Kaip užsakyti daiktų transportavimo paslaugą iš Vokietijos paprastai

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletės kampų iki visiškai absurdiškų situacijų, kai klientai bando siųsti pianiną per kurjerius, kurie veža tik vokus. Kai klausiate, kaip užsakyti daiktų transportavimo paslaugą iš Vokietijos paprastai, aš atsakau: viskas priklauso nuo to, ar turite kantrybės skaityti smulkų šriftą. Dažnai žmonės galvoja, kad užtenka tiesiog įvesti paiešką „pervežimai iš Vokietijos“ ir viskas išsispręs savaime, tačiau realybė yra tokia, kad be aiškaus plano ir supratimo, kas yra CMR'as, galite likti su krūva problemų. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi, kaip išvengti vadybininkų tuščių pažadų ir realiai gauti paslaugą be galvos skausmo.

Pagrindiniai žingsniai ir pasiruošimas

Nuo ko pradėti ieškant transporto paslaugų iš Vokietijos?

Pirmiausia, nustokite tikėti visais „pigiausių kainų“ skelbimais, kuriuos matote socialiniuose tinkluose. Mano praktikoje dažniausiai tie, kurie siūlo mažiausią kainą, vėliau dingsta arba „atsitiktinai“ pameta jūsų krovinį pakeliui per Lenkiją. Pirmas žingsnis yra tiksliai susiskaičiuoti savo daiktų tūrį kubiniais metrais, o ne „akies matu“. Jei turite 5 kubus, taip ir sakykite, nes vadybininkai mėgsta prirašyti papildomų sąnaudų už „netikėtai atsiradusį tūrį“. Būtinai reikalaukite raštiško patvirtinimo dėl kainos, nes žodiniai susitarimai su šoferiais dažnai baigiasi tuo, kad atvykus į vietą kaina „šiek tiek“ pakyla (na gerai, realiai pakyla kokiais 50 eurų).

Ar verta naudoti dideles logistikos kompanijas?

Didelės kompanijos turi savo privalumų – jos turi draudimą, kuris realiai veikia, o ne tik egzistuoja popieriuje. Tačiau jų minusas tas, kad jūs būsite tik dar vienas numeris sistemoje. Jei jūsų krovinys nėra pilna fura, būsite „dalinis krovinys“, kurį jie stumdys iš sandėlio į sandėlį. Mano patirtis rodo, kad jei norite paprastumo, geriau ieškoti vidutinio dydžio vežėjų, kurie turi nuolatinius maršrutus tarp Vokietijos ir Lietuvos. Jie labiau vertina reputaciją, nes kiekvienas klientas jiems yra svarbus, o ne tik eilutė ataskaitoje. Visada klauskite, ar jie turi savo transportą, ar tik perparduoda paslaugą kitiems.

Kaip teisingai supakuoti daiktus transportavimui?

Tai yra didžiausia klaida, kurią daro žmonės – jie galvoja, kad jei daiktas yra Vokietijoje, jis stebuklingai nesuduš. Net jei vežėjas yra profesionalas, keliai yra duobėti, o vairuotojai kartais turi staigiai stabdyti. Naudokite tik kokybiškas kartonines dėžes, o ne tas, kurias radote prie prekybos centro. Jei siunčiate stiklą ar elektroniką, dėžė turi būti tokia tvirta, kad ant jos galėtumėte užlipti. Aš visada rekomenduoju apvynioti viską burbuline plėvele – tai kainuoja centus, bet sutaupo šimtus eurų nervų. Jei daiktai barška dėžėje, vadinasi, jie ten ir suduš, todėl užpildykite visus tarpus popieriumi ar putplasčiu.

Ką daryti, jei vadybininkas neatsako į skambučius?

