Kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją?

Gyvenimas – tai nuolatinis judėjimas, o kartais jis privertia pakisti galvą ir išsikraustyti užsienio. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, matyau viską – nuo taikaus kraustymosi su viena lagamina iki tų istorijų, kurios norisi užmiršti. Dažniausiai žmonės klauso to pačio: kaip čia visaip padaryti, kad neištuštintum sąskaitos, ir tuo pačiu nesusimuštum, kad baldai nukeliavo į nežinomą kryptį? Vokietija – mūsų kaimynė, populiari vieta, bet čia ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmožiūrio. Sunku suvesti viską į vieną lentelę, nes kiekvienas atvejis unikalus, bet pakalbėkime apie tai, kas tikrai svarbu, ir panagrinėkime, kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją, išvengiant pačių dažniausių ir kvailų klaidų.

Kodėl tiek skirtingos kainos ir kur čia pagauti pigiau?

Kiek tikrai kainuoja kraustymas į Vokietiją?

Tai, žinote, klausimas labai plotas. Kaina priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur būtent Vokietijoje reikia važiuoti. Jei tik į Berlyną ar Miuncheną – viena, bet jei į kažką Bavarijos kaime, ten bekelės tokios, kad sunkvežimis nepraeis. Paprastai, kalbant apie butą dviejų kambarių, sakyčiau, reikėtų numatyti nuo 800 iki 1500 eurų, jei tai dalinimas krovinio. Nušveistai – taip, bet tai realiai. Jei imate pilną sunkvežimį, tai skaičiai šokteli dešimtimis kartų. Nepamirškite, kurios dienos – savaitgalis ar šventė visada brangiau, nes vairuotojai taip pat nori gyventi, o ne tik važinėti.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Nerašau čia jokių akademinių veikalų, bet iš patirties galiu pasakyti: laukti yra blogiausia idėja. Kartais žmonės skambina penktadienį ir klausia, ar galėtų važiuoti šeštadienį. Žinoma, galėtų, tik už tai reikės sumokėti tris kart daugiau. Jei norite suprasti, kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją, planuokite bent mėnesį iš anksto. Tada galite susiderėti dėl datas, kai kuriai firmai trūksta krovinio į tam tikrą kryptį (taigi, jie veža jums pigiau, nes užpildo mašiną). Skubėjimas kainuoja pinigus ir nervus, o vėlavimas vokiškame sandėlyje... tai visai kita istorija.

Kas dėl tų visų paslėptų mokesčių?

O čia yra ta vieta, kur dažniausiai visi susuka nosį, o paskui rašo skundus. Paskutinis kilometras, laiptai (jei liftas neveikia), užrakintas bargenas, reikalaujantis specialios technikos... Tai visi papildomi darbai. Geri brokeriai ar vežėjai apie tai pasako tiesiogiai. Blogi tyliai, išveža daiktus, o paskui užpuola sąskaitą: "O, mes nežinojome, kad jūsų gatvės įvažažavimas yra 15 metrą, tai reikės mažesnio sunkvežimio, tai +300 eurų". Patikrinkite iš anksto arba važiuokite pažiūrėkite vietą patys.

Ar pigiau vežti paties su priekaba?

Žinote, kai žmogus turi 1,5 tonos priekabą ir nori sutaupyti, jis dažnai nieko nesutaupo. Degalai Vokietijoje brangesni (nors šiuo metu LT irgi nebe pigūs), toli važiuoti su apkrauta priekaba – variklys dirba 100 proc. Be to, Vokietijoje greičiai dideli, o su priekaba 80 km/h ir važiuoti negalima greičiau (neleidžiama). Tikras iššūkis yra kalnai – jei važiuosite į pietus, variklis tiesiog užvirs. O jei netyčia nuplyšus padangai ties Miunsteriu... pagalba kelyje ten kaip ir visur Europoje – kainuoja įnirtingai.

Ką daryti, jei pasiūlytas kaina perženga visas ribas?

Bėkite. Sunkiai aš galiu įsivaizduoti, kodėl buto pervežimas gali kainuoti 5000 eurų, jei ten ne brangūs paveikslai ar antikvaras. Vokietijoje rinka yra konkurencinga. Jei kas nors kainuoja kaip ir auksas, užkulisiuose slypi arba nežinojimas, arba noras tik uždirbti iš "naivių". Žinoma, jei kalbame apie pianiną pervežimą iš penkto aukšto be lifto... tai tada kaina pagrįsta. Bet įprasti daiktai neturėtų kainuoti fortune.

