Kaip suteikiamos mikroautobusų logistikos paslaugos Vokietijoje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena – Vokietija niekada nemiega, o mikroautobusų logistika čia turi savus specifinius niuansus, kuriuos sunkiai išmoksti iš vadovėlių. Kasdienis darbas su krovininiais mikroautobusais reiškia ne tik vairavimą, bet ir nuolatinį sprendimų priėmimą, starting nuo dokumentų tvarkos iki to, kaip pralaužti pro eismo spūstis prie Miuncheno. Dažnai klientai klausia, kaip suteikiamos mikroautobusų logistikos paslaugos Vokietijoje, tikėdamiesi girdėti paprastą atsakymą, bet realybė yra daug platesnė. Čia susiduria sunkiųjų sunkvežimių greitis ir keleivinio transporto lankstumas, o tarp to visko dar reikia įsiterpti tiems, kurie nori savo krovinius matyti rytoj, o ne po savaitės.

Dokumentai ir teisiniai smulkmenos, be kurių neišsiversite

O kokius dokumentus išvis reikia tur�ti sėdint vairuotojui?

Tai pagrindinė būsena, be kurios pradėti net neturėtų prasmės. Jums tikrai reikės galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau svarbiausia yra C kategorijos teisės, jei svoris viršija 3,5 tonos, nors dažnai važinėjame lengvesniais. Be to, būtina CMR sąskaita-faktūra, kuri turi būti užpildyta be klaidų, nes vokiečiai dėl to gali padaryti didelę rūpestį. Dar reikėtų patikrinti, ar yra galiojantis draudimas, ir, žinoma, TIR karnetas, jei važiuojate per muitines, nors tai ne visada aktualu vidaus maršrutuose. (Tiksliau, dažniausiai neaktualu, bet geriau turėtų omenyje). Negaliu užmiršti ir vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelės – tai pirmas dalykas, kurį tikrina policija.

Ar reikia specialių leidimų važiuoti į miesto centrus?

Tai priklauso nuo to, ką vežate ir ką vairuojate. Vokietijoje daugelyje miestų yra „Umweltzone“ – ekologinės zonos, į kurias negali važiuoti seni automobiliai be specialios žalios kortelės. Jei jūsų mikroautobusas netenkina Euro 6 standarto, gali tekti važiuoti apipelkiaut, o tai suvalgys laiką. Be to, kai kuriose senosiose miesto dalyse (pvz., prie katedrų) ribojamas svoris, tad ten galiuva tik mažesnis transportas. Viską reikia iš anksto sužinoti iš savo dispečerio, kitaip gausite baudą, kurios dydis gali prilygti mėnesiniam atlyginimui.

Kas dėl to vokiško „Mindestlohn“ (minimalaus atlyginimo)?

Tai, galima sakyti, šiandieninė bėda. Nuo 2015 metų (ar nuo kada ten jie įvedė?) Vokietijoje galioja minimalus valandinis atlyginimas visiems vairuotojams, net jei jie ir yra iš Lietuvos ar Lenkijos. Reikia labai tiksliai vesti darbo laiko apskaitą, nes jei paaiškės, kad vairuotojas uždirbo mažiau nei nustatyta, įmonė gali gauti milžiniškas baudas. Aš asmeniškai mačiau situaciją, kai viena firma prarado kontraktą dėl to, kad neįvertino šio reikalavimo ir bandė mokėti „rankomis“. Tai nebe to laikai, kai viskas galėjo būti sutarta žodžiu.

Ką daryti, jei policija sustabdo ir prašo dokumentų?