Tai klasika. Vadybininkų pažadai dažnai baigiasi tą akimirką, kai jie gauna avansą. Jei vadybininkas dingsta, tai yra pirmas signalas, kad kažkas negerai. Mano patirtis rodo, kad jei per 24 valandas negaunate atsakymo į el. laišką, reikia skambinti tiesiai į dispečerinę. Kartais vadybininkas tiesiog pamiršo, o kartais – bando nuslėpti vėlavimą. Būkite įkyrūs, nes tai jūsų turtas. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip, reikalaukite vairuotojo telefono numerio. Dažniausiai vairuotojai yra daug atviresni nei biuro darbuotojai ir pasakys tiesą, kur fura stovi ir kodėl ji nejuda iš vietos.

Ar būtina drausti krovinius?

Daugelis galvoja, kad CMR draudimas padengs viską. Tai yra didelė klaida. CMR draudimas padengia tik ribotą sumą už kilogramą, o ne tikrąją daiktų vertę. Jei siunčiate brangų antikvarinį daiktą, CMR'as jums nieko nepadės, jei jis suduš. Būtinai pasidomėkite papildomu krovinių draudimu. Aš pats esu matęs atvejų, kai klientas prarado visą krovinį gaisro metu ir gavo tik grašius, nes nebuvo apsidraudęs papildomai. Tai kainuoja nedaug, gal kokius 20-50 eurų, priklausomai nuo vertės, bet tai yra ramybė, kurios negalima nusipirkti kitaip. Niekada nepasitikėkite vien „vežėjo atsakomybe“.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją?

Pirmas požymis – jie neturi jokio fizinio adreso arba jų svetainė atrodo kaip iš 90-ųjų. Jei įmonė neturi „Google“ atsiliepimų arba jie visi yra „penkios žvaigždutės“ be jokio teksto, tai jau įtartina. Taip pat, jei jie reikalauja viso apmokėjimo iš anksto grynaisiais be jokios sąskaitos faktūros, bėkite nuo jų kuo toliau. Tikri profesionalai visada pateiks sutartį arba bent jau aiškią sąskaitą. Aš visada rekomenduoju patikrinti įmonės kodą „Rekvizitai.lt“ ar panašiose sistemose. Jei įmonė turi šimtus tūkstančių skolų „Sodrai“, tai tikrai nėra tie žmonės, kuriems norėtumėte patikėti savo daiktus iš Vokietijos.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su komerciniais?

Techniškai – taip, bet tai sukelia daug problemų muitinėje, jei krovinys keliauja už ES ribų. Kadangi Vokietija yra ES, tai nėra taip baisu, bet vis tiek kyla rizikų. Jei jūsų daiktai bus supainioti su kažkieno kito prekėmis, gali kilti problemų dėl svorio ar dokumentų. Aš visada patariu atskirti asmeninius daiktus nuo komercinių krovinių. Jei vežėjas sako, kad „viskas bus gerai“, būkite atsargūs. Kartais jie tiesiog nori užpildyti furos vietą, kad gautų daugiau pinigų, o jūsų daiktai tampa „balastu“, kuris gali būti iškrautas bet kur, kad tik fura greičiau judėtų.

Kokia yra realistiška kaina už pervežimą?

Kaina priklauso nuo maršruto, svorio ir tūrio. Jei kas nors siūlo pervežti visą butą iš Berlyno į Vilnių už 200 eurų, tai yra melas. Realiai, kaina prasideda nuo 500-800 eurų už nedidelį kiekį daiktų, o jei reikia visos furos, kaina gali siekti ir 2000-3000 eurų. Viskas priklauso nuo kuro kainų, vairuotojo atlyginimo ir prastovų. Niekada nesirinkite pigiausio varianto, nes jis visada kainuoja brangiausiai. Aš visada sakau: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir žinoti, kad daiktai atvažiuos sveiki.

Kaip suderinti laiką, kad nereikėtų laukti?

