Kaip suplanuoti siuntinių gabenimą į Vokietiją be problemų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galvoju, kad girdėjau viską. Kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais, o klientams dažnai atrodo, kad tarptautinis siuntinių gabenimas į Vokietiją yra kaip pasiųsti laišką gatės kitame gale – parašei adresą, numetei į dėžutę ir viskas. Deja, realybė yra daug žiauresnė, ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Vokiečiai yra žinomi dėl savo tikslumo, bet jų biurokratija ir reikalavimai vairuotojams gali sukelti pilną galvos skausmą. Jeigu norite, kad jūsų krovinys pasiektų Hamburgą ar Miuncheną laiku ir be papildomų rūpesčių, reikia ne tik tiksliai užpildyti dokumentus, bet ir žinoti, kur laikais gali užstrigti. Čia ne tik apie logistiką, čia apie tinkamą planavimą ir „užkulisius“, kuriuos niekas nepasakoja brošiūrose.

Dokumentai ir biurokratinės gudrybės

Ką daryti su CMR sąskaita, jeigu padariau klaidą?

Žiūrėk, CMR sąskaita – tai šventa šventvėlė, bet klaidos daromos visada. Jei pastebėjote klaidą dar prieš išvykstant, geriausiai tiesiog panaudokite „Storno“ užrašą ir padarykite naują. Bet ką daryti, jei vairuotojas jau važiuoja ir puse Lietuvos pravažiavo? Tada reikia skambinti brokeriui ir galima bandyti koreguoti, tačiau vokiečių muitininkai kai kada būna labai rigoristiški (ypač tiems iš rytų). Rašykite papildomą pastabą ant tos pačios sąskaitos, pasirašykite ir pridėkite antspaudą, jeigu turite. Pavojingiausia yra klaidos svoriui ar prekės kodui – ten gali būti didžiulės baudos, tad geriau pavėluoti dieną, nei vežti neteisingą dokumentą.

Ar tikrai reikia EX1 dokumento, jei prekės važiuoja tik per Vokietiją?

Tai vienas populiariausių nesusipratimų. Jei keliaujate iš Lietuvos į Vokietiją, tai ES viduje, taigi EX1 jums nebereikalingas, nebent tai yra tranzitas į trečiąją šalį, pvz., Šveicariją. Bet aš dažnai matau, kaip žmonės išsigąsta, kai girdiži muitinę. ES viduje veikia susitarimas apie prekių judėjimą, tačiau vis tiek turi būti tinkami įtraukimo dokumentai (pirkimo-savitės sutartis), kad muitinė galėtų patikrinti, jei sustabdys. Nežinau, kodėl visiems taip baisu, tiesiog turėkite tvarkingus popierius rankinėje.

Kas nutinka, jeigu prarasiu originalą CMR?

O tai jau gana rimta situacija. Be originalo CMR vokiečių gavėjas gali atsisakyti priimti prekes, nes neturi įrodymo, kad krovinys yra legalus ir jo nuosavybė. Anksčiau buvo galima spręsti draudimo pagalba, bet dabar tai ilgas procesas. Geriausia nedingskite – iš karto praneškite ekspeditoriui. Kartais padeda, jeigu vairuotojas nufotografuoja savo CMR išvykimo momentu tai gali būti laikinas sprendimas, kol siunčiate originalą kurjeriu. Nekanka nė vieno vairotojo, kuris nebūtų praradęs nei lapo, nei rankinių.

Ar galiu vežti dalinį krovinią (LTL) be specialios sutarties?

Galima, bet tai yra kaip loterija. Daliniai kroviai (Less than Truckload) yra brangiau už toną, nei pilna fura, nes čia su renkama mozaika. Jei neturite užfiksuotos sutarties, gali būti, kad jūsų krovinys bus iškrautas kažkur sandėlyje Frankfurte ir lauks savaitę, kol surinks kita dalį. Rašykite aiškias instrukcijas, kada ir kaip turi būti iškrauta. Aš patirčiau sakau, be užfiksuotos sutarties su sąlygomis „prieinamumo“ (accessibility), gali gauti skundą dėl vėlavimo.

Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai prižiūrimos?

