Kaip suplanuoti persikraustymą į Vokietiją su minimaliu stresu?

Man beveik dvidešimt penkeri metai šioje srityje, o žmonės vis dar stebisi, kodėl taip ilgai užtrunka. Dirbu su tarptautiniais pervežimais, mašina važinėju po visą Europą, ir galiu pasakyti viena – niekas nesugalvojo tobulo būdo, kaip nusikraustyti gyvenimą į kitą šalį. Dažnai gaunu skambučius iš Vilniaus ar Klaipėdos, kur klientai verčia paskutiniąją minutę ir tada keičiasi spalvos. Sakyčiau, kad kaip suplanuoti persikraustymą į Vokietiją su minimaliu stresu nėra jokia rocket science, bet reikia kantrybės. Čia ne tik apie dėžes, tai apie jūsų nervus ir pinigus. Nors aš jau matęs viską, nuo sugedusių sunkvežimių iki dingusių lagaminų prie pasienio, visada stengiuosi pasakyti – geriau pasidaryti sąrašą iš anksto, nei verkti vėliau.

Dokumentai ir biurokratinės pūslės

Ką daryti su dokumentais pirmiausia?

Pradėkite nuo pasų ir asmens dokumentų patikrinimo, tai yra pagrindas. Jei jūsų pasas baigiasi po šešių mėnesių, geriau jį atnaujinkite dabar, nes vokiečiai su tuo nesusiprašys. Taip pat surinkite visus sutartis, darbo pakvietimus ar nuomos dokumentus iš Vokietijos. Vieną kartą mačiau situaciją, kai šeima važiavo į Miuncheną, o vyras paliko darbo sutartį virtuvės staliuke – pasienio pareigūnai juos vos nebesugrąžino atgal. Turėkite kopijas ir elektroninius variantus telefone, o ne tik popierinius.

Ar reikingas vokiškas adresas iš karto?

Taip, be galo sunku užregistruoti mašiną ar gauti drąsą be adreso. Jei dar neturite buto, galite laikinai naudoti draugų adresą arba pasisamdyti pašto dėžutę (Postfach), nors su pastaroja dabar griežčiau. Geriausia susitarti dėl buto nuomos bent jau mėnesiui anksčiau. Vokietijoje biurokratija yra kaip senas vokiškas automobilis – lėta, bet patikima, jei žinai, kur spausti mygtukus.

Kas daryti su vairuotojo pažymėjimu?

Jei planuojate vairuoti Vokietijoje, Lietuvos pažymėjimas tinka, bet verta pagalvoti apie „Umschreibung“ – lietuviško pažymėjimo keitimą į vokišką. Tai nėra privaloma, jei tik turistei, bet ilgam laikui patogiau turėti vietinį. Be to, jei turite draudimą Lietuvoje, jis galioja tik trumpą laiką. Vėliau teks imti vokišką „Kfz-Versicherung“, kuris be „Schufa“ (kredito istorijos) gali kainuoti kaip nupirktas naujas BMW.

Ar sunku susitvarkyti su muitinės deklaravimu?

Jei persikraustote iš ne ES šalių – taip, bet iš Lietuvos į Vokietiją tai daugeliu atvejų be mokesčių, nes tai ES vidaus prekyba. Tačiau vis tiek reikia pildyti deklaracijas, jei daiktų yra daug arba jei vežate transporto priemonę. Viena kartą teko padėti klientui, kuris bandė neapskaičiuoti motociklo ir gavo didelę baudą. Geriau viską užrašyti sąraše ir parodyti, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekyba.

Ką daryti, jei neturiu visų veterinary dokumentų šunims?

Tai problema, nes Vokietija labai griežta dėl gyvūnų. Jums būtinas chipas, pasas ir antžeminio kirmėlių gydymo pažymėjimas, padarytas ne anksčiau kaip prieš 28 dienas (ne daugiau kaip prieš 24 valandas? Ne, 28 dienas, o reikia tikrinti, galbūt suklydau, geriau pasitikrinti veterinarą). Be to, kai kurios veislės (pitbulai ir pan.) yra draudžiamos arba reikalauja specialių leidimų. Nebandykite slėpti šuns po pledu – pasienio kontrolė turi termikus ir tikrai užklaus apie jį.

