Kaip taupyti kraustantis iš Vokietijos buto baldų pervežime: patirties pasakojimas

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių, kai vairuotojas prarado raktus vienoje šalyje, o krovinys buvo kitoje. Dažniausiai žmonės klausia ne kaip greitai atvežti daiktus, o kaip taupyti kraustantis iš Vokietijos buto baldų pervežime, nes kainos Vokietijoje, žinoma, ne iš mažųjų. Tiesą sakant, sutaupyti galima visur, svarbiausia žinoti, kur galima „spausti“, o kur geriau nepuldyti, kad nereikėtų vėliau mokėti dvigubai. Štai mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet praktiškas vadovas, kaip išsaugoti pinigus ir nervus.

Pasiruošimas ir tai, ką darome pats

Ar tikrai verta patiems supakuoti daiktus dėžėse?

Žinoma, jei turite laiko. Vokietijoje darbo jėga brangi, o kiekvienas valandas pakavėjo darbo tai papildomi 50–100 eurų į sąskaitą. Paprastai pasakau klientams – imkite dėžes iš vietinio parduotuvės (dažnai nemokamai duoda išnešioti) ir supakuokite patys. Tiesiog neužpildykite jų per daug sunkiomis knygomis, nes nesuimsime. Vieną kartą teko vežti vyrą, kuris buvo supakavęs į vieną dėžę visus savo svarmenis – tiesiog nukrito per kraštą. Supakuokite lengvai, tai Jums netaupys tik pinigų, bet ir galvos skausmo.

Kiek iš tikrųjų kainuoja dėžės ir kitos medžiagos?

Nesigirkite „profesionaliomis“ dėžėmis, kurias parduoda pervežėjų firmos, jos dažnai brangios. Eikite į Bauhaus arba į bet kurį „Euroshop“ tipo sandėlį, ten pigiau. O dar geriau – paieškokite „kleinanzeigen“ portale, ten žmonės išleidžia dėžes už simbolinę kainą arba dovanja po kraustymosi. Tiesą sakant, kartais gali gauti visą rinkinį už dešimt eurų. O burbulių plėvelę? Geriau pasiimkite iš darbo, jei įmanoma, arba pirkite didelį ruloną, po to parduokite kaimynui.

Ar galima sutaupyti ant išmontavimo ir surinkimo?

Tai viena brangiausių paslaugų. Jeigu jūsų baldai nėra ką tik nupirkti „IKEA“ ir juos lengva išskirstyti, darau patarimą – išmontuokite patys. Vokietijos butuose dažnai būna siauri koridoriai, o didelės spintos tiesiog neišlenda neišmontuotos. Vienas klientas Berlyne bandė išvežti sofos dalį neišmontavęs – teko laužti durų rėmą. Naudokite tik paprastą atsuktuvą, visus varžtus sudėkite į pažymėtus maišelius (rašykite ant jų „virtuvė“ ar „svetainė“), tai sutaupysite porą šimtų eurų už meistrų rankas.

Kas dėl to, ką neverta vežti išvis?

Niekada nevežkite senų čiužinių. Vokietijoje juos labai brangu išmesti („Sperrmüll“ sistema gana griežta), bet pervežimas Lietuvon kainuos daugiau negu naujo čiužinio pirkimas. Tas pasakytina apie senus, suplyšusius minkštus baldus. Matote seną sofą su dėmėmis? Palikite ją. Už taupymą senų daiktų pervežime sumokėsite daugiau degalų, nei jie verti. Kartais žmonėms gaila, bet tada aš tiesiog parodyti savo sąskaitų faktūrų istoriją.

Transporto pasirinkimas ir logistika

Kada geriau rinktis dalinį krovinį (sąskartą)?

Jei jums nereikia važiuoti rytoj. Dalinis krovinys, kai vairuotojas surenka keletą klientų viename reise, yra pigiausias būdas. Tačiau čia reikia kantrybės – gali tekti palaukti savaitę ar dvi, kol jis surinks visus „keleivius“ Vokietijoje. Jeigu jūsų baldų pervežimas iš Vokietijos nėra skubus, būtinai klauskite apie šią opciją. Tai gali sumažinti kainą net 40 proc. Tik žiūrėkite, kad jūsų dėžės nebūtų įkištos po kokiu baisiai smirdančiu chemijos keleiviu.

