Kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos patogiai? Vadovas iš vidaus

Sveiki, gyventojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir pasakysiu tiesiai – persikraustymas niekada nėra lengvas, bet jis gali būti pakeliamas, jei žinai, ko tikėtis. Dažniausiai žmonės gaudo paniką, kai turi rinktis tarp brangių firmų ir „vokiško kokybės“ standartų, kurie kartais tiesiog verčia juoktis. Jei klausiate, kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos patogiai, atsakymas nėra vienas žodis. Tai procesas. Čia ne tik apie dėžių rinkimą, bet ir apie tai, kaip išvengti situacijos, kai vairuotojas guli priešais jūsų namus Berlyne ir reikalauja papildomai už liftą. Būkime realūs – klaidų bus, bet galime jas sumažinti.

Biurokratinis chaosas ir dokumentai

O kas ten su tais popieriais reikia daryti išvykstant?

Labai dažnai klientai man klausia apie „Abmeldung“ ir tai, kaip susitvarkyti daiktų eksportą iš Vokietijos. Svarbiausia yra gauti tą vienintelį dokumentą, kuris patvirtina, jog jūs nebegyvenate šalyje ir daiktai yra asmeninio naudojimo. Be šio lapelio, muitinė Lietuvoje gali būti labai nemaloni. Vokiškas biurokratas viską užpildo greitai, jei nueinate į Bürgeramt, bet ne užmirškite pasiimti antspaudų kopijų. Kartais tai užtrunka ilgiau nei planavote, todėl eikite ten savaitę-dvi iki išsikraustymo.

Ar man tikrai reikia TIR knygelės?

Sakyčiau, ne visada, tačiau tai palengvina gyvenimą. Jei vesi daugiau kaip 1000 kilogramų (o dažniausiai vesi), tada reikia deklaracijos. TIR knygelė leidžia pravažiuoti sienas be sustojimų, bet dažniausiai pervežėjai patys tai tvarko. Jums tik reikia duoti jiems galias. Aš mačiau atvejų, kai žmonės bandydami tai padaryti patys, užstrigdavo sienose po tris dienas. Geriau patikėti profesionalais, nors tai ir kainuoja papildomai.

Ar Lietuvoje muitinė visada stabdo sunkvežimius?

Ne visada, tačiau dažnai tikrina, kas yra viduje. Yra toks dalykas kaip rizikinis importas. Jeigu vaziuojate su naujais baldais, kurių nėra seniau kaip šešis mėnesius, gali būti problemų su PVM. Rašau tai todėl, kad žmonės dažnai nupirka naujas sofas prieš pat išvykimą ir stebisi, kodėl reikia mokėti mokesčius. Persikraustymas iš Vokietijos patogiai įsivaizduojamas be rūpesčių, tačiau muitinė – tai vieta, kurioje patogumas baigiasi.

Ar reikia vertinimo aktą?

Jeigu daiktai naudoti, vertinimo aktas nebūtinas. Muitinės pareigūnai paprastai priima jūsų deklaraciją apie daiktų vertę. Bet čia yra vienas „bet“: jei turi ką nors labai brangaus, tarkim, paveikslų kolekciją ar vintage automobilį, gali reikėti eksperto vertinimo. Geriau pasidomėti iš anksto, kadangi po to rasti ekspertą bus per vėlu. (Arba ne, gali rasti ir vėlai, bet kainuos brangiau).

Pinigai, kainos ir nemalonių staigmenų vengimas

Kiek tai viskas kainuoja apytiksliai?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip keistą. Vakar benzinas buvo 1,70, šiandien jau 1,90. Taigi, konkretaus skaičiau negaliu sakyti. Vidutiniškai, jei kraustote 2 kambarių butą iš Miuncheno į Vilnių, galite tikėtis nuo 1500 iki 2500 eurų. Tai priklauso nuo to, kiek daugiau darbo reikia vairuotojams. Ar jie turės nešti daiktus penktu aukšte be lifto? Tai brangiausia mėgėjų pramoga.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja pusę mažiau?

Klausiate, kodėl? Kadangi jos samdo bedarbius iš Rytų Europos, kurie neturi jokios patirties. Aš mačiau, kaip toks „ekspertas“ numetė pianiną iš trečio aukšto į gatvę. Ir tai ne juokas. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra. Persikraustymas iš Vokietijos patogiai reiškia ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nervų griūties. Neklauskite tik pagal kainą, pasiklauskite pagal atsiliepimus ( nors ir tuos galima nupirkti).

