Kaip suplanuoti operatyvų pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą: Vadovas iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš, jūsų vadybininkas, kuris per šiuos metus matęs daugiau kelių duobių nei asfalto. Dirbu srityje jau virš dvidešimties metų, ir tikrai galiu pasakyti vieną – logistika niekada nebebus taip, kaip parašyta vadovėliuose. Dažnai klientai klausia, kaip čia viskas vyksta iš tikrųjų, be tų gražių paveikslėlių iš brošiūrų. Noriu papasakoti tiesiškai apie tai, ką reikia žinoti, norint sėkmingai organizuoti maršrutą iš Vokietijos. Kaip suplanuoti operatyvų pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą, kad nereikėtų raudotis prie telefono vėlų vakarų? Tai ne tik apie kainas, tai apie protus, kantrybę ir gebėjimą spręti problemas, kai jos atsiranda (ir jos atsiranda visada). Čia jūsų tikroji gido į tarptautinius pervežimus.

Pradžiamokslis ir vokiečių mentalitetas (arba kodėl jie taip lėtai?)

Kiek laiko iš tikrųjų trunka tas pristatymas iš Vokietijos?

Dažniausiai sakome „2-3 dienas“, bet realybėje tai yra labai sąlyginės sąlygos. Jei krovinys keliauja iš Miuncheno į Vilnių, tai viena istorija, o jei iš kaimelio netoli Olandijos sienos – visai kita. Viskas priklauso nuo to, kada vairuotojas pasiima prekes. Kartais jis gali atvykti prie siuntėjo vakare, įkrauti ir važiuoti per naktį, o kitą kartą turi laukti ryto. Taigi, žiūrėkite į savaitgalį – jei užsakote penktadienį, nebekelkite didelių lūkesčių, kad prieš sekmadienį jau turėsite prekes sandėlyje. Vokietijoje darbo laikas yra šventas, ir vokiečiai jį labai gerbia.

Ar tikrai įmanomas atvykimas per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – retai kada. Yra vadinamasis „sprinteris“ arba mažas sunkvežimis, kuris gali važiuoti be sustojimų (beužmiegdamas, kas yra nelegalu, bet... gyvenime). Tačiau standartinis 3,5 tonos sunkvežimis arba vilkikas turi laikytis poilsio režimų. Jei prekės paruoštos ir laukia vairuotojo prieš vidurdienį, o jis yra netoli, tuomet per 24 valandas galima suspėti į Lietuvą. Bet dažniausiai tai tampa „užduotis su žvaigždute“, kuri kainuoja dvigubai brangiau. Sėkmės priklauso nuo to, ar vokiečių sandėlininkas nespėjo pietų.

Kodėl vokiečiai taip ilgai suruošia siuntas?

Esu girdėjęs šį klausimą tūkstančius kartų. Vokiečiai yra preciziški, kartais net per. Jie turi savo procedūras: vienas žmogus priima, kitas žymi, trečias pakuoja. Jei dokumentuose trūksta vienos dešimtys arba pavarde parašyta klaidingai, viskas sustoja. Buvau atvejų, kai vairuotojas laukė 5 valandas tik todėl, kad sandėlys negalėjo rasti „loading list“ (kraunamojo lapo). Taigi, kai planuojate, kaip suplanuoti operatyvų pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą, visada pridėkite 4-6 valandas „vokiškam tvarkymui“. Tai taupo nervus.

Kaip elgtis, jei aš neturiu daug laiko?

Tada reikia skambinti mums tiesiogiai ir sakyti „aš deginu“. Mes įvertinsime, ar yra laisvų mašinų, kurios gali tiesiog atvažiuoti, paimti ir važiuoti toliau be sustojimų. Tačiau būkite pasiruošę sumokėti už skubą. Operatyvus pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą skubos tvarka dažnai reiškia, kad mes turim samdyti mašiną specialiai jums, o ne laukti, kol ji užsipildys kitomis siuntomis. Tai brangiau, bet efektyviau.

Ar reikia kažką ypatingo daryti su užsakymu?

