Kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai: Vadovas iš vidaus

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas praskrenda kaip vėjas. Per šiuos metus mačiau viską – nuo tų, kurie veža tik vieną krepšį lietuviškų duonų, iki didelių firmų, perkeliančių visus biurus. Visi klauso to paties – kaip padaryti, kad nekainuotų milžiniškai pinigų? Sąžiningai sakant, tas užklausimas „kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai“ dažnai būna klaidingas, nes žmonės taupo ten, kur neturėtų. Ekonomiškai – nereiškia pigiai be protų, tai reiškia efektyviai. Jei norite sutaupyti, turite suprasti, kaip šis „padas“ veikia iš vidaus, kiek kainuoja kuras Vokietijoje prieš pat sieną ir kodėl vairuotojas pyksta, kai matydamas penktą aukštą be liftą. Čia nėra mokslo, bet čia nėra ir lengva.

Apie kainas ir planavimą

Kiek iš tikrųjų kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Niekas nepasaks tikslios sumos iš karto. Viskas priklauso nuo tų pačių kubinių metrų – jei turite tik kelias dėžes ir sofa, tai viena, o jei visą butą su pižamomis ir virtuve – kita. Dar prisideda kuras, kuris dabar, turiu pripažinti, kainuoja kaip paskutinis kartas (ypač Vokietijoje), ir vairuotojo darbas. Dažnai žmonės galvoja, kad atvažiuoja sunkvežimis ir viskas įvyksta magiškai, bet ne, čia fizinis darbas ir valandos. Taigi, jei klausote apie kainą, suskaičiuokite savo daiktus iš anksto, bent maždaugiai.

Ar verta laukti paskutinės minutės?

Nė širdies, nė šiurkščiau nesakyčiau – neverta. Žinoma, kartais gaunami „paskutinės minutės“ pasiūlymai, kai vairuotojas grįžta tuščias ir nori uždirbti bent kažką, tai yra vienas iš būdų, kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai, bet tai lošimas. Aš mačiau kaip žmonėms iššokdavo kainos dvigubai, kai jie būdavo priversti skubėti. Geriau pasirašyti sutartį savaitę-dvi iki, nors ir gali būti, kad kaina šiek tiek sukris prieš pat išvykimą (nors dabar, atsiprašau, rinka tokia chaotiška, kad niekas negarantuoja).

Ką reiškia „grąžinamasis krovos“? (Return load)

Tai yra šventas gralas tiems, kurie nori sutaupyti. Kai vairuotojas veža krovą į Vokietiją, jam reikia grįžti atgal, o važiuoti tuščiam sunkvežimiui – tai gryni nuostoliai. Todėl jis ieško krovos atgal į Lietuvą arba Lenkiją. Tada jis gali pasiūlyti jums kainą, kuri yra žymiai žemesnė nei įprasta, nes jam svarbiau padengti kuro išlaidas nei uždirbti ant jūsų dviračio milžinišką maržą. Tačiau čia esama vienas „bet“ – jūs turite būti lankstūs su datomis, nes vairuotojas negalėti laukti jūsų penkias dienas.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo (arba dėl to, kad vairuotojas tiesiog nori ramiai pamiegoti ir neklaupti su keleiviu), bet jei sutarkate privačiai – klausimas tiketo. Jei keliaujate kartu, jums nereikės rimti lėktuvo ar traukinio, o tai jau yra didelė taupyklė. Bet pagalvokite ar norite praleisti 12 valandų kaboje su nepažįstamu vyruku, kuris klausia tik apie kuro sąnaudas ir kurie autostradose stovi spūstyse. (Nors kai kurie klientai sako, kad tai puiki proga pamatyti šalį, aš asmeniškai rinkčiausi autobusą).

Kaip apskaičiuoti daiktų kiekį, kad neperrėčiau biudžeto?

Labai paprastai – žiūrėkite ne į dėžes, o į erdvę. Paimkite metrą ir pamatuokite ilgį, plotį ir aukštį savo baldų, susumuokite. Dažnai žmonės sako „aš turiu mažai daiktų“, o paskui atsiranda sekcija, kuri užima pusę sunkvežimio. Tokiu atveju jūsų planas, kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai, iškrenta per lango, nes reikės dar vienos kelionės. Būkite sąžiningi su savimi ir brokeriu, o išvengsite nemalonumų pakrovimo metu.

