Kaip suplanuoti persikraustymą į Vokietiją su visais daiktais: patarimas iš vidaus

Sveiki, sėkčia ant šios kėdės jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo to, kaip žmonėms dingsta konteineriai su visa turtą, iki to, kaip vairuotojai gėdina, kad „užstrigo pas sieną“. Persikraustymas į Vokietiją nėra tiesiog įkėlimo į sunkvežimį istorija; tai tikras biurokratinis ir logistinis šou. Jei manote, kad pakelsite dėžes ir važiuosite, greitai nulsite. Čia reikia plano, o ne vilties. Tad padėsiu jums susigaudyti tame chaosse, kaip padariau šimtams kitų, nors ir pats kartais dar klaidų. Geriau žinoti iš anksto, nei staiga stovėti su dėže rankose Miuncheno centre ir nežinoti, kur dėtis.

Apie pačią organizaciją ir laiką

Kada pradėti planuoti persikraustymą į Vokietiją?

Niekada nėra per anksti, bet realiau tai atrodo maždaug mėnesį iki šventės, nors aš pasakčiau – du. Vokietija šitoje srityje gana griežta, o jei dar norite vežti visą butą, tai reikia rezervuoti mašiną. Nežiūrėkite į tas reklamas, kad viskas įvyksta per dieną – tai melas. Turite susirasti laiką ne tik dėžių surinkimui, bet ir dokumentų tvarkymui, kas, pasakysiu, dažniausiai užtrunkia ilgiau nei tikėjotės.

Ar verta rinktis konkretų persikraustymo datą?

Labiausiai rekomenduočiau vengti pirmadienių ir penktadienių, o ypatingai – mėnesio pirmųjų dienų. Vokietijoje tada visi būna įtampę, ir sunkvežimiams eismas labai intensyvus. Jei turite galimybę, rinkitės vidurines savaitės dienas, antradienį ar ketvirtadienį. Tada ir vairuotojas ramiau, ir jums mažiau streso, nes nevilsite naktį, laukdami, kol rytoj galėsite iškrauti. O taip, dar žiūrėkite, kas tuo metu vyksta šalyje – jei kas nors didelis renginys, geriau nesusikraustykite.

Kiek laiko trunka patys pervežimai?

Tikrai ne vieną dieną, jei vaziuojate iš paties Lietuvos gilumos. Paprastai tai užtrunka maždaug dvi paras, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek ten sustojimų. Vairuotojams taip pat reikia ilsėtis, negalima važiuoti 24 valandas (nors kai kuria būtų pamišę ir bandytų). Jei kelias į Vokietiją eina per Lenkiją, tai ten remontai visada, taip kad pridėkite dar valandą-dvi. Kartais atsitinka, kad vairuotojas tiesiog užstrigo šiek tiek, tai nerekite jo akmenimis.

Ar reikia daryti išsamų daiktų sąrašą?

Be abejo, tai būtina dalykas, net jei jums atrodo, kad tikrai žinote, ką turite. Vokietijos muitinė kartais užklausia, ką vežate, ir jei neturite sąrašo, gali būti nemalonumų. Užsirašykite viską: nuo „du dideli kėdės“ iki „dešimt dėžių su virtuvės reikmenimis“. Tai padės ne tik oficialiai, bet ir patys, kai pradėsite iškrauti, nes pamiršite, kur padėjate tą svarbia dėžę su dokumentais.

Kas nutinka, jei vėluojame su išsikraustymu?

Tai yra labai dažna problema. Jei jūsų vairuotojas jau laukia kieme, o jūs vis dar bandote susidėti į dėžę paskutinius puodukus, tai laukia bauda už laiko praleidimą. Mes paprastai įtraukiame tai į sutartį, nes laikas yra pinigai. Geriau pradėkite dėti dėžes savaitę anksčiau, nei verčiate vyrą laukti po lietumi. Vokietai labai mėgga laiką (bent jau taip sako, bet kai matau jų remontus keliuose, tai abejoju).

Daiktai ir jų pakavimas

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos paprastai būna per daug sumuštos. Geriau investuokite į specialias, stangesnes movines dėžes, kurios atlaiko svorį. Naudokite skirtingus dydžius – sunkius daiktus į mažas dėžes, o lengvus – į didesnes. Jei į didelę dėžę užpildysite knygas, jos tiesiog nutrūks apačioje, ir vėlgi – problema neišspręsta. Ir užrašykite ant kiekvienos dėžės, kas viduje, bent pagal kambarius.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada taip. Didelės spintos, lovos, stalai – tai viskas turi būti išrungta. Vienintelis išimtis yra jei baldas yra mažas ir telpa pro duris be to. Bet net tada aš patariu išimti lentynas, nes jos gali nukristi važiuojant. Vairuotojai gali padėti su tuo, bet ne tikėkite, kad jie darys sudėtingą montavimą Vokietijoje – jie turi važiuoti toliau. (Čia kalbu apie tuos atvejus, kai klientai mano, kad pervežėjas yra ir meistras baldų surinkėjas).