Pagrindas – tikslūs duomenys. Jei pateiksite neteisingą svorį arba matmenis, gali nutikti taip, kad vairuotojas atvyks ir nebegalės pakrauti, nes jo kėbulas per žemas arba keliamoji galia per maža. Buvo atvejis, kai klientas sakė „vienos paletės“, o paaiškėjo, kad tai 2 tonų metalo rąstas, padėtas ant paletės. Vairuotojas atsisakė vežti. Taigi, niekada neslėpkite informacijos.

Kokia tikimybė, kad vairuotojas atvyks vėlai?

Statistiškai – apie 30 proc. Kelių eismas Vokietijoje, ypač „autobahn“ tiesiurias arba statybos zonose, gali būti baisus. Be to, vairuotojas gali tiesiog užmigti poilsio aikštelėje (kas jis ir turi daryti pagal įstatymus). Jei jums reikalingas pristatymas rytoj ryte 8:00 valandą, geriau prašykite atvežti šiandien vakare. Taip apsisaugosite nuo streso.

Pinigai, dokumentai ir biurokratija (nuobodu, bet reikia)

Kiek maždaug kainuoja viena paletės pristatymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai. Vidutiniškai galite tikėtis nuo 150 iki 300 eurų už vienos paletės pristatymą, priklausomai nuo vietos. Jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, kainuos brangiau nei iš Berlyno. Taip pat įtakos turi kuras – kai jis brangsta, mūsų telefonai tyla, nes klientams nepatinka naujos kainos. Taigi, visada klauskite aktyvios kainos, o ne tos, kurią matėte prieš mėnesį.

Ką reiškia tie EXW, FCA ir DAP kodai?

O tai, kad mums reikia aiškiai žinoti, kas už ką moka. EXW reiškia, kad jūs tiesiog duodate prekes sandėlyje, o mūsų vairuotojas turi jas įkrauti. FCA – jūs užkraunate ant mūsų mašinos. DAP – mes viską pristatome iki jūsų durų. Dažniausiai klientai sumaišo EXW ir FCA. Jei nurodote EXW, o vairuotojas atvyks be keltuvo, jis negalės nieko padaryti. Geriausiai visada aptarti šiuos dalykus iš anksto, kad nebūtų nepageidaujamų išlaidų vietose.

Ar reikia mokėti PVM arba muitą?

Jeigu abiejų šalių (Lietuvos ir Vokietijos) įmonės turi PVM mokėtojo kodus, tai PVM mokėti nereikia – tai vidinės ES prekybos operacija (Intrastat). Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Kinijos ir stovi Vokietijos sandėlyje, gali tekti mokėti importo mokestį. Muitas dažniausiai taikomas tik specifinėms prekėms, tokioms kaip alkoholis ar tabakas, arba jei krovinio vertė viršija 150 eurų (kai pirkti asmeniškai). Bet su verslu retai tenka susidurti su muitu, jei visi dokumentai tvarkingi.

Kokius dokumentus privalau pateikti?

Mums būtina komercinė sąskaita (invoice) ir pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų dokumentų vairuotojas gali būti sustabdytas muitinėje. Komercinėje sąskaitoje turi būti nurodyta prekių vertė, svoris ir prekių kodai (HS kodai), nors pastarųjų kartais prašome tik tada, jei įtariama problema su muitine. Geriau, jei viskas parašyta aiškiai lietuviškai arba angliškai, vokiškai vairuotojas dažnai nesupranta techninių terminų.

Kas rašo CMR kortelę?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutartis. Ja paprastai užsiima vairuotojas arba ekspeditorius. Jūs tiesiog turite užpildyti savo dalį (siuntėjo ir gavėjo duomenis, prekes). CMR yra svarbus dokumentas, nes jis įrodo, kad pervežėjas priėmė krovinią. Be CMR gali būti problemų su draudimu, jei kas nors nutiks kelyje. Viskas turi būti parašyta aiškiai, be „ištrintų“ rašmenų.

Ar galima apmokėti transportą pavedimu iš Lietuvos?

