Kaip suplanuoti persikraustymo procesą iš Vokietijos optimaliai?

Sėdiu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – Vokietija yra arti, tačiau kartais atrodi, kad persikraustymas iš ten yra kaip kelionė į kitą planetą. Žmonės visada klauso, kaip suplanuoti persikraustymo procesą iš Vokietijos optimaliai, kad nereiktų gyventi dėžėse mėnesį ar galvoti apie dingusius šaldytuvus. Čia nėra jokia rocket science, bet be galo daug klaidų daroma paprastai dėl to, kad žmonės tikisi, kad viskas vyks kaip pasakojime. Realybėje vairuotojai gaišta laiką ties Berlynu, o dokumentai kartais dingsta patys sau. Tad jei norite išvengti nervų, reikia turėti planą, nors ir laisvą. Leiskite papasakoti, kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokio „turinio marketingo“ ir gėlių.

Dokumentai ir biurokratinis velnias (Vokietija neleidžia atsipūsti)

Kokie dokumentai tikrai būtini persikraustant iš Vokietijos?

Pradedant nuo to, Vokietija mėgsta popierius. Jums būtinai reikės asmens dokumentų, tai aišku, bet dar svarbiau yra tai, ką vadiname „inventoriaus sąrašu“ (Packing List). Be jo galite užstrigti pasienyje valandas. Be to, jei turite automobilį, reikės jo registracijos pažymėjimo, o jei jis dar neperregistruotas – draudimo poliso, galiojančio Lietuvoje. Dar vienas dalykas, kurį visi pamiršta – tai deregistracijos pažymėjimas (Abmeldung) iš Vokietijos gyvenamosios vietos. Jo nėra? Girkite baudas arba problemaų su paštu vėliau. Geriau turėk visą tą aplanką su savimi vairuotojui, o ne siųsk skaniuotus laiškus, nes pasienyje internetas dažnai neveikia.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Tikrai ne visada. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą ir daiktai naudoti (ne nauji, su etiketėmis), dažniausiai tai atleidžiama nuo mokesčių, tai yra TPT (transfer of residence) procedūra. Bet! Muitinės darbuotojai turi teisę sustabdyti ir patikrinti. Turiu omenyje situaciją, kai viena šeima vežė visiškai naujus baldus ir bandė įteigti, kad tai dovana senelių. Nesigavo. Teko mokėti PVM ir muytinį mokestį. Taigi, jei daiktas naujas, geriau deklaruok iš karto, o ne lauk, kol jį ras sarginis šunis.

Kaip greitai reikia atlikti „Abmeldung“ procedūrą?

Vokietijoje tai reikia padaryti maždaug savaitę-dvi prieš išvykimą, ne vėliau nei praėjus dviem savaitėms po persikraustymo (nors taisyklės šiek tiek skiriasi priklausomai nuo žemės). Jei nueisi per vėlai, gali tekti mokėti mokestį už tuos mėnesius, kai ten jau nebegyvenai, o raštininkai to nepastebėjo. Aš visada patariu eiti į „Bürgeramt“ kuo ankščiau. Užtruuki valandą, bet sutaupai nervų vėliau. Ir negeriau būtų tą pažymėjimą dingsi (kaip ir viskas ką padarai) – užtenka pasidaryti nuotrauką telefonu.

Ar verta rūpintis Vokietijos liudijimu, jei vairuoju paties?

Jei vairuoji savo automobiliį su priekaba, tikrinkite vairuotojo pažymėjime kodą 96 (be to, reikia teisingos vairuotojo kategorijos, dažniausiai BE). Vokietijos pareigūnai ant greitkelio (Autobahn) myli sustabdyti lietuvius ir tikrinti, ar turi teisę tempti tą priekabą. Jei neturi – baudos didelės, o persikraustymas gali baigtis pačioje kelionės pradžioje. Geriau pasitikrinti šį dalyką dar Lietuvoje, nei važiuoti į Nurnbergą su viltimi, kad neatsitiks nieko blogo.

