Kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, pasakyčiau, mačiau viską – nuo šeimų, kurios vežia visus gyvenimo daiktus dviračiais, iki tų, kuriems reikia traukinių vagonų. Dažniausiai žmonės sako: „tiesiog paimkite ir vežkite“, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Vokiečiai yra žinomi dėl savo tvarkos, o tai reiškia, kad bet kokia smulkmena, pradedant nuo dėžės etiketės ir baigiant vairuotojo poilsio laiku, gali tapti problema. Jei norite sužinoti, kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai, be nereikalingo streso ir paslaptų, tuomet čia rasite realaus pasaulio patarimus, o ne reklamos brošiūrą. Pradėkime nuo to, kad niekas neveikia idealiai, tai tik filmai, o mums tenka dirbti su tuo, kas yra.

Patirtis ir logistika (ir kodėl visada kažkas ne taip)

Ar tikrai reikia profesionalų, ar galiu nuvežti pats?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, nes viskas priklauso nuo jūsų biudžeto ir, kas svarbiau, nervų stiprumo. Turiu klientą, kuris taip norėjo sutaupyti, kad išsinuomojo „Mercedes“ Vito ir nusprendė pergabenti savo dviejų kambarių buto turinį į Berlyną. Rezultatas? Jis atvyko naktį, negalėjo rasti vietos stovėjimui (Vokietijoje tai tikras pragaras), o paskui dar ir sumušė ranką nešdamas šaldytuvą be keltuvo. Profesionali komanda žino, kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai ne tik todėl, kad turi sunkvežimius, bet todėl, kad žino apie vokiškus apribojimus, pvz., dėl „Niedersachsen“ žemės kelių arba apie tai, kad sekmadieniais draudžiama triukšmauti. Taigi, jei kainos klausimas nėra kritiškas, geriau pasikliauti specialistais.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka viskas pasiruošti?

Niekada neužtenka tiek, kiek planuojate, tai aš garantuoju. Paprastai sakau klientams – pradėkite ruoštis mažiausiai prieš mėnesį, o idealiau – šešias savaites. Vien tik dėžių surinkimas ir įlipinimas į juos daiktų užima daugiau laiko nei atrodo. Be to, jei planuojate perkraustymą vasarą, kai visi vežia vaikus į mokyklas arba keičia būstą, gali tekti laukti brėžinių. Dar pridėkite dokumentų surinkimą, kuris, tiesą sakant, Vokietijoje yra vienas sudėtingiausių dalykų. Viskas vyksta greičiau tik tada, kai jūs neturite jokių kitų rūpesčių, tokių kaip darbas ar vaikai, bet tokia situacija reta.

Ar brangu yra tas profesionalumas?

Kainos klausimas visada kelia sumuštinį. Žinoma, pasakyti, kad tai pigu, būtų melas. Profesionalus perkraustymas kainuoja ne tik dėl darbo, bet ir dėl transporto, draudimo, o kartais ir dėl specialių technikos pristatymo. Vakar kalbėjau su vadybininke, kai sakė, kad vienas klientas nusteko, kai sužinojo, kiek kainuoja pianino pakavimas ir kelionė į Miuncheną. Tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei tą pianiną mes nukristume? Tada kaina būtų kur kas didesnė. Taigi, tai ne brangu, o investicija į jūsų ramybę.

Kodėl visi sako, kad Vokietija sudėtinga?

Nes ji yra sudėtinga, ypač jei pirmą kartą ten važiuojate su dideliu sunkvežimiu. Vokiški miestai dažnai turi „Umweltzone“ (aplinkos zonas), į kurias negali važiuoti seni arba ne tinkamai pažymėti sunkvežimiai. Be to, dauguma senamiesčių gatvių yra siauros, ir ten tiesiog neįmanoma įvažiuoti 40 tonų vilkiku. Turime iš anksto tiksliai ištirti maršrutą, kartais net siunčiame žvalgą į vietą. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo vienoje vietoje Hamburge ir turėjo atšaukti kelią, kas kainavo papildomų 500 eurų. Tai toks dalykas, kurio negalima numatyti sėdint biure.

Ar galima pasikliauti atsiliepimais internete?