Niekada nebijokite parodyti dokumentų, jei viskas tvarkoje. Vokiška policija dažniausiai labai oficiali, bet sąžininga. Jie tikrina ne tik pažymėjimus, bet ir ar krovinis atitinka deklaraciją, ar yra užfiksuotas nustatytais fiksatoriais. Kartais gali užtrukti ilgiau, ypač jei vairuotojo kalbos žinios nėra geriausios, bet tuomet tiesiog reikia išsiversti angliškai arba paskambinti dispečeriui. Blogiausia, ką galite padaryti – pradėti ginčytis arba rodyti agresiją, tuomet tikrai nuvažiuosite į apžiūrą.

Kaip organizuojamas paties pervežimo procesas

Kaip iš tikrųjų atrodo diena vairuotojo akimis?

Pradedant nuo to, kad nėra dviejų vienodų dienų. Vieną dieną gali būti tiesiog skubus reisas iš Hamburgo į Berlyną su keletu dėžių, o kitą – sudėtingas projektinis krovinys, kurį reikia įkrauti su įrankių pagalba. Dažnai tenka iš anksto susiplanuoti maršrutą, kad išvengtumėte didžiausių spūsčių, kurios Vokietijoje yra be galo ilgos, ypač „Autobahn“ tiesiogėse. Prieš važiuodamas visada patikrinu savo mikroautobusą – padangas, aliejų, šviesas, nes gedimas automagistralėje su pilnu kroviniu yra košmaras.

Ar galima numatyti atvykimo laiką tiksliai?

Galima bandyti, bet garantuoti negali niekas. Gebraličiai („Stau“) Vokietijoje yra kaip lietus Lietuvoje – natūrali reiškinys. Jei sako, kad važiuosite 4 valandas, geriau pasakykite klientui, kad atvyksite po 5 ar 6 valandų. Kartais nutinka kažkas tokio, kaip buvo praėjusį antradienį – tiesiog užgriuvo sunkvežimis kelio viduryje ir stovėjome tris valandas. Tuomet turiu skambinti klientui ir aiškinti situaciją, o jis, žinoma, nėra laimingas. Bet kas gali padaryti? Tai realybė.

Kaip vyksta įkrovimas ir iškrovimas vietoje?

Turiu pasakyti, kad Vokietijoje sandėliai dažniausiai labai gerai organizuoti. Yra vietos manevruoti, yra keltuvai, tad vairuotojas nenukenčia. Tačiau kartais pasitaiko ir tokių „garžų“, kur reikia įkrauti per antrą aukštą be lifto su rankomis – tai jau fizinis darbas. Tada reikia tikrai įsitempti. Svarbu, kad krovinys būtų užfiksuotas – tarpinės, diržai. Jei kas nors nukris važiuojant, atsakomybė mūsų.

Kokias mašinas naudojame šioms paslaugoms?

Dažniausiai tai yra „Mercedes Sprinter“, „VW Crafter“ arba „Fiat Ducato“ tipo automobiliai. Jie suteikia tą ypatingą lankstumą, kurio neturi sunkvežimiai – galiu važiuoti tiesiai į miesto centrą arba prie parduotuvės angos. Talpa paprastai svyruoja nuo 10 iki 15 europalečių, priklausomai nuo to, kaip užstatomos grotos. Svarbu, kad mikroautobusas būtų patogus, nes vairuotojas tame praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.

Ar dažnai tenka vežti brangius ar trapius krovinius?

Labai dažnai. Mikroautobusų logistikos paslaugos Vokietijoje dažnai pasirenkamos būtent tam, kad vežti elektroniką, medicinos prietaisus arba dalis, skirtas gamykloms, kurios negali laukti. Tokie kroviniai reikalauja ypatingo dėmesio – negaliau staigiai stabdyti, negaliau važiuoti per duobę. Kartais vežu netgi parodų eksponatus, kuriuos reikia pristatyti iki konkrečios valandos, kitaip paroda neprasidės. Atsakomybė milžiniška.

Kaip susisiekiame su klientais kelyje?

