Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos? Patyrusio vežėjo patarimai

Daiktų gabenimas iš Vokietijos dažnai atrodo paprastai, kol nepatenkate į biurokratinę sąmonės būklę. Per savo dvidešimt metų šioje srityje mačiau viską – nuo idealiai sutvarkytų pianinų pervežimo iki tų atvejų, kai vairuotojas prarado dokumentus pasienyje. Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos? Štai klausimas, kurį dažniausiai girdžiu, kai žmonės grįžta iš emigracijos arba tiesiog perka statybines medžiagas. Nereikia būti genijumi, kad suvaldytum šią sritį, bet reikia žinoti keletą pagrindinių spąstų. Štai mano nešlifuotas, bet tikras vaizdas apie tai, kas laukia kelyje.

Pradžiamokslis – kur įsitiesti?

Kur pradėti visą tą procesą?

Pirmiausia, pasižiūrėkite, ką turite. Neverta skambinti vežėjams, jeigu nežinote, ar tai viena dėžė, ar pilnas sunkvežimis. Išmatuokite daiktus arba bent jau apytikriai įsivaizduokite tūrį. Tada pradėkite ieškoti firmų. Nenaudokite tik vieno portalų, pabandykite paklausti draugų – žodžiu žodį dažnai būna patikimiau. Pasidaręs sąrašą, rašykite jiems el. paštu. Būkite konkretūs, nerašykite „turim daiktų“, rašykite „turime sofos ir 20 dėžių iš Miuncheno“. Taip sutaupysite laiko sau ir jiems.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, ką sukviete – taupyti nori visi. Bet pervežimo srityje pigiausia dažniausiai reiškia problemą. Jei kas siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tikėkitės, kad vairuotojas gali atvykti su seniu „kabriolečiu“, kuris neįveiks pirmojo šlaito. Arba dar blogiau – jis reikalaus papildomo mokesčio vos atvykęs. Mano patirtis rodo, kad geriau sumokėti šimtus litų (euro pakeitus) daugiau už ramybę, nei vėliau ieškoti advokato.

Kaip atrasti normalią firmą tarp tų visų sukčių?

Sunku, pripažįstu. Pažiūrėkite ne tik į reitingus, bet ir į tai, kiek jie veikia rinkoje. Jei įmonė egzistuoja vos mėnesį ir siūlo neįtikėtinas kainas – vengkite. Reali situacija: buvo atvejis, kai klientas sumokėjo avansą, o vėliau telefonas nebeatsiliepė. Tikrinke registrą (jeigu tai Lietuvos įmonė), arba Vokietijos transporto pajamų tarnybą. Nepatenkite į spaudimą – jei jie verčia mokėti iš karto „už vietą“, tai pirmasis signalas.

Kada geriausia užsakyti transportą, kad nebrangtų?

Standartinė taisyklė – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei planuojate važiuoti rugpjūčio pabaigoje (kai visi grįžta iš Vokietijos), rezervuokite bent mėnesį iš anksto. Tada kainos dar nespėja pakilti į dangų. Atsitiko taip, kad vienas klientas skambino sekmadienį ir norėjo važiuoti trečiadienį. Teko atsisakyti arba mokėti dvigubai, nes buvo pilnas sezono peakas. Taip, kartais pavyksta rasti ir paskutinę minutę, bet tai kaip laimėti loterijoje.

Ar įmoka už rezervaciją yra privaloma?

Dažniausiai taip. Ypač jei reikia siųsti automobilį tuščią atgal (tai vadinama „važiavimu tuščia“). Tada jie turi užtikrintą, kad užsakymas neatsisakys. Įmoka paprastai būna nuo 10 iki 30 proc. Jei jie nieko neprašo iš anksto, įsitikinkite, ar tai ne apgavystė. Kartais firmos, kurios nesigaudo biurokratijai, gali nereikalauti, bet tada rizikuojate likti be vairuotojo, jei atsiras labiau mokantis klientas.