Pinigai, kainos ir kitos nemalonios detalės

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Klausimas „kiek kainuoja“ yra toks pat kaip „kiek kainuoja automobilis“. Priklauso nuo visko. Ar tai vienkambis butas Miunchene ar namas kažkur netoli Hamburgo? Vidutiniškai, kalbant apie butą su baldais, reikėtų numatyti nuo 1500 iki 3000 eurų, tačiau tai labai apytiksliai. Jei turi ką nors ypatingo, kaip pianinas ar šlaito stogas (tai ne šluota, o įrenginys), kaina šokteli. Turiu omenyje, kad kai kurios firmos skambina už 500 eurų, bet tada vairuotojas ateina vienas be pagalbininko ir klausia „ar galite padėti“. Pasidomėkite, ar į kainą įskaičiuotas krovinio iškrovimas abiejuose galuose.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai tarp firmų?

Nes vienos firmos turi savo vairuotojus ir sunkvežimius, o kitos – tai tik tarpininkai, kurie ieško kurį pasamdyti „freight exchange“ platformose. Tarpininkas ims savo maržą, o vairuotojas gali būti iš Rumunijos, kuris nežino kelių Lietuvoje. Aš patariau rinktis tas firmas, kurios turi realų „parką“ (mašinų), o ne tik gražų svetainės dizainą. Pigiau dažnai reiškia, kad jūsų daiktai bus perkraunami kelis kartus – iš jūsų į didelį sunkvežimį, iš jo į sandėlį... Ir taip toliau.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėliojimo?

Daugelis kas klauso šito. Sąžiningai? Dauguma firmų nebeleidžia atidėti apmokėjimo, nes yra nublogę, kai klientas atvyksta į Lietuvą, pasirašo dokumentus, o tada pasako „aš tau sumokėsiu po mėnesio“. Mes ne bankas. Tačiau, jei bendraujate su didelėmis ir populiariomis pervežimo kompanijomis, jos gali siūlyti mobiliąją programėlę ar paskolą (tai jau verslas), bet mažos firmos paprašys depozito arba išankstinio apmokėjimo bent 50%. Tai normalu, nes vairuotojui reikia degalų.

Kaip išvengti paslėptų mokesčių?

Būkite tikri, klausdami apie „lift“ kainą. Jei Vokietijoje butas yra 4 aukšte be lifto, tai neįskaičiuota į standartinę kainą. Dar viena dalyka – „long carry“ (ilgas nešimas). Jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat durų (nors tai Vokietija, ten irgi yra senamiestiai su siauromis gatvelėmis), kiekvienas metras bus apmokėtas. Užduokite klausimą: „Ką darysite, jei sunkvežimis netilps į gatvę?“.

Ar verta imti draudimą?

Nesu tikras, ar verta... žinoma, verta! Bet skaitykite smulkmenas. Standartinis CMR draudimas dengia tik ~10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų rolex ar elektromobilį, tai nieko nedengia. Turi būti specialus draudimas (All Risk). Kartais žmonės sako „o, man nieko nebus“, bet aš mačiau, kaip vairuotojas staig stabdėlį ir vaikiška lova nulėkė ant televizoriaus. Televizorius žuvo. Be draudimo gauti pinigų iš vairuotojo yra beveik neįmanoma.

Dėžės, daiktai ir kaip tai viskas sudėti

Kokia dėžė geriausia: nauja arba panaudota?

Nesvarbu, kad ji būtų stipri. Geriausia tinka tie standartiniai „moving boxes“, kuriuos galima nusipirkti iš OBI ar Bauhaus. Panaudotos dėžės iš prekybos centrų (po bananų ar bulvių) dažnai būna sujaukios arba drėgnos. Pirmiausia, jų konstrukcija ne skirta laikyti knygoms. Vienas klientas taip padarė, ir dėžė su visais jo indais išsilydo pakeliui į Kauną. Nusipirkite naujų, o po persikraustymo jas parduokite kaimynui arba paduokite į šiukšles (nors gaila).

Ar reikia išpakuoti viską prieš išvykstant?