Vokiečiai labai griežtai žiūri į pavojingas krovas (ADR), bet taip pat į maisto produktus, gyvūnus ir, žinoma, vaistus. Jei vežate kažką, kas kas yra gyvulinės kilmės, reikia veterinarijos pažymos. O jei tai yra pavojingi nuotekos ar chemikalai – be ADR sertifikatų vairuotojas neprivažiuos net prie sienos. Dar dažnai problemos su kariomis dalimis arba senais elektronikos įrenginiais – ten gali būti radijo bangų trikdžių sertifikatų reikalavimai, kurių mes čia net neįsivaizduojame.

Ar verta rūpintis draudimu arba jis yra privalomas?

Draudimas ne yra privalomas įstatymo, bet jis yra būtinas jūsų nervams. Krovinio draudimas (Cargo insurance) padengs nuostolius, jei fura sudegs arba pateks į avariją autobane. Vokietijoje autobanai yra greiti ir avarijos ten būna siaubingos. Dažnai klientai sako, „o, man niekas nenutiks“, bet aš mačiau, kaip viena kliento partija drabužių buvo nuplauta po lietumi, nes vairuotojas uždarė tentą blogai. Be draudimo tiek pinigų nebūtų gavęs atgal.

Kas tie „pažymos apie kilmę“ ir kam jų gaila?

Pažymos apie prekių kilmę (Origin certificates) reikalingos tuo atveju, jeigu prekės turi mokesčių lengvatas arba jeigu yra specifiniai prekybos susitarimai. Pavyzdžiui, jei gaminate lietuvišką liną ir norite eksportuoti į Vokietiją kaip ES prekę, tai dažniausiai užtenka deklaracijos su prekės kilmės žyme. Bet jeigu sakyčiau, tai yra importuota žaliava iš Ukrainos ir ją perdirbate, gali tekti įrodyti, kiek daug darbo įdėjote. Be šių dokumentų gali būti taikomi dideli muito mokesčiai jei prekės ateina iš ne ES šalių.

Ar galima viską padaryti elektroniniu būdu?

Dabar jau beveik viskas eina per NCTS (New Computerised Transit System) ir kitas sistemas. Vokiška biurokracija jau seniai „pasisuko“ į skaitmeninį amžių. Tačiau, nepaisant to, vairuotojas visada privalo turėti spausdintą CMR kopiją su savimi. Muitininkas gali pamėginti įsibėgėti internete, jeigu ryšys silpnas, tai popierius išgelbės. Taigi, elektroninis taip, bet fizinė atsarginė kopija – tai tas įpročio dalykas.

Ką daryti, jeigu vairuotojas nemoka anglų kalbos?

Tai klasikinė problema, ypač jeigu samdate pigią transportą iš trečiųjų šalių. Vokiškuose sandėliuose darbuotojai dažnai kalba tik angliškai arba vokiškai. Jei vairuotojas nemoka nei vieno, gali įvykti nesusipratimas apie iškrovos vietą ar laiką. Aš visada rekomenduoju duoti vairuotojui užrašytą ant lapelio visus kontaktus ir adresus vokiškai ir angliškai. Geriau uždėkite ant langelio lipduką su telefonu, kad kas galėtų paskambinti jums.

Kodėl reikia tiksliai nurodyti prekių kodus (HS kodus)?

Prekių kodai nustato mokesčius ir reikalavimus. Jei padėsite blogą kodą, pvz., vietoj „medžio drožlių plokštės“ parašysite „gaminto baldai“, muitinė gali sustabdyti visą fura. Vokietijoje muitinė turi teisę atidaryti ir tikrinti kiekvieną dėžę, jei įtaria klaidą. Tai ne tik delsavimas, tai ir piniginė bauda už klaidingą deklaravimą. Geriau klauskite brokerio, jeigu nesate tikri dėl kodo.

Kaip susitvarkyti su grąžinamosios taros dokumentais?

Jei siunčiate į Vokietiją Europaičius (knygines pakuotes) arba kitą grąžinamąją tarą, būtinai tai užfiksuokite CMR ir atskirame protokole. Kitaip vokiečiai gali reikalauti mokesčio už pakuotes, kaip už naujas prekes. Kartais tai sukelia didelių nesutarimų, nes klientas tikisi, kad tarą grąžins nemokamai, o sandėlis jau ją įrašęs kaip atvykusį turtą.

Ar reikia mokėti už vairuotojo poilsį Vokietijoje?