Sąžiningai sakant, tik dalinai. Daugelis atsiliepimų yra rašomi po to, kai įmonė pasiūlo nuolaidą arba atlygį už gerą žodį. Aš pats mačiau, kaip mažos, prastai dirbančios firmos turi šimtus puikių įvertinimų, o didelės, patikimos kompanijos susiduria su pykčiu dėl to, kad atvyko vėluoti dėl uragano. Geriausia yra klausti draugų, kurie jau perkraustėsi, arba ieškoti rekomendacijų uždarose grupėse. Taip pat verta patikrinti, ar įmonė turi realų biurą ir ne tik svetainę.

Ką daryti, jei turiu labai brangius daiktus?

Tuomet tikrai negalime sėdėti ir tikėtis geriausio. Reikia viską detaliai užfotografuoti prieš pakavimą ir sudaryti detalių inventoriai sąrašą. Vokiški draudikai labai griežtai vertina dokumentus. Turiu omenyje, kad jei dingo keletas paveikslų, o jūs neturite jų įrodymų (pvz., pirkimo kvitų ar ekspertizės), gausite tik minimalią sumą. Profesionalus požiūris į tai yra tokio daikto apžiūra prieš kelionę. Tai atrodo per daug, bet tai praverčia.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti sienoje?

Čia visada yra painiova, bet pagrindai yra šie: asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė), vairuotojo pažymėjimas (jei vairuojate patys), ir, svarbiausia, krovinio manifestas arba sandorio sutartis. Jei krovinys ne jūsų (t.y. jį veža firma), turi būti galiojantis CMR draudimas. Vokietijos policija dažnai sustoja ir tikrina, ar viskas tvarkingai, ypač netoli Lenkijos arba Čekijos sienų. Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso ir, žinoma, draudimo „Zelbes kortelės“.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinei?

Jei persikeliate gyventi nuolat (t.y. keičiate gyvenamosios vietos adresą), dauguma daiktų gali būti įvežta be muito pagal „Transfer of Residence“ taisykles. Tačiau tai nereiškia, kad jums nereikia nieko daryti. Reikia pateikti deklaraciją (dažniausiai tai 0700 forma), kurioje išvardinami visi daiktai, kuriuos įvežate. Viena vertus, tai atrodo paprasta, bet kita vertus, jei pamiršite paminėti brangų „Rolex“ laikrodį, gali būti didelės rūpesčiai. Vokiška muitinė (Zoll) nėra jokia šašlykinė, jie tikrai tikrina.

Kas tas „Transfer of Residence“ dokumentas?

Tai toks dokumentas (arba statusas), kuris leidžia atsisakyti mokesčių už asmeninius daiktus, jei jūs gyvenote ne ES šalyje mažiausiai 12 mėnesių ir dabar persikeliate gyventi į Vokietiją. Bet čia yra vienas „kampas“ – jūs negalite parduoti šių daiktų per 12 mėnesių po atvykimo. Vienas mano klientas bandė taip padaryti su motociklu ir vos nebuvo apkaltintas mokesčių vengimu. Taigi, kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai, reikia žinoti šias niuansas, kad nebūtumėte apgaudinėjami.

Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?

Daugeliu atvejų – taip. Nors daugelis pareigūnų kalba angliškai, bet oficialūs dokumentai turi būti suprantami. Jei turite lietuviškus pirkimo kvitus arba testamentus, geriau juos iš anksto išversti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju turėti viską bent jau anglų kalba, nes vokiškai vertintojai kainuoja nemažai. Ypač jei kalbame apie medicininius dokumentus arba vaistų, kuriuos vežate su savimi, aprašymus.

Ką daryti, jei manęs neleistų praeiti sienos?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Pavyzdžiui, jei CMR draudimas neteisingai užpildytas arba trūksta kokių nors leidimų (pvz., specialių krovinių). Tada reikia susisiekti su savo brokeriu arba logistikos vadybininku. Kartais teks padaryti papildomą deklaravimą vietoje. Pats blogiausias atvejis, kurį mačiau, buvo, kai vairuotojas nešiojo draudžiamų prekių asmeniniam naudojimui, ir teko visą krovinį iškrauti. Tai brangus mokymasis.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą gyventi su šiuo dokumentu?