Logistikoje „laikas“ yra labai reliatyvus terminas. Jei vadybininkas sako „atvešim per dvi dienas“, tai dažniausiai reiškia „atvešim per keturias“. Visada planuokite su atsarga. Jei jums reikia daiktų iki savaitgalio, užsakinėkite pervežimą taip, kad jie būtų pristatyti trečiadienį. Taip turėsite laiko spręsti problemas, jei fura suges ar vairuotojas pasiklys. Mano praktikoje dažniausiai vėluojama dėl muitinės procedūrų (nors Vokietijoje jų nėra, bet būna patikrinimų) arba dėl to, kad vairuotojas tiesiog nespėjo surinkti visų krovinių. Būkite lankstūs, nes logistika nėra tikslusis mokslas.

Ar reikia pakuoti daiktus į paletes?

Jei turite daug dėžių, paletė yra geriausias draugas. Ji apsaugo nuo mėtymo, nes krautuvas negali „mėtyti“ paletės taip, kaip gali mėtyti atskirą dėžę. Be to, paletė suteikia stabilumo. Jei siunčiate baldus, jie turi būti pritvirtinti prie paletės diržais. Aš esu matęs, kaip baldai tiesiog išbyra iš furos, nes buvo tiesiog „įmesti“ į kampą. Jei neturite paletės, paprašykite vežėjo, kad ją parūpintų – tai kainuoja nedaug, bet tai yra geriausia investicija į jūsų daiktų saugumą. Be paletės jūsų krovinys yra tiesiog „pakuotė“, kurią vairuotojas gali pastumti koja.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Tai yra pats nemaloniausias momentas. Pirmiausia – niekada nepasirašykite CMR'o be pastabų, jei matote, kad pakuotė pažeista. Jei pasirašysite, kad „priėmiau be pretenzijų“, vėliau nieko neįrodysite. Būtinai nufotografuokite viską prieš iškraunant. Jei matote, kad dėžė perplėšta, reikalaukite, kad vairuotojas tai pažymėtų dokumentuose. Jei jis atsisako – kvieskite policiją arba atsisakykite priimti krovinį. Tai skamba drastiškai, bet tai vienintelis būdas gauti kompensaciją. Mano praktikoje tie, kurie pasirašo „aklai“, vėliau lieka su sudužusiais daiktais ir be pinigų.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma vairuotojų, kurie važinėja maršrutu Vokietija-Lietuva, yra lietuviai. Tai palengvina bendravimą. Tačiau būna atvejų, kai samdomi vietiniai vairuotojai, kurie kalba tik vokiškai arba lenkiškai. Jei nemokate kalbos, tai gali tapti problema, kai reikės tiksliai nurodyti, kur iškrauti daiktus. Aš visada rekomenduoju turėti adresą ir instrukcijas užrašytas vokiškai, kad vairuotojas galėtų parodyti jas vietiniams, jei pasiklystų. Taip pat, jei vairuotojas yra užsienietis, būkite pasiruošę, kad jis gali nesuprasti jūsų „lietuviško“ paaiškinimo apie tai, kaip rasti jūsų namą.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ sistema?

Dalinių krovinių gabenimas (LTL) reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais. Tai yra pigiau, bet ilgiau. Fura važiuoja per kelis miestus, renka krovinius, tada juos iškrauna terminaluose, perkrauna į kitas mašinas. Tai yra procesas, kuriame dažniausiai ir įvyksta „pametimai“ ar sugadinimai. Jei siunčiate kažką labai trapaus, galbūt verta sumokėti daugiau už „tiesioginį“ pervežimą. Tačiau jei tai paprasti daiktai, LTL yra puikus būdas sutaupyti. Tik būkite pasiruošę, kad jūsų daiktai gali „pakeliauti“ po visą Vokietiją, kol pasieks Lietuvą.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma didelių kompanijų turi GPS sekimo sistemas. Tačiau mažesni vežėjai to neturi. Jei jums svarbu žinoti, kur yra jūsų daiktai, klauskite apie tai prieš užsakydami. Jei jie sako „mes jums paskambinsime“, tai reiškia, kad sekimo nėra. Aš visada rekomenduoju reikalauti bent jau vairuotojo telefono numerio. Tai yra geriausia „sekimo sistema“. Jei vairuotojas nekelia ragelio, vadinasi, kažkas negerai. Nereikia tikėtis, kad gausite „Google Maps“ nuorodą su furos judėjimu, nes tai kainuoja brangiai ir ne visi vežėjai nori investuoti į tokias technologijas.

