Kaip tinkamai planuoti perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu: Patyrusio vairuotojo žinynas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų karavanų iki visiškai chaotiškų bandymų numesti visus daiktus į "Gazelę" vieną naktį. Žmonės dažnai klausia, kaip tinkamai planuoti perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, tarsi egzistuotų vienas universalius receptas, visiems tinkantis. Tiesą sakant, daug kas priklauso nuo to, ką tiksliai vežiate ir kiek turite kantrybės. Vokietija nėra Marsas, bet ten taisykles gerbiai, o biurokratija gali sukelti galvos skausmą net patramusiam žmogui. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokau gatvėje, o ne iš vadovėlių, kad jūsų kelionė nebaigtųsi prie sienos su baudų užrašu.

Dokumentai ir biurokratinės smulkmenos

Ar tikrai reikalingas taršos ženklas (Umweltplakette)?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir, tiesą sakant, aš pats kartais užmirštu patikrinti, ar jis galioja. Jei planuojate važiuoti į Vokietijos miestus, kur yra "žalioji zona" (Umweltzone), be šio lipduko jūsų mikroautobusu nevažiuosite. Jei tik važiuosite pro miestą arba į kaimą, galbūt ir praeisite, bet rizikuojate gauti baudą, jei netyčia užsuksite į centrą. Geriausia jį įsigyti iš karto, kai kertate sieną, degalinėse arba techninės apžiūros stotyse. Nekantrinkite iki paskutinės minutės, nes vokiečių policija šio dalyko nemėgsta.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Pagrindai paprasti: vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas (TÜV galiojantis!), draudimo polisas (žalias kortelės) ir, žinoma, pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei važiuojate ne savo transportu, būtina įgaliojimo raštas, kad neįtartų vagystės. Buvo atvejų, kai klientai užmiršdavo techninį pasą, ir tai baigdavosi ilgu stovėjimu pasienio punkte. Taip pat patikrinkite, ar CMR sąskaita-faktūra (jei tai komercinis pervežimas) suformuota teisingai, nors jei tai perkraustymas daiktų, dažniausiai tenka tik turto sąrašas.

Kaip elgtis su CMR sąskaita, jei tai nekomercinis reisas?

Čia daug kas painioja. Jei samdate firmą, jie duos CMR. Jei vairuojate pats ar draugas padeda, CMR gali nebūti būtinas, bet turi turėti išsamų daiktų sąrašą su vertėmis. Vokietijos muitinė kartais sustabdo ir klausia, ką vežate. Jei atrodote, kad perkraustote verslą (pavyzdžiui, 10 kompiuterių ir įrangos), gali būti problemų be deklaracijos. Bet jei baldai ir drabužiai – paprastai praeina. Geriau turėti ant popieriaus parašytą: "Perkraustymas, asmeniniai daiktai, ne parduodami".

Ar reikia speciali vairuotojo licencija (95 kodas)?

Tai priklauso nuo jūsų mikroautobuso maksimalios leidžiamos masės. Jei tai standartinis 3,5 tons furgonas, paprastai "B" kategorijos pakanka, jei nėra komercinis vežimas. Jei masė didesnė arba vežate komerciškai, reikės C kategorijos arba 95 kodą. Aš nerekomenduoju aštuoniolikmečiui važinėti 3,5 tons furgonu su pilnu kroviniu be patirties – tai ne "Žemaitukas". Vokietijoje greičio ribos griežtos, o sunkus furgonas stabdo labai lėtai.

Kas daryti, jei techninis pasas pasibaigęs?

Nevažiuoti. Tai paprasčiausias atsakymas. Vokiečiai šioje srityje be jokio humoro. Jei sustabdys, transportą gali konfiskuoti, o jums teks grįžti taksi. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo įkalbinėti policininkus, sakydami, kad "važiuojam tik penkias minutes iki namų". Nesuveikė. Techninė apžiūra turi būti tvarkinga.

Krovinys: ką ir kaip dėti?

Kaip suskaičiuoti, kiek vietos reikės?