Ar padengia draudimas, jei sulaužo mano vazą?

Draudimas yra sudėtingas dalykas. Dažniausiai jis dengia tik tą momentą, kai daiktai yra sunkvežimio viduje, o ne tada, kai juos neša laiptais. Be to, dauguma firmų draudžia tik lūžius, o ne įbrėžimus. Užpildykite inventorizacijos sąrašą kuo detaliau. Prašom, nerašykite „indai“, rašykite „porceliano servisas, 12 vnt.“. Kitu atveju, jei kas nors nutiks, gausite tik 10 centų už kilogramą.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Dauguma firmų reikalauja 30-50 proc. avanso. Tai normalu, nes jie turi užtikrinti, kad grįštu tuščiais sunkvežimiais. Bet yra ir gerbiama firmų dalis, kurios sutinka imti pinigus tik atvykus. Tačiau tada būkite pasiruošę sumokėti grynaisiais arba kortele vienu metu. Vokietijoje „Check“ arba „Scheck“ beveik nebenaudojamas.

Kas daryti, jei vairuotojas pareikalauja „bakšišo“?

Tai yra labai nepageidaujama situacija, bet, vėlgi, realus gyvenimas. Jei vairuotojas dirba ne firmoje, o yra „nuomotas“ (nors tai nelegalu Vokietijoje), jis gali bandyti paprašyti pinigų už „gerą darbą“. Jums nereikia mokėti. Skambinkite dispečeriui. Jei jis (dispečeris) neatsako, mokėkite, kadangi kitoks būdas jūsų baldams grįžti atgal gali būti dar brangesnis. Tai bjaurus dalykas, bet kartais tiesiog reikia pasiduoti.

Daiktų paruošimas – kas ir kaip dėti į dėžes

Ar reikia išpakuoti visus indus?

Nebūtinai visus, bet labai trapius daiktus geriau suvynioti į burbuliukų plėvelę. Kartais žmonės man sako: „O, aš padėsiu rankšluosčius tarp lėkščių“. Gerai, tai veikia, jei vairuotojas važiuoja lygiu keliu. Vokietijoje keliai geri, tačiau Lietuvoje... Čia vairuotojai turi įgūdžių vengti duobių, tačiau fizikos dėsniai neišvengiami. Užkliuvimas ant kelio griovio gali viską sugriauti.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa per duris?

Tai klasika. Neišvengiama. Turite arba išmontuoti, arba... tiesiog palikti. Serioziai, išmontavimas yra vienintelis būdas. Dauguma firmų tai daro už papildomą mokestį. Nerekomenduoju daryti to paties su integruotomis spintomis, jei nesate meistras. Matęs esu, kaip žmonės bandydami išmontuoti virtuvės komplektą sulaužo visą karkasą. Geriau pasamdyti vokiečių meistrą išardyti, o lietuviai sudės.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik jei šalta arba sausa. Žiemos metu augalai gali užšalti per kelias valandas tranzite, net jei sunkvežimis yra šiltas. Vasarą gali išdžiūti. Be to, muitinė labai griežtai tikina grunto priemones. Jei turi puodą su žeme, turi ją išpilti ir nuplauti šaknis. Kitu atveju, gali būti, kad augalą sugražins atgal arba sudegins. Tai nėra patogu, bet taisyklės yra taisyklės.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Benzinas, alyvos, dažai – viskas tai turi eiti į specialias dėžes arba būti išmesta. Negalima vežti pilnos degalines su skustuvu. Aš kartą mačiau, kaip vienas klientas bandė vežti 20 litrų benzino plastikiniame inde. Vairuotojas pamatė, sustojo ir išmetė į mišką (legaliai į specialią konteinerį, žinoma). Nesiriskite. Ugnies gali būti per daug.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašykite ant viršaus „Virtuvė“, „Miegamasis“ arba „Labai trapi“. Taip vairuotojams bus lengviau padėti dėžę ten, kur reikia. Ypatingai jei persikraustote į namą su daugiau nei vienu aukštu. Niekas nenori nešti dėžės su knygomis į antrą aukštą, jei ji turi būti rūsyje. Pasidėkite ant dėžės savo telefoną, jei norite, kad vairuotojas paskambintų.