Ar reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

Gimimo liudijimus, vedybų sertifikatus ir išsilavinimo dokumentus būtina versti į vokiečių arba anglų kalbą prisiekusiu vertėju. Lietuviškas popierius Berlyno „Bürgeramt“ neduos nieko, tik nusijuoks ir nusiųs atgal. Tai kainuoja, bet taupymas čia neapsimoka. Tarkime, jei jums reikės registruoti vaikus į mokyklą ar darželį, be vertimo niekur neįeisite.

Pasirinkimas ir logistika (kaip nenukentėti)

Kaip išsirinkti pervežimo firmą?

Nesitikėkite, kad pigiausia kaina bus geriausia. Esu matęs firmas, kurios pasakoja „važiuojam už 500 eurų“, o paskui paprašo dar 200 už kėlimą ar degalus. Pažiūrėkite, ar jie turi realų biurą, ne tik „Instagram“ paskyrą. Užduokite klausimą apie draudimą – jei jie nebegali aiškiai paaiškinti, ką darys, jei palaužo jūsų sofą, bėkite tolyn. Patikrinkite atsiliepimus „Google“ ar „Trustpilot“, o ne tik savo draugo nuomonę.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Viskas kas: kuras, vairuotojo atlyginimas, mašinos amortizacija ir, žinoma, sezoniškumas. Persikraustymas į Vokietiją rugpjūčio mėnesį (kai visi važiuoja į mokyklas) kainuos brangiau nei lapkritį. Taip pat įtakos turi ar tai yra dalinis krovinys (kai važiuoja su kitų žmonių daiktais) ar pilna mašina. Dalinis krovinys pigiau, bet ilgiau reikia laukti, kol surenka visą kelią.

Ar verta rinktis dalinį krovinių pervežimą?

Jigu turite mažai daiktų, pvz., tik kelių kambarių baldus ir dėžes, tai tikrai verta. Tačiau nepamirškite, kad jūsų daiktai gali stovėti sandėliuje Kaune ar Frankfurte keletą dienų, kol surinks likusią dalį. Viena klientė buvo labai nuliūdusi, kai jos dėžės su indais važiavo ratu per visą Lenkiją tris dienas. Jei jums skubama, imkite pilną mašiną, jei ne – taupykite.

Ar saugu duoti brangius daiktus į vagoną?

Tiesioginiai pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai ar dokumentai turi būti pas jūsų su savimi. Nė viena draudimo kompanija nebus linkusi mokėti už dingusius brangakmenius, jei jie nebuvo deklaruoti kaip ypatingai vertingi. Esu girdėjęs istorijų, kai dingdavo „palikimo“ pinigai ar senelių auksas. Neleiskite vairuotojui vežti jokių piniginių su dideliu kiekliu pinigų, tai kvietimas nusikaltimams.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, norėtum to nenorėdamas. Stovėjimai ant kelio, pasienio kontrolės ar tiesiog blogas oras gali padaryti savo. Jei jums sako, kad atvyks rytoj, o jis važiuoja tik iš Vilniaus, tai gera žinia, kad jis meluoja. Geriausia turėti vairuotojo numerį ir sekti jo vietą (jei firma turi tokią sistemą). Nedarykite scenų, tiesiog klauskite tiesiai – kiek tikrai liko valandų.

Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris?

Nesijaudinkite, mes jau matėme viską. Ir tą sofą, kurią neįmanoma išnešti pro laiptus, ir tą pianiną, kuris užstrigo tarp aukštų. Vairuotojai dažniausiai turi įrankių, išmontuoja kojas ar net išardys baldus į dalis. Viena kartą teko išardyti didžiulę spintą, kuri klientas bandė nešti per balkoną (nerekomenduoju!). Būkite kantrūs ir leiskite profesionalams padaryti savo darbą, net jei tai atrodo grubu.