Čia nėra tiksliai mokslo, bet aš turiu tokę akį. Paprastai 1-2 kambarių butą telpa į 10-15 kubų furgoną (pvz., Ford Transit). Jei turite didelę sofą, spintą ir pianiną – tai jau kitas reikalas. Žmonėms dažnai atrodo, kad "visos šitos dėžės mažos", bet jas sukraius, furgonas nebeužsidaro. Geriau imti šiek tiek didesnį mikroautobusą, nei stumti duris kelių valandų. (Nors jei turite tik kelias krepšys, tai nereikia ir 7,5 tonos).

Ar verta pirkti dėžes ar rasti parduotuvių?

Nesigirkite parduotuvių dėžėmis – jos minkštos ir skyla, kai ant jų uždėsite šaldytuvą. Geriau nuomoti arba nusipirkti specialių perkraustymo dėžių, jos tvirtos ir vienodo dydžio, todėl lengviau krauti. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas visa vasaros virtuvės inventorius įkrovė į "Rimi" dėžes – pamatykite, ką padarė svoris... Viskas išbyrėjo pirmajame posūkyje.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš pakrovimą?

Darykite nuotraukas. Telefonu, ne profesionale, bet aiškiai. Jei vėliau atsiras įbrėžimas ant sofos ar sulūžęs kojelės, turėsite įrodymų. Ypač jei samdate kurą nors firmą – be nuotraukų jie sakys "taip jau buvo". Aš visada patariu užfiksuoti ir tuščią furgoną, kad kaltinimų dėl bruožų, kurie jau buvo, neatsirastų.

Ar galima krauti baldus be išpakavimo?

Galima, bet rizikuojate, kad juos subraižysite. Aš asmeniškai niekada nekeliauju sofos be plėvelės, nes net mažiausia dulmė gali palikti žymę. Vokiški baldai dažnai būna prabangūs, o vokiečiai mėgsta tvarką, jei atvešite subraižytą spintelę, gali būti nemažų nesusipratimų. Popierius ir burbuliukas – jūsų geriausi draugai.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Tai nekelkite į keleivinę kabina. Benzinas, dažai, chemija turi būti tvirtai uždaryti ir atskirti nuo kitų daiktų, geriausia furgono gale, ant grindų. Jei paklysta benzino bakeliukas ir užsidegs visas krovinius – niekas nenori to gyventi. Be to, jei sustabdys policija, rizikuojate baudą už netinkamą krovinių tvarkymą.

Kelias, maršrutas ir vairavimas Vokietijoje

Kokia geriausia maršruto strategija?

Aš visada važiuoju per Lenkiją, A12 ir po to A10. Yra ir variantas per Kaliningradą, tačiau ten yra daugiau problemų su dokumentais ir kita. Maršrutas per Lenkiją šiuo metu geras, keliai pagerinti, nors vietomis vis dar darbo "žiogos". Nenuokopiu, kodėl kai kas renkasi kelią per Švediją ir Daniją – brangu ir ilgai. (Nebent jie nori pamatyti jūrą). Svarbiausia – iš anksto sužinoti, kur yra remonto darbų, nes Vokietijoje jų gana dažnai.

Ar sunku vairuoti 3,5 tons furgoną autobanu?

Autobanas yra stebuklas, kai tu tuščias, bet kai tu pilnas, 3,5 tonos jaučiasi kaip ratas. Neleisk sau įsitempti, jei visi važiuoja 160 km/h. Tu gali važiuoti legaliai 80 km/h (arba 100, jei leidžia ženklas), bet praktiškai tenka laikytis dešiniojo juostoje. Vokiečiai yra disciplinuoti, bet jei užkliūsi kairiaju, gali būti, kad tave "švies" iš galo.

Ką daryti su greičio kameromis?

Vokietijoje jų gana daug, nors ir ne tiek kai Anglijoje. Jos dažniausiai stovi miestuose ir prie sankryžų. Žinoma, furgonai turi mažesnes greičio ribas nei lengvieji automobiliai, todėl nenaudok navigacijos, nustatytos "automobiliui", nes ji gali meluoti. Nustatykite profilį "sunkvežimis" arba "furgonas", kad išvengtum nereikalingų laiškų namie po mėnesio.