Žinoma, tai netgi būtina, jeigu norite išsaugoti PVM sąskaitą-faktūrą. Mums užtenka jūsų įmonės duomenų, ir išrašome sąskaitą su atidėtine mokėjimo data (paprastai 14 dienų). Tačiau jeigu tai vienkartinis siuntimas fiziniam asmeniui, reikės mokėti iš anksto pavedimu arba kortele, nes mes negalime rizikuoti su neapmokamais siuntimis.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Gali būti priežasčių. Vienas – kuro kaina. Antras – staigus mašinų trūkumas rinkoje. Pavyzdžiui, jei Vokietijoje prasideda kokios nors didelės prekybos mugės, visos mašinos yra užimtos, ir kainos šokteli aukštyn. Taip pat įtakoą tai, ar yra grįžtantysis krovinys. Jei vairuotojas turi važiuoti tuščias atgal į Vokietiją, jis kels brangiau, kad padengtų išlaidas. Tokia logistikos realybė.

Kelias, vairuotojai ir realus gyvenimas ant kelio

Kuria keliaip važiuoja sunkvežimiai?

Dauguma važiuoja per Lenkiją (Švecicą), nes tai trumpiausias kelias į Vilnių ar Kauną. Tačiau Lenkijos keliai gali būti... tarkime, įdomūs. Eismas ten intensyvus, o kelyje „A2“ dažnai vyksta remontai. Kartais vairuotojai renkasi kelią per Latviją, jei reikia važiuoti į Šiaulius ar Panevėžį, arba jei Lenkijoje yra didelių spūsčių. Bet per Latviją daugiau miškų ir elnių, o taip pat kelių policija labai aktyvi.

Kas nutinka, jei lūžta sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes kviečiame techninę pagalbą. Jei krovinys skubus, stengiamės perkrauti jį į kitą mašiną. Tai gali užtrukti valandą, o gali ir pusę dienos. Klientui visada siūlome pasirinkti – laukti arba mokėti už perkrovimą. Dažniausiai laukia, nes perkrovimas kainuoja brangiai. Bet jei tai maisto produktai, ten reikia skubėti.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti prekes?

Jis gali padėti tik tuo atveju, jei tai yra smulkios siuntos (kurjerinis transportas) ir jei tai nepadarys jam nugaros. Sunkvežimių vairuotojams draudžiama kelti sunkius daiktus rankomis dėl saugumo normų (be jokių keltuvų). Jei jūsų prekės yra ant paletės, vairuotojas jas užkels su „hidraulika“ (keliamuoju priekabos galu). Jei be paletės – reikia, kad jūs arba jūsų darbuotojas būtų pasiruošę pakrauti.

Kas daryti, jei vairuotojas negali pristatyti į nurodytą vietą?

Kartais klientai nurodo adresą, kur yra „voverių takas“ arba tiltas, per kurį nepravažiuoja 13 tonų sunkvežimis. Tada vairuotojas stovi ir skambina mums. Mes tada ieškome sprendimo – arba pristatome iki artimiausios galimos vietos (pvz., didelio prekybos centro aikštelės), arba turi samdyti mažesnę mašiną (paskutinę mylią) už papildomą mokestį. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar kelyje nėra ribojimų.

Ar saugu vežti brangius dalykus?

Taip, jeigu užsakote draudimą. Standartinis draudimas dažnai apima tik 8-10 EUR už 1 kg svorio. Jei vežiate elektroniką ar juvelyrinius dirbinius, reikia deklaruoti tikrąją vertę ir papildomai apsidrausti. Buvau atvejo, kai klientas vežė brangų irklą (kayak) ir jį laužė kelyje – nesamdė draudimo, ir prarado pinigus. Geriau pasilikti saugiu pusėje.

Kodėl GPS rodo, kad jis stovi vietoje jau 3 valandas?