Dokumentai, kurie išgelbės nervus (o ne tik daiktus)

Ar CMR kontraktas tikra būtinybė?

Skaitykite mane dabar gerai: be CMR nevažiuokite niekur. Tai ne tai, kad „geriau turėtų“, tai privalomas dalykas tarptautiniame pervežime. CMR kontraktas yra jūsų draudimas. Jei vairuotojas pasirašo dokumentą, kad viskas tvarkingai, o atvykus randama sulaužyta sieninė spinta – šitas popierius yra vienintelė daiktas, kuris padės gauti kompensaciją. Be jo, vairuotojas gali tiesiog parodyti peščiolį ir sakyti, kad taip buvo išvežta (ir jis net teis bus (o bent jau jam taip atrodys)).

Kas dėl inventoriaus sąrašo?

Aš dažnai matau, kad žmonės rašo „15 dėžių, lova, stalas“. Tai yra blogai. Vokietijai to nepakanka. Jums reikia detalaus sąrašo: „Dėžė nr. 5 – virtuvės reikmenys, indai“ arba „Spinta – 180 cm aukščio, rudos spalvos, stiklinės durys“. Draudimo kompanijos užsienio mėgsta smulkmenas. Jei pareiškiate, kad dingo „televizorius“, jie galvoja „buitinės technikos“. Rašykite modelį, serijinį numerį, nufotografuokite. Tai vienas iš būdų, kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją, nes ginčų metu turėsite duomenis.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Nebūtinai viską, bet verta turėti pagrindinius terminus. Jei samdate profesonalų, jis pats susitvarkys. Bet jei sėdate į savo mašiną ir vykstate, o ant sienos užrašyta „Verbots zone“ (uždrausta zona)... tuomet gausite baudą. Kalbant apie dokumentus, draudimo polisas geriau turėti dvikalbį. Vokiečai mėgsta tvarką, jei jie pamatys popierių, kurio nesupranta – pradeda nerimti ir gali sulaikyti.

Ar galiu keliauti be TIR knygelės?

Jeigu jūsų mašina yra mažesnė kaip 3,5 tonos, jums TIR nereikia, tai aišku. Bet jei nuominate sunkvežimį... TIR šiais laikais nebe toks populiarus dėl elektroninių sistemų (NCTS), bet vis dar susipažinti su tais reikalais verta. Tikrai nenorite, kad jūsų krovinys užstrigtų pasienyje su lenkais dėl to, kad vairuotojas pamiršo spustelėti mygtuką sistemoje. Pasienio kontrolė Vokietijoje (ypač jei atvykstate iš ne ES šalių, nors Lietuva ES yra) gali būti strikčioji.

Ką daryti su asmeniniais dokumentais?

Dokumentus nekelkite su daiktais krove! Tai aš sakau kaip reglamentas. Pasas, vedybų liudijimas, darbo sutartis – visa tai turi būti su jumis kabinoje arba pas juos (nors patariau nešiotis su savimi). Buvo atvejų, kai mašina dingsta arba užstringa, o žmogui reikia registruotis mieste kitą dieną. Be dokumentų jūs niekas neesate. Turėkite visų dokumentų kopijas el. paraše ir originalus su savim.

Pakavimas: ar dėžės tikrai tokios stiprios?

Kur gauti dėžių be jokios kainos?

Eikite į didžiausią prekybos centrą arba parduotuvę, kur parduodama technika. Žmonėms dažnai nekyla mintis paprašyti dėžių iš šaldytuvų ar indaplovės. Jos storos, tvirtos, idealios kraustymui. Ką daryti? Tiesiog eikite ir klauskite vadybininkų. Dažnai jas išmeta per kelias valandas po to, kai prekės išstatomos. Nereikia jomis mokėti, tai tikras būdas sutaupyti. Tik nepamirškite po naudojimosi viską surašyti į makulatūrą.

Kaip uždaryti dėžę, kad neišsiritų?

Nenaudokite jokių tapų ar virvelių. Nusipirkite geros kokybės pakavimo juostos. Juostą klijuokite ne tik per vidurį, bet ir per angas (taip, tą T raidės formą). Jei dėžės svarbios, o viršus paliksite atvirą... pažiūrėkime, kas nutiks, kai vairuotojas staiga stabdys. Knygos, indai, viskas gali nuskristi. Uždarykite tvirtai, vairuotojams dažniausiai nerūpi, kas viduje, jiems svarbu greitai užkrauti.