Ar verta nuomoti savo vagoną ar „BDF“ priekabą?

Nesu tikras, ar kiekvienam tai tinkamas variantas, jeigu niekada nevairavote su tokiu priekaba. Vokietijoje greičiai dideli, o „BDF“ priekaba yra ilga ir sunki. Jeigu nėra patirties, gali baigtis labai brangiai – nuoma, draudimas, o jei sužeisite save ar kitus... Geriau pasikviesti profesonalą su savo technika. Tačiau jeigu turi draugą vairuotoją (su 95 kodu), tai gali būti labai pigu. Tiesiog atsiminkite apie Vokietijos automagistralių mokesčius (Maut), jie būna dideli.

Ką daryti, jeigu bute yra neįrengtas liftas?

Čia prasideda problemos. Jeigu gyvenate 4-ame aukšte be lifto (kaip daugelyje senų namų Miunchene ar Hamburg centre), parengite piniginę. Vairuotojai turi teisę už papildomą fizinį darbą imti papildomą mokestį. Ir ne, tai nėra jų piktavališkumas, tiesiog neįmanoma nešioti 50 kilogramų spintos laiptais penkis aukštus be poilsio. Galite sutaupyti pasamdę savus „nešiotojus“ iš vietos lenkių ar ukrainiečių bendruomenės, kurie dirba pigiau, nei logistikos kompanijos siūlo.

Ar galima susitarti dėl kainos tiesiogiai su vairuotoju?

Kartais taip ir būna. Yra vairuotojų, kurie atvažiuoja ir sako: „Ponas, jei duosite pinigų rankomis (o ne į kasą), padarysim pigiau“. Aš oficialiai tai negaliu rekomenduoti (nes yra nelegalu), bet gyvename realiame pasaulyje. Jeigu rizikuojate, tikėkitės, kad gausite be jokio dokumento. O jeigu kažkas nutiks su kroviniu kelyje... Tada liūdna. Geriau derėkis su vadovu, o ne su vairuotoju prie vairo.

Ar diena savaitės įtakoja kainą?

Taip, ryškiai. Vokietijoje dirbti sekmadieniais ar šventėmis yra tabu ir labai brangu. Jeigu galite, planuokite baldų pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą arba atvirkščiai vidurio savaitės dienomis. Tada mažiau eismo rūšių (Stau), o vairuotojai laisvesni. Pirmadienis ir penktadienis – šturmas, o kainos gali būti pakeltos dėl didelio paklausos. Dar viena smulki detalė – nerašykite savo plano pervežti daiktus per Kalėdas ar Naujuosius metus, tada kainos kosminės.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar tikrai reikia mokėti PVM arba muito?

Čia dažnai painiojama. Jeigu jūs perkate naujus baldus Vokietijoje ir vežate juos į Lietuvą (kaip fizinis asmuo), galite gauti PVM grąžinimą (išsiregistruoti „tax free“), bet Lietuvoje turite sumokėti PVM importuojant. Jeigu tai jūsų asmeniniai, naudoti baldai (kraustymasis), dažniausiai PVM netaikomas (jeigu įrodysite, kad juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius). Mano patirtis, muitininkai kartais bijo, kai vežate per daug naujoviškų daiktų, todėl geriau turiti senų sąskaitų ar bent nuotraukų, kad tai ne verslas.

Ką daryti su „Anmeldung“ išregistravimu?

Labai svarbu! Kai išsikraustote iš buto Vokietijoje, turite atlikti „Abmeldung“. Be šio popieriaus gali būti problemų, jeigu kils klausimų dėl mokesčių ar neteisėto gyvenamojo vietos nuomos. Be to, kai užsakote pervežimą, kai kurios geros firmos gali prašyti patvirtinimo, kad iš tikrųjų išsikraustote (nebent tai yra prekių pirkimas). Tai netaupyti neleidžia, bet tai užtikrina, kad vėliau negausite baudų paštu.

Ar reikia rūpintis vietos stovėjimu (Halteverbot)?