Pagal ES taisykles, vairuotojas turi užteptą poilsio laiką, bet tai ne jūsų problema (išskyrus atvejus, kai jūsų kaltės dėl vėlavimo jis privalo laukti). Tačiau jei reikalaujate, kad vairuotojas būtų pasirengęs iškrauti antradienį ryte, o jis atvyksta sekmadienį, jo poilsis gali būti jūsų laukimo metu. Tada gali tekti sumokėti už stovėjimą (stand time). Žiūrėkite sutartyje dėl laisvadienių.

Kas daryti, jei prekės yra pažeistos iš karto?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! Pasirašykite CMR su pastaba „su rezervu“. Jei pastebite, kad dėžės įdubusios ar drėgnos, vairuotojas ir gavėjas turi sudaryti protokolą apie žalą. Be to, nedelsiant praneškite draudimo kompanijai. Kiekviena valanda skaičiuojama, o vokiečiai mėgsta viską dokumentuoti iki smulkmenų. Jei pasirašysite gryną CMR, vėliau bus beveik neįmanoma įrodyti, kad krovinys sugadintas kelyje.

Pinigai, kainos ir nesusipratimai

Kodėl kaina šoka aukštyn ir žemyn?

Tai ne aš tai keičiu, tai rinka. Degalų kainos, kurios šokinėja kaip šuo, atostogų sezonai, net ir oro sąlygos. Žiema Vokietijoje važiuoti sunkiau, didesnis kuro suvartojimas. Be to, jeigu staiga padidėja kroviniai į vieną kryptį, pvz., prieš Kalėdas, vežėjai gali kelti kainas, nes neturi grįžtant krovinių. Tai tiesiog pasiūlos ir paklausos dalykas, kurį dažnai sunku paaiškinti klientui, kuris mato tik galutinę sumą sąskaitoje.

Kiek laiko užtrunka atsiskaitymas?

Standartiškai – 14-30 dienų nuo sąskaitos išrašymo, jeigu nėra susitarta kitaip. Tačiau su Vokietija viskas dažniausiai vyksta laiku, nes jie mėgsta tvarką. Kartais, jeigu dirbate su mažomis firmomis, gali klausti išankstinio apmokėjimo (advancement), ypatingai jei reikia sumokėti už kelią arba už kuro pildymą kelyje. Negeriausia yra, kai klientas vėluoja mokėti, o vairuotojas stovi prie sienos ir reikalauja savo pinigų (cash).

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Gali būti tokių dalykų kaip „ waiting charge“ už laukimą sandėlyje, „cleaning fee“, jei vairuotojas užteršė rampą, arba speciali apsauga. Dar gali būti mokestis už sunkiasvorį transportą, jeigu jūsų krovinys peržengia 12 tonų ašies apkrovą (o Vokietijoje tai labai griežtai tikrinama). Užsakykite iš anksto viską, kas galėtų kilti, kad nereiktų gailestis vėliau.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos metams?

Galima, bet tai rizikinga abiem pusėms. Jei degus pakils 30%, vežėjas patirs nuostolius, o jei kris – jūs pervokiote. Dažniausiai sutariama dėl „fuel surcharge“ – kuro priemokos, kuri keičiasi kartą per mėnesį pagal indeksus. Tai vienintelis protingas būdas užtikrinti, kad siuntinių gabenimas į Vokietiją išliktų konkurencingas ir neišsišoktų iš kontrolės.

Kas yra „kabotažas“ ir kodėl jis brangus?

Kabotažas – tai kai vokiška fura atveža krovinį į Lietuvą ir tada čia surenka dar kelis mažus siuntinius atgal. Jums tai gali atrodyti pigu, tačiau legalus kabotažas turi griežtas taisykles (ne daugiau 3 vežimų per 7 dienas). Daugelis tai daro „juodai“, o jeigu tokia fura bus sustabdyta, jūsų krovinys gali būti konfiskuotas arba ilgam užšaldytas patikrinimo metu. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už legalų vežimą.

Kodėl kai kurių gavėjų reikalavimai tokia keisti?

Vokiečiai turi savo „know-how“. Kai kuriems sandėliams reikalingas specialus įranga (vokiški „Euro“ paletės, ne bet kokios), o kitiems reikalingas vairuotojo apsaugos rūbas, ar net speciali rūkas. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas atvyksta, o jį neįleidžia, nes neturi atspaudų batuose arba fura per daug purva. Tai atrodo kvailai, bet ten taip taisyklės, tai ne jų piktumas, o vidinė tvarka.