Pinigai, kainos ir biurokratinis siaubas

Kodėl viena firma kainuoja 500, o kita 1500 eurų?

Čia kaip su mašinomis – viena važiuoja, kita lekia. Skirtumas gali būti vairuotojo kvalifikacijoje, sunkvežimio amžiuje ar tuo, ar įeina įkėlimo/iškėlimo paslaugos. Kartais kaina tiesiog neįtraukia PVM, o jūs sužinotą tai tik paskutinę minutę. Be to, atkreipkite dėmesį į kuro kainas – jei pasiūlymas gautas prieš pusmetį, dabar jis gali nebegalioti. Uždėkite ant stalo ir klauskite, kas įeina į tą kainą, o kas bus papildomai.

Ar brangiau, jeigu skubu?

Aišku, kad taip. Skubą reikia mokėti. Jei jums reikia vežti daiktus rytoj, vežėjas turi permesti savo grafiką, atsisakyti kitų užsakymų arba važiuoti naktį. Naktinis važiavimas brangesnis. Taip pat, jei reikia specialios technikos (pvz., keltuvas su liftu), o jos nėra vietoje, tai viskas kainuoja. Geriausia planuoti šaltai – tada kainos stabilesnės.

Kas daro įtaką galutinei sumai be atstumo?

Apstulbina, kiek žmonių pamiršta apie prieinamumą. Jeigu Vokietijoje yra siauros gatvelės ir reikia nešti daiktus 200 metrų rankomis, tai kainuos papildomai. Taip pat, aukštai esantys butai be lifto – tai vairuotojai nekenčia. (Nors aš pats jaunystėje nešdavau, bet tai dėl to nėra nemalonu). Kėlimas per langą arba speciali apsauga brangių daiktų – visa tai įeina į sąmatą. Būtinai nufotografuokite vietą, kur reikės atvykti.

Ar mums reikia mokėti PVM?

Jeigu esate fizinis asmuo ir perkate naujus daiktus iš Vokietijos, taip, PVM bus. Bet jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, tai galioja atleidimas nuo mokesčių (gamybos ir prekybos prekėms, bet ne transporto priemonėms). Čia dažnai painiojasi. Tęsiu... Jeigu įmonė veža, tai visada su PVM svarstoma. Geriausia pasiklaustyti buhalterio, jeigu abejojate, aš tik vairuotojų jungiu.

Ar galiu sutaupyti renkdamasis dalinį krovinį?

Taip, tai vienas geriausių būdų. Dalinis krovinys (part load) reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Užtat kainą mokate tik už užimtą vietą kubiniais metrais. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol vairuotojas surinks visus kitus krovinius. Tai gali užtrukti savaitę-dvi. Bet jeigu laiko nėra, tai tikrai verta.

Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos, kad nebūtų siurprizų su mokesčiais?

Svarbiausia – žinoti, ką vežate. Jeigu tai seni baldai, rūbai, tai dažniausiai be mokesčių (jeigu grįžtate gyventi). Bet jeigu statybinės medžiagos arba nauja technika, Lietuvos muitinė gali susidomėti. Užpildykite deklaraciją sąžiningai. Buvo atvejis, kai vaikinas bandė įvežti pilną sunkvežimį alkoholio „kaip dovanų draugams“ – tai baigėsi labai liūdnai ir brangiai.

Kas nutinka su PVM grąžinimu jeigu aš ne ES pilietis?

O, čia jau sudėtingesnė istorija. Jeigu esate iš trečiosios šalies (pvz., Jungtinės Karalystės po Brexito arba Šveicarijos), taisyklės kitos. Jums gali tekti mokėti importo mokestį ir PVM tiesiogiai sienoje. Kai kurios firmos gali padėti su šiuo dokumentu („Importuotojo kodas“), bet už tai papildomai imasi. Geriau iškarto pasirūpinti šiuo kodu Lietuvoje, jeigu dažnai vežate.

