Kaip tvarkyti dokumentus perkraustymo paslaugoms į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti vieną – niekada nesinori pabaigti dienos su skambučiu, kad krovinys stovi sienojje. Dauguma klientų galvoja, kad sunkiausia yra pakrauti sofą į liftą, bet tikroji kova prasideda, kai reikia suprasti, kaip tvarkyti dokumentus perkraustymo paslaugoms į Vokietiją. Vokiškas biurokratinis monstras nemiega, o viena trūkstama para gali padaryti daugiau žalos nei neišsišluostęs stiklas. Čia ne apie tai, kad viską padarytum idealiai, o apie tai, kaip išvengti baudų ir nervų, kai muitininkas pradeda klausinėti apie seną dviratį, kurio nėra sąraše.

Bazine informacija, kurią privalai žinoti

Ką reikia daryti pirmiausia?

Pirmiausia, nusiramink. Toliau susirask pasą ir sutartį su būstu Vokietijoje, be to niekur neisi. Jeigu dar neturi adreso, tai gali būti problema, nors kartais muitinė praeina su viešbučio adresu, bet tai tikriausiai nelegalu (arba bent jau pilkas plotas). Pagrindas yra tas, kad turi įrodyti, kad išsikrausi iš Lietuvos amžinai, o ne važiuoji pasiilgti krosnuko. Be to, reikia VMG numerio, kurį gauni iš Vokietijos pusės, tai tokia pagrindinė leidimo forma.

Ar visada reikia VMG numerio?

Beveik visada, jeigu nori nemokamai įvežti savo daiktus. VMG reiškia "Verlegungsmitteilung" ir tai yra toks dokumentas, kuris sako muitinei, kad tu esi įregistruotas gyventojas Vokietijoje. Be šio numerio jums gali paskaičiuoti mokesčius pagrindinėms prekėms, o tai gali būti labai brangu. Kartais klientai bando važiuoti be jo, viltimi, kad "kažkaip praeis", bet aš to nedaryčiau, vokiškai muitininkai to neįsileis.

Kur gauti tą formą 0350?

Formą 0350 užpildo pervežėjas arba tarpininkas, o tave ją turi patvirtinti vietinė "Einwohnermeldeamt" (gyventojų registracijos įstaiga) Vokietijoje. Tai yra toks biurokratinis ratas, kuris gali trukti keletą dienų, taigi nedaryk to paskutinę minutę. Kai turi tą formą su antspaudu, tu esi saugus. Verta paminėti, kad ši forma būtent ir leidžia naudoti atleidimą nuo mokesčių perkraustant turtą, tai be jos kaip be rankų.

Kodėl viskas taip lėtai?

Vokietiškas biurokratas yra kaip vėžlys, kuris viską tikrina po tris kartus. Jie neturi tokio skubėjimo jausmo kaip mes, lietuviai, jiems svarbiau, kad viskas būtų parašyta teisingai. Be to, sistemose kartą užstringa informacija, tada reikia laukti, kol kas nors atsakens. Patyręs brokeris gali tai pagreitinti, bet nėra stebuklų, dažnai tiesiog tenka laukti eilėje.

Ar galiu vežti daiktus be adreso?

Techniškai gali, bet tai labai rizikuota. Jeigu turi nuomos sutartį, tai puiku, jei ne, gali pabandyti naudoti draugo ar giminaičio adresą, bet tada gali kilti klausimų, kodėl jo daiktai yra pas tave. Muitinė mėgsta kloti spąstus, todėl geriau turėti viską oficialiai. Vieną kartą mačiau, kaip klientą atgręžė atgal iš sienos tik dėl to, kad dokumentuose buvo klaidingas miesto kodas.

Muitinė Vokietijoje – realybės

Kas nutinka, jei pamiršau sąrašą?

Tada galiu pasveikinti, nes muitinė padarys savo sąrašą, o mokesčius skaičiuos pagal savo kainų lentelę, kuri yra daugiau nei dvigubai brangesnė. Tai yra klasikinė klaida, kai žmonės mano, kad "galva geriau nei popierius", bet čia netaikoma. Inventoriaus sąrašas turi būti paruoštas iš anksto, geriau dviejuose egzemplioriuose.

Kiek laiko laukti patikros?