Būtina išpakuoti maisto produktus, skysčius ir bet ką, kas gali užšalti arba nutekėti. Vieną kartą teko vežti vėluojantį klientą, kuris užmirė atidaryti butelio vyno. Vairuotojas staig sustojo, vynas išsiliejo ant antklodžių ir viskas smirdėjo Rieslingumi visą kelią. Ir kitaip – neneškite degalų kanistrų! Tai pavojinga ir neteisėta, o jei sulaips, bauda didesnė nei tavo persikraustymas.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nebruzdėtų?

Idealiai, jei turi originalias pakuotes. Jei ne – reikės „bubble wrap“ (putplasčio) ir storos kartono. Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti įvynioti į specialias plėvelės (stretch film). Nenaudokite spalvotos lipnios juostos ant baldų paviršiaus, nes nuplėšsite laką. Naudokite „masking“ juostą. Dar patariu išsukti kojas nuo stalų, jei įmanoma – taip sutaupote vietos ir sumažinsite sulūžimo riziką.

Ką daryti su technika (TV, kompiuteris)?

Jei dar tai originalias dėžes, prašau, naudokite jas. Jei ne – įpakuokite į dėžę, užpildykite tuščias vietas putplasčio gabaliukais (pakeliais), kad niekas nejudėtų viduje. Monitoriaus ekranas turi būti apsaugotas storu putplasčiu. Aš asmeniškai visada įrašau ant dėžės „FRAGILE – DO NOT DROP“, nors vairuotojai dažnai nemoka skaityti angliškai (juokauju, bet kartais taip yra). Atsiribokite nuo kitų daiktų.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet žiema pavojinga. Jei temperatūra už lango minus 10, augalas gali užšalti per valandą. Reikėtų juos įvynioti į popierių arba specialias dėžes su angomis, tačiau niekas negarantuoja, kad jie atgyja. Muitinėje taip pat gali būti problemų su žemės kiekiu (dėl kenkėjų), bet paprastai su keletu vazonų niekas nekiša.

Kelionės organizavimas ir vairuotojai (žmonės, ne robotai)

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Teoriškai – 12-14 valandų važiavimo. Praktiškai – visada ilgiau. Vairuotojai turi poilsio režimus, o Vokietijoje dažnai būna „Stau“ (spūstys). Be to, jei reikia apgyvendinti keletą klientų, tai gali užtrukti ir dvi dienas. Neplanuokite gyventi iš dėžių pirmą naktį Lietuvoje, geriau numatyk vieną naktį viešbutyje ar pas draugus. Niekada nespėjame laiku (tai yra taisyklė).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir saugumo (tai yra darbo vieta, ne taksi). Bet yra ir tokių, kur sutinka, jei pasirašote atleidimo nuo atsakomybės dokumentą. Žiūrėkite, ar norite praleisti 12 valandų su uzbeku ar lenku, kuris klauso „techno“ muzikos ir nustoja tik degalinėse. Aš asmeniškai nebūčiau norėjęs, nebent jums labai trūksta nuotykių.

Kas daro, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambina ir sako, kad jo pneumatikas plyšo arba kad „GPS neveikia“ (nors paprastai tiesiog užmiglo). Nedarykite panikos. Jei pavėluoja dieną, tai nėra tragedija. Jei daugiau – reikalaukite, kad kompanija siųstų kitą sunkvežimį arba kompensuotų viešbučio išlaidas. Rašykite viską į el. paštą, o ne tik žinutę. Vienas klientas taip padarė ir gavo 100 eurų atlyginimą už nervus (nors sunku gauti, bet verta pabandyti).

Ar reikia rezervuoti vietos sunkvežimiui prie namų?

Vokietijoje – būtinai. Jei gyvenate „miesto centre“ (Innenstadt), sunkvežimis negali stovėti be leidimo. Gausite baudą, o vairuotojas nieko neiškraus. Reikia eiti į „Ordnungsamt“ ir gauti leidimą (Laufkarte). Jei nesusitvarkysi su tuo, reikės krauti daiktus į mažesnę mašiną (Luton) priešais namus ir tuomet perkrauti į didelį sunkvežimį toliau. Tai kainuos brangiau.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai ar vokiškai?