Popieriaus darbas ir įkalniai

Kas tas CMR ir ar jis man tikrai reikalingas?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Be jo jūsų krovinys techniškai neegzistuoja legaliai kelyje. Jis įrodo, kad kas perėmė daiktus ir kada. Jeigu vairuotojo jo nepasirašo, neduokite daiktų. Tai jūsų vienintelė apsauga teisme, jeigu kažkas dings. Nekartokite spausdinti jo iš interneto, jis turi būti originalus, pasirašytas abiejų pusių.

Ar tikrai reikia tas dėlės inventoriaus sąrašą (packing list)?

Mano atsakymas – visada taip. Net jeigu vežate tik vieną kėdę. Sąraše turi būti nurodyta: kiek daiktų, jų būklė (drąsiai rašykite „braižytas“, „su defektais“, kad niekas nesukčiotų), ir apytikrė vertė. Muitinė be šio lapo neleis išvykti iš Vokietijos arba neleis įvažiuoti į Lietuvą. Geriau praleisti valandą rašant, nei stovėti pasienyje dvi dienas.

Kas bus, jeigu aš blogai užpildysiu dokumentus?

Pasienio pareigūnai turi humoro jausmą... tik kad jis juodas. Jeigu klaida maža, pvz., neteisingai nurodytas svoris, gali nubraukti baudą arba priversti pervėžti daiktus ant svarstyklių. Jeigu klaida esminė (nurodėte „naudoti daiktai“, o ten yra 50 naujų televizorių), gali pradėti pažeidimų bylą. Biurokratija Vokietijoje yra griežta, ten netoli nepraeisi. (Tikriausiai jau pasikeitė kiek, bet pagrindas tas pats).

Ar reikia mokėti mokesčius už savo senus drabužius?

Jeigu jums drabužiai priklauso ir juos naudojote ne trumpiau kaip 6 mėnesius, mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of residence“ taisyklė. Bet jeigu radote parduotuvėje su etiketėms ir bandomate įvežti kaip savus, muitininkas supras, kad tai prekyba. Būkite sąžiningi, jie tia tų akys kaip sakalai, mato viską.

Kaip elgtis su Vokietijos custom'u, jeigu aš pats negaliu būti ten?

Tada jums reikės įgaliojimo. Gali būti, kad vairuotojas pasiūlys padėti (už papildomą mokestį), bet aš nerekomenduoju patikėti svarbiais dokumentais atsitiktiniams žmonėms. Geriau rasti brokerį Vokietijoje, kuris elektroniniu būdu padarys išvežimo deklaraciją (Ausfuhrkredit). Be šios deklaracijos jums gali būti skirta bauda Vokietijoje.

Kas daryti, jeigu praradau kvitą už daiktus?

Tai problema. Be kvito (pavyzdžiui, jeigu pirkote parduotuvėje) sunku įrodyti, kad tai jūsų nuosavybė ir kad mokėjote PVM. Muitinė gali apskaičiuoti mokesčius nuo rinkos vertės, kuri gali būti daug didesnė nei tas, ką sumokėjote. Būtinai darykite nuotraukas kvitų arba saugokite juos debeto kortelės istorijoje.

Ar tiražas (CMR) apsaugo mane nuo visų bėdų?

Ne visų. Jis apsaugo tik tiems atvejams, kai krovinys pažeistas arba dingsta pervežimo metu. Jeigu jūs pats supakavote blogai, o viduje viskas susilaužė, vairuotojas neatsakingas. CMR turi būti užpildytas išsamiai, su pastabomis apie pakuočių būklę. Jeigu pastabų nėra, teisinėje prasme laikoma, kad krovinius perėmėte idealios būklės.

Pakavimas – niekada nėra per daug juostos

Ar galiu tiesiog viską įmesti į maišus?

Galite, bet nerekomenduoju. Popieriniai maišai plyšta, o drėgmė – priešas. Jei vairuotojas užsuko ant lietaus, o jūsų drabužiai maišuose... gaila. Naudokite stiplas dėžes. Jei neturite, galite nusipirkti naudotas iš prekybos centrų – jie dažnai juos išmeta nemokamai. Užsegkite viską keliomis juostomis, kad neišsikristų.