Tikrai ne. Perkraustymo dokumentas nėra vizos pakaitalas. Jis tik padeda su muitine. Norint gyventi Vokietijoje, reikia kreiptis į „Ausländerbehörde“ (užsieniečių departamentą) atskirai. Tas procesas gali trukti mėnesius. Žinodamas, kaip sudėtinga yra vokiška biurokratija, visada sakau klientams – pradėkite gyvenimo leidimo procesą dar prieš išvykdami iš Lietuvos.

Ar galiu vežti savo gyvūną?

Galite, bet tai kitas istorijos skyrius. Reikia „EU pet passport“ (jei iš ES), o jei ne – turi būti skiepyjimas nuo pasiutligės ir mikroschemos. Vokietija labai griežtai žiūri į gyvūnų gerovę. Vieną kartą mūsų vairuotojas turėjo laukti 4 valias pasienyje, nes vienas šunys neturėjo tinkamo skiepijimo pažymėjimo. Geriau viską patikrinti dar namuose, o ne rasti klaidą tada, kai jau sėdi sunkvežimyje.

Ar reikia mokėti už šiukšlių ivežimą?

Tai priklauso nuo to, ką jūs vežate. Jei tai yra nereikalingi baldai arba statybinės atliekos, tai taip, tai kainuoja. Vokiškos savivaldybės („Wertstoffhof“) ima mokesčius už didelius krovinius. Tačiau jei tai tik įprastas buitinis šiukšles iš išsikraustymo (pakuotės, popierius), dažniausiai tai galima paduoti nemokamai, jei turiite vietinį registracijos lapą („Anmeldung“). Be šio lapo gali būti problemų.

Pakavimas, krovimas ir fizinis darbas

Ar verta pirkti naujas dėžes ar galiu rasti naudojamas?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žinoma, naudojamos dėžės pigiau, bet jos yra silpnos. Vokietijoje keliai gali būti blogi, ypač statybų zonose, o dėžės susilpnėjusios gali suirti. Nusipirkau naujų, tvirtų dėžių ir tai sumokėjo sau. Kaina nėra tokia didelė, lyginant su tai, kad jūsų indai suskyla į šukas. Profesionalios firmos dažnai siūlo dėžių nuomą, kas yra idealus variantas – naudoji, gražini.

Kaip supakuoti lūpdažius arba smulkius daiktus?

Štai čia dauguma žmonių suklysta. Jie metą viską į vieną didelę dėžę. Ne, smulkūs daiktai turi būti supakuoti į mažas dėžutes, o paskui tos dėžutės sudėtos į didesnę. Tarsi „Matryoshka“ principas. Be to, visur reikia užpildyti tuščias vietas burbuliukų plėvele arba senais laikraščiais. Viena klientė mums padavė dėžę su vitrina be jokio užpildymo – atėjome į vietą ir ten buvo tik stiklo milteliai. Nenusprendžiau, ar juoktis, ar verkti.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada – taip. Didelės spintos, lovos, darbo stalai tiesiog netilps į duris arba liftą, jei nebus išmontuoti. Be to, surinkti baldas yra daug silpnesnis nei išmontuotos detalės. Vokietijose namai dažnai turi siaurus laiptus, todėl mums tenka išmontuoti netgi sofas, kuris atrodo „mažas“. Tiesa, kai kurios firmos siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį, todėl verta klausti iš karto.

Ar saugu palikti dėžes atviras?

Niekada. Net jei tai tik drabužiai. Dulkių kelyje bus daug, o jei užlija lietus (ir tai Vokietijoje įvyksta dažnai), drabužiai sugers vandenį. Visos dėžės turi būti uždarytos lipnia juosta, viršuje ir apačioje. Aš asmeniškai visada uždaruju dukart. Tai užtrunka kelias sekundes, bet sutaupo daug nervų vėliau.

Ką daryti su piemenų arba smuiku?

Tokie daiktai ypač jautrūs. Jie turi būti supakuoti ne tik į dėžę, bet ir į specialią kietą dėžutę (t.y. tarpinę). Geriausia tai padaryti tuščią, ištemptą vieną stygą, kad ji netemptų per pervežimą. Turiu draugą muzikantu, kuris sakė, kad po blogo perkraustymo jo smuikas skambėjo kaip „skambantis medis“. Taigi, jei jums rūpi kokybė, nebijokite klausti apie specialų pakavimą.