Kaip supakuoti lengvai laužamus daiktus?

Naudokite daug burbuliukų plėvelės. Sunkiai įsivaizduoju, kaip be jos galima persikraustyti. Apsukite indus, taurės, paveikslus – viską. Ir būtinai užpildykite tuščias vietas dėžėse, kad daiktai nešoktų. Buvau matęs, kaip atvyksta dėžė, o viduje viskas susmulkinęs į dulkes, nes žmogus tiesiog užmetė keletą lapų. Netaipykite, jei nenorite rasti savo mamos servizo gabalų.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Techniškai galima, bet yra ribojimai, ypač su mėsa ir kiaušiniais dėl veterinarijos taisyklių. Geriau suvalgykite viską iš šaldytuvo prieš išvykdami. Gėrimus vežti galima, bet alkoholio kiekis turi būti reasonable (protingas). Jei bandysite vežti dešimt kartonų alaus, muitinė gali paklausti, ar tai ne prekyba. O vyno butelius labai kruopščiai apvyniokite, nes viena sužalojusi butelė gali sugadinti visą krovinių dalį.

Ką daryti su augalais ir gyvūnais?

Augalus vežti galima, jei jie nėra saugomos rūšys, bet žiūrėkite, kad jie neužšaltų mašinoje. Gyvūnams reikia pasirašyti veterinarijos pažymą ir turėti čipą. Be to, keliaujant su šunimi į Vokietiją, reikia turėti antkūnį, kad jis neišbėgtų degalinėje. Buvau atvejis, kai šuo vos neprabėgo po autobusų stotele Berlyne – tai tikras šurmulys buvo. Geriau juos vežti su savimi mašinoje, ne krove.

Ar verta vežti senus daiktus?

Sąžiningai sakant? Dažniausiai ne. Persikraustymas į Vokietiją kainuoja, o vežti seną, supuvusią sofą, kurią jums seniai pakeisti, tiesiog neapsimoka. Išskyrus atvejus, kai tai turi sentimencinę vertę. Paskaičiuokite – kaina už kubą ar kvadratinį metrą gali viršyti tą sofos vertę. Naujus baldus Vokietijoje galima nusipirkti pigiai, o transportas brangsta. Naudokite protą, o ne širdį (išskyrus nuotraukas).

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Jewelry, pinigai, dokumentai – viską tai vežkite su savimi asmeninėje mašinoje arba su savimi kabiname. Nedeikite jų į sunkvežimį net užrakintame seifuje, kurį niekas nežino kas yra. Vairuotojai keičiasi, o ožio ragas visada pasilieka. Jei turite labai brangų paveikslą ar kolekciją, apsidrauskite ypatingai ir pasirūpinkite, kad tai būtų pirmosios iškraunamos dėžės.

Vokietijos niuansai (Čia svarbu!)

Ar reikia eiti į muitinę (Zoll)?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, tai formaliai muitinės net nėra, bet... Vokietija turi savo specifiką. Jei vežate daug daiktų, kurie atrodo kaip prekybinis krovinius, gali sustabdyti. Geriau turėti tą sąrašą, apie kurį kalbėjau anksčiau. Jei vežate transporto priemonę, tai visai kita istorija – ten reikia eiti į Zoll amtininką ir registruoti. Žinai, kartais ten eilės didžiulės, tai neskubėkite paskutine minute.

Kas yra „Anmeldung“ ir kada jo reikia?

Tai yra registracija mieste, kur gyvensite. Jums ji reikės iš karto, kai atvyksite, norėdami gauto adresą. Bet persikraustymui į Vokietiją patiems tai tiesiog būtina, kad gautumėte pašto siuntas. Be šito kortelės negausite nei interneto, nei darbo. Taigi, pirmą dieną (ar antrą) bėkite į „Bürgeramt“. Ir žinokite, be susitikimo termino (Termin) ten nueiti beveik neįmanoma daba, tai susirašykite iš anksto.

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui mieste?

Labai sunku. Vokietijos miestai seni, gatvės siauros, o parkavimas brangus. Prieš išvykdami pasirūpinkite leidimu stovėti (Halteverbot). Be to, jei gyvenate centre, gali reikėti specialios leidimo kelionės po miestą centro (Sondergenehmigung). Jei vairuotojas pastos be to, gausite baudą, o ją mokės klientas. Nemanau, kad norite pradėti gyvenimą Vokietijoje nuo 50 eurų baudos.

Kas yra „Adressgeheimnis“?

