Kaip sutaupyti kraustantis iš Vokietijos naudojant profesionalus: patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo to, kaip žmonės bando susikrauti visus gyvenimus į vieną „Golfą“, iki tų, kurie samdo visą sunkvežimių koloną vienam pianinui. Kraustymasis visada yra stresas, o kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, čia prisideda ir pinigų klausimas. Dažnai klientai klausia, kaip sutaupyti kraustantis iš Vokietijos, ir atrodo, kad profesionalų paslaugos tai tik papildomas išlaidų straipsnis. Iš tiesų, jei viską suplanuoti teisingai, brokeris ar vairuotojas gali nupirkti ne tik ramybę, bet ir pinigų. Vokietijoje kainos ir keliai saviti, todėl be žinojimo ten lengva „užkristi ant peilio“. Čia ne apie tai, kad reikia rasti pigiausią variantą kiekvienam kainą, o apie tai, kaip nemokėti už savo klaidas.

Kainos ir pinigai (Kas tikrai kainuoja)

Kaip sutaupyti kraustantis iš Vokietijos naudojant profesionalus?

Tai pagrindinis klausimas, kurį girdžu kasdien. Sutaupyti galima ne tik renkantis pigiausią įmonę, kur, beje, gali ir neatvykti. Pagrindinis triukas – optimizuoti tūrį. Jei turite tik 10 kubinių metrų daiktų, nebekreipkite 3,5 tonos sunkvežimio, kuris vež 20. Profesionalai moka sujungti krovinius (t.y. dalinis krovinys), taigi sumokėsite tik už užimtą vietą. Taip pat, jei patys supakuojate dėžes (o ne tik mesėjate visą butą į maišus), tai taupo vairuotojo laiką, o laikas – pinigai. Vokiškai firmos moka už valandas, tad jei vairuotojas laukia, kol jūs surinkiate kojas nuo sofos, sąskaita augs.

Ar tikrai verta samdyti firmą, gal patys nuvažiuosime?

Žinoma, galite, bet susiskaičiuokite kuro kainas Vokietijoje, mokesčius už greitkelius (Maut) ir, labiausiai, savo nervus. Turėjau klientą, kuris nusprendė patys vežti sofą su priekaba, prieš tai niekad nevažiavęs su priekaba. Rezultatas – sugriauta sofa, gatvėje uždėta gera bauda už blogą užkrovą ir prarastas savaitgalis. Profesionalai turi draudimą, įrangą ir žino, ką daryti, jei vokiškas policijos pareigūnas nuspręs patikrinti krovinį. Kartais sutaupyti 100 eurų pasamdyti „gudrųjį vadybininką“ su vilkiku.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienodam atstumui?

Nes kaina ne tik nuo atstumo priklauso. Vienas vairuotojas gali važiuoti iš Miuncheno tiesiai į Vilnių, o kitas turi dar apsukti 3 miestus Vokietijoje, paimti kitus krovinius. Dar yra toks dalykas kaip „return load“ – grįžtant tuščiomis vairuotojas nusileidžia kainą, kad tik nueitų. Taip pat įtakos turi kuro kaina šiuo metu (ji šokinėja kaip nori) ir darbo užmokestis Vokietijoje. Jei kas siūlo kainą, kuri per pus mažesnė nei rinkos, tai arba jis neapdraudęs jūsų daiktų, arba važiuos seniu „griūvuoliu“, kuris gali sugesti per puskelio.

Kas įeita į tą kainą? Ar yra paslėptų mokesčių?