Ką daryti su baldais – ar juos reikia išardyti?

Jeigu baldai dideli, pvz., spinta ar lova, taip, išardyti būtina. Ne tik dėl vietos, bet ir kad nesužalotų. Įsivaizduokite, ką padaro neapsirėžinta spinta posūkyje – ji tiesiog suskyla. (Aš mačiau, kaip viena „IKEA“ spinta tapo malkomis pirmame posūkyje). Visus varžtus ir screw’us sudėkite į pažymėtą maišelį ir pritvirtokite prie baldo.

Ar reikia pirkti specialias dėžes?

Neprivaloma, bet padeda. Ypač tų, kurios skirtos stiklui arba paveikslams. Paprastos dėžės tinka drabužiams ir knygoms. Bet jeigu turite brangų elektroniką, geriau įsigyti originalią arba stiprią dėžę su putomis. Taip sutaupysite nervų. Kartais klientai sako, kad tai per brangu, o paskui verkia dėl susilaužytų indų.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš įkrovimą?

Darykite nuotraukas. Daug nuotraukų. Filmuokite, kaip vairuotojas deda dėžes į mašiną. Jeigu vėliau atsiranda įdrėkinimas ar įbrėžimas, turėsite įrodymų. Be nuotraukų tai jūsų žodžiai prieš vairuotojo žodžius, ir dažniausiai įmonės pasitiki savo žmonėmis. Fotofiksacija – tai jūsų draugas.

Ką daryti su pavojingais daiktais, pvz., dažais ar benzinu?

Jų griežtai negalima vežti bendrose mašinose be specialios leidimų. Jei turite nedidelį kiekį namų chemijos, uždarykite hermetiškai ir padėkite į atskirą dėžę, parašykite „Pavojinga“. Bet jei tai kibirai dažų ar degalų, geriau rasti specializuotą pervežėją arba palikti Vokietijoje. Gaisro rizika pervežant yra reali, ir niekas nenori sudegti autostradoje dėl jūsų senų dažų.

Ar verta kurti daiktus į paletes?

Jeigu daug dėžių, taip. Tai labai palengvina vairuotojo darbą – jis tiesiog užkrauna paletę vištokliumi, o ne nešioja kiekvieną dėžę atskirai. Taip sumažėja sugadinimo rizika, nes dėžės nešliuožėja. Galima išsinuomoti paletes iš RAL arba tiesiog susitvarkyti ant euro paletės. Už tai gali būti net mažesnė kaina.

Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos, jei turiu labai jautrių daiktų?

Čia jau reikia kalbėti ne apie paprastą pervežimą, o apie „white glove“ paslaugas. Toks daiktas turi būti supakuotas į medinį dėžę (crate), viduje putos. Ir būtinai pasirūpinkite draudimu. Paprastas draudimas ne visada apima subtilius daiktus, jei jie blogai supakuoti. Pasakykite iš karto apie tai vadybininkui.

Kelionės smulkmenos ir pristatymas

Kiek laiko įprastai užtrunka tas kelias?

Standartiškai, jeigu važiuojate iš vakarinės Vokietijos (pvz., Miuncheno) į Vilnių, tai apie 18-20 valandų vairuotojui. Bet su poilsio pertraukomis, įkrovimu/iškėlimu, tai viskas pavirsta į 2-3 dienas. Jei tai dalinis krovinys, gali praeiti ir savaitė, kol jis surinks kitus krovinius ir nuvež visus. Neskubėkite planuoti atvykimo minučių tikslumu.

Kas jeigu vairuotojas pavėluoja? Ar galiu reikalauti pinigų atgal?

Vėlavimai dėl eismo įvykių ar blogo oro paprastai nėra baudžiami. Bet jeigu jis tiesiog užmigė arba nepaskambino – tai kaltė. Sutartyje turi būti parašyta apie baudas už vėlavimą. Dažnai to nėra, tuomet kovoti sunku. Geriausia tiesiog nuolat skambinti ir klausti, kur jis yra. Žmonės dažnai pamiršta, kad vairuotojai taip pat yra žmonės, o ne robotai.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus į butą?