Paslėpti mokesčiai ir „nepageidaujamos“ staigmenos

Ar gali būti papildomų mokesčių už laiptus?

Žodžiu „taip“, ir tai dažniausia problema. Kai aš dar pradėjau dirbti, laiptai buvo įtraukti į kainą, bet dabar? Dabar už kiekvieną laiptą be lifto gali būti paimamas papildomas mokestis, ypač jei tai ne 2, o 5 aukštai. Vokietijoje daug namų be liftų, senos statybos. Vairuotojai yra fiziškai žmonės, jie juokiasi, bet jų nugarai skauda. Todėl susiklauskite apie „long carry“ mokestį, kitaip gali būti, kad jūsų pigus persikraustymas brangsta 200 eurų vos tik atvyksta įvartų.

Kas darbiau: kelti daiktus į 5-ą aukštą be lifto ar mokėti?

Asmeniškai aš pasakyčiau – mokėkite. Jei bandysite padėti patys ir nukriste su sofos, tai bus brangiau nei bet kokia vairuotojo priemonė. (Nebent jūs esate sportininkas, tada gali būti, kad įveiksite greičiau). Bet realistiškai – 5 aukštai be lifto yra pragaras, ir jei firma į tai žiūri ramiai, gali būti, kad jie tiesiog padidins užmokestį po to. Geriau pasirašyti sutartį, kur visiškai aišku, kiek kainuoja kiekvienas laiptas.

Kas dėl „waiting time“, kai vairuotojas laukia?

Tai kaip taksometras. Jei sutartyje parašyta, kad vairuotojas laukia valandą nemokamai, o jūs nesate atvykę su raktais ar dar nesupakavote dėžių, tai laikmatis eina. Vokietijoje labai griežtai laikomasi grafikų, ypač jei reikia važiuoti toliau. Aš mačiau situaciją, kai vairuotojas išvažiavo tiesiog, nes klientas pavėlavo dvi valandas, o jam reikėjo važiuoti į kitą užsakymą į Miuncheną. Taip, žiauru, bet laukas – pinigas.

Ar verta pirkti „pakavimo paslaugas“?

Jei norite iš tikrųjų suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai, galbūt galite susipakuoti patys, ypač drabužius ir knygas. Bet jei kalbame apie lėktuvus, porcelianą ar brangią elektroniką – palikite tai profesionalams. Pakavimo medžiagos (burbuliukai, dėžės) dabar taip pat brangios, o firmos jas turi dideliais kiekiais. Jei bandysite pirkti pats „Obi“ ar „Hornbach“, gali pritrūkti pinigų anksčiau nei užbaigsite.

Ar yra kuro priedas?

Dauguma firmų dabar jau meta kuro priedą į bazinę kainą, nes jos nežino, kokia kuro kaina bus savaitę dienų. Bet jei matai kainą, kuri atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai ten nėra kuro, ir vėliau paprašys pridėti 10-15 procentų. Vokietijoje kuras brangesnis nei Lietuvoje, taigi tas priedas gali būti „užkąstas“. Būtinai klauskite, ar kainos yra „fixed“ (fiksuotos) ar galios „fuel surcharge“.

Dokumentai, muitinė ir biurokracija

Ar reikia deklaracijai muitinėje, kai vežame senus daiktus?

Jei persikraustote gyventi atgal į Lietuvą, tai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, yra be mokesčių. Bet reikia užpildyti „Transfer of Residence“ deklaraciją. Vokietijoje tam yra specifiniai formos, o Lietuvoje – savos. Nereikia jų baimintis, jei viskas tikra. Jei bandysite įvežti „naują“ televizorių ir sakyti, kad jis senas – muitininkai to neduoda, jie turi akis kaip sakalai, ypač Kalvarijos pasienio punkte.

Kas nutinka, jei turiu naujų daiktų?

