Kaip sutaupyti pasirenkant baldų pervežimą į Vokietiją? Praktikos patarimai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, tikiuosi, ką supratau apie tą verslą. Vokietija – mums, lietuviams, kasdienis duona, bet dažnai žmonės, norintys persikelti ar nusiųsti daiktų, susiduria su baisiomis kainomis. Nieko stebėtinų, degalai brangsta, o vairuotojų trūksta jaučiasi visur, ne tik pas mus. Tačiau, jeigu žinai, kur ir kaip ieškoti, galima rasti būdų, kaip sutaupyti pasirenkant baldų pervežimą į Vokietiją, nenukentint jokiems tavo sofoms ar spintoms. Sakyčiau, pagrindas ne tas, kad rasti pigiausią pasiūlymą „alio“ skelbimuose, o suprasti, kaip susiformuoja ta kaina ir ką tiksliai tu moki už. Toliau bandysiu papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokių oficialių „ką daryti“ sąrašų, o tiesiog iš patirties.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti pradžioje

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją dabar?

Žiūrėk, kainos šokuoja kaip kiemas šiltuoju metų laiku. Vakar galėjau pasakyti vieną, šiandien – kitą. Vidutiniškai, jei tu veži dalinį krovinį, tarkime, 2–3 kubinius metrus (tai tokia standartinė virtuvė ar gyvenamojo kampo komplektas), tai reikėtų skaičiuoti nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo to, ar tai Miunchenas, ar kažkas artimesnio, kaip Berlynas. Jei tu turi pilną sunkvežimį – tai kainos nuo tūkstančio ir aukščiau. Visada klausk, ar kaina yra fiksuota, ar priklauso nuo degalų.

Kodėl taip brangu? Ar tai ne tiek pat kai vežti į kitą Lietuvos miestą?

Nėra tas pats. Čia ne tik atstumas, čia – mokesčiai. Vokietijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (vadinamasis „Maut“), tai didelė pinigų dalis. Be to, grįžtant tuščiu sunkvežimiu – tai nuostolis. Galvojau, kad dabar, kai viskas brangsta, situacija pagerės, bet vairuotojai sugalvojo, kad geriau laukti po keletą dienų pilno krovinio, nei važiuoti tuščiai. Dėl to kaina šiek tiek kyla, kad padengtų tą grįžimą.

Ar verta rinktis mažas firmas ar didelius?

Tai kaip su lošimu. Didelės firmos turi savo vairuotojus, savo sunkvežimius, bet dažnai jų kainos yra „užpūstos“. Mažos firmos arba individualūs vežėjai gali pasiūlyti pigiau, nes jiems nereikia mokėti didelių biudžetų administracijai. Bet čia yra pavojus – jei atsiranda problemų, maža firma gali tiesiog „išnykti“. Aš asmeniškai dažniau rekomenduooti vidutines, kurios turi bent 3-5 sunkvežimius. Jos jau išgyveno krizę, bet dar nėra tokios didelės, kad pamirštų klientą.

Kaip sutaupyti pasirenkant baldų pervežimą į Vokietiją, jeigu aš turiu mažai daiktų?

Jei daiktų nedaug, nebūtinai nuomoti visą sunkvežimį. Geriausia rinktis dalinį krovinį (tai vadinama „part load“ arba „daliniu kroviniu“). Tu sumontuoji savo dėžes į kampą, o likusią vietą vairuotojas užpildo kitų klientų siuntomis. Taip tu sumoki tik už užimtą vietą kubiniais metrais. Tai vienas efektyviausių būdų, kaip sutaupyti pasirenkant baldų pervežimą į Vokietiją, nes išlaidos padalinamos tarp keleto žmonių.

Ar galima kažkaip susiderėti dėl kainos tiesiogiai su vairuotoju?

Kartais – taip. Ypač jeigu tu turi ką nors vežti atgal į Lietuvą. Pavyzdžiui, jeigu turi kažką parduoti Vokietijoje ar turi draugą, kuris nori siųsti daiktų į Lietuvą, gali pasiūlyti vairuotojui „dviejų pusių“ krovinį. Tada jam nereikia važiuoti tuščiomis, ir jis gali numesti kainą net 20–30 procentų. Bet čia turi turėti konkretų pasiūlymą rankoje, o ne tik tuščius žodžius.

Kada geriausia planuoti pervežimą, kad būtų pigiau?