Ar galima sulaikyti už pakuotę?

Galima, bet brangu. Kai kalbame apie tai, kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją, savo rankų naudojimas yra geriausia investicija. Pakuotojai uždirba iš to, kad jums tingia arba bijote susilužti. Jei turite šeimą, paskvičius vakarienę, pakuokite kartu. Tik atkreipkite dėmesį į sunkius daiktus – skalbyklės ar šaldytuvai reikalauja specialių destiliatorių arba fiksavimo, kad nesužalotumėte nugaros (o mašina – grindų).

Ką daryti su baldų kampais?

Stipcijos (kampiniai apsauginiai) turi būti ant visų kampų. Nors net ir vokiški keliai lygūs, bet pasukimai sandėliuose... ten tikro siaubo vaizdas. Spinta gali atsitrenkti į kitą spintą arba į mašinos sienelę. Jei neturite specialių, naudokite sudėtas antklodes arba senus drabužius, užpynkite juos kampuose. Kaina už spintos remonto gali viršyti tėvų sutaupytus pinigus.

Ar verta pirkti burbuliukų (plėvelę)?

Kai kurie sako, kad tai švaistymas. Kol jums nenuplyšta brangus vazas. Indus, kompiuterius, telikus – viską reikia įrėminti. Burbuliukų plastikas pigus, o indų rinkinys keletas šimtų eurų (o kurie yra vestuviniai – jie nebeperkami). Netaupykite čia, įsidėkite į biudžetą kelis dešimtlius eurų ir miegokite ramiau. O ar tikrai taip saugu, jei tiesiog užklošite popieriumi? Nebūtinai.

Pavojai ir blogos patirtys (iš mano praktikos)

Ar yra rizika, kad krovinys dingsta?

Statistiškai mažai, bet ji egzistuoja. Ypač jei samdate firmsą, kuri neturi tinklo, o tiesiog "gudriukai" su skeču. Tokiais atvejais jūsų daiktai gali sustoti pats nežinoma kur, o vairuotojas išsijungia telefoną. Todėl ir svarbu patikrinti licenciją prieš perduodami raktus (o geriau – nebeiduoti raktų, kol pasirašome CMR). Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios dažnos kaib pietuose, bet ten vis tiek yra "Raudonojo rato" zonos.

Kas jei vairuotojas neturi laisvo laiko iškrauti?

Vokietijos gatvės yra siauros, ypač senamiestyje. Jei jums sakė, kad atvyks 12:00, o vairuotojas laukia stovėjimo aikštelėje už 5 km ir sako, kad jam skubėti, nes jam baigiasi vairavimo laikas... čia jau bėda. Vokietija turi griežtas taisykles apie poilsį. Jei jis viršys laiką, jam gali nurodyti baudą. Todėl derinamasi iš anksto, paskambinkite vairuotojui, kai jis bus arti. Nenukelkite jo į beviltišką padėtį.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Nesitikėkite, kad visi atsiliepimai teisingi. Daugelis firmų užrašo juos pačios (arba paprašo draugų). Jei matae vieną teigiamą atsiliepimą, paskui vieną neigiamą, tai gali būti真实. Geriausia klausti draugų, kurie jau važiavo. Ypač jeigu jie sako, kad viskas vyko gerai, bet vėliau sužinojau, kad turėjo mokėti papildomai už laiptus... na, tai nėra idealu.

Kodėl negalima mokėti iš anksto 100%?

Jei kas nors reikalauja pilnos avanso, pasitikėkite manimi – bėkite. Standartinė praktika yra 10-30% avanso, o likutį sumokėti tik tada, kai daiktai yra vietoje ir jūs juos patikrinote. Avansas jų užtikrina, kad jūs nesumetėte, o likutis – kad jie neatveš tuščių dėžių. Tai jūsų saugumo mokestis. Niekuomet neduokite visų pinigų prieš išvykstant mašinai iš Lietuvos.

Kas dėl draudimo, kurį siūlo vairuotojas?