Paprastai tai trunka nuo valandos iki kelių dienų, priklausomai nuo to, kaip užsišluotė vairuotojas ir koks yra krovinio sudėtingumas. Jei viskas tvarkinga, gali praeiti ir per pusę valandos, bet jei kažką įtariama, gali užtrukti. Esu matęs atvejus, kai sunkvežimis stovėjo tris dienas ties Ulmu, nes muitininkai negalėjo suprasti, kas per daiktai yra dėžėse be etikečių.

Ar vairuotojas gali viską užpildyti?

Gali, jeigu jis懂 kalbą ir turi laiko, bet dažniausiai jis tiesiog nori išvažiuoti ir gali padaryti klaidų. Geriau, jei sąrašą parengia tu pats arba brokeris, o vairuotojas tik perduoda. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas bus tavo sekretorius, jų darbas yra vairuoti, o ne rašyti deklaracijas.

Kodėl reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Nors daugelis kalba angliškai, Vokietijos institucijos turi teisę reikalauti dokumentų vokiškai. Jeigu turi lietuvišką sutartį, geriau iškarto padaryk vertimą, kad nebūtų nusižengimų. Tai sutaupo laiko ir nervų vėliau, kai muitininkas pradeds šokinėti nuo kojos. Vertimas kainuoja nedaug, bet problema, kai jo nėra, kainuoja brangiai.

Ar galiu vežti vaistus?

Gali, bet tik tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui ir būtinai su receptu arba gydytojo pažyma. Jeigu turi dideles dėžes vaistų be dokumentų, tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Vokietija labai griežta dėl narkotikų ir vaistų, todėl nedaryk eksperimentų, geriau visą tai pasirašyk sąraše.

Brangios prekės ir technika

Ką daryti su nauju televizoriumi?

Jei televizorius yra naujas, su pirkimo čekiu, tai gali būti laikomas preke ir už jį reikės sumokėti PVM ir muito. Jei jis naudotas, turi įrašyti, kad tai "naudotas buitinis daiktas" ir nurodyti maždauginę vertę, tada gali būti nemokamas. Bet jei pirkėj prieš mėnesį ir neįjungei, tai sunku įrodys, kad tai ne prekyba.

Ar kompiuteris laikomas verslo įrankiu?

Jei turi vieną nešiojamąjį kompiuterį, tai dažniausiai praeina kaip asmeninis daiktas, bet jei turi penkis dešimt metų senumą serverius, tai gali kilti įtarimų. Muitinė žiūri ne tik į tai, kas tai yra, bet ir į tai, kiek to turi. Vienas ar du - gerai, dvidešimt - tai jau atrodo kaip verslo atsargas.

Ką daryti su senia muzikos aparatūra?

Senas "vinilines" plokšteles ar magnetofonus galima vežti be problemų, jei tai kolekcija, o ne prekybinis kiekis. Vokiškai muitininkai dažnai mėgsta senus daiktus, todėl gali net paprašyti parodyti, ar jie veikia. Svarbu nurodyti sąraše, kad tai "naudoti asmeniniai daiktai", o ne "vintage prekės".

Ar galiu vežti darbo įrankius?

Gali, jei esi amatininkas ir turi įrodymų, kad tai tavo profesiniai įrankiai, kuriuos naudosi Vokietijoje dirbdamas. Jeigu turi dideles gręžtuvų ir pjūklų dėžes be jokios priežasties, tai gali būti įvertinta kaip prekyba. Geriau turėti pažymą iš darbdavio arba verslo liudijimą.

Kaip įvertinti daiktų vertę?

Rašyk realią rinkos kainą, ne tą, ką sumokėjai parduotuvėje prieš dešimt metų, bet ir ne vieną eurą. Jeigu nurodysi per mažai, muitinė gali patikslinti savo nuožiūra. Nėra tikslios formulės, bet žiūrėk į "eBay" ar panašias svetaines, kiek tai kainuoja naudota. (Svarbu neperlenkti, nes tada gali būti įtarimas apie mokesčių vengimą).

Mašinos ir transportas

Ar lengva įvežti automobilį?

Įvežti automobilį galima, tai nėra rocket science, bet reikia žinoti, kad turi mokėti automobilio mokestį ir privalomąjį draudimą iš karto. Be to, jei automobilis yra naujesnis nei šešešių mėnesių, reikės sumokėti PVM. Dauguma klientų to nežino ir tada staigmena yra labai nemaloni.

Ką daryti su motociklu?

Motociklas įvežiamas taip pat kaip ir automobilis, tik reikia ypatingo dėmesio techninei būklei. Vokietijoje techninė apžiūra yra griežtesnė, todėl jei turi ką nors "suverktą", gali tekti jį palikti muitinėje arba gabenti atgal. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar jis atitinka "TÜV" reikalavimus.