Ar reikia daryti išankstinį apžiūrą?

Jei turite labai daug daiktų arba didelę namų ūkio techniką, taip. Tai padeda tiksliai įvertinti, kiek mašynės reikės. Kartais klientai sako „turime nedaug“, o paskaičiuojame – išeina 40 kubinių metrų. Tokiu atveju reikalingas sunkvežimis, o ne nedidelis „Volkswagen Transporter“. Išankstinis apžiūra (jei jūsų mieste yra atstovas) išgelbės nuo nesusipratimų dieną išvykimo.

Ką daryti, jei firma prašo 100% avanso?

Nedarykite to. Normalios pervežimo įmonės ima avansą (10-30%), o likusią dalį – atlikus darbą arba prieš išvežant. Jei jie reikalauja visų pinigų iš karto, tai didelė raudona vėliava. Galima susidurti su situacija, kai jūsų tiesiog užblokuoja ir nebeatsiliepia. Aš asmeniškai niekada nebūčia davęs visos sumos iš karto, nors jau dirbu šioje srityje dešimtmetis.

Pakavimas ir dėžių chaosas

Kuo reikėtų pakuoti daiktus?

Geriausia naudoti tvirtas, naujas arba labai geros būklės dėžes. Senos, suplotos dėžės iš parduotuvės, kurios buvo drėgnos, neprilaikys knygų ar indų. Naudokite burbuliukų plėvelę, popierių, o ne laikraščius (jie dažnai palieka rašalus ant indų). Vieną kartą gavau dėžę, kurioje buvo supakuoti indai su senais „Lietuvos Rytas“ laikraščiais, ir viskas buvo juoda.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet tik uždarytą ir ilgaamžį. Neneškite mėsos, sūrių ar duonos, tai bus sugadinta per kelias dienas. Be to, vokiečių muitinė gali būti išsigandusi dėl kiaulienos ar mėsos produktų dėl ligų (Afrikos kiaulių maras ir t.t.). Geriau viską suvalgykite čia arba pasiduokite kaimynams. Džiovinti produktai, miltai, makaronai – viskas tvarkoje, jei dėžės neužsikrėtė pelėsiais.

Kaip su augalais?

Augalai – tai atskira tema. Jūs galite vežti asmeninius augalus, jei jie nėra saugomos rūšys. Tačiau žemė turi būti švaria, be kirmėlių ir ligų. Esu matęs, kaip pasienio pareigūnai išmeta visus sodinukus, nes buvo įtariama, kad žemėje yra kenkėjų. Jei turite retą orchidėją, geriau pasikalbėkite su fitosanitarinės kontrolės specialistu prieš važiuojant, o ne tikėkite, kad „kažkaip praeis“.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Parašykite ant dėžės, kame kas yra ir į kurį kambarį ji turi nukeliauti (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Taip pat pažymėkite savo pavardę ir telefono numerį. Jei dėžė dings (o tai kartais nutinka, kai kraunama trys šeimos į vieną mašiną), bus lengviau ją rasti. Nerašykite „Brangūs daiktai“ – tai kaip kvietimas vagims.

Ką daryti su technika?

Televizorių, kompiuterį, skalbyklę geriausia supakuoti į originalią dėžę, jei jos dar turite. Jei ne, raskite dėžę, kuri tiksliai pritaikyta, ir užpildykite tarpus putomis. Skalbyklę būtina užfiksuoti, kad būgnas nejudėtų kelyje (yra specialios transportavimo plokštelės ar veržlės). Viena kartą klientas nepafiksavo būgno ir atvyko į Vokietiją su sugadinta mašina – viduje viskas buvo išlaužta.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam vartojui – taip, bet yra ribojimai. Jei vežate dešimt dėžių „Stumbrą“, tai jau nebe asmeninis vartojimas, o prekyba ir gali būti apmokestinta. Vokietijoje alkoholis mokesčių požiūriu nėra toks griežtas kaip Skandinavijoje, bet saugumo sumetimais geriau vengti per didelių kiekių stiklinėje taroje, jei eina dalinis krovinys. Gali tiesiog sulūžti, o tuomet viskas kveps.