Čia prasideda smaguolis. Jei nusipirkote naują šaldytuvą Vokietijoje ir norite jį vežti, tai jau nebe asmeninių daiktų persikraustymas, o prekių importas. Reikės mokėti PVM ir galbūt muito, priklausomai nuo prekės kilmės. Daugelis klientų bando tai nuslėpti tarp senų batų, bet jei sustos muitinė (o gali sustoti, atsitiktinės patikros yra įprastos), gausite baudą. Geriau deklaruoti ir mokėti, nei vėliau aiškintis su teisėsauga.

Kokių dokumentų reikia vairuotojui?

Vairuotojui reikia TIR knygelės (jei eina per sieną formaliai), CMR kvito (susitarimas vežimui) ir jūsų asmens dokumento kopijos. Be to, jei vežate automobilį (pvz., „BMW“ atvežtinį), reikia specialios leidimo formos. (Nors dabar daug kas daryna per elektroninius portalus, vairuotojai vis dar mėgsta popierinį variantą, kad nešoktų į telefoną kelyje). Pasirūpinkite šiais dalykais prieš dieną, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme.

Ar galiu vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet ribotais kiekiais. Vienam asmeniui leidžiama tam tikra kiekis spirito ir vyno, bet jei bandysite vežti dešimt dėžių alaus „draugams“, muitinė tai pamatys kaip prekybą. Persikraustymas iš Vokietijos ekonomiškai taip pat reiškia nemokėti mokesčių už nelicencijuotą prekybą. Geriau išgerti ką turite prieš išvykdami, nei rizikuoti, kad viskas bus konfiskuota pasienyje. Tiesa, dažnai vokiečiai perka pigų vyną, tai... žinoma, kiek ten įkiša, bet aš nieko nepasakysiu.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą, jei vėluoju?

Jei vairuotojas atvyksta, o jūs negalite priimti krovos, jis gali nuvežti ją į sandėlį. Ir ten kaina bus... na, skaudi. Sandėliavimas Vokietijoje nėra pigus. Taigi, jei norite išvengti šios išlaidos, sinchronizuokite laiką su savo brokeriu. Nėra nieko blogiau, nei gauti sąskaitą už 3 dienas sandėliavimo „Mannheime“, kai tikrai nėra iš ko mokėti.

Rizikos, pasitikėjimas ir „blogos“ firmos

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei kaina per maža – bėkite. Jei jie nekalba jokia kalba, kurią suprantate (net anglų ar vokiškai) – bėkite. Jei jums neprašo parašyti sutarties, o tik prašo pervesti pinigus į asmeninę sąskaitą – tai 100% apgavystė. Aš mačiau daug „folkloro“, kai žmonės mokėjo 300 eurų uždepzitą, o paskius telefonas nebeatsiliepdavo. Pasitikėjumas šioje srityje – viskas.

Ar draudimas padengia, jei vairuotojas sudaužo mano daiktus?

Teoriškai – taip. Praktiškai – gera sėkmė reikalauti. Yra CVR draudimas (Civilinės atsakomybės vežėjui), bet jo limitai dažnai žemi (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Jei sudaužote brangų paveikslą, gausite vos nieką. Todėl visada klauskite apie papildomą draudimą, ir jei jis kainuoja 50 eurų daugiau – imkite. Tai pigiau, nei rūpintis teismu vėliau. (Nors teismus Lietuvoje gali trukti metus, tai nėra verta).

Kas dėl įmonių, kurios vežia „be PVM“?