Būtinai! Vokietijos miestuose, ypač centro zonoje, negalima tiesiog sustoti su sunkvežimiu prie namų. Reikia iš anksto (maždaug savaitę iki) kreiptis į vietos „Ordnungsamt“ ir gauti leidimą uždarai kelio daliai užimti. Kaina nėra milžiniška, bet jeigu jo nėra – bauda nuo 35 iki 100 eurų (ir tai per valandą). Vienas mano klientas Hanoveryje taip sutaupė 10 eurų leidime, bet sumokėjo 80 eurų baudą, nes policija atėjo greičiau negu mes.

Kaip elgtis su namų savininku (Vermieter)?

Jūsų buto savininkas Vokietijoje yra labai atsakingas už būklę. Prieš išvežant daiktus, pasidarykite nuotraukas (vandens nuostolių, sienų). Kai vežame baldus, svarbu, kad neišsineštumėte to, kas priklauso namams (pvz., virtuvės komplektas, jeigu jis nurodytas inventoriuje). Jeigu išsinešite neteisėtai, savininkas gali reikalauti atlyginimo, o tai išlaidos didesnės negu pervežimas. Žinoma, jeigu jums leidžia pasiimti seną šaldytuvą – puiku, bet gaukite raštišką sutikimą.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Dokumentus (pavyzdžiui, draudimo polisą ar inventoriaus sąrašą) geriau turėti angliškai arba vokiškai. Jeigu vairuotojas sustojamas patrulių ir turi lietuvišką popierių, gali užtrukti, kol viską išaiškins. Tai netaupymas, o laiko švaistymas. Aš visada patariu klientams turėti „Spedition“ dokumentus vokiškai, nes tai vokiečių žemė.

Pinigai, rizikos ir nepageidaujami netikėtumai

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Kuro kainos, AdBlue kainos, o ir paprastas paklausos siūlo santykis. Vasarą brangiau, žiemą kartais pigiau (jeigu ne šaltukai). Taip pat įtakoja euro kursas, jeigu sutartis sudaryta euru, o jūs mokate litais (na, jau nebetaip, bet pavyzdys). Negaliu pasakyti tikslios kainos iš karto, be matmenų, bet galiu pasakyti tikrai – jeigu kaina atrodo per daug žema, ten kažkas negerai. Vokietijos rinka nėra tokia, kad galėtum vežti beveik nemokamai.

Ar apdrausti daiktus, jei jie jau „seni“?

Daugelis sako: „Ką drausti, tai jau sena“. Bet įsivaizduokite situaciją – vairuotojas staigiai stabdo, ant viršaus krenta jūsų močiutes servizas (kuris, nors ir senas, jums brangus). Be draudimo gausite „Atsiprašome“ ir viską. CMR draudimas, kurį turi vairuotojas, apmoka tik labai mažą sumą už kilogramą (dažniausiai apie 8-10 EUR). Tad jeigu turite brangių daiktų, apsisaugokite. Tai nedidelė suma prie bendros sąskaitos, bet sutaupyti nervus verta.

Kas dėl depozito (Užstato)?

Dauguma firmų prašo 30–50 proc. avanso, o likutį – atidavus daiktus. Niekada nemokėkite 100 proc. iš anksto! Gavau skundų, kai žmonės permokėjo pilną sumą, o tada vairuotojas „dingo“ arba atėjo su reikalavimu „dar šiek tiek pinigų degalams, nes važiavau per kalnus“. Tokių „piratų“ Vokietijoje gana. Užstatas – tai jūsų garantija, kad darbas bus baigtas.

Ką daryti, jeigu vairuotojas atvyksta pavėlavęs?

Vokietijoje eismas neprognozuojamas. Jeigu jis pavėlavo dėl spūstių (Stau) ant A9 greitkelio, tai ne jo kaltė. Bet jeigu jis tavęs tiesiog negerbėjo ir neatsiliepė į skambučius – tai kita. Tokiu atveju rašykite į firmą. Jeigu dėl pavėlavimo praradote laiką (pvz., laukėte notarui arba raktų perdavimui), galima bandyti derėtis dėl nuolaidos. Sėkmės neduodu, bet bandyti verta.

Ar galiu sutaupyti nešdamas daiktus į sunkvežimį pats?