Paprastai ne, jeigu tai nesusitarta iš anksto. Standartinė paslauga yra „kraunamas į sunkvežimį ir iškraunamas iš sunkvežimio prieš duris“. Jeigu reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai jau „krautojų“ darbas ir tai kainuoja papildomai. Nekreipkite pykčio į vairuotoją, jeigu jis atsisako nešti sofos į 5-ą aukštą – jis ne fizinis darbininkas už minimalų atlyginimą.

Kas jeigu atvykęs pamatau, kad dėžė sutrūkinėjusi?

Nedarykite nieko, kol neparuošėte protokolo (pranešimo apie pažeidimą). Vairuotojas turi pasirašyti, kad dėžė buvo pažeista. Tik tada galite kreiptis į draudimą. Jeigu pasirašysite CMR, kad viskas gerai, o vėliau namie atsidursite su sulaužytais daiktais – niekas nebegras jums padėti. Būkite atsargūs tą akimirką.

Ar galiu atsisakyti paslaugos, jei pasikeičia planai?

Žiūrėkite į sutartį. Jeigu jau skubėjo mašina jums link, o jūs atsisakote prieš pat dieną, prarasite avansą. Kartais reikia sumokėti net visą kainą, jeigu vairuotojas jau atvyko į vietą ir nieko negali kitą padaryti. Atsisakymo sąlygos yra griežtos, nes tuščias važiavimas kainuoja firmai pinigus. Būkite tikri dėl savo planų.

Ką daryti, jeigu vairuotojas atrodo įtardžiai arba reikalauja papildomų pinigų?

Niekada nemokėkite grynais pinigais be kvito. Jeigu jis reikalauja „ant rankos“, susisiekite su savo vadybininku. Gali būti, kad tai sukčius arba tik bandymas papildomai uždirbti. Legali visada eina per sąskaitas. Jeigu jis grasina iškrauti daiktus gatvėje ir važiuoti, skambinkite į policiją, bet nepaisykite šantažo.

Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos, jeigu aš pats negaliu būti pristatymo metu?

Turite parinkti atstovą. Gali būti giminaitis, draugas arba net gėlių parduotuvės savininkas, jeigu pasirašo sutartį. Vairuotojas negali palikti krovinių be prižiūros, nebent jūs duodate raštišką leidimą palikti (pvz., garaže). Bet geriau, kad kas nors būtų patikrinti būklę ir pasirašyti dokumentus.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo su kažkuo papildomai, arba buvo labai mandagus, 10-20 eurų arba bent gera kava su sumuštiniu daro stebuklus. Jie tada pasirūpins jūsų daiktais daug geriau. Žmoniškumas darbo srityje visada vertinamas aukščiau nei bet kokie protokolai.

Kas nutinka, jei aš negaliu susisiekti su vadybininku dieną prieš važiavimą?

Tai blogas ženklas. Patikima firma visada turi pagalbos liniją 24/7. Jei niekas neatsiliepia, reiškia, kad kažkas negerai. Gali būti, kad jie subankrotavo arba tiesiog ignoruoja. Būtinai turėkite alternatyvų kontaktą (vairuotojo numerį), jeigu įmanoma. Neleiskite, kad liktumėte nežinioje prieš pat išvykimą.

Išvados

Visas šis procesas atrodo sudėtingas, tačiau tiesiog reikia žinoti, kurie slenksčiai yra svarbiausi. Kaip susiplanuoti daiktų gabenimą iš Vokietijos? Pasitikėkite savo intuicija, bet patikrinkite dokumentus. Nerašykite ant sparnų, pasirūpinkite draudimu ir būkite kantrūs – keliai yra neprognozuojami. Tikiuosi, šie šiek tiek chaotiški patarimai padės išvengti tų bėdų, kurių aš pats mačiau per šiuos metus.