Vokietijos specifika ir ką reikia žinoti išvykstant

Ar reikia išvalyti butą prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Vokiečiai yra labai griežti dėl „Endreinigung“. Jei paliksite butą nešvarų, jie išskaičiuos iš užstato (Kaution) ne tik valymo kainą, bet ir didelę maržą. Geriau pasamdyti profesionalią valymo komandą. Žinau, kainuoja 150-300 eurų, bet taip išsaugosite 500-1000 eurų užstato. Nereikia kurti herojų, valyti pats neverta.

Kas dėl šiukšlių?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra purvina. Ne viskas galima mesti į juodąją dėžę. Stiklas, popierius, biologinės atliekos – viskas turi savo vietą. Jei pastatysite neteisingą maišą prie buto, kaimynai parašys skundą, o baudos čia milžiniškos. Geriau nuvažiuoti į „Wertstoffhof“ ir atiduoti viską ten. Niekas nenori baudos už nesurusius skystus daiktus.

Ar reikia pranešti savininkui apie išsikraustymą?

Taip, raštu. Paprastai būna nurodyta sutartyje, kiek mėnesių iš anksto reikia pranešti (paprasčiausiai 3 mėnesiai). Jei neužteks laiko, prarandate užstatą. Vokiečai mėgga procedūras. Parašykite laišką (Kündigung) ir siųskite registered mail (Einwurfeinschreiben). Negalima tik pasakysti žodžiu. Vokiečiškas žodis nieko nereiškia be popieriaus.

Ar galiu išsivežti sieninę lentą?

Ji yra pritvirtinta prie sienos, todėl techniškai priklauso buto įrangą. Jei ją nupirkote patys, galite nuleisti, tačiau turi uždengiotes skyles. Jei paliksite skyles, vėl pinigai nuimami iš užstato. Geriau klauskite savininko. Kartais jie patys sako: „Imkite, tik pakeiskite“. Bet rašykite tai į protokolą.

Ar galiu išvežti savo dviratį?

Taip, dviračiai dažnai vežami nemokamai arba už mažą mokestį, jei telpa į sunkvežimį. Tačiau jei turi brangų „Carbon“ dviratį, geriau jį išardyti ir padėti į dėžę. Lengvi dviračiai dažnai padėti vienas ant kito ir gali įsibraižyti. Užrakinkite juos, nors ir viduje sunkvežimio – vairuotojai kartais sustoja nakvynei mašinų stovėjimo aikštelėse, o ten yra vagysčių.

Kelionės rizikos ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Iš Miuncheno ilgiau nei iš Berlyno. Tačiau reikia numatyti laiko ne tik važiavimui. Vairuotojai turi poilsio režimus (tira). Jie negali važiuoti 10 valandų iš eilės be sustojimo. Todėl jei žadate, kad dėžės bus jūsų kieme ryte, gali tekti palaukti iki vakaro. Kanonų nepažeisi.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Dauguma moka pagrindinius žodžius: „Links“, „Rechts“, „Stopp“. Tačiau jei reikia sudėtingesnio bendravimo, gali kilti problemų. Dažniausiai tai vairuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos ar Lietuvos, kurie dirba Vokietijoje. Geriau su jais kalbėti rusiškai ar angliškai, jei mokate. Vokiškai jie gali suprasti tik instrukcijas, kurias išmoko iš dispečerio.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai tikrai nemaloni situacija. Jei sugenda sunkvežimis kelio viduryje, jūsų daiktai gali štaluoti kelias dienas. Firmos turi turėti draudimą, dengiantį tokias atvejis, o neturėtų siųsti kitos mašinos, nes tai brangu. Mačiau, kaip žmonės laukė savo daiktų savaitgalį, be jokio dantų šepetėlio. Todėl pasilikite keletą dėžių su svarbiausiais daiktais sau.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai neleidžiama dėl draudimo. Jei įvyksi avarija, draudimo kompanija nebus mokėti, nes keleivio nebuvo sutartyje. Kai kurios firmos, ypač mažos, gali sutikti paslėpti jus, bet tai jūsų rizika. Persikraustymas iš Vokietijos patogiai neįmanomas, jei turėsite bėgioti po polietileno dėžę 10 valandų sėdint kabančioje kabinoje.

Ar jie sustoja pietų metu?