Gali būti priežasčių. Vienos – jis pietauja (ir turi teisę pietų). Kitos – jis stovi eilėje prie pirklių sandėlio (pvz., „Selgros“ ar „Metro“). Trečios – jis užmigęs poilsio zonoje. Kartais GPS signalas prarandamas tarp aukštų pastatų arba miške. Nebijokitės skambinti mums – mes pasieksime vairuotoją ir paklausime, kas vyksta. Mes nešiojamųjų numeriai visada laisvi.

Ar jie važiuoja per savaitgalius?

Taip, tačiau tik tam tikromis sąlygomis. Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežti draudimai važiuoti sunkvežimiais sekmadieniais ir švenčių dienomis (taip vadinami „driving bans“). Tačiau šie draudimai netaikomi, jei vairuotojas veža „perishable“ (greitai gendančias) prekes arba jei mašina yra mažesnė nei 7.5 tonos. Taigi, jei užsakote penktadienį, tikėkitės, kad vairuotojas sustos šeštadienį ir važiuos toliau sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte.

Smulkmenos, kurios gali nuliesti verslą (ir ką daryti su tais vokiais)

Ar reikia ypatingai supakuoti siuntą?

Absoliučiai taip. Negalima padėti baldų ant plikos paletės ir tikėtis, kad jie atvyks nenukentėję. Reikia uždengti stretch plėvele, o viršuje uždėti storą kartoną arba plastikinę plokštę, kad viršuje krūvos nespaustų. Vokietijai reikalinga „Euro paletė“ (EPAL), kitaip jie gali atsisakyti priimti krovinią. Buvau matęs, kaip vokiečiai gražino atgal krovinius, nes paletė buvo sulūžusi.

Kas daryti, jei prekės pažeistos atvykus?

Pirmiausia – nefotografuokite tik pažeistos vietos, bet ir viso krovinio, kaip jis stovi mašinoje. Ant CMR kortelės privalote parašyti pastabą „Prekės pažeistos“ (angliškai ar vokiškai) ir gauti vairuotojo parašą. Jei pasirašysite gryną CMR be pastabų, vėliau niekas nieko neduos. Draudimo kompanijos labai griežtos šiuo klausimu – be pastabos CMR, bylos nelaimi.

Ar galima siųsti krovinius, kuriantis tik į liftą?

Jei tai gyvenamasis namas be keltuvo, tai bus problema. Vairuotojas turi „pumpą“ (rankinį hidraulinį keltuvą), bet jis gali pakelti tik iki tam tikro aukščio (paprastai iki 30 cm nuo žemės). Jei reikia kelti į antrą aukštą be lifto, reikia, kad gavėjas turėtų savo darbuotojus. Vokietijos firmos dažnai reikalauja, kad pirkėjas būtų pasiruošęs iškrauti.

O jei aš pats nupirčiau dalykus „eBay“ ir reikia atvežti?

Tai dažna situacija. Tuomet mes vežame kaip „privatų siuntą“. Tau reikės mokėti PVM, nes turi nurodyt savo asmens kodą. Taip pat reikia labai tiksliai nurodyti, kas yra dėžėje, nes muitinė dažnai tikrina tokius siuntinius. Jei ten bus parašyta „used clothes“ (naudoti drabužiai), gali tekti mokėti mokestį už šiukšlių ivežimą (nors tai ir keista). Būkite sąžiningi aprašyme.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys dabar?

Mes siunčiame nuorodą į stebėjimą (tracking). Tačiau geriausia tiesiog parašyti mums žinutę „Mano krovinys #12345, kur jis?“. Mes skambinsime vairuotojui. Vairuotojai kartais neatsinaujina savo GPS duomenų laiku, arba jiems pasibaigia internetas. Mūsų kontaktas su vairuotoju yra greitesnis nei bet kokia programa. Mes esame jūsų akys ir ausys kelyje.

Ar būna, kad vokiečiai tiesiog pamiršta paduoti siuntą?

O, taip. Buvau atvejis, kai vokiečių sandėlis priėmė mūsų vairuotoją, įkrautą krovinią, parašė dokumentus, o po valandos paskambino sakant: „Atsiprašome, mes padavėme ne tas prekes“. Vairuotojas turėjo grįžti ir viską perkrauti. Tai buko siaubas, nes klientas laukė. Taigi, klaidos įvyksta ir pas juos, ne tik pas mus. Tolerancija yra raktas.