Kaip su vaikiškais daiktais?

Lopšius, vežimėlius, žaislus galima vežti be problemų. Vienintelas dalykas – tikrinkite, ar vežimėlis lengvai sulankstomas, nes vairuotojas gali prarasti kantrybę bandydamas jį susidėti į pilną mašiną. Žaislus geriau surinkti į vieną didelę dėžę, kad jie niekur neišbėgtų. Maži detalės (LEGO kaladėlės) gali būti tikras siaubas, jei išbėgs po visą vagoną.

Kelionės ir atvykimo niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Vokietijos?

Paprastai tai trunka 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur keliaujate. Iš Vilniaus iki Berlyno galima važiuoti per 12-14 valandų (be sustojimų), tačiau vairuotojai turi poilsio režimus. Jei tai dalinis krovinys, gali užtrukti ir 3-4 dienas, nes reikia apvažiuoti kitus miestus, paimti ir išduoti kitus daiktus. Neskubėkite skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs?“, tai tik erzina vairuotoją.

Kas jei vairuotojas užstringa ant kelio?

Tai realus scenarijus. Avarijos, blogas oras Lenkijoje ar techniniai gedimai nutinka. Jei mašina sugenda, firma turi siųsti kitą arba organizuoti perkrovimą. Čia svarbu turėti gerą draudimą, kuris padengia nešiojimo išlaidas. Būkite pasiruošę, kad jūsų daiktai gali naktį praleisti stovėdami prie „McDonald‘s“ kažkur prie Poznanės.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Dauguma firmų to nedraudžia, jei yra vietos (sėdynių kabinoje). Tačiau tai nėra nemokamai. Paprastai tai kainuoja papildomai, o kartais ir neleidžiama dėl draudimo sąlygų. Jei jums labai skubiate ir norite būti tikri, kad daiktai atvyks saugiai, galite susitarti dėliotoju, bet tai kainuos brangiau nei bilietas autobusu ar lėktuvu.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje?

Dideliuose miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) sunkvežimiui parkuotis yra košmaras. Jums reikės specialios leidimo (Sondererlaubnis) užvažiuoti į centrą arba „Umweltzone“ (ekologinę zoną), jei mašina neatitinka standartų. Geriausia susitarti dėl iškrovimo vietos iš anksto, pavyzdžiui, užleisti vietą kieme arba gatvėje su laikinu draudžiuženkliu. Neleiskite vairuotojui statyti mašinos „kur nors prie pat“, gausite baudą.

Ar veža į mažus kaimelius?

Taip, bet už papildomą mokestį. Jei gyvensite kažkur Bavarijos kalnuose, kur keliai siauri, sunkvežimis tiesiog neprieis. Tada reikės organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną („7,5 toną“ arba „Transiter“). Planuodamas persikraustymą į Vokietiją su minimaliu stresu, būtinai patikrinkite, ar didelis sunkvežimis gali privažiuoti prie jūsų namų. Niekas nenori girdėti, kad vairuotojas atsisako vežti, kai jau yra prie vartų.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema sudėtinga. Negalima tiesiog mesti visko į vieną dėžę. Stiklas, popierius, bio atliekos, „Restmüll“ – viskas skirtingai. Po iškrovimo gausite daug dėžių ir plėvelės. Klauskite savo šeimininko, kur artimiausias šiukšliadėžės („Wertstoffhof“). Dažnai dėžes reikia suskleisti ir padėti specialioje vietoje („Papiercontainer“), o ne į bendrą konteinerį.

Kas daryti, jei kažkas sudužo?