Venkite vasaros ir švenčių. Birželį, liegą, rugpjūtį visi vežia, nes vaikai baigia mokyklas, žmonės keičia buitinę techniką. Tada kainos aukščiausios. Geriausia – rugsėjo pabaiga, spalis, lapkritis, arba net pavasaris (kovo-balandžio mėn.), kol dar nėra didelio antplūdžio. Žiemos atostogų metu taip pat gali būti brangiau dėl sniego ir blogų oro sąlygų, kurios prailgina kelionę.

Pakavimas ir paruošimas – kur galima sutaupyti, o kur ne

Ar turiu pats supakuoti baldus, ar tai daro vairuotojas?

Jei nori sutaupyti – daryk pats. Vairuotojų darbas yra vairuoti ir krauti/nešti, bet ne supakuoti tavo lėles porcelianą. Jeigu tu pats supakuosi viską į dėžes ir užklsi juos lipnia juosta, vairuotojas nenusiprašys papildomų pinigų už „pakavimo paslaugas“. Bet žiūrėk, kad dėžės būtų stiprios, nes jei jos sugrus per važiavimą, vairuotojas nebus kaltas.

Ką daryti su didelėmis spintomis ar lovilėmis?

Čia gudrumas. Dideli baldai užima daug vietos. Jeigu gali išmontuoti spintą ar lovį – daryk tai. Išmontuota spinta užima mažiau vietos, yra lengviau ją užnešti ir mažiau tikimybė, kad ją suspaus ar nuplėš kampą. Kartais vairuotojai gali paprašyti papildomo mokesčio už nešimą, jei baldas yra per didelis ir neperėja per duris (ypač Vokietijoje, kur dažnai būna siauri laiptai).

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai. Eik į bet kurį prekybos centrą, pavyzdžiui, „Iki“ ar „Maxima“, ir paklausk darbuotojų, ar neturi dėžių iš po vaisių ar daržovių. Dažnai jas išduoda nemokamai arba už simbolinę kainą. Vienintelis dalykas – jos gali būti šlapios ar purvinos, tad reikės išdžiūvinti. Taip sutaupysi šimtus eurų tiesiog ant kartono.

Ar reikia apdrausti baldus?

Tai yra klausimas, dėl kurio aš visada ginčijausi su ponia Ona iš Kauno (vėlgi savo istorija). Ji sako, kad tai pinigų švaistymas. Aš sako – ne. Vokietijoje keliai gera, bet ir ten nutinka avarijų. Jeigu turi brangų sofą ar antikvarinius daiktus, apdrausk juos. Kaina paprastai nedidelė (apie 2–3 procentus nuo vertės), bet jeigu kas nutinka, bent gausi atlyginimą. Jei veži senus „komunalkos“ baldus, galima ir rizikuoti.

Kaip apsaugoti baldus nuo purvo?

Naudok plastikinį įvyniojimą (plėvelę). Ji pigi, užtenka vieno ritinio, kad uždengtum visas sofas ir fotelius. Be to, jeigu veži per žiemą, tai apsaugo nuo drėgmės, kai užkraunami į sunkvežimį – ten dažnai būna šalta ir drėgna. Vieną kartą matiau, kaip vairuotojas neįvyniojo matraco, ir jis sugėrō sniegą, kai kraunom lauke. Vėliau skundas buvo didelis.

Ar galiu vežti dėžėse daugiau negu telpa?

Ne. Jeigu dėžė pradeda „pūsti“, tai pavojinga. Viršutinė dėžė gali nukristi ant apatinės visą kelią ir ją sutraiškyti. Viskas turi būti tvirtai uždaryta. Jeigu turi daug mažų daiktų, geriau sudėti į vieną didelę dėžę, nei į kelias mažas, kurios gali suslysti kaip domino.

Kelionės ir pristatymo niuansai

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai 1–2 dienos vienam kryptimi, jeigu važiuoja tiesiai į miestą, pvz., Hamburgą ar Berlyną. Bet jeigu tai yra dalinis krovinys, vairuotojas gali važiuoti lankinys ir kitiems klientams. Tada gali užtrukti ir 3–4 dienas. Visada klausk „galutinio pristatymo termino“, o ne tik kada jis išvažiuoja. (Čia turiu omenyje, kad jis gali išvažiuoti šiandien, o pristatyti po savaitės).