Tai pilnas chaosas. Yra firmų, kurios dirba pilnai juodoje zonoje, be PVM mokėjimo. Joms gali būti pigiau, bet jei jums reikalingas PVM sąskaita faktūra (pavyzdžiui, jei persikrausto firma, o ne asmuo), tuomet jūsų nemalonumai prasidės. Be to, tokios firmos dažnai neturi jokio rimto draudimo. Aš asmeniškai nesiūlyčiau rizikuoti, jei jums brangūs daiktai.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis juos yra pirkti, dalis – užrašyta pačių savininkų. Geriau klauskite draugų, gal jie naudojosi kas nors. Jei radote firmą „Facebook“ kurioje tik 5 nuotraukos ir vienas teigiamas komentaras – tai šiūdinė. Ieškokite forumų, kur žmonės rašo tikrus nusiskundimus. Ten sužinosite apic, kurios firmos meta daiktus ir dingsta, o kurios – tikros.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai realus gyvenimas. Sunkvežimiai gedasi. Jei gedimas trunka ilgiau nei 24 valandas, gali kilti klausimas dėl pervežimo terminų. Gera firma turi turėti planą „B“ – kitą vairuotoją ar pagalbą. Bloga firma tiesiog neatsilieps į telefonus tris dienas. Būkite pasiruošę, kad jūsų persikraustymas iš Vokietijos gali užtrukti diena ilgiau dėl techninių priežastūrių, tai ne jūsų kaltė.

Pakuotė, daiktai ir kas juos veža

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet tik jei ne per žiemą ir jei tai ne saugomos rūšys. Sunkvežimiuose šalta vasarą (ne visi turi termoreguliavimą), o žiemą – šaltukas. Augalai gali užšalti ar išdžiūti. Be to, reikia tikrinti, ar nekenksmingos rūšys (nors su paprastomis gėlėmis paprastai nebūna problemų). (Aš vieną kartą mačiau kaip klientas bandė vežti didelę palmę su moline šaknimi – ir visas kėbūlas buvo purve, vairuotojas beveik išprotėjo).

Kaip elgtis su transporto priemonėmis (automobiliais)?

Jei vežate automobilį, jis turi būti užregistruotas CMR kaip atskira krovinių vieneta (jei nevažiuoja savo pajėgumais). Reikia raktų, techninio paso ir draudimo poliso. Jei automobilis nevažiuoja, tai kita istorija – reikės krautuvo. Persikraustymas su automobiliu visada brangesnis, užtenka paprasčiausiai jo nuvežti savo pajėgumais, tai bus pigiau.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo ne tik įkrauti, bet ir pakrauti, ir buvo mandagus – 20-50 eurų arbatpinigių padarys stebuklą. Jie dirba sunkų darbą, dažnai be poilsio. (Žinau, žinau, tai įtraukta į kainą, bet žmogiškas požiūris visada grįžta). Juolab, jei norite, kad jūsų brangus servizas būtų padėtas atsargiai.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis (dažai, benzinas)?

Tai griežtai draudžiama be specialios licencijos. Negalima vežti pilnos benzino kanistros ar degtukų dėžės. Gaisro rizika per didelė. Jei turite tokių daiktų, juos turite išvežti patys arba išmesti legaliai. Vairuotojas turi teisę atmesti tokią krovą, o jei sužinos muitinė – gausite didelę baudą.

Ar reikia iširšti baldus prieš vežant?

Idealiu atveju – taip. Tai sutaupo vietos (o vieta yra pinigai) ir sumažina sugadinimo riziką. Bet jei negalite, geriau pasakyti iš anksto. Kai kurios firmos turi meistrus, kurie tai padarys vietoje, bet tai kainuos. Jei būsite aiškūs, kad turite seną, neiširštą sekciją, jie galės suplanuoti krovą kitaip.

Ką daryti, jei pasirodo, kad tėvų baldai netilps?

Tai dažna problema. Mes visi mylime tėvų spintelę, bet ji užima per daug vietos. Ekonomiškai apsvarstykite – ar verta vežti tą spintelę už 200 eurų, jei Lietuvoje galima nusipirkti naują už 300? Kartais geriau palikti arba atiduoti, nei mokėti už krovą „oro“. Nors emociškai sunku, bet piniginėja dažnai atsiskaito.

Išvada

Taigi, kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos ekonomiškai? Tai nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir detalių. Pasitikėkite savo intuicija, jei kažkas skamba per gerai – tikriausiai taip ir yra. Sutaupyti galite renkant grąžinamąjį krovą, atsisakydamas nereikalingų daiktų ir gerai suplanavęs pakavimą. Nepaisykite to, kad aš čia parašiau su klaidomis ir šiek tiek išblaškytas – patirtis kalba už save. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų daiktai atvyks saugiai, o piniginė nepatirs per didelio smūgio.