Tai toks dalykas, kai jūsų adresas yra slaptas, pvz., jei esate politikas ar kenčiate nuo persekiojimo. Paprastiems žmonėms tai retai reikalinga, bet jei esate labai paranoidiškas dėl privatumo, galite užsiregistruoti. Bet tiesioginis persikraustymas į Vokietiją be jokios priežasties to nereikalauja. Aš tai minėju todėl, kad kartais žmonės klauso per daug keistų klausimų apie savo duomenų apsaugą.

Ar reikia mokėti už atliekas (Müll)?

Vokietija labai griežta dėl šiukšlių. Kai iškraunate daiktus, gali likti daug pakuočių. Negalima tiesiog mesti visko į gatvės konteinerį, jei jis ne jūsų arba jei ten netelpa. Gali tekti nuvežti į reciklavimo centrą (Wertstoffhof) ir už tai sumokėti. Užsirašykite, kur toks centras yra netoli jūsų naujojo namo, kad nereikėtų važiuoti po pusę miesto su pilna mašina dėžių.

Ar yra kokių nors uždraudžiamų dienų važiavimui?

Yra, ypač su sunkvežimiais. Yra vadinamos „Sonn- und Feiertagsfahrverbote“ – tai reiškia, kad sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis. Jei planuojate atvykti savaitgalį, griežtai pasitarkite su pervežėju. Galbūt reikės važiuoti mažesne mašina, kuri turi leidimą. Nenukryptkite nuo taisyklių, nes policija ten dažnai stovi po kelių ir tikrina.

Pinigai, draudimas ir vairuotojai

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Niekada nemokėkite visos sumos iš karto. Standartinė praktika yra 30-50 procentų avansas, o likutį – atidavus daiktus į rankas. Jei kas kas reikalauja 100 proc. iš karto, bėkite tolyn. Tai labai įtartinai. Pasirašykite sutartį, kurioje būtų aiškiai parašyta, kada ir kiek mokate. Vokietijoje viskas remiasi sutartimis, jei nėra rašto, tai kaip kad ir neįvyko.

Ar būtinas draudimas?

Privalomas. Yra CMR draudimas, kurį turi kiekvienas profesionalus vežėjas, bet jis dengia labai mažą sumą (apie 8,33 SDR/kg). Jei vežate brangius daiktus, paprašykite papildomo draudimo. Tai kainuos šiek tiek daugiau, bet jei sužlugdysite 10 000 eurų vertės pianiną, gausite tik kelis šimtus atlyginimo. Geriau būti saugiam, nei gailėtis vėliau. Pasitikėkite manimi, aš tai mačiau ne kartą.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Tai baisiausias siaubas. Pirmiausia skambinkite į firmos biurą. Jei jie neatsiliepia, skambinkite policijai (ir Lietuvoje, ir Vokietijoje). Turi jų numerius, mašinos numerį ir sutartį. Tokių atvejų, kai firmos tiesiog išnykta su daiktais, yra, nors ir retai. Todėl renkantis pervežėją, pažiūrėkite, ar jis tikrai egzistuoja, ne tik „Facebook“ puslapyje.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei sutartyje tai numatyta, bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Keli su vairuotoju reiškia, kad jei įvyksta avarija, draudimas nedengia keleivio (jei jis nėra darbuotojas). Be to, tai papildoma stresa jums – jums reikės važiuoti 10-12 valandų be sustojimų, o vairuotojai dažnai kalba tik savo kalba arba rusiškai. Geriau susitikti vietos.

Kuo skiriasi kaina atsižvelgiant į aukštą?

Aš čia kalbu apie tuos atvejus, kai gyvenate be lifto penktame aukšte. Jei reikia nešti viską laiptais, kaina šoktels į virų. Vokietijoje darbininkai uždirba geriau, todėl jų laikas brangus. Jei turite liftą, pasakykite iš karto. Kartais žmonės sako, kad yra liftas, o paskui pasirodo, kad jis nedirba arba per mažas. Tai sukuria didžiulius konfliktus vietoje.

Ar reikia mokėti už užraktus ir raktus?

Kai kurios firmos reikalauja depozito už raktus, kad vairuotojas galėtų atidaryti duris, jei jūsų nėra. Taip pat jei reikia uždaryti sandėlį Vokietijoje. Tai normalu, tiesiog nustatykite sumą iš anksto. Kai baigsite darbą, raktus grąžinate, o pinigus – atgal. Vengkite situacijų, kai vairuotojas pasiima raktus ir dingsta su jais (taip pat buvo).

Problemos ir kaip jų išvengti

Kas daryti, jei kažkas suyra kelyje?

Jei pastebite, kad dėžė draską arba baldas įtrūkęs, tai užrašykite į protokolą (CMR protokolą) kelyje, ne laukiant, kol vairuotojas išvažiuos. Vairuotojas turi pasirašyti, kad pastebėjote žalą. Jei pasirašys „viskas tvarkoje“, o vėliau rasiat sulaužytą vitriną, niekas jums nebus atlyginta. Būkite budrūs, nepasitikėkite žodžiu.