Ar reikia žieminės padangos?

Taip, absoliučiai. Vokietijoje yra griežtas įstatymas: esant žiemos sąlygoms (sniegui, leduui ar šlamui), turi būti žieminės padangos visais ratais. Jei sulaikys be jų – bauda didelė, o jei sukelsi avariją – draudimas nemokės. Neapsigaukite su "visasezoniu" – turi būti tinkamas ženklas (M+S arba sniego puslapė). Geriau pasirūpinkit šiuo iš anksto, nei ieškoti serviso Kelne su sniego audra.

Kur geriausia ilsėtis vairuotojui?

Nerekomenduoju stovėti tiesiog "prie kelio" laukelyje, gali būti, kad tai privati žemė arba draudžiama vieta. Ieškokite oficialių poilsio aikštelių (Rasthof). Ten yra tualetai, kavinės ir saugu. Ypač naktį nereikėtų rizikuoti stovėti neaiškiose vietose – galiu pasakyti iš patirties, kad vagysčių iš furgonų tikimybė didesnė neapsaugotose vietose.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek maždaug kainuoja toks reisas degalams?

Degalų kainos šokinėja, tačiau dabar Vokietijoje dyzelinas brangesnis nei Lietuvoje. Skaičiuokite apie 100-120 eurų (priklauso nuo furgono) už 100 km su pilnu kroviniu, jei važiuojate ekonomiškai. Jei kelsite 130 km/h, degalų suvartojimas šoks iki dangaus. Geriau įsivaizduokite, kad kelionė į Berlyną ar Miuncheną kainuos apie 300-400 eurų viena kryptis tik degalams (priklausomai nuo kur keliaujate).

Ar mokama už važiavimą keliais?

Lengvieji automobiliai Vokietijoje daug kur važiuoja nemokamai, bet kai turite mikroautobusą (virš 3,5 t arba net ir 3,5 t su kroviniu), situacija gali keistis. Kai kurie tiltai ar tuneliai gali būti mokami. Pavyzdžiui, Heršos tiltas ar kai kurie tuneliai pietuose. Geriausia turėti grynųjų arba kortelę paruoštą, kad neblockuotum eismo.

Ar verta taupyti ant vairuotojo (jei samdate)?

Netaupykite. Jei pasiimsite "žalią" vairuotoją už pusę kainos, jis gali sugadinti daiktus arba užstrigti sienoje. Patyręs vairuotojas, kuris žino, kaip tinkamai planuoti perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, sutaupys jums nervų, kurie brangesni už 50 eurų skirtumą. Esu matęs, kaip pigūs pervežėjai dėjo pianiną ant šono ir jis atsitrenkė į sieną – ar to norite?

Kas daryti, jei pasibaigia pinigai kelyje?

Tai gėda, bet įvyksta. Turėkite bent 100-200 eurų rezervą grynaisiais. Kai kurios degalinės nepriima mūsų banko kortelių arba "stringa" terminalai. Ypač Lenkijoje arba atokiose Vokietijos vietose. Be to, jei reikės nupirkti padangas arba sumokėti baudą, kortelė gali nepadėti.

Ar brangu Vokietijoje pavalgyti kelyje?

Užtenka užsukti į "Autohof" – ten maistas nebrangus, o kokybė tokia, kokia būna. Kavinės miestuose kainuos dvigubai brangiau. Aš dažniau pats pasiimu duonos ir dešros, sutaupau laiko ir pinigų. Nėra joks malonumas gerti 4 eurų kavą, kai tu nori tikbūt pailsėti.

Specifika: iškrovimas ir Vokietijos realijos

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Navigacija veikia gerai, bet vokiška adresacija kartais būna keista. Namų numeriai nebūna eilės tvarka – gali būti, kad 10 namas yra šalia 25, o 12 už 200 metrų. Be to, dauguma namų turi ne tik numerį, bet ir pavadinimą. Geriau iš anksto susiplanuoti maršrutą ir pažiūrėti "Street View", ar ten gali privažiuoti didelis furgonas. Daugelis senųjų kvartalų turi labai siauras gatves.