Ar reikia techninės apžiūros?

Jei vaziuoji lietuviškais numeriais, gali važiuoti kurį laiką (paprastai 6-12 mėnesių), bet po to privalai registruoti Vokietijoje. Tada reikės techninės apžiūros. Jei automobilis yra senas ir dujų, gali būti problemų. Geriau susirasti vietinį meistrą, kuris žino, ką žiūrėti.

Kiek mokesčių reikės sumokėti?

Automobilių mokestis priklauso nuo variklio tūrio ir CO2 išmetamųjų dujų kiekio, gali būti nuo šimto iki kelių šimtų eurų per metus. Be to, yra importo mokestis, kuris yra 10% ir PVM 19%, jei automobilis yra naujas. Seniems automobiliams (senesniems nei 6 mėn.) importo mokesčio nėra, bet PVM vis tiek gali būti, jei pirkė be PVM.

Ar galiu vairuoti lietuviškais numeriais?

Gali, bet tik tam tikrą laiką, tada privalai registruoti. Jei policija sustabdys ir pamatys, kad gyveni čia jau metus, gali skirti baudą. Vokietijos policija turi prieigą prie registrų, todėl neslėpkis. Geriau padaryti viską oficialiai ir miegoti ramiai.

Įmonių ir vairuotojų paslaptys

Kaip nesukti apgavysčių?

Nesirink įmonės, kurių svetainėje nėra adreso arba telefonas neveikia. Dauguma "gudriųjų" firmų pasislėpia už pigių kainų, bet tada dingsta su turtu. Patikrink ar įmonė turi licenciją, ar turi realų biurą. Žinoma, aš pats esu iš šios srities, bet galiu pasakyti, kad yra ir labai blogųjų, kurie sugadina mūsų vardą.

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Nes jos taupo ant visko – vairuotojų algų, draudimo, net degalų. Kartais jie tiesiog paima užsakymą ir tada perkelia jį kitai, pigesnei firmai. Tada turi žmones, kurie nežino, ką vežia, ir neturi jokių dokumentų. Užsakyk pas tuos, kurie brangiau, bet turi savo mašinas ir vairuotojus, kurie kalba vokiškai.

Ar reikia stebėti krovinį?

Būtinai. Naudokis GPS stebėjimu, jeigu turi tokia galimybę. Kartais vairuotojas gali užstrigti ir neskambinti, o tu bijosi, kad jis pavogė tavo sofą. Geriau žinoti, kur jis yra, ypač kai važiuoji per didelius miestus kaip Miunchenas ar Hamburgas. (Nebūk per daug paranojikas, bet saugumas visada pirma).

Kas daryti, jei vairuotojas dingsta?

Skambink į policiją ir į savo brokerį. Neleisk laiko praeiti, nes po paros jau gali būti per vėlu. Turėtum turėti vairuotojo numerį ir automobilio numerius. Kartais jie tiesiog užmiega po automobiliu, bet kartais tai yra signalas, kad kažkas negerai. Geriau būti per daug atsargus.

Ar reikia duoti pinigų vairuotojui?

Niekada neduok pinigų rankomis, viskas turi eiti per sąskaitas. Jei vairuotojas prašo "papildomai" už keltuvą arba "už degalus" ribose, tai yra didelė raudona vėliava. Tai yra jo darbdavio problemos, ne tavo. Tokios firmos dažnai yra nepatikimos.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei vairuotojas turi savo draudimą, jis dažniausia dengia tik labai mažą sumą. Turtas, kurį veži, gali būti vertas tūkstančių eurų. Užsakyk "krovinio draudimą" (CMR draudimas), kuris dengia visą kelią. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas užsidegė mašina, ir klientas liko be visko, nes neturėjo draudimo.

Išvada

Na, kaip ir matai, tas procesas, kaip tvarkyti dokumentus perkraustymo paslaugoms į Vokietiją, nėra toks jau sudėtingas, jeigu žinai, kurie mygtukai paspausti. Svarbiausia yra ne būti tingus ir pasirūpinti visais smulkmenimis iš anksto, o ne laukti, kol muitinė sustabdys sunkvežimį. Naudokis gerų brokerių patarimais, nedaryk spėjimų ir viskas turėtų nueiti sklandžiai, bent jau popieriaus atžvilgiu. Sėkmės kelyje ir prisimink – geriau paprašyti per daug kartų, nei vieną kartą per mažai.