Gerai, kad klausiate. Dažnai žmonės pamato „nuo 300 eurų“ ir galvoja, kad viskas. Toliau – ne. Reikia aiškiai paklausti, ar įskaičiuotos keltų kainos (jei reikia), ar įskaičiuotas Maut (Vokietijoje brangus), ar įskaičiuotas kėlimo kelias, jei nėra lifto. Dar yra toks dalykas kaip „uztarnautojų mokestis“ (Trinkgeld) Vokietijoje, kai reikia iškrauti su kranu. Profesionalios firmos visas šitas smulkmenas įrašo sutartyje, o nešikėjai – paskui pareikalauja pinigų vietoje.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei jums neskub, pasakykite tiesiogiai – galiu laukti savaitę, jei turite planų surinkti pilną krovinį. Dažnai pervežėjai sutinka nuleisti kainą, jei gali užpildyti mašiną 100%. Tačiau neprašykite nuolaidos tada, kai reikia vežti šiandien vakare į Berlyną – tuomet jūsų lankstumas yra nulis. Kraustantis iš Vokietijos, derėjimasis yra normalus dalykas, vokiečiai tai gerbia, jei argumentai pagrįsti.

Pasiruošimas ir dėžės (Nešokite į kėdę)

Ar reikia dėžių, ar galiu tiesiog užmesti ant grindų?

Klausimas keistas, bet kai kas taip ir daro. Dėžės būtinos. Jos apsaugo daiktus nuo dulkių, drėgmės ir, svarbiausia, nuo judėjimo. Jei užmesite indus ant grindų be dėžės, pirmasis posūkis prieš Vokietijos ribą jas sugadins. Profesionalai dažnai parduoda arba duoda dėžes (priduoda jas iš anksto). Geresnis variantas – pasiimkite dėžių iš prekybos centrų (pavyzdžiui, iš parduotuvės su alkoholiu – jos tvirtos). Tik nenaudokite senų, drėgnų dėžių, jos sugriūva po svorio.

Kur gauti dėžių nemokamai?

Kaip jau minėjau, prekybos centrai. Eikite į „Kaufland“ ar „Lidl“ anksti ryte, kai tik atvyksta prekės, ir paprašykite vadovo. Dažniausiai jie patenkinti, kad nereikia jas mesti. Taip pat galite paieškoti „Facebook“ grupėse – žmonės po kraustymosi išmeta dėžių krūvas nemokamai, tik reikia atvažiuoti paimti. Nenuokankuokite pervežėjo, kad jis duotų dėžių – jis ne dėžių fabrikas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Būtina. Nė viena sofa neperės pro duris, jei ji ne išmontuota. Vokiški butai dažnai turi siauras laiptines. Profesionalai tai žino ir atneša įrankius. Jei jūs išmontuosite patys, sutaupysite valandą ar dvi vairuotojo darbo. Tik saugokite varžtus ir detalių maišelius – vienas klientas juos prarado, ir teko statyti spintelę be vienos kojos (laukėjome atsarginių 2 savaites). Rašykite ant dėžės „virtuvė“ ar „svetainė“, tai greitina surinkimą.

O jei aš pats užsiimu pakavimu?

Puiku, tai sutaupo pinigus. Tik atsiminkite – klijų pistoletas yra jūsų geriausias draugas. Užklijuokite dėžių dugnus. Vieną kartą matėme, kaip dėžė su knygomis išsilydo per kilimą... knygos skrido po visą vagoną. Pakuokite sunkius daiktus į mažas dėžes, o lengvus – į didelias. Ir nenaudokite plastikinių maišelių – jie slysta, juos neįmanoma pastatyti vieną ant kito.

Ką daryti su brangiais daiktais?

Jewelry, documents, cash – vežkite su savimi (su savimi) mašinoje arba lagamine. Neduokite tai vairuotojui, net jei jis šventasis. Mes esame atsakingi už krovinius, bet smulkmenų, kurios dingsta iš maišelių, mes neprisiimame. Vokiškai vairuotojai yra sąžiningi, bet bet kas gali nutikti per sustojimą degalinėje.

Vokietijos specifika (Ten savo įstatymai)

Kas su Maut mokesčiais Vokietijoje?