Ar verta samdyti tarpininką (ekspeditorių)?

Jeigu neturite patirties, tai būtina. Ekspeditorius turi ryšių tinklą, gali surasti fura net tuomet, kai jūsų pačioj paieškoje nieko nėra. Jis taip pat žino, kur kas yra pigiau ir kur kokybiškiau. Žinoma, jis ims savo maržą, bet dažnai jis sutaupo pinigų išvengdamas baudų ir rūpesčių. Aš kaip ekspeditorius galiu pasakyti, kad dauguma problemų išsprendžiamos vienu telefonu, kurį klientas neturėtų.

Kuo skiriasi „Incoterms“ sąlygos, pvz., DAP ir FCA?

Tai labai svarbu, kuris moka už ką. FCA (Free Carrier) reiškia, kad jūsų atsakomybė baigiasi, kai atiduodate prekes vežėjui Lietuvoje. DAP (Delivered at Place) reiškia, kad jūsų vežėjas pristato iki pat vokiško sandėlio durų. Skirtumas didžiulis, ypač jei kelyje kažkas nutinka. Visada tiksliai užsirašykite sutartyje, nes kitaip gali atsitikti, kad mokate už transportą, o atsakomybę nešate visą kelią.

Ar yra nemažųjų siuntų paslaugų?

Taip, „Courier“ arba „Express“ paslaugos, kai važiuoja mažiau furos ar net vilo (vare). Tai brangu, bet jei reikia atvežti vieną detalę į gamyklą, kad ji sustotų, kitoks būdas nebegyvena. Ten skaičiuojama ne pagal tonas, o pagal vietą ar tūrį. Siuntinių gabenimas į Vokietiją mažais kiekiais yra populiarus tarp elektronikos detalių tiekėjų.

Kas daryti, jei man atrodo, kad kaina per didelė?

Klauskite skaidumo. Prašykite sulaužyti kainą: kuras, vairuotojo darbas, mokesčiai. Palyginkite su rinka, bet neitikite kainoms, kurios yra 30% žemesnės nei vidurkis – ten kažką trūksta. Pavyzdžiui, gali būti, kad vairuotojas važiuos be poilsio, kas nelegalu ir pavojinga. Geriau sumokėti už ramybę.

Ar kasdien galima rinti transportą?

Daugeliu atvejų taip, bet yra išimčių. Pirmadieniais rytas – tai chaosas, visi skamba, reikia atvežti. Penktadienį – visi nori pabaigti rejus ir gali būti, kad sunkiau rasti vairuotoją, kuris sutiktų važiuoti per savaitgalį be papildo. Planuokite savo siuntą bent 2-3 dienas iš anksto, o jei tai yra didelis partijos krovinys – geriau savaitę.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus kaip įmonė?

Darykite tai tik su sąžine. Asmeniniai daiktai turi kitus muitinės režimus. Jei parašysite komercinę sutartį, o vėliau paaiškės, kad tai ne prekės, o būsto baldai, gali būti laikoma apgaulingu deklaravimu. Naudokite specialias „moving“ paslaugas, jei kelyjate gyventi, tai pigiau ir saugiau.

Vokietijos specifika ir realybė

Ar sunku rasti vietą sustojimui pietums?

Sakyčiau, tai vienas didžiausių galvos skausmų vairuotojams. Vokiški Autohof (poilsio vietos) per pilnai, ypač šiaurės ir pietų kryptimis. Jeigu vairuotojas praleis tinkamą vietą, gali tekti važiuoti dar 50 km ir praleisti vairavimo laiką (tachografas). Geriau užsisakyti vietą iš anksto programėlėje, kai kurios netgi priima mokėjimus internetu, kad nešvaistytum laiko eilėse.

Kodėl vokiečiai taip bijo šumo?

Tai jų kultūros dalykas. Jei atvykstate į gyvenamąją zoną ar net kai kuriuos pramonės rajonai, draudžiama skambinti vargonais ar spaisti trąšus. Už tai galią tikrai gauti baudą, kurią tada mokės siuntėjas arba vežėjas. Dėl to reikia aiškiai nurodyti iškrovos laiką, kad nebūtų reikia vargonuoti prieš pat vidurnaktį.