Anksčiau buvo paprasčiau – paskambini iš taksofono. Dabar visi turi telefonus, bet problema ta, kad Vokietijoje, važiuojant per kalnus ar miškus, ryšys kartais dingsta. Tada tenka naudotis Wi-Fi deguliais degalinėse. Geriausias variantas yra, kai klientas duoda ne tik telefono numerį, bet ir el. paštą, kur galima užrašyti, kad „esu 50 km iki atvykimo“. Taip išvengiame nesusipratimų.

Kainodara ir pinigų klausimai

Kaip susiformuoja kaina už tokią paslaugą?

Kaina niekada nėra fiksuota, ji priklauso nuo tiek daug veiksnių. Žinoma, atstumas yra pagrindas – kiek km reikia nuvažiuoti viena ar kita kryptimi. Bet dar įskaičiuojame degalų kainą, kuri šiuo metu, turiu pripažinti, ganėtinai aukšta. Taip pat reikia įverti vairuotojo darbo laiką – jei reikės laukti sandėlyje 4 valandas, tai papildomai apmokestinama. Ir dar mokesčiai už kelių naudojimą („Maut“), nors mažesniems mikroautobusams jie dažnai mažesni arba jų nėra.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Absoliučiai taip. Žiemos šventėms artėjant, prieš Kalėdas, kainos šuoliais aukštyn, nes visi nori pristatyti prekes laiku. Taip pat vasarą gali būti padidėjimas dėl statybų materialų pervežimų. Jei užsakote pervežimą paskutinę minutę, taip pat teks mokėti brangiau – mes tai vadiname „skubos mokestis“. Geriausia suplanuoti iš anksto, tada galime derėtis dėl palankesnio tarifo.

Kokios mokėjimo sąlygos dažniausiai sutinkamos?

Didžioji dalis nuolatinių klientų moka pagal sutartą terminą, pavyzdžiui, 30 dienų po sąskaitos išrašymo. Tačiau jei klientas naujas arba krovinys eina į tolimą vietą (pavyzdžiui, į Miuncheną iš Berlyno), mes dažnai prašome avanso arba mokėjimo grynaisiais pristatymo metu. Tai ne pasitikėjimo trūkumas, o paprasta apsauga – kartais nutinka, kad žmogus tiesiog neatsiliepia po pristatymo.

Ar į kainą įeina draudimas?

Taip, standartinė kaina visada įtraukia krovinio civilinę atsakomybės draudimą. Tačiau reikia žinoti ribas – jei vežate brangų mobiliųjų telefonų siuntą vertės 50 tūkstančių eurų, o standartinis draudimas dengia tik iki 10 tūkstančių, turite papildomai jį padidinti. Dažnai apie tai klientai pamiršta sužinoti, tada įvykus įvykiui būna didelių nesusipratimų. Visada patariu patikrinti draudimo sumas prieš važiuojant.

Kas vyksta, jei klientas nenori mokėti už pristatymą?

Tai, tiesiog sakant, nepavykęs verslas. Jei krovinis jau atvežtas ir iškrautas, mūsų pozicijos nėra stiprios. Galime tik bandyti derėtis arba grasinti teismu, bet tai užtrunka mėnesius. Todėl mes labai atsargiai renkamės partnerius. Kartais teko važiuoti atgal tuščiomis vien todėl, kad pasirodė, kad mokėtojo sąskaita blokuota. Tai nuostolis, kurį padengia įmonė, bet vairuotojas gauna savo algą vis tiek.

Bėdos, spūstys ir kitos kasdieninės problemos

Kas dažniausiai sugenda šiuose mikroautobusuose?

Pagal mano patirtį, tai padangos ir stabdžiai. Mikroautobusai dažnai važiuoja mieste, kur daug greičio mažinimo juostų, vairuotojas dažnai stabdo, tad stabdžių kaladėlės dega. O padangos? Vokietijoje keliai, žinoma, geri, bet statybų zonose visada galima rasti vinį arba skylę. Viena sykį teko sustoti tiesiog ant automagistralės, nes išlindo ratas, o krovinys buvo skubus. Buvo įdomia.