Kokie yra populiariausi maršrutai iš Vokietijos?

Dažniausiai kroviniai važiuoja iš didžiųjų miestų – Berlyno, Hamburgo, Miuncheno. Jei jūsų daiktai yra kažkur giliai provincijoje, kaina bus didesnė, nes vežėjui reikės daryti „lankstą“. Tai logistikoje vadinama „papildomu kilometražu“. Jei galite, pabandykite suorganizuoti daiktų pristatymą į kokį nors didesnį miestą, kur furos važiuoja dažniau. Tai gali sutaupyti jums nemažai pinigų. Mano patirtis rodo, kad vežėjai labai nemėgsta važiuoti į mažus kaimelius, nes ten sunku apsisukti su fura, todėl jie visada prašo papildomo mokesčio.

Ar reikia mokėti už prastovas?

Taip, prastovos yra realybė. Jei vairuotojas atvažiuoja, o jūs nesate pasiruošę iškrauti daiktų, jis gali paprašyti papildomų pinigų už kiekvieną valandą. Tai yra visiškai normalu, nes laikas yra pinigai. Niekada neverskite vairuotojo laukti. Būkite pasiruošę iš anksto. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite bent prieš kelias valandas. Vairuotojai yra žmonės, jie supranta, bet jei jie turi kitą krovinį, jie nelauks. Aš esu matęs, kaip vairuotojas tiesiog iškrovė daiktus ant šaligatvio ir išvažiavo, nes klientas vėlavo valandą.

Kaip su dokumentais?

Dokumentai yra viskas. CMR, sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas – tai privaloma. Jei vežėjas sako, kad „nereikia jokių popierių“, tai yra didelis raudonas signalas. Be dokumentų jūs neturite jokių teisių. Jei krovinys bus sustabdytas policijos patikrinimui, o dokumentų nebus, jūsų daiktai gali būti konfiskuoti. Visada reikalaukite, kad viskas būtų tvarkinga. Aš visada pasidarau kopijas visų dokumentų. Tai užima minutę, bet jei kas nors pasimes, turėsite įrodymą, ką ir kur siuntėte.

Ar galima siųsti baldus išardytus?

Tai yra geriausias būdas siųsti baldus. Išardyti baldai užima mažiau vietos, yra lengviau supakuojami ir mažiau rizikuoja sudužti. Jei galite, išardykite viską, ką įmanoma. Taip pat būtinai susidėkite visus varžtus į atskirą maišelį ir priklijuokite prie baldo dalies. Aš esu matęs, kaip žmonės siunčia spintas surinktas, o jos tiesiog subyra pakeliui. Tai yra elementari fizika – surinktas baldas yra nestabilus. Išardytas baldas yra tiesiog plokštės, kurias lengva apsaugoti.

Ką daryti, jei daiktų kiekis pasikeitė?