Tai svarbu. Vokietijoje sunkvežimiai turi mokėti už važiavimą greitkeliais (Maut). Jei samdate mašiną, tai įskaičiuota, jei važiuojate patys – reikės nupirkti „Toll Collect“ įrangą arba užsiregistruoti internetu. Jei nepavyks – bauda didelė, o vokiečių policija tikrai sustabdys. Vokiškai keliai yra stebėjimo kameromis pilni, nėra kur pasislėpti. Geriau pasamdyti tą, kuris jau tai mokėjo.

Ar sunku vairuoti ten su sunkvežimiu?

Nebūtinai sunku, bet griežta. Vokiečiai laikosi greičio (greičio ribos). Jei važiuojate 60 km/h greitkeliu, kur leidžiama 80, jūs keliate pavojų. Be to, miestuose yra daug „Environmental zones“ (Žalieji zonos), kur galima važiuoti tik su specifine žalia kortele. Jei vairuotojas neturi tokios kortelės, įvažiavimas į centrą kainuos 60-80 eurų baudą. Patikrinkite su įmone, ar jie tai apgalvojo.

O jei policija sustabdys?

Jei viskas tvarkoje – nieko baisaus. Reikia turėti CMR sąvaštidę, vairuotojo pažymėjimus, draudimą. Vokiškai pareigūnai labai tikrina ar ašvaros (ar ašvaros) laikosi taisyklių, ar krovinis užfiksuotas. Jei dėžės skrenda – gali būti problema. Vieną kartą mūsų vairuotoją sustabdė, nes dėžė su kompiuteriu nebuvo užfiksuota sąraše. Buvo nemalonūs pokalbiai, bet viskas išsiaiškino.

Ar galima stovėti kur nors mieste?

Ne. Vokietijoje stovėjimas sunkvežimiui yra griežtai reglamentuojamas. Galima stovėti tik pažymėtose vietose arba privačioje teritorijoje. Jei vairuotojas sustojo pietauti prie „kebabino“ centrame ir užblokavo eismą – bauda eina į jo, bet vėlavimas į jus. Geriau susitarti dėl iškrovimo vietos iš anksto, kad būtų kur užvažiuoti.

Kas daryti, jei ten nėra lifto?

Tai reali problema, ypač senesniuose namuose Miunchene ar Hamburge. Jei butas 4 aukšte be lifto, vairuotojai gali paprašyti papildomo mokesčio už nešimą rankomis (ir tai brangu). Kartais reikia nuomoti kėlimo kraną (aukštelėjimą). Užsakydami paslaugą, pasakykite apie tai iš karto. Neklausę, vairuotojas gali tiesiog atvykti ir pasakyti – „ne, neaš kelsiu tai 4 aukštų rankomis“.

Rizikos ir problemos (Realus gyvenimas)

Kas daryti, jei vairuotojas neatvyksta?

Tai blogiausia situacija. Skambinkite į dispečerinę. Jei jie neatsiliepia – skambinkite į policiją (jei jau turite jų numerį). Geriausia iš karto pasirinkti įmonę, kuri turi realų biurą Lietuvoje, o ne tik virtualų numerį. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris sumokėjo avansą „firmai“, kuri po savaitės išsijungė telefoną. Pinigų nebepavyko gauti. Venkite per pigių pasiūlymų be sutarties.

Ar draudimas veikia tikrai?

Draudimas yra, tačiau jis neapima visko. Pavyzdžiui, jei jūs patys supakavote lėlę ir ji sugedo, draudimas sumokės tik tada, jei dėžė buvo pažeista išorėje. Jei dėžė graži, o viduje – trūkiniai, tai „vartotojo klaida“. Užtikrinkite, kad vairuotojas pažymėtų sąvaštidėje bet kokius pažeidimus dar prieš išsikraunant (nors tai vokiškai vairuotojai dažnai bando praleisti pro akis, reikia būti atidžiam).

Ar dažnai dingsta daiktai?

