Bet reikia turėti sąrašą (packing list) su verte. Jei nešiu 5 naujus kompiuterius, gali paklausti – ar tai asmeniniai daiktai, ar prekyba?

Ar yra kokių nors keistų taisyklių dėl šlamšto?

Vokietijai rūpi švara. Negali tiesiog palikti plėvelės ar polietilenos ant gatvės. Vairuotojas paprašys, kad viskas būtų surinkta į maišus. Būk mandagus, mes nesame šiukšlių surinkėjai, nors kartais ir padėjame.

Kaip elgtis, jei kažkas sužlūžo atvykus?

Skubiai nu fotografuok ir parašyk pastabą į CMR sąskaitą. Nenuokopk nieko, kol neparšišei. Vėliau reikalavimai nebus priimti. Esu matęs, kaip klientai išnešė viską, o paskui skambino, kad koja buvo atkelta. Be įrodymų – draudimas nemokės.

Ar verta važiuoti savaitgalį?

Galima, tačiau Vokietijoje dauguma parduotuvių (kaip Bauhaus, IKEA) arba namų administratorių nedirba. Jei trūksta dėžių ar reikia kas nors nupirkti, gali būti bėda. Be to, sunkvežimiai turi apribojimų važiavimą sekmadieniais ir švenčių dienomis (Sonn- und Feiertagsfahrverbot).

Išvados

Na, trumpai tariant, perkraustymas į Vokietiją – tai ne fizinė, o psichologinė užduotis. Pasiruoškite geriau, nei jums atrodo, kad reikia. Pasitikėkite savo įmone, bet vis tik patikrinkite du kartus. Jei viskas suplanuojate tvarkingai (ir su keliomis rezervinėm schemom), tai įvyks be didelių nugaros skausmų. Sėkmės Vokietijoje, ten tvarkinga šalis, vos įsivažiuosite ir susitvarkysite. Tik nepamirškite kavos vairuotojui – tai dažnai padaro stebuklą.