Kaip elgiamės, jei įvykia avarija?

Pirma, tikriname, ar nėra sužeistųjų. Antra, skambame policijai ir draudimo kompanijai. Svarbiausia – nepajudinti mašinos, jei tai kelia pavojų, kol neatvyks pareigūnai. Tada prasideda ilgas procesas su dokumentais. Krovinį dažniausiai tenka perkrauti į kitą mašiną, tai vėgla ir laiko švaistymas. Klientui tai visada nepatogu, bet mes stengiamės padaryti viską, kad prekės nepakenktų.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Vokietijoje, palyginti su kai kuriais pietiniais Europos šalimis, saugu, bet ne idealu. Dažniausiai vagysčių nelabai būna, nes mikroautobusai turi geras spynas ir dažnai yra stebimi GPS sistema. Tačiau jei paliksite mašiną neapsaugotoje aikštelėje naktį su vertingu kroviniu, rizikuojate. Mes visada patariame vairuotojams rasti saugias, apšviestas parkavimo vietas, net jei ten reikia sumokėti už stovėjimą.

Ką daryti, jei pats vairuotojas susirgsta kelyje?

Tai rimta situacija. Jei vairuotojas negali toliau vairuoti dėl sveikatos, mes nedelsdami siunčiame pakaitinę komandą arba skambame vietinei pagalbai. Krovinys turi būti pristatytas, nes sutartis yra sutartis. Kartais teko važiuoti pats aš su kitu mechaniku paimti mašiną. Tai nervuojančia, bet darbas yra darbas. Sveikata svarbiau, bet klientas laukia.

Ar sunku susirasti vietą apsistoti per naktį?

Nebėra taip lengva kaip anksčiau. Daugelis parkų užsidarė arba tapo mokamais. Vairuotojai dažnai priversti nakvyti automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų, kur tai nelegalu, bet toleruojama, jei nenukenčia kitų. Geriausia yra užsisakyti vietą profesionaliame vilkikų parke, kur yra dušai ir maistas, bet tai kainuoja. Įmonės dažnai padengia šias išlaidas, nes vairuotojas turi pailsėti.

Specifiniai niuansai ir patarimai

Ar reikia mokėti už pietus vairuotojui?

Tai ne privaloma, bet labai pageidautina. Jei įkrovimas-ilgai trunka, vairuotojas turi valgyti. Dažniausiai klientai, kurie rūpinasi savo vairuotojais, gauna greitesnį ir kokybiškesnį darbą. Nors oficialiai tai nėra įtraukta į kainą, smulkus pagarbos ženklas, pvz., duotas kavinės kuponas arba karštas maistas padeda užtikrinti, kad krovinys atvyks saugiai.

Kaip elgtis su klientu, kuris visada skundžiasi?

Tokiu atveju reikia kantrybės. Aš asmeniškai stengiuosi kalbėti tiesiogiai aiškiai, be jokių pažadų, kurių negaliu įvykdyti. Jei jis sako, kad vėluojame, aš parodiu GPS duomenis. Dažniausiai skundai kyla iš to, kad klientas neturi realaus supratimo apie eiko sąlygas. Kartais tiesiog reikia leisti jam išsiliepti, o tada ramiai paaiškinti situaciją.

Ar verta investuoti į naujus mikroautobusus?

Be abejo, taip. Naujesnės mašinos ne tik tikimes mažiau gedimų, bet ir atitinka griežtesnius ekologinius reikalavimus, kas Vokietijoje yra labai svarbu. Be to, vairuotojas vairuoja geriau ir saugiau, kai turi naują „žaislą“. Nors investicija didelė, ji atsiperka per mažesnes eksploatacijos išlaidas ir gerą įmonės įvaizdį.

Ką daryti, jei krovinio negalima įkrauti per duris?