Taip, tai vadinama „kraunamojo“ (loading) paslauga. Vairuotojas atveža sunkvežimį, o jūs su draugais ar šeima įkeliate daiktus. Tai gana populiaru tarp lietuvių, kurie dirba statybose. Tačiau įsidėmėkite – jeigu nukritęs daiktas sulaužo vairuotojo koją arba pažeidžia sunkvežimį (pakrautą per aukštai), atsakomybė jūsų. Būkite atsargūs su svoriais.

Ką daryti su likusiais daiktais (išmetimu)?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas – tai menas. Negali tiesiog padėti prie konteinerio. Reikia vežti į „Recyclinghof“ arba užsisakyti „Abholung“. Jeigu pasileidžiate daiktų per daug, gali tekti sumokėti vairuotojui už tai, kad jis jums „padės“ juos išmesti (nelegaliai) arba vežs į sąvartyną (legaliai). Geriau susitvarkykite su šiukšlėmis pats išvykimo dieną.

Kaip elgtis, jeigu kyla abejonių dėl firmos patikimumo?

Paieškokite atsiliepimų ne tik jų puslapyje (ten tik geri), bet ir „Google Maps“ arba „Trustpilot“. Žiūrėkite, ką rašo vokiškai – vokiečiai yra kritiški, jeigu kas negerai. Jeigu matote, kad firma registruota priešnaktį arba adresas rodo kokią nors garažą (ne sandėlį), geriau ieškokite kito. Netaupykite ant reputacijos, pinigus grąžinti iš sukčių beveik neįmanoma.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Kai kurios mažos firmos mėgsta grynusius („Bar“), kad nemokėtų mokesčių. Tai jums gali atrodyti kaip nuolaida (nes jie netaiko PVM), tačiau jeigu kils ginčų, jūs neturite jokio įrodymo, kad mokėjote. Aš visada siūlau mokėti banku arba kortele, net jeigu tai kainuoja šiek tiek daugiau. Saugumas viršija nedidelę nuolaidą.

Kas dėl mažų daiktų – ar jie brangiai kainuoja?

Tie patys taisyklės. Jeigu turite tik kelias dėžes, gali būti, kad pigiau siųsti per „DPD“ ar „DHL“, o ne kviesti sunkvežimį. Sunkvežimio išvažiavimas kainuoja nuo 100-150 eurų, tad jeigu krovinys vertas tik 50 eurų, skaičiuokite. Bet jeigu tai jautrus kompiuteris ar tėvų suvenyrai – geriau patikėti žmogui.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Vokiškoje kultūroje tai neprivaloma, tačiau jeigu vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus arba buvo ypatingai malonus, labai padeda pasakyti „Danke“ ir duoti 10–20 eurų. Tai ne privalomas mokestis, bet žmogiškas poelgis. Kartais dėl to jis gali labiau pasirūpinti jūsų daiktais, kad jie nenukristų.

Ar verta planuoti pervežimą sezono metu?

Vasara ir rugsėjis (kai studentai kraustosi) – tai „auksinis amžius“ pervežėjams. Kainos šokuoja. Jeigu galite, kraustykite lapkričio–vasario mėnesiais. Žiemos padangos, blogas oras gali trukdyti, tačiau kainos žymiai mažesnės. Vienas mano klientas sutaupė 300 eurų tik nukėlęs savo kraustymosi datą iš rugsėjo į sausį. Žinoma, ne visada įmanoma, bet verta pagalvoti.

Kas jeigu turiu šaltkrečius (Gefrierschrank)?

Šaltkraučiai – tai naktmarė. Jūs turite išjungti jį iš anksto (maždaug 24 val. prieš), gerai išdžiovinti. Jeigu viduje bus ledas, jis tirps, vandens nutekės ir sugadins kitus daiktus (sofos, kilimai). Vairuotojai nemėgsta vežti šaltkrečių, jeigu jie drėgni. Todėl labai gerai išdžiovinkite – tai sutaupys nuostolių.

Ar galiu vežti techniką su dujomis?

Dujinės viryklės ar dujų buteliai – griežtas draudimas! Tiesiog ne. Nieko panašaus. Už tai gali tekti bauda, o jeigu įvyks avarija – kalėsite. Parduokite dujinę viryklę Vokietijoje („eBay Kleinanzeigen“ labai padeda) ir nusipirkite Lietuvoje. Nėra verta rizikuoti gyvybe dėl 50 eurų taupymo.

Kaip elgtis su važiuoklių (Räder) nuėmimu?