Nedelsdami informuokite vežėją. Jei pasakėte, kad turite 5 kubus, o atsirado 10, vairuotojas gali tiesiog neturėti vietos. Tai yra dažna problema. Vežėjai planuoja vietą furos viduje labai tiksliai. Jei atsiranda papildomų daiktų, tai gali sugriauti visą jų planą. Būkite sąžiningi. Jei reikia, sumokėkite papildomai. Tai geriau nei likti su daiktais, kurių niekas neveš. Aš visada sakau klientams: geriau pasakyti daugiau, nei mažiau.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Tai yra atskira tema. Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialių leidimų ir žymėjimo. Jei siunčiate dažus, chemikalus ar kažką panašaus, būtinai pasakykite vežėjui. Jei bandysite tai nuslėpti, galite turėti didelių problemų su įstatymais. Vežėjai dažnai atsisako vežti tokius krovinius, nes tai jiems yra per didelė rizika. Niekada nemeluokite apie krovinio turinį. Tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir tuo, kad jūsų krovinys bus tiesiog išmestas pakelėje.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Jei turite daug daiktų, fura yra geriausia. Jei turite tik kelias dėžes, mikroautobusas yra greitesnis ir pigesnis. Mikroautobusai važiuoja greičiau, nes jiems netaikomi tokie patys greičio apribojimai kaip furoms. Tačiau jie turi mažiau vietos. Aš visada rekomenduoju mikroautobusą, jei daiktų nėra labai daug. Tai yra patogiau ir dažnai jie gali atvažiuoti tiesiai iki jūsų durų, kur fura tiesiog netilptų.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, jei neturite laiko ieškoti vežėjų. Jie suras transportą už jus. Tačiau jie paima savo komisinius. Jei norite sutaupyti, ieškokite tiesiogiai. Jei norite ramybės ir nenorite niekuo rūpintis, tarpininkas yra geras pasirinkimas. Tik įsitikinkite, kad tarpininkas yra patikimas. Aš esu dirbęs su daugeliu tarpininkų ir galiu pasakyti, kad geri tarpininkai yra verti savo pinigų, nes jie išsprendžia visas problemas už jus.

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?

Vagystės pasitaiko, ypač jei krovinys paliekamas nesaugomose aikštelėse. Visada reikalaukite, kad fura būtų su „plomba“ (seal). Tai yra metalinis užraktas, kurį atidaryti galima tik jį sulaužius. Jei plomba sveika, vadinasi, niekas į furos vidų nelindo. Tai yra paprasta, bet labai efektyvi priemonė. Taip pat venkite siųsti labai brangius daiktus be papildomos apsaugos. Jei tai kažkas labai vertingo, geriau naudoti specializuotas pervežimo paslaugas su palyda.

Ar svarbu, kokia kompanija atveža daiktus?

Taip, svarbu. Yra kompanijų, kurios specializuojasi tik pervežimuose iš Vokietijos. Jos turi daugiau patirties ir geresnius ryšius. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie turi „Vokietijos kryptį“ kaip pagrindinę. Jie geriau žino kelius, muitines ir vietinius įstatymus. Tai yra jų duona. Jei kompanija veža viską – nuo statybinių medžiagų iki maisto – galbūt jie nėra patys geriausi jūsų asmeninių daiktų pervežimui.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima derėtis. Ypač jei esate nuolatinis klientas arba jei turite didelį krovinį. Tačiau nepersistenkite. Jei nuleisite kainą per daug, vežėjas gali pradėti taupyti ant jūsų krovinio saugumo. Aš visada sakau: geriau sumokėti sąžiningą kainą ir gauti kokybišką paslaugą. Derėjimasis yra dalis verslo, bet viskas turi turėti ribas. Jei vežėjas sutinka su viskuo, ką siūlote, tai jau turėtų kelti įtarimą.

Išvada

Užsakyti daiktų transportavimo paslaugą iš Vokietijos nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau su tinkamu požiūriu tai tampa įveikiama užduotimi. Svarbiausia – nepasitikėti aklai, viską dokumentuoti ir turėti planą B. Logistika yra pilna netikėtumų, todėl kantrybė ir aiški komunikacija su vežėju yra jūsų geriausi įrankiai. Tikiuosi, kad ši mano patirtis padės jums išvengti klaidų, kurias daro daugelis. Sėkmės transportuojant savo turtą, ir atminkite – geriau vieną kartą viską patikrinti, nei vėliau gailėtis dėl sugadintų daiktų.