Ar galiu siųsti dalį daiktų kroviniu, o dalį vežti pats?

Žinoma, dažnas persikraustymas į Vokietiją vyksta taip – sunkius daiktus veža sunkvežimis, o asmeninius daiktus ir katus – savo automobiliu. Tai netgi pigiau, nes mažiau kubų. Bet atsiminkite, jei gabenate savo automobiliu, ir jums nutinka avarija, draudimas negali dengti tų daiktų, jei jie nėra įtraukti į draudimo polisą. Įdomu, ar apie tai galvoja?

Ką daryti su vaizdo plokštėmis ir technika?

Jei šalta, techniką geriau nevežti mašinos gale, gali užšalti. O jei karšta – atvirkščiai. Geriau viską įdėti į originalią pakuotę, jei dar turite. Jei ne, tai uždėkite daug putų. Vokietijoje technika brangi, tai netyčia sulaužyti televizorių būtų labai skaudu. Ir nepamirškite išimti baterijų iš daiktų, kad nepradėtų šluoti ar degti.

Ar būna pavėlavimų ir kodėl?

Nuolat. Eismas, blogas oras, techninės problemos, arba tiesiog paskutinis klientas nebuvo pasiruošęs. Jei jums sako, kad atvyks 10:00, tai planuokite, kad bus 12:00 arba 14:00. Vokietijos keliai geriau nei mūsiškių, bet ten taip pat yra spūstys, ypač prie Hamburko arba ties šalia sankryžų. Nekelkite reikalavimų, kurie negali būti įvykdyti.

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei kaina per maža, tai pirmasis signalas. Jei jie neduoda sutarties, antrasis. Jei atsiliepia į skambutį po trijų dienų, trečiasis. Persikraustymas į Vokietiją – rimtas verslas, ne hobis. Pasitikėkite savo intuicija. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo po 500 eurų mažai žinomai firmai, ir jų daiktai atsidūrė Ukrainoje parduotuvėje. Nežiūrėkite tik į eurų ženklą.

Ar reikia rūpintis parkavimu Vokietijoje iš anksto?

Absoliučiai taip. Skambinkite savo namų administratoriui (Hausverwaltung) arba miesto savivaldybei. Jei užstojate gatvę be leidimo, gali atvykti vilkikas ir nuvežti jūsų sunkvežimį su daiktais į aikštelę. Iš ten tai išsiimti kainuos brangiau nei visą persikraustymą. Vokietai labai mėgsta tvarką, o netvarka gatvėje – baudos šaltinis.

Ar verta įsigyti specialů įrangą (hīdžliką, vežimėlius)?

Jei planuojate daryti tai dažnai, taip. Bet vienam kartui geriau nuomoti. Vokietijoje yra firmų, kurios nuomoja vežimėlius (Transportwagen) porai valandų. Jie labai padeda nešti sunkias dėžes. Neneškite visko rankomis, nuspausite nugarą, o Vokietijoje gydytojas brangus. Naudokite techniką, ji sukurta tam, kad palengvintų gyvenimą.

Ką daryti, jei namai Vokietijoje dar nebaigti?

Tai reali problema. Kartai žmonės atvyksta anksčiau nei statyba baigiasi. Tuomet reikia sandėlio. Pasirūpinkite juo iš anksto, vietos sandėliai (Lagerhaus) dažnai užpildyti. Galima laikinai palikti daiktus sunkvežimyje, bet tai kainuos brangiai, nes mašina negali važiuoti toliau dirbti. Geriau susiderėti su pervežėju dėl laikino sandėliavimo.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne būtinai, dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet jei sugebate pasakyti „wo ist die Tür“ (kur yra durys), tai greičiau padarysite darbą. Nereikia būti filologu, bet kelios frazės padeda. Ir jausitės labiau patikimai. Vokietai, net ir tie, kurie dirba fizinį darbį, vertina, jei bandote kalbėti jų kalba.

Išvados

Na, tiek apie tą chaosą, vadinamą persikraustymu į Vokietiją. Svarbiausia – nepanikuoti ir viską pasirašyti ant popieriaus. Jei pasiruošsite gerai, tai viskas nueis sklandžiai, bent jau tiek, kiek įmanoma su tokiu procesu. Nepasiduokite pigiems pasiūlymams ir nebijokite klausti klausimų, net jei atrodo kvaili. Gerai susiplanuokite, pasirūpinkite dokumetais ir daiktų sąrašu, o tada Vokietija jus laukia su savo (kartais per griežta) tvarka. Sėkmės kelyje ir greičiausio apsigyvenimo naujuose namuose!