Dažniausiai jie kalba „truckerių angliškai“ (trucker english). Rankos ir kojos padeda. Svarbiausia yra parodyti, ką reikia krauti. Jei jūsų negrojės kalbos nė vienas – naudokite Google vertėją (nors kartais jis verčia kvailai). Vienas kartą vairuotojas suprato, kad reikia „išmesti“ daiktus, kai aš norėjau pasakyti „iškrauti“. Gerai, kad buvo šaltas oras, o ne lietus.

Viskas blogai... (ką daryti jei kas nors nepavyksta)

Kas nutinka, jei daiktas dingsta?

Turi būti parašytas „protokolas“ (damage/loss report) iš karto, kai pastebi. Negalima šauktis po savaitės, kad dingo dėžė su bateliais. Vairuotojas pasirašo, kad viskas gera, tu pasirašai... ir viskas, baigta. Be dokumento niekas neduos pinigų. Pats dažniausiai dingsta maži dalykai – pakabukai, pavėsinės raktai, smulkmenos, kurias nepažymėjai sąraše.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra girtas arba agresyvus?

Tai reta, bet įvyksta. Nedarykite konflikto fiziškai. Skambinkite į savo pervežimo kompaniją iš karto. Jei jie neveikia – skambinkite policijai Vokietijoje (110). Nenaudokite jėgos, nes tuomet gali būti kaltinami tu. Tokiu atveju geriau nutraukti darbą ir prašyti kitos ekipažo, nors tai užtrunka.

Ar galiu atšaukti persikraustymą paskutinę minutę?

Galima, bet pinigų negrąžins. Jei vairuotojas jau važiuoja link tavęs (pavyzdžiui, jau yra Lenkijoje), turi sumokėti bent 50% arba 100% vertės. Jis sugaišo laiką ir degalus. Vieną kartą klientas atsisakė, nes sužinojo, kad jo žmona nori skyrybų. Aš supratau, bet vairuotojui reikėjo mokėti.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės (Pfand system). Negali tiesiog mesti visko į juodą maišą. Reikia išrikiuoti: stiklas, popierius, bio. Jei paliksite šiukšles kieme, kaimynai paskambins „Ordnungsamt“. Lietuvoje daug lengviau, bet vis tiek nenaudokite buto kaip savo asmeninės žiemos sodas (kažkas taip daro). Išmeskite senus daiktus dar Vokietijoje arba vežkite į šiukšliadėžę čia.

Kaip apsaugoti brangiausius daiktus (juvelerika, pinigai)?

Vežkite juos su savimi. Neneškite į sunkvežimį. Nė vienas draudimas neapdraus brangakmenių, jei juos palikti dėžėje. Vokietijoje dažnai vagia (nors retai), bet Lietuvoje taip pat. Patikimesnė variantas – dėklė su pinigais ir žiedais turėti rankinėje bagaže arba kišenėje.

Ar reikia tikrinti padangas vairuotojui?

Gera mintis! Jei matote, kad padangos beveik be protektoriaus, prašykite keisti. Ypatingai jei oras slideus (sniegas, lietus). Atsakomybė už avariją gali kristi ant jūsų (neteisingai užfiksuotas krovinys), o jei vairuotojas sušlankžys dėl blogų padangų – jūsų baldai taps „moderniuoju menu“ (sužalota forma).

Lietuva, muitinė ir galutinis išsidėstymas

Ar Lietuvos muitinė dažnai sustoja persikraustytojus?

Retai, jei tai asmeninis persikraustymas. Jei matyti, kad vežate 20 vienodų televizorių – tai jau ne persikraustymas, o prekyba. Tada sustos ir paklaus. Bet įprastai tikrina greitai. Turi būti paruoštas sąrašas (tas pats Packing List), spausdintas. Nereikia meluoti, jei ką naujo vežate. Muitininkai turi akis kaip ereliai, jie mato viską.

Kiek laiko užtrunka iškrovimas Lietuvoje?

Priklauso nuo aukšto. Jei yra liftas – greitai. Jei 5 aukštas be lifto – lėtai ir brangiau. Vairuotojai Lietuvoje dažnai dirba greičiau, nes nori baigti ir važiuoti atgal poilsio. Bet pasirūpinkite, kad prie namų būtų vietos stovėti sunkvežimiui. Lietuvos miestuose dažnai automobiliai stovi „kur reikia ir kur nereikia“, tai trukdo.