Ne, tai nėra filmas apie vagystes. Profesionalių firmų daiktai dingsta retai. Tačiau jei paliksite kažką prie namų kieme, laukdami mašinos, gali „užkristi“ praėžantis. Vokiški kvartalai ramūs, bet vagys visur yra. Geriau laikyti dėžes viduje iki pat atvykimo. Ir dar viena dalyka – neužmirškite patikrinti visų kampų išsikraunant. Vienas klientas paliko dviratį rūsyje ir kaltino mus, kad jį pavogėme (mes jo nevežėme).

Kas jei mašina sugriauva kelio viduryje?

Tai gyvenimas. Technika genda. Tada įmonė turi siųsti kitą mašiną perkrauti. Tai gali užtrukti 1-2 dienas. Profesionalios įmonės turi draudimą ir atsarginius planus. Jei samdate „gudrųjį vadybininką“ su viena mašina, gali tekti laukti, kol jis pats pataisys variklį. Būkite pasiruošę, kad gali būti vėlavimas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nemandagus?

Nepulskite į konfliktą. Jis vairuoja 10 valandų, jis pavargęs. Jei kas negerai – skambinkite savo vadybininkui Lietuvoje, tegul jis kalbina su vairuotoju. Vokiškai vairuotojai gali būti šiek tiek atkakli, bet jie tikrai dirba savo darbą. Geriau pasiūlyti kavos (arba vokiško alaus, jei jis baigęs darbą) – santykiai pagerės iš karto.

Dokumentai ir smulkmenos (Boring but required)

Kas tas CMR sąvaštidė?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad perdavėte krovinių. Be jo, jei kažkas dingsta, neturiite ko reikalauti. CMR turi būti pasirašytas abiejų pusių. Patikrinkite, ar jame parašytas teisingas adresas (adresas) ir kiekis dėžių. Vienas klientas pasirašė tuščią CMR, o paskui negalėjo įrodyti, kad buvo vežęs televizorių.

Ar reikia mokėti PVM?

Jūsų, kaip fizinio asmens, PVM paprastai nedomina, jei tai perkelimas gyvenamosios vietos. Tačiau jei perkeliate įmonės turtą ar prekes, tai jau kita istorija – reikės intrakomunikačios PVM numerio. Vokiškai partneriai tai tikrina labai griežtai. Jei neįsivaizduojate, ką rašyti sutartyje, klauskite buhalterio.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvoje?

Jei tai nenaudojami asmeniniai daiktai, kuriuos turite daugiau nei 6 mėnesius, deklaravimas Lietuvoje (muitinėje) nereikalingas. Tai vadinama „perkelimas gyvenamosios vietos“. Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis (pavyzdžiui, 5 naujus televizorius), muitinė gali domėtis, ar tai ne prekyba. Geriau turėti pirkimo čekius, jei daiktai nauji.

Kas su šiukšlėmis? Ar galiu juos palikti vokiškame bute?

Nerekomenduoju. Vokiečai labai griežti dėl šiukšlių. Jei paliksite butą su šiukšlėmis, savininkas gali išsiųsti sąskaitą valymui (o ji gali būti 500 eurų). Geriau viską susirinkti ir išmesti į konteinerius patys prieš išvykdami. Arba susitarti su vairuotoju – kartais jie gali paimti šiukšles, jei tai ne statybinės atliekos.

Ar galima veži maistą?

Galima, bet atsargiai. Nevežkite mėsos ar pieno produktų, jei neįsitikinę, kad šaldytuvas veiks 10 valandų. Vokiškai muitinės gali domėtis kiekiais, jei vežate 10 dešų alaus (tai jau gali būti prekyba). Asmeniniam vartojui – gerai.

O alkoholį?

Tas pats kaip su maistu. 10-20 butelių – normalu. 100 butelių – jūs prekybininkas. Vokietijoje alkoholis pigesnis, bet nebandykite įsivežti viso „Lidl“ skyriaus. Muitinėje gali būti nemalonumai, ir tada sutaupyti nepavyks.

Ar galima veži padangas?