Kai kurie baldai turi ratus (pvz., darbo stalai ar komodos). Juos reikia nuimti arba užfiksuoti, kad jie nevažiuotų. Vienas kartą vairuotojas staigiai stabdė, o komoda su ratais „nuvažiavo“ iki sunkvežimio galo ir susmulkinė visus langus. Užfiksuokite ratus lipniaju juosta arba nuimkite – tai penkių minučių darbas, kuris sutaupo šimtus.

Ar galima sutaupyti ant maršruto?

Taip. Jeigu gyvenate kažkur toli nuo pagrindinio autostrados (pvz., giliau Bavarijos kalnuose), vairuotojui reikia nukrypti. Kiekvienas kilometras nuo pagrindinio kelio – laikas ir kuras. Jeigu galite patys pristatyti daiktus arba susitikti prie artimiausio „Parkplatz“ prie autostrados, gausite nuolaidą. Tiesa, reikės rasti kažką, kas jums padės perkrauti į mažesnę mašiną.

Kas dėl pažymėjimo dėžių?

Nerašykite tiesiog „drabužiai“. Rašykite „Virtuvė: indai“, „Svetainė: knygos“. Tai ne tik padės surasti dalykus išsikrausčiant Lietuvoje, bet ir draudimo atveju. Jeigu dėžė su kriptovaliuta (o, taip, buvo atvejų) dingsta, o ant jos parašyta „seni drabužiai“, draudikas nieko negrąžins. Žymėkime kruopščiai.

Ar reikia bijoti pavogtų daiktų?

Vokietijoje saugu, tačiau sunkvežimiai stovi prie viešbučių arba stovėjimo aikštelėse. Jeigu krovinys nėra užsegamas antspaudais (plombomis), rizika egzistuoja. Reikalaukite, kad vairuotojas uždarytą kėbulą uždarytų plombą ir jums duotų jos numerį. Tai nedidelė apsauga, bet sutaupo galvos skausmo, jeigu kas nors pasirodys „per maršrutą“.

Ar verta rinktis mažas firmas ar didžiąsias?

Didelios (pvz., „DB Schenker“) yra brangios ir dažnai nenori mažų krovinių. Mažos lietuviškos ar lenkiškos firmos yra lanksčios, bet reikia patikrinti. Aš dirbu vidutinio dydžio ir matau, kad mes galime siūlyti individualų požiūrį. Didelės firmos veikia kaip robotas – jeigu netelpa į lentelę, nevežia. Mažos gali „išsisukti“, jeigu jūs mandagus ir paprašote.

Ką daryti, jeigu bute nėra vietos sunkvežimiui?

Jei gyvenate senamiestyje, kur gatvės siauros, sunkvežimis negali įvažiuoti. Tada reikalingas „Mietwagen“ (pervežimo sunkvežimėlis su kranu) arba papildomi nešėjai. Tai papildomos išlaidos, apie kurias reikia galvoti iš anksto. Pasidomėkite vietos situaciją Google Street View – pamatysite, ar ten važinėja tokios mašinos.

Paskutinis klausimas – ar verta viską daryti paties?

Jei turite gerus draugus, laiko, stiprių nugarų ir nervų – taip. Taupyti galima apie 50–70 proc. Bet jeigu dirbate ir neturite laiko trukdyti darbui, geriau mokėti už paslaugą. Mano akimis, dažniausiai žmonės sutaupo ant pakavimo, bet patys pervežimą patiki profesionalams, nes griūti nuo laiptų su sofa nėra įtraukta į jokius taupymo planus.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti – taupyti kraustantis iš Vokietijos buto baldų pervežime įmanoma, bet tai reikalauja kantrybės ir planavimo. Neklauskite vienos kainos, klauskite, kas įeina į ją. Pasirūpinkite dėžėmis iš anksto, išmatuokite baldus ir būkite sąžiningi su vadybininkais. Jeigu bandysite apgauti (nepasakysite apie 5-ą aukštą be lifto), pabaigoje vis tiek sumokėsite daugiau. Tikiuosi, šie patarimai (nors ir šiek tiek išsiskleidę) padės jums sutaupyti pinigų ir išvengti tų bėdų, kurių aš mačiau per savo dvidešimt metų. Sėkmės kelyje ir saugių kelionių!