Kartai būna taip, kad prekės per didelės arba keisto formos, kad nepraeitų pro standartines mikroautobuso duris. Tada tenka išmontuoti sėdynes ar net dalį stogo (jei tai aukštas mikroautobusas). Tai reikalauja laiko ir įgūdžių. Tokiu atveju visuomet informuojame klientą apie galimas problemas ir papildomą laiką, kad jis nustebtų vėliau.

Ar mikroautobusų logistikos paslaugos Vokietijoje ateityje keisis?

Manau, kad taip. Matome didelį posūkį link elektromobilių, o tai reiškia, kad reikės planuoti maršrutus su įkrovos stotimis. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama vairuotojo darbo sąlygoms ir aplinkosaugai. Viskas tampa modernesnė, bet pagrindinis dalykas išlieka tas pats – prekė turi būti ten, kur ji reikalinga, laiku.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nepasitikėkite tik kaina. Pažiūrėkite, kiek laiko įmonė egzistuoja rinkoje, ar turi savo parką, ar ne tiesiog tarpininkauja. Atsiliepimai internetu taip pat gali padėti, bet juos reikia skaityti su kritine akimi. Patikimas pervežėjas visada pasakys tiesą, net jei ji nepatogi, o ne žadės nerealų greitį.

Ar dažnai tenka vežti keleivius vietoje krovinių?

Techniškai tai galima, jei mikroautobusas turi reikiamas leidimus, bet mes daugiausia koncentruojamės į krovinius. Kartais atsitiko, kad teko nuvežti mechaniką arba įgulą į vietą, bet tai išimtys, o ne taisyklė. Svarbu aiškiai atskirti šias sritis, nes reikalavimai skiriasi.

Kas labiausiai nervina vairuotojus Vokietijoje?

Manau, tai greičio matuokliai („Blitzer“). Jie yra visur – mieste, užmiestyje, net po tiltų. Vokiečiai labai griežtai seka greitį, ir net 5 km/h viršijimas gali baigtis bauda. Dar vienas dalykas – tai kiti vairuotojai, kurie, pavyzdžiui, staiga užlenkia priešais jus be signalo. Reikia būti labai atidžiam.

Kaip sužinoti, ar krovinis saugiai užfiksuotas?

Jei galiu pastumti dėžę ranka – ji užfiksuota blogai. Krovinys turi būti tvirtai pritvirtintas prie sienų ar grindų. Naudojame tarpines, diržus, o kartais net virves. Vairuotojas prieš išvažiuodamas visada patikrina, ar niekas nešoka. Garsas – tai geriausias indikatorius. Jei girdi, kaip kažkas barška, stabdyk ir tikrink.

Ar reikia kalbėti vokiškai, kad sėkmingai vežti?

Ne būtinai puikiai, tačiau pagrindiniai žodžiai („Wo ist...?“, „Bitte“, „Danke“) labai praverčia. Didžioji dalis sandėlininkų kalba angliškai, bet jei susidursite su senesniu žmogumi arba kaimo vietovėje, anglų kalbos gali nebūti. Tada rankų kalba ir nuotraukos telefone išgelbsti situaciją.

Ką daryti, jei pasiklysti Vokietijoje?

Nebijokite sustoti ir klausti. Vietiniai dažniausiai padeda. Naudokitės navigacija, tačiau nepasitikėkite ja aklai – ji kartai veda per miestus, kur reikia mokėti už važiavimą. Geriausia turėti atsarginį maršrutą galvoje. Ir visada patikrinkite, kur važiuojate – į vieną gatvę gali važiuoti tik autobusai.

Ar galima vežti pavojingus krovinius mikroautobusu?

Galima, bet tik griežtai laikantis ADR taisyklių ir turint specialius leidimus bei įrangą (pvz., degimo gesintuvus, rūbus). Mes to darome labai retai ir tik tada, kai tikrai įvertinome rizikas. Paprastai tai užduotis sunkvežimiams, o ne mažiesiems mikroautobusams.