Ar reikia suteikti vairuotojui maisto ir gėrimų?

Nebūtina, bet labai padeda susiformuoti gerai nuotaikai. Jei duosite kavos ar sūrio sumuštinio, vairuotojus elgsis atidžiau su jūsų daiktais. Tai kaip „bakštelis“, bet ne pinigais. Žmonės yra žmonės. Tik nežudykite juos keptu keptu blynų (žinote, ką turiu omenyje), geriau paprasta arbata.

Ką daryti su likusia įranga (dėžės, popierius)?

Dauguma firmų pasiima dėžes atgal (jei jos nenusuplyšė). Paklauskite apie tai iš anksto. Jei ne – jas reikės išmesti arba duoti kaimynams. Popieriaus nereikia mesti į mišką, jis eina į makulatūros perdirbimą. Aš visada stengiuosi viską susitvarkyti tą pačią dieną, kad neužliktum šiukšlių kalnu.

Kaip patikrinti, ar viskas atvyko sveika?

Atidžiai tikrinkite baldus dar prieš pasirašant dokumentą. Jei pastebėjote įbrėžimą – parašykite į CMR dokumentą „pastebėta įbrėžimas“. Jei pasirašysite „viskas OK“, o vėliau namuose pastebėsite, kad kojos sulūžusios – nieko negausite. Naudokite žibintuvą, jei tamsu. Nekantraukite.

Ar galima pasamdyti vietinius padėjėjus Lietuvoje?

Taip, tai gana pigu ir efektyvu. Yra firmų, kurios siūlo „krautojus“ porai valandų. Tai padeda išvengti nugaros skausmo vėliau. Vairuotojai dažnai dirba vienas (sustiprinta vairuotojas), tad jei turite daug sunkių daiktų, pagalba bus labai praverčianti.

Kodėl reikia gerti vandenį po viso to?

Nes nervai. Persikraustymas – tai stresas. O kai vairuotojas klausia „kur įdėti šią dėžę“, o tu nežinai, kur tu pats gyvensi... Geriau gerti vandenį ir kvėpuoti. (Be juoko, aš pats po to visada pavargęs kaip šuo).

Galutiniai patarimai ir visokie kiti klausimai

Ar verta vežti senus automobilius iš Vokietijos?

Jei tai „retas“ automobilis arba turi sentimetalinę vertę – taip. Jei tai paprastas BMW 320 d su 300 tūkst. km rida – giliai pagalvokite. Tech. apžiūra Lietuvoje gali būti griežta, o remontas kainuos daugiau nei mašinos vertė. Be to, registracija Lietuvoje užtrunka (nors dabar greičiau).

Ką daryti su grėbliu ir žirklėmis (sodo įranga)?

Gerai nuplaukite nuo žemės. Jei bus šiek tiek purvo, muitinė gali nusivilti. Negalima vežti kuro su degalais. Žirklės turi būti uždarytos ir pririštos, kad nenukirstum vairuotojo piršto (tai nutiko).

Ar turiu teisę reikalauti nuolaidos?

Jei pervežate daug daiktų (pvz., pilną namą su garažu), galima bandyti derėtis. Firmos dažnai turi „fixed rates“ (fiksuotas kainas), bet jei tu esi „lengvas“ klientas (viskas sudėta, paruošta, dėžės pažymėtos), gali gauti 5-10% nuolaidą. Būkite mandrus.

Kas nutinka su daiktais, jei aš negaliu juos priimti (pvz., sulaikytas Lenkijoje)?

Tai blogiausias scenarijus. Jie eina į sandėlį. Tau reikės sumokėti sandėliavimą (gali būti brangu) ir tada organizuoti išvežimą. Geriau užtikrink, kad turi kontaktinį telefono numerį, kuris visada veikia. Neišjunk telefono!

Ar galima veži mėsą ir sūrį?