Tikrinę daiktus, surašykite defektų protokolą (Schadensprotokoll) ir nufotografuokite. Nedelskite, kol vairuotojas išvažiuos. Draudimo kompanijos reikalauja įrodymų. Jei pastebėjote sulaužytą koją nuo spintos tik po savaitės, gali būti sunku įrodyti, kad tai ne jūs padarėte patys. Būkite atidūs patikrinimo metu.

Pinigai ir finalas

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas?

Tai labai platus klausimas. Už mažą „Golfą“ (apie 10 kubinių m) iš Kauno į Berlyną gali tekti mokėti nuo 600 iki 1000 eurų. Pilnam namui (apie 40-50 kubinių m) kaina gali siekti 3000-5000 eurų. Prie to pridėkite dar kėlimo išlaidas, jei nėra lifto, ir galbūt sandėliavimą. Geriausia kreiptis į bent tris firmas ir paklausti konkrečių pasiūlymų.

Ar moka už kėlimą aukštyn be lifto?

Paprastai taip, bet tai papildoma paslauga. Vairuotojai yra žmonės, ne liftai. Jei reikia nešti 50 kilogramų dėžę į ketvirtą aukštą per laiptus, tai kainuos. Vokietijoje darbo sąnaudos aukštos, todėl nenuostebkite, kad už kėlimą gali tekti mokėti tiek pat, kiek kiek už degalus. Jei turite daug sunkių daiktų, susitarkite iš anksto.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai – ne, tačiau Lietuvoje ir Vokietijoje tai gana įprasta. Jei vairuotojas padėjo daugiau, buvo mandagus, padėjo sudėti baldus į vietą, 10-20 eurų arba „kavos pinigai“ bus labai įvertinti. Tai nėra privaloma, bet žmoniškas dalykas. Aš pats visada duodu, jei darbas atliktas gerai, tai gerina bendrą nuotaiką.

Ką daryti, jei neturiu pinigų apmokėti iš karto?

Kalbėkite su firma. Kartais galima susitarti dėl mokėjimo dalimis arba atidėlioti mokėjimą iki atvykimo (jei turite draugų Vokietijoje, kurie gali sumokėti už jus). Tačiau nenaudokite šios galimybės piktnaudžiavimui – jei pasirašėte sutartį, reikia laikytis. Firmos turi savo sąskaitas, kurias reikia mokėti.

Ar verta viską vežti ar nusipirkti naują?

Tai klausimas ne pinigų, o prisirišimo. Jei turite senas, sovietmečio spintas, kurios jau suirusios, geriau palikite čia ir nusipirkkite naujas „IKEA“ (nors aš asmeniškai nemėgstu jų baldų, per daug plastiko). Transportavimas brangesnis nei daiktų vertė. Skaičiuokite: jei dėžė kainuoja 50 eurų vežti, o viduje yra 20 eurų vertės daiktų, tai akivaizdu.

Galutiniai patarimiai sėkmingam persikraustymui?

Būkite kantrūs, turkite alkoholio (ne sau, o vairuotojui po darbo – šiaip juokauju), ir viską užrašykite. Planuodamas persikraustymą į Vokietiją su minimaliu stresu, nepamirškite, kad tai tik procesas, ne gyvenimo pabaiga. Vokietija yra tvarkinga šalis, jei visus popierius tvarkai, viskas susikels.

Išvada

Galiausiai, viskas susideda iš gero plano ir šaltos galvos. Nors aš čia parašiau daug teksto, realybėje viskas paprasta: raskite patikimą žmogų, supakuokite daiktus kaip reikia ir būkite kantrūs. Jei kils abejonių, kaip suplanuoti persikraustymą į Vokietiją su minimaliu stresu, tiesiog skambinkite man arba savo draugui logistikui, o ne ieškokite pigiausių pasiūlymų „Facebook“ grupėse. Sėkmės kelyje ir laukia jūsų naujuose namuose (tik nepamirškite užsiregistruoti mieste pirmąją savaitę!).