Kas yra „tarpinis krovinys“?

Tai kai vairuotojas pas tave užsuka tik tam, kad paimtų arba paduotų dalį krovinių, keliaujant į kitą didelę vietą. Pavyzdžiui, jis veža didelį siuntą į Duisburgą, o tave turi pakeliui Kaune. Tada jis pas tave užsuka pirmiau. Tai gali būti pigiau, jeigu jo maršrutas tinka. Bet jeigu turi būti braižomas specialus maršrutas tik dėl tavęs – kaina gali padidėti.

Ar galiu nurodyti tikslų pristatymo laiką?

Gali bandyti, bet su vairuotojais tai sudėtinga. Jie negali garantuoti, kad bus 12:00 valandą, nes gali užstringti ties pasienio punktu, ar gali būti eilės degalinėse. Geriau nurodyti laikotarpį, pvz., „nuo 14:00 iki 18:00“. Vokiečiai yra labai punktualūs, tad jeigu vairuotojas pavėluoja, jie gali būti labai nuliūdę. Bet sužinok, mes ne valdome eismus.

Kas vyksta pasienyje?

Nuo to laiko, kai mes įstojome į Šengeną, dažniausiai važiuojame be sustojimų (jeigu nera nusikalstamumo paieškų). Bet vis tiek kartais gali sustabdyti patikrai. Ypač jeigu sunkvežimis atrodo įtartai arba vairuotojas yra pavargęs. Tarkime tiesiai, pasieniečiai mūsų dažnai nepasibaigia, bet geriau turėti pasus su savimi (jeigu tu irgi važiuoji su vairuotoju).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Taip, dauguma firmų siūlo vietą keleiviui (paprastai vieną ar dvi). Tai gali būti geras būdas sutaupyti lėktuvo bilieto, jeigu tu irgi keli į Vokietiją. Bet žiūrėk, tai ne tas pats kaip taksi. Vairuotojas turi poilsio režimus, jis gali sustoti miegoti, ir tu ten privalai laukti. Nėra prabangos.

Ar reikia mokėti už pristatymą „pirmame aukšte“?

Vokietijoje dauguma namų turi liftus, bet ne visi. Jeigu nėra lifto ir reikia nešti į trečią aukštą per laiptus, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už kiekvieną aukštą arba už laipų nešimą. Tai įprasta praktika. Jeigu turi sunkų pianiną be lifto – tai gali kainuoti kaip nupirkti naują pianiną.

Rizikos ir problemos

Kas daryti, jeigu baldai atkeliauja sugadinti?

Pirmiausia – nedaryk pikto, tik padaryk nuotraukas. Visažio, kai vairuotojas atvyksta, patikrink, ar viskas tvarkoje. Jeigu matai įbrėžimą ar sužalojimą, parašyk tai į važtaraštį (CMR dokumentą). Be to, niekas neatsakys. Tada susisiek su savo brokeriu arba draudiku. Jeigu parašei, kad viskas gerai, o po to paskambinai – niekas nepadės. Buvau tokių atvejų, ir žmonės praranda pinigus.

Ar galiu pasitikėti firmomis, kurios reikalauja visą sumą iš karto?

Aš būčiau labai atsargus. Normali praktika – mokėti avansą (10–20 proc.), o likusią dalį – gavus daiktus arba tada, kai jie išvyksta. Jeigu kas reikalauja 100% iš karto prieš tai, kai pakrauna, tai gali būti signalas, kad kažkas ne taip. Yra buvę atvejų, kai pasiimė pinigus ir išnyko. (Nors, kad ir aš galiu klysti, kartais reikia padengti degalus, bet ne visą sumą).

Kaip atpažinti „kietą“ firmą?

Žiūrėk į jų sunkvežimius. Jeigu jie seni, rūdysti, be logotipų – tai gali būti problema. Žiūrėk į atsiliepimus internete (Facebook grupėse, „Pirk“ platformose). Jeigu visi rašo, kad „puiku“, bet tų atsiliepimų yra trys ir visi parašyti vieną dieną – tai aišku, kad pirkti. Ieškok realių istorijų, net ir tų, kur yra šiek tiek neigiamų.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas susirga ar sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Jeigu firma rimta, ji turi rezervinius vairuotojus arba sunkvežimus. Jeigu tai – „vienas vyras su berašte“, tu gali laukti savaitę. Todėl visada klausk, ką daro firma, jeigu kas nutinka. Ar turi draudimą „atsakomybės už krovinį praradimo atveju“? Tai svarbu.