Kas daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai ir niekuo daugiau?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, rusiškai arba angliškai. Kartais tenka dirbti su vietiniais vokiečių vežėjais. Tuomet mes verčiame visus reikalingus dokumentus iš anksto. Jei atsiranda problema vietoje, mes kalbame su juo per telefoną ir verčiame. Tau kaip klientui nereikia galvoti apie kalbos barjerą – tai mūsų darbas. (Nors kartais aš ir pats sužinuosi keletą naujų keiksmažodžių vokiškai).

Ar galima užsisakyti pastovų grafiką, pavyzdžiui, kas savaitę?

Žinoma, tai yra net geriausia. Jei turite pastovų kiekį prekių, pavyzdžiui, 3 paletes kas savaitę iš to paties miesto, mes galime pasiūlyti fiksuotą kainą ir tvarkaraštį. Tai leidžia mums geriau planuoti maršrutus. Kaip suplanuoti operatyvų pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą ilgalaikėje perspektyvoje? Sukurkite rutiną. Tada vokiečiai taip pat įpranta ir veikia greičiau.

Kokias priemones naudojate, jei prekės šalta?

Naudojame šaldytuvus (refrigerated trucks) su temperatūros režimu. Būtinai nurodykite, kokia temperatūra reikalinga, pvz., +2 arba -18. Vairuotojas turi pateikti temperatūros grafiką (printoutą) atvykus. Jei prekės sugenda dėl blogo šaldymo, draudimas padengia žalą, tik jei grafike matyti nukrypimas. Taip pat patikrinkite, ar prekės yra jau atšaldytos prieš įkrovimą – vairuotojas nėra šaldytuvas, jis tik palaiko temperatūrą.

Ar galiu atsiimti prekes pačiam jūsų sandėlyje Lietuvoje?

Taip, tai dažnai būna pigiau. Mes atvežame visus krovinius į mūsų konsolidacijos sandėlį (paprastai Kaune arba Vilniuje), o jūs atvažiuojate ir pasiimate. Tai sutaupo pinigų, nes nereikia mokėti už „paskutinę mylią“ iki jūsų sandėlio. Tačiau reikia atsiimti tam tikru laiku, kad mums netektų laikyti mašinos ir eiti į poilsį.

Kuo skiriasi „part load“ ir „full truck“?

„Part load“ (dalinis krovinys) reiškia, kad jūsų prekės važiuoja su kitų klientų prekėmis vienoje mašinoje. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia apvažiuoti po visus kitus punktus. „Full truck“ (pilna mašina) reiškia, kad visa mašina skirta tik jums. Brangiau, bet greičiau ir mažiau rizikos, kad prekės suges arba pamaišys (nors tai retai). Pasirinkite pagal skubą.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Neprivaloma, bet vairuotojai to labai vertina. Jei atvykstate į sandėlį ir pasiūlyte puodelį kavos, vairuotojas tikrai padarys viską, kad jūsų krovinys būtų įkeltas su ypatingu rūpesčiu. Tai toks nedidelis „žmogiškumo“ faktorius, kuris dažnai padeda išvengti nepykimo arba smulkių nesusipratimų. Logistika – ne tik mašinos, tai ir žmonės.

Išvados

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip vyksta pervežimai. Kaip matote, Kaip suplanuoti operatyvų pristatymą iš Vokietijos į Lietuvą nėra tik apie tai, kad paskambini ir pamiršti. Tai reikalauja kantrybės, tikslumo ir gerų partnerių. Nerau galvos dėl smulkių nukrypimų arba vokiško griežtumo – viskas išsprendžiama. Svarbiausia yra komunikacija. Jei kažkas nepavyksta, nedarykite išvadų iš karto – tiesiog skambinkite mums. Mes esame čia tam, kad padėtume jums perbristi šią biurokratinę ir fizinę puodę tarp šalių.