Kaip elgtis su muitinės patikrinimu, jei važiuojate pro jos?

Nors Vokietija yra ES šalis, kartais gali būti pasirinktinės patikros. Jei sustabdys, išjunkite variklį, išlipkite ir būkite mandagūs. Neslėpkite nieko. Jei viskas tvarkoje, patikra trunka penkias minutes. Jei bandysite meluoti, gali likti be mašinos ir krovinio visai dienai.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro nauji klientai?

Jie dažnai pernelyg optimistiškai vertina laiką. Užsako pervežimą rytoj, o šiandien dar neturi paruošto krovinius ar dokumentų. Sukelia chaosą. Reikia suprasti, kad logistika – tai ne stebuklas, tai procesas, kuriam reikalingas laikas.

Ar visada reikia grotų mikroautobuse?

Ne visada. Jei vežate vieną didelę dėžę, kuri užima visą grindų plotą, grotos gali trukdyti. Tačiau dažniausiai jos būtinos, kad apsaugoti mažesnes siuntas nuo judėjimo. Jos gali būti išimamos, tad tai nėra problema.

Kaip vežti šaltus maisto produktus?

Reikia šaldytuvo mikroautobuso. Paprastas furgonas netinka, nes vasarą Vokietijoje gali būti karšta, o maistas suges. Tokiu atveju nuoma brangesnė, tačiau būtina. Be to, reikia turėti termometrą, kad galėtumėte įrodyti, kad temperatūra nebuvo pažeista.

Ar sunku rasti vairuotojų šiuo metu?

Labai sunku. Darbo rinka šioje srityje labai pasikeitusi. Žmonės nori dirbti namuose, o ne važiuoti po Europą. Todėl mes stengiamės suteikti gerias sąlygas savo vairuotojams, kad jie norėtų likti. Be jų, ši verslo šaka neveiktų.

Ką daryti, jei klientas pateikė neteisingą adresą?

Tai klasika. Vairuotojas važiuoja į vieną vietą, o ten nieko nėra. Tada prasideda telefonų karuslės. Reikia kantrybės. Kartais tiesiog padėkite į navigaciją pašto kodą, o ne gatvės pavadinimą – tai dažniausiai padeda.

Ar galima užsakyti pervežimą tik vienam dienai?

Taip, darome tai kasdien. Tai vadinama „sėdynių“ logistika arba ekspresinis pervežimas. Brangiau, bet greita. Jei jums reikia nuvežti dėlę iš Frankfurto į Štutgartą per 4 valandas, tai sprendimas.

Kaip vežami gyvūnai?

Tai atskira tema. Reikia specialių būdų, veterinarinių pažymėjimų ir labai švelnaus vairavimo. Mes neesame specializuoti gyvūnų pervežėjai, bet kartais nuvežame šunis ar kačių porą, jei tai nedideli gyvūnai ir turi būdų.

Pabaigai, ką galėtumėt pasakyti apie šią sritį?

Tai sunkus, bet įdomus darbas. Kasdien išmoksi ką nors naujo. Mikroautobusų logistika Vokietijoje nėra tiesiog važinėjimas, tai gyvenimo būdas. Reikia mylėti kelią ir būti pasiruošusiam viskam.

Išvada

Viskas suauga į vieną paprastą tiesą – sėkminga mikroautobusų logistika Vokietijoje priklauso nuo detalių planavimo, patikimos technikos ir žmonių, kurie nori dirbti. Nors šalyje galioja griežtos taisyklės, o keliai dažnai užkimšti, profesionalus požiūris leidžia įveikti visas kliūtis. Svarbiausia yra ne tik pristatyti prekę iš taško A į tašką B, bet ir daryti tai taip, kad klientas galėtų ramiai miegoti, žinodamas, kad jo verslas veikia. Tik taip galima išlikti rinkoje ilgai ir sėkmingai.