Kaip elgtis su „green zones“ (žaliosios zonos)?

Didžiuosiuose Vokietijos miestuose yra žaliosios zonos, kuriose negali važiuoti seni, užterštę sunkvežimiai. Jeigu jūsų krovininė fura neatitinka Euro 6 standarto (ar neturi tinkamos žaliosios kortelės), gausite baudą ir bus priversti pasukti atgal. Prieš siunčiant tikrinkite transporto klasę, kitaip krovinius teks perkrauti į mažesnes mašinas miesto ribose, o tai kainuoja milžiniškus pinigus.

Ar tikrai taip griežtai tikrinami sparneliai ir padangos?

Vokiška policija (Polizei) myli šiuos tikrinimus. Jie gali sustabdyti tiesiog taip, juodiems žmonėms neaišku kodėl, ir pradėti matuoti sparnų aukštį, padangų protektorių gylį. Jei kas negerai – fura sustabdoma iki kol pataisoma. Tai vienas dalykas, dėl kurio dažnai vėluoja siuntos, todėl reikia, kad transportas būtų techniškai idealios būklės.

Kas jeigu pavasario atostogų metu susiformuoja spūstys?

O tai garantuota. Pfingsten (Velykos arba Sekminės) metu Vokietijoje eismas stovi visiškai. Planuokite savo siuntą taip, kad nebūtų reikia važiuoti šiais dienomis, jei tai skubu. Jei ne, nieko tokio, vairuotojas tiesiog praleis dieną stovėdamas. Už laukimą paprastai neiš jo, nei iš mūsų papildomai niekas nemoka, tai tiesiog prarastas laikas.

Ar saugu vežti brangius daiktus (elektroniką, juvelerius)?

Vežti galima, bet reikalinga ypatinga apsauga. Geras eksponentas pasiūlys fura su GPS stebėjimu, kartais net su apsauga arba specialiomis seifų priekabomis. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių (ypač stovinčių poilsio vietose) nėra tokios dažnos kaip Prancūzijoje ar Italijoje, bet vis tiek rizika yra. Nedėkite logotipų ant dėžių, kad nepritrauktumėt dėmesio.

Kuo skiriasi sandėliavimas Šiaurės Vokietijoje ir Pietuose?

Šiaurėje (Hamburgas, Bremenas) daugiau jūrų uostų logistikos, ten viskas labai greita, mechanizuota. Pietuose (Bavarija) daugiau gamyklų, ten reikia labai tikslaus laiko planavimo, nes gamybos ciklai neleidžia vėluoti. Be to, Pietuose kalbama daugiau dialektų, kas kartais sukelia nesusipratimų su vietiniais sandėlininkais.

Ar galima numatyti krovos vietą iš anksto?

Absoliučiai būtina. Vokietijoje dauguma sandėlių dirba pagal grafikus „Time slots“. Jei atvykstate be registracijos, gali būti, kad jūsų tiesiog neįleis pro vartus ir teks važiuoti rūkytis lauke. Šiuo metu be užsirašymo į eilę (Time slot) tenka laukti po kelias valandas, o kartais ir atvažiuoti kitą dieną.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai blogiausias scenarijus. Gali būti dėl blogo kokybės arba dėl to, kad jie tiesiog neturi vietos. Tada prasideda „kriauklės“ žaidimas – kas moka už sandėliavimą, kas vežia atgal. Pagal tarptautines sutartis, jei gavėjas kaltės, jis turi sumokėti, bet išgauti pinigus iš vokiečių teisme be gerų dokumentų yra beveik neįmanoma. Geriausiai iš karto susisiekti su mumis ir spręsti, kur dėti prekes.

Ar reikia mokėti už iškrovą Vokietijoje?

Nepamirškite, kad Vokietijoje darbas yra brangus. Jeigu jūsų sutartyje nėra parašyta „iškrova nemokama“, gali būti, kad jums paskaičiuos po 50-100 eurų už valandą kiekvienam keltuvininkui. Dažnai įeina į sąskaitą ir už šiukšlių išvežimą, jeigu paliksite pakuotes. Visada klauskite „Unloading cost“ iš anksto.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios nebetinka į Europą?