Būkite tikri, kad tas draudimas apima ir krovimo procesą, ne tik važiavimą. Kartais būna taip, kad jie sako "mes turime draudimą", bet jis galioja tik 10 000 eurų nuostoliams (o jūsų turtas vertas 30 000). Skaitykite smulkmenas. Jei reikia, pasidarykite savo privataų draudimą krovinio pervežimui (transport insurance). Tai nedidelė kaina už ramybę.

Vokiškas realumas: kas laukia vietoje?

Ar galiu užsirašyti gyventoją iš karto su daiktais?

Vokietijos biurokracija yra legenda. Jums reikės adreso, kad susitvarkytumėte su Anmeldung (registracija). Jei daiktai atvyksta, bet dar neturite buto... tada turite problemą. Reikės sandėlio. Sandėliai Vokietijoje brangūs, čia ne kaip pas mus. Todėl derinkite datą taip, kad daiktai atvyktų tada, kai jau turite nuomą sutartį pasirašytą. Kitu atveju mokėsite už sandėlį daugiau nei už transportą.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Negalima tiesiog išmesti senų daiktų į vokišką bendrą konteinerį. Jie turą labai griežtas taisykles (Papier, Bio, Restmüll). Senas sofa, kurį nusprendėte mesti, nebegalėsite išmesti tiesiog gatvėje. Jums reikės kreiptis į "Sperrmüll" stotį (didelių atliekų utilizavimas) ir gali būti, kad tai viskas kainuos. Todėl geriau nuspręskite dar Lietuvoje, ką vežti, o ką palikti prekystaliui.

Ar turiu gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet labai padeda. Vokiškas etiketas reikalauja šiek tiek pagarbos. Jei pasiūlysite kavės ar vandens, vairuotojas bus maloniaus nusiteikęs ir gali padėti pastumti tą sunkią spintą be papildomo rūpesčio. Nekalbu apie tai, kad reikia duoti pinigų – ne. Kava – tai simbolinis dalykas, kuris veikia stebuklingai.

Ką daryti, jei butas penktame aukšte be lifto?

Jei tokia situacija, TURITE pasakyti iš anksto. Ne tada, kai mašina stovi po namais. Vokietijos vairuotojai dažnai atsisako nešti daiktus aukštyn be lifto, arba tai kainuoja labai brangiai (už laiptų kėlimą imamas papildomas mokestis už kiekvieną laiptą). Jei tokia informacija pateikiama iš anksto, gali būti, jog jie siūlys mažesnę mašiną su keliamuju kėbulu (kažkurias firmos turi tokias paslaugas).

Ar leidžiama stovėti su sunkvežimiu mieste?

Ne visur. Miunchene, Hamburge centre – tikrai ne. Jei jūsų namas yra pėsčiomis zonoje, sunkvežimiui teks statyti už miesto ribų ir pervežti daiktus mažesne mašina (shuttle service). Tai tas momentas, kai jums užsidegs galva, kaip brangu tas kraustymas galėtų būti. Išsiaiškinkite vietos (Anliegerfreiheit) su savo nuomininku iš anksto.

Kada galiu pradėti gyventi normaliu gyvenimu?

Paprastai sako, kad reikia trys dienas išsigyventi. Viską išnešioti, išsirūšiuoti. Vokietijoje dauguma būstų būna tuščiai arba su virtuve, bet be šaldytuvo (kažkodėl jie mėgsta jį išsivežti su savimi). Todėl tikrinkite, kas lieka. Bet dėl paties kraustymosi – kai daiktai atvyksta, o dokumentai pasirašyti, tuomet galiu atsipūsti.

Išvada

Susidorojau su ta tema, kai ir kaip visa tai vyksta, nors ko ko, o patirties per tuos dvidešimt metų prigyta daug. Svarbiausia yra nesiblaškyti ir aiškiai komunikuoti, o tada irgi bus geriau. Kaip sutaupyti ir užtikrinti saugumą kraustantis į Vokietiją? Atsakymas paprastas: planuokite, patikrinkite dokumentus (ypač CMR ir inventorių) ir nebijokite klausti nenuogių klausimų. Ne(visada) kaina lygi kokybei, o ir pigus variantas gali tapti brangiausia klaida, jei reikės mokėti baudas ar dėl sugadintų daiktų. Linkiu jums sėkmingo kelio ir ramaus gyvenimo toje šalyje, o jei reikės patarimo – tiesiog rašykite, nors aš galiu ir nepamiršti atsakyti iš karto. Gerai?