Taip, padangas dažnai veža iš Vokietijos, nes ten geresnės kainos. Jas reikia tvirtai surišti, kad nesužiotų. Vokiškai vairuotojai nemėgsta, kai padangos ridena po vagonu – pavojinga. Užfiksuokite sąvaštidėje kiek padangų vežate.

Ar reikia įmokėti avansą?

Dažniausiai taip. Įmonės neima rizikos važiuoti tuščiomis be užsakovo. Avansas gali būti 10-30 %. Žinoma, jei įmonė didelė ir žinoma, galima derėtis apmokėti tik pristatymą. Bet mažos firmos be avanso nevyks.

Kiek laiko tai visa užtrunka?

Priklausomai nuo atstumo. Iš Berlyno į Vilnių – 1 diena (išskyrus iškrovimą). Iš Miuncheno – gali užtrukti 2 dienas. Neplanuokite vestuvių tą dieną, kada turi atvykti sunkvežimis. Vokiškai eismai gali sustoti dėl avarijų, tad planuokite laisvai.

Ar galima užsakyti savaitgalį?

Galima, bet brangiau. Vairuotojai taip pat turi poilsio laiką. Jei norite, kad jie atvyktį sekmadienį, reikės sumokėti už viršvalandžius. Geriau planuoti išvykimą ar atvykimą darbo dienomis.

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei jie nekalba apie sutartį, jei reikalauja viso pinigų grynaisiais (grynaisiais) prieš išvykstant, jei neturi svetainės arba ji atrodo keistai – bėkite. Tikros firmos siunčia sutartį el. paštu, turi įmonės kodą, duoda sąskaitą-faktūrą.

Ar reikia padėti vairuotojui kraustyti?

Neprivalote, bet tai pagreitina procesą. Jei matote, kad vairuotojas vienas kelia sunkią spintelę, padėkite. Jis nebus nusivylęs. Tačiau nežiūrėkite iš šalies, kaip jis kelia dėžes – tai nėra teatras.

Kas daro, jei bute netelpa mašina?

Tai problema. Reikia iš anksto išmatuoti gatvės plotį. Vokiški miestai siauri. Jei mašina netelpa, reikės perkrauti į mažesnės transportą (tai papildomi pinigai). Užsakykite „paskutinį mylinį“ (paskutinį mylinį) – tai mažas sunkvežimis, kuris važinėja miestuose.

Ar galima sekti krovinių vietą?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Paprašykite nuorodos. Taip žinosite, kur yra jūsų daiktai, ir nereikės nerimauti, kai vairuotojas neatsiliepia į telefoną (gali būti vairavimo ramybių laikas).

Kas daryti su nulūžusiu daiktu iškrovimo metu?

Nustatykite tai vietoje. Užpildykite „defect protocol“ (pažeidimų protokolą). Nefotografuokite tik, pasirašykite dokumentą. Be to, vėliau draudimas atmestys pretenziją.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Tai neprivaloma, bet vokiškai kultūroje (kultūroje) tai daryta. Jei vairuotojai padarė gerą darbą, padėjo surinkti baldus, 10-20 eurų arba keletas alaus butelių (jei jie nebevairuos) sukurs gerą nuotaiką. Jie nepamirš to kito karto.

Išvada

Galiausiai, kaip sutaupyti kraustantis iš Vokietijos naudojant profesionalus, priklauso ne nuo to, kiek uždirbate, o nuo to, kiek gerai planuojate. Pasamdę žmones, kurie šitoje srityje dirba jau dešimtmetį, išvengsite nemažai nemalonumų ir baudų, kurios Vokietijoje kainuoja brangiau nei geriausias pervežėjas. Būkite atidūs dėl dokumentų, pasirūpinkite dėžėmis ir nedarykite spėjimų paskutinę sekundę. Kraustymasis nėra pramoga, bet su gerais partneriais jis gali būti tiesiog darbo diena, o ne košmaras. Sėkmės kelyje!