Ar galiu vežti kažką, kas yra „prieštaringa“?

Nenaudok šitos galimybės. Vokietijos muitinė labai griežta. Jeigu bandoi vežti alkoholį ar tabaką virš limitų be mokesčių, gali prarasti visą krovinį. Vieną kartą važiavome su viena šeima, ji dėžėse paslėpė dešimtis butelių degtinės. Muitinė viską nusekė, o šeima liko be daiktų ir su dideliu bauda. Nėra to verta.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti pianinus ar safus?

Tai per daug sunku ir rizikinga. Pianinai reikalauja specialių keltuvų ir žmonių, kurie yra įgudę tai daryti. Paprastas vairuotojas gali tiesiog nuleisti jį ir sugadinti visą grožį. Be to, jeigu safas yra pilnas pinigų (ar brangaus turto), draudimo kaina išauga dvigubai. Daugelis tiesiog nenori su tuo galvoti.

Ar yra kokių nors „pavojų“ Vokietijoje, apie kuriuos niekas nesako?

Taip, tai – „Umweltzone“ (ekologinės zonos). Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Frankfurtas ar Miunchenas, tai centruose neleidžia važiuoti seniems sunkvežiams. Jeigu tavo vairuotojas važiuoja senu „Scania“, jis gali gauti baudą, kurią paskui perkelia ant tavęs. Užtikrink, kad sunkvežimis turi tinkamą „Umweltplakette“ (ekologinę kortelę).

Kaip elgtis, jeigu atvyksta vairuotojas, kuris nemoka lietuviškai ar vokiškai?

Tai dažna problema. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai ar angliškai. Jeigu tu nemoki nei vieno iš šių, gali būti painu. Susiderk dėl „būtino minimumo“ – kur krauti, kur nešti, ir parašyti adresą ant popieriaus didelėmis raidėmis. Naudok vertėją telefone, jeigu reikia paaiškinti sudėtingesnius dalykus.

Pabaigos ir apibendrinimai

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?

Kartais gali pasisekti ir gauti pigų pasiūlymą, jei vairuotojui reikia užpildyti vietą prieš išvykstant. Bet tai kaip lošimas rulete. Gali gauti puikų pasiūlymą, o gali likti su dėžėmis kieme ir niekas nepasirodo. Jeigu turi griežtą terminą, geriau užsakyti iš anksto. Jeigu gali laukti – bandyk, bet nesižadėk.

Ką daryti po to, kai daiktai atkeliauja?

Patikrink viską. Išpakuok dėžes. Jeigu viskas gerai – parašyk atsiliepimą vairuotojui. Jie dažnai priklauso nuo to. Jeigu buvo problemų – pranešk firmai. Negailėk laiko, kadangi tai padės kitiems klientams vengti blogų paslaugų.

Galutinis patarimas – ką išsinešti iš viso to?

Geriausias būdas sutaupyti – ne būti godus. Ieškok pusiausvyros tarp kainos ir kokybės. Pasitikėk savo intuicija, jeigu įmonė atrodu įtartai – eik toliau. Suprask, kad pervežimas į Vokietiją nebe taip pigu kaip anksčiau, bet jeigu pasiruoši ir sumontuosi baldus, bei susirasi patikimą žmogų, tai gali būti ganėtinai optimalu. Sėkmės kelyje!

Išvada

Viskas su tuo pervežimu atrodo sudėtinga tik tol, kol pirmą kartą bandai tai padaryti. Po to, kai penktą kartą renki dėžes ir kalbi su vairuotojų brokeriu, tampa įprasta. Svarbiausia yra ne ieškoti absoliučiai pigiausio varianto, nes toks variantas dažniausiai baigiasi didžiausiu nuostoliu – sugadintais baldais ar prarastais pinigais. Tikiuosi, šie patarimai padės jums suprasti, kaip sutaupyti pasirenkant baldų pervežimą į Vokietiją, protingai ir be nereikalingo streso. Gerai pasiruoškite, pasikalbėkite su keletu vežėjų ir pasirinkite tą, kuriam pasitikite, o ne tą, kuris šaukia „pigiausiai rinkoje“. Sėkmės persikraustyme ir saugaus kelio!