Ką daryti, jei negaliu privažiuoti prie namų?

Tai labai dažna situacija. Miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas senamiestyje furgonu nepravažiuosi. Tuomet reikia rasti artimiausią vietą stovėjimui (dažnai mokamą) arba "Anwohnerparkplatz" (rezidentų aikštelę) su leidimu (jei turi). Tuomet reikia nešti daiktus rankomis. Užsirašykite papildomų valandų darbo, jei planuojate tokį perkraustymą.

Ar galima stovėti kur nors "tik penki minutes"?

Nerekomenduoju. Vokietijos policija ir "Ordnungsamt" (tvarkos tarnyba) labai greitai reaguoja į skundus. Jei užstojate kaimynui važiuojamąją dalį arba perėją, gausite "parko bilietą" ant stiklo per 10 minučių. Geriau praleisti 15 minučių ieškodami legalios vietos, nei mokėti 30 eurų baudą.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškrovimo?

Nebepalikite šiukšlių furgone! (Nes tada kitą kartą reikės valyti). Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema sudėtinga – skirtingos dėžės popieriui, plastikui, bio atliekoms. Jei iškraunate daiktus ir susidaro daug pakuočių, klauskite šeimininko, kur jas numesti. Negalima tiesiog mesti į pirmą pastebėtą konteinerį, gali būti, kad tai privatūs.

Ar vokiečiai padeda iškrauti?

Paprastai ne, jei tai nėra jūsų draugai. Jei samdate firmą, vairuotojas dažniausiai padeda su sunkiausiais daiktais, bet neįsivaizduokite, kad jis neš 50 dėžių į trečią aukštą be lifto. Vokietijoje darbas brangus, todėl papildomas nešimas kainuos. Aš visada sakykite iš anksto, ar yra liftas, ar ne – tai keičia kainą ir laiką.

Kas daryti, jei sugenda mikroautobus Vokietijoje?

Tai blogiausias scenarijus. Turi turėti "ADAC" arba panašią pagalbos paslaugą. Jei neturi, vilkimas kainuos labai brangiai, ypač sekmadienį arba švenčių metu. Prieš išvykdami patikrinkite tepalus, vandenį ir padangas. Geriau praleisti valandą servise Lietuvoje, nei stovėti tris dienas prie autobano Vokietijoje.

Ar reikia pranešti apie atvykimą iš anksto?

Jei tai perkraustymas į nuomotą butą, taip. Dauguma namų valdytojų reikalauja, kad praneštum iš anksto apie raktų perdavimą. Negalėk tiesiog užlipti ir draskyti duris, jei ten nėra jūsų šeimininko. Vokiškas punktualumas reiškia, kad jei sakėte 10:00, būkite 9:55.

Ką daryti su daiktais, kurių nebeina?

Vokietijoje nėra tiek lengva "išmesti" didelius daiktus kaip pas mus. "Sperrmüll" (didelių atliekų ivežimas) turi būti užsakytas iš anksto, arba reikia vežti į specialų aikštelę (Wertstoffhof). Nerašykite daiktų prie konteinerio gatvėje – bauda už šiukšlių nelegalų padėjimą yra baisi.

Išvada

Galiausiai, kaip tinkamai planuoti perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, priklauso ne tiek nuo maršruto, kiek nuo jūsų pasiruošimo ir realumo. Nereikia tikėtis, kad viskas vyks taip, kaip filme – gali užstrigti sienoje, gali lijti, gali plyšti padanga. Jei susitvarkysite su dokumentais, gerai užpakuosite krovinių ir pasiruošite blogiausiam scenarijui, viskas gerai sušeis. Svarbiausia – ne bėgti ir išlaikyti šaltą galvą, o tada Vokietija priims jūsų daiktus taip pat kaip ir jūs – be nereikalingo triukšmo.