Vokiški paletės (EUR/EPAL) yra standartas. Jeigu atvykstate su Lietuvoje pagamintomis, bet ne sertifikuotomis paletėmis, gali būti, kad jums jas tiesiog neišims, nes nebus kur padėti (konvejeriai nepritaikyti). Arba jie gali jas pakeisti ir išsiųsti sąskaitą už keitimą. Nenaudokite subyrėjusių paletės, tai tiesiog nepagarba jų saugumo standartams.

O kas su šiukšlėmis (pakuočių atliekomis)?

Vokietija turi labai griežtą atliekų tvarkymo sistemą (Grüne Punkt). Jeigu paliksite savo pakuotes (plastikas, popierius) jų aikštelėje, gali būti, kad reikės sumokėti didelę baudą arba priverčiamąją švarą. Geriausia susitarti, kad vairuotojas susigražina šiukšles atgal (jei tai įmanoma), arba mokate už jų utilizavimą.

Nelogiškos situacijos ir pabaigos

Kaip elgtis, jei vairuotojas „dingsta“?

Tai keistas dalykas, bet kartais nutinka. Vairuotojas paima krovinį, pasileidžia GPS, o jo nebėra. Pirmiausia skambinkite jam, jei neatsiliepia – skambinkite policijai (ir Lietuvoje, ir Vokietijoje). Dažniausiai tai paprastai techninė problema su telefonu arba jis užmigęs, bet yra buvę atvejų, kai kroviniai buvo pavogiami. Turėkite visus kontaktus ir duomenis paruošusius.

Ar verta rūpintis specialiu draudimu „General Average“?

Tai labai reta ir sudėtinga dalis, kai laivas (jei gabenate jūra) turi avariją ir visi turi prisidėti išgelbėti laivą. Nors tai daugiau jūros keliams, su Vokietija tai taip pat aktualu dėl Hamburko uosto. Jei prekių vertė didelė, verta pasidomėti, bet mažiems siuntėjams tai nėra būtina.

Kas nutinka su siuntomis, jei užšąla žiemią?

Vokietijos žiemos gali būti šaltos, o keliuose – gausu druskos. Jei vežate jautrias prekes, gali būti reikalingas šildomas fura. Tai kainuoja brangiau, bet kitaip galite gauti sugadintą krovinį. Vienas kartas mačiau, kaip užšalo gėrimai tamsiame furoje nešildomame – tai buvo katastrofa.

Ką daryti, jei klientas liepia „praleisti pro muitinę“?

Aš tokių dalykų niekada nedarysiu ir jums nerekomenduoju. Muitinės apgaulė yra nusikalstamas veikas. Vokietijos muitinė tpažižstęs dėl to, kad jie labai gerai moka savo darbą ir turi pažangias sistemas. Rizikuoti savo verslu dėl mokesčių taupymo yra kvaila.

Ar egzistuoja „greitojo kelio“ paslaugos?

Yra „Premium“ arba „Time Critical“ paslaugos, kai krovinys važiuoja be sustojjimų, su dviem vairuotojais. Tai kainuoja dvigubai ar triskart, bet jei gamyklai stovi linija dėl trūkstamo varikto, tai vienintelis išsigelbėjimas. Tokie siuntinių gabenimai į Vokietiją yra reti, bet reikalingi avarinėms situacijoms.

Galutinis patarimas: ką daryti, kad viskas būtų gerai?

Planuokite, klauskite ir nedarykite prielaidų. Vokietija mėgsta tvarką, o tvarka prasideda nuo jūsų stalo, kai rašote užsakymą. Naudokite patikimus brokerius, tikrinkite transporto priemones ir būkite kantrūs. Nors ši sritis atrodo sudėtinga, su gerais partneriais viskas vyksta tolygiai.

Išvada

Galiausiai, nėra tokios magiškos formulės, kuri užtikrintų, kad siuntinių gabenimas į Vokietiją nuvisą laiką bus be problemų. Visada pasitaiko kažkas nepnumatyto – nuo padangų plyšimo iki blogo oro arba užstrigusių dokumentų. Bet jei jūsų dokumentai yra tvarkingi, o transportavimo partneris – patikimas, dauguma rūpesčių išsprendžiami vos per vieną telefoną. Nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar, nei šalinti problemų vėliau pasienyje arba vokiškame sandėlyje. Sėkmės keliuose!