Taip, vairuotojai turi pavalgyti. Dažniausiai sustoja „McDonald's“ arba degalinėse. Čia svarbu: jie palieka mašiną neprisegta. Neklauskite, kodėl, taip tiesiog yra. Nors pavogti užpildytą sunkvežimį yra sunku, bet įlūžti ir pasiimti keletą dėžių yra labai lengva. Todėl labai brangius daiktus geriau vežti su savimi.

Atvykimas ir iškraustymas Lietuvoje

Ar jie padės dėžes į butą?

Taip, tai įeina į kainą, tačiau tik į tą vietą, kurią nurodote. Jei pasakysite „į garažą“, jį ten ir numes. Jei reikės nešti į trečią aukštą, tai papildomas darbas. Nenurodykite „ten kur reikia“, nurodykite tiksliai. Vairuotojai yra linksmai, bet jie nori baigti darbą kuo greičiau.

Kas daryti su išpakavimo atliekomis?

Tikėkitės kalno iš dėžių savo kieme. Vairuotojai neišmes dėžių į šiukšliadėžę, tai ne jų darbas. Jums teks susirasti vietą, kur išmesti kartoną. Lietuvoje tai daug paprasčiau nei Vokietijoje, gali tiesiog nuvežti į artimiausią konteinerį (jei ten leidžiama).

Ar reikia padėti vairuotojams gerti?

Nebūtina, tačiau labai pageidaujama, ypač jei karšta diena. Butelis vandens arba kavos puodelis gali padaryti stebuklus. Vairuotojai dirba fiziškai sunkų darbą, ir jei jūs elgiatės pagarbiai, jie gali padėti su papildomais dalykais (pavyzdžiui, pastatyti spintą ten, kur neįsivaizdavote).

O jei kažkas trūko?

Jei išsikraustant pastebite, kad trūksta dėžės, nedelsdami skambinkite dispečeriui. Kartais dėžė nukrenta giliau į tūrį arba užkliūna už kitų. Negalima pasirašyti dokumento, kad viskas gera, jei neesate tikras. Vėliau įrodinėti, kad tą dėžę matėte paskutinį kartą Vokietijoje, bus neįmanoma.

Ką daryti su senais daiktais, kurių nereikia Lietuvoje?

Geriau atsikratyti juos Vokietijoje. Vežti šiukšles per visą Europą yra kvaila. Vokietijoje yra „Sperrmüll“ dienos, kai galite išstatyti didelius daiktus prie gatvės. Naudokitės tuo. Lietuvoje jų niekam nereikia, o už vežimą mokėsite.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kodėl verta rinktis patikimą firmą?

Nors kainuos brangiau, tačiau jūsų nervai sveikesni. Patikimos firmos turi realius vairuotojus, o ne „kebabuotojus“, kurie vakar gavo teises. Persikraustymas iš Vokietijos patogiai įmanomas tik su žmonėmis, kurie žino, ką daro. Neklausote kainos, klauskite patirties.

Ar galima viską suplanuoti per savaitę?

Galima, jei norite gyventi streso. Geriausia pradėti planuoti mėnesį iš anksto. Tai leis surinkti dėžes, išvalyti butą be skubos ir susitvarkyti dokumentus. Skubėjimas yra pirmas dalykas, vedantis į klaidas.

Ar aš dabar jaučiuosi ekspertas?

Tikrai ne. Kasdien mokauosi kažką naujo. Šiandien gali būti viena taisyklė, rytoj kita. Todėl visada pasidomėkite naujienomis prieš išvykstant. Sistemos keičiasi, o mes visi tik bandome jose išlikti.

Ar verta viską vežti?

Kartais verta padaryti sąrašą ir pagalvoti: „Ar aš tikrai reikiu šio sofos?“. Vežti brangiai kainuoja. Galima nusipirkti naują Lietuvoje už tuos pinigus, kuriuos sumokėtumėte už transportą. Nebūkite sentimentalūs, būkite praktiški.

Žinoma, persikraustymas yra sudėtingas procesas, pilnas biurokratijos ir fizinių pastangų, tačiau su tinkamu planavimu jis gali būti netgi malonus. Svarbiausia yra neikęsti į aklą ir viską užrašyti. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau per savo dvidešimt metų. Sėkmės kelyje – ir pamirškite tuos vokiškus rūpesčius, kai tik užsivers duris Lietuvoje.