Techniškai taip, jei tai asmeninis kiekis (ne 50 kg šoninės). Bet turi būti tinkamos temperatūros sąlygos (vėsu). Vasarą rūkyta mėsa gali išsigesti prieš atvykstant. Geriau suvalgyk gerą Vokietijos kebabą prieš išvykstant ir ne vežk maisto produktais.

Ką daryti, jei dėžė su svarbiais dokumentais dingsta?

Vėlgi, neškite jų sunkvežimiu! Visus testamentus, sutartis, pinigų kupiūras neškite su savimi. Jei dingsta – skambink policijai (Lietuvoje ar Vokietijoje). Bet tikimybė atgauti yra maža. Vienas klientas taip prarado savo vedybų sutartį... (nors gal tai ir gerai, juokauju).

Ar reikia duoti pinigų vairuotojui (tips)?

Nebūtina. Tai ne JAV. Jei jis padarė kažką ypatingo (pavyzdžiui, atnešė dėžę į 5 aukštą be lifto be priekaištų), gali duoti 10-20 eurų. Jis bus nustebęs. Bet to neprašys.

Kaip išvengti „raudonos“ dienos?

Planuok. Neišleisk paskutinės dienos Vokietijoje bandydamas surasti dėžių. Pradėk rinkti daiktus mėnesį iki išvykimo. Tik taip galima suplanuoti persikraustymo procesą iš Vokietijos optimaliai, o ne kaip chaosą. Aš mačiau žmones, kurie dėžes surinko per naktį – tai buvo katastrofa.

Ar reikia nufotografuoti daiktus prieš kraunant?

Labai praverčia. Jei televizorius buvo be įbrėžimų, o atvyko su įbrėžimu, nuotrauka padės įrodyti tiesą. Padaryk kelias nuotraukas svarbių dalykų. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali sutaupyti šimtus eurų.

Ką daryti su nulūžusiu baldų koja?

Jei tai nutiko kelionės metu, rašykite į protokolą. Tada galima gauti kompensaciją arba remontą. Jei tai buvo jau sulūžęs prieš tai – ne kaltink vairuotoją. Vienas klientas bandė apkaltinti vairuotoją dėl seno fotelio plyšio, kuris buvo „senas stilius“. Nesigavo.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Taip, tik reikia jį apsaugoti nuo įbrėžimų (nuplėšti ratus arba apvynioti). Dauguma sunkvežimių turi „lift“ su galimybe pakelti dviračius, bet užsiklausk. Jei tai brangus „Trek“ dviratis, geriau jį vežti viduje, o ne ant išorinės lentynos.

Kodėl Vokietijos keliai tokie blogi (remontai)?

Nes jie visada kažką taiso. Planuok kelionę taip, kad vengtum „Baustelle“ (statybos aikštelės) jei įmanoma, nors sunku. Vairuotojai žino šiuos maršrutus, bet jie taip pat nekenčia juos. Tai viena priežastis, kodėl pavėluojama.

Ar verta viliotis, kad viskas vyks taip kaip planavote?

Niekada. Visada bus kažkas nenumatyto. Pagrindas yra tas, kad turite kantrybės ir gero humoro jausmo. Persikraustymas iš Vokietijos nėra mirtis, tai tik kitas etapas gyvenime.

Koks pagrindinis patarimas?

Pasitikėk savo intuicija renkantis firmą, o ne tik pigiausia kaina. Ir visada turk su savim butelį vandens.

Ar aš ką nors pamiršau?

Greičiausiai taip. Bet šie pagrindai turėtų padėti neišprotėti. Sėkmės kelyje!

---

Taip ir atrodo tas tobulas planas iš vidaus. Geriausia, ką galite padaryti – būti tikri, kad žinote, kur yra jūsų dėžės su keliais, o ne tik tikėti vairuotojo žodžiui. Persikraustymas iš Vokietijos gali būti ir ramus, jei tiesiog nedarysite spūstų galvoje ir viską užrašinėsite. (Aš pats rašau ant rankos, kas irgi veikia). Sėkmės naujoje vietoje, tik nepamirškite paskirti dėžių numeriais, kitaip praleisite pusę nakties ieškodami šakutės.