Kaip pažymėti dėžes?

Nenaudokite tik „Virtuvė“ arba „Miegamasis“. Parašykite ir kame yra (pvz., „Indai – trapūs“, „Knygos – sunku“). Taip pat nurodykite kambarį, į kurį turi patekti. Vokiški butai dažnai turi keletą miegamųjų, ir jei vairuotojas dės viską į vieną, jums teks nešti viską vėl pačiam. Dar svarbiau – pažymėkite savo pavardę ir telefono numerį ant kiekvienos dėžės. Jei dėžė pasiklydo (kaip tai kartais nutinka), ji sugrįžtą.

Ar galiu padėti krovimo metu?

Galite, bet jei trukdysite – mes jūsų paprašysime pasitraukti. Yra tam tikra technika, kaip dėti dėžes, kad sunkvežimis nevirštų vienoje pusėje. Vienas klientas bandė dėti savo „brangiausią“ dėžę pačiam viršuje, tačiau ji buvo per lengva ir nukrito važiuojant. Geriau leiskite profesionalams dirbti, o jūs kontroliuokite procesą iš šono.

Ką daryti, jei dėžė paslydo sugedusi?

Nedelsdami praneškite vairuotojui. Jei pastebėsite sugadinimą tik išsikraunant Vokietijoje, tai gali būti per vėlu reikalauti kompensacijos iš draudimo, jei nebuvo užfiksuota vietos. Mes visada darome nuotraukas prieš išvykstant ir atvykus. Tai yra jūsų apsauga. Vokietijoje žmonės yra labai tikslūs, todėl tokios nuotraukos yra būtinos.

Vokietijos specifika ir apgyvendinimas

Ar sunku rasti vietą sunkvežimiui mieste?

Ypatingai sunku. Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas – tai miestai, kuriose vieta sunkvežimiui yra auksas. Dažnai reikia gauti specialų leidimą stovėjimui („Halteverbot“), kuris kainuoja pinigus ir laiką. Jei jūsų naujasis namas yra senamiesčio centre, gali tekti krauti krovinį ant mažesnės sunkvežimio platformos (t.y. perkrauti), kas vėl brangina kainą. Čia kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai pasirodo būtinu, nes be vietos žinojimo tiesiog nebus kur sustoti.

Ką daryti, jei butas dar nebaigtas remontuoti?

Tai labai dažna situacija. Vokietija ne Lietuva, čia remontai gali trukti ilgiau nei planuota. Tokiu atveju turime pasirūpinti sandėliavimu („Lager“). Dauguma firmų turi savo sandėlius Vokietijoje arba gali pristatyti į laikiną. Žinoma, tai kainuoja, bet geriau nei palikti dėžes gatvėje. Vieną kartą teko laukti tris dienas, kol klientas gavo raktus, ir mes buvome priversti važinėti ratu su pilnu sunkvežimiu.

Ar reikia „Einwohnermeldeamt“ registracijos iš karto?

Taip, Vokietijoje turite 14 dienų (arba dviejų savaičių) laiko užsiregistruoti gyvenamosios vietos. Be šios registracijos negalite atidaryti banko sąskaitos, gauti interneto ar net darbo. Geriausia tai padaryti iš karto, kai tik atvykstate su pirmomis dėžėmis. Paimkite savo nuomos sutartį ir pasą ir eikite į vietinę „Bürgeramt“.

Ką daryti su senais baldais, kuriuos noriu atsikratyti?

Vokietijoje labai populiarios „Sperrmüll“ dienos (didelių atliekų ivežimas). Bet jūs negalite tiesiog mesti baldų gatvėje bet kada. Reikia sužinoti grafiką. Jei norite atsikratyti baldų greičiau, galite kreiptis į „Wertstoffhof“ arba rasti organizaciją, kuri juos pasiims (pvz., „Berliner Tafel“ ar panašios慈善 organizacijos). Niekada nepalikite jų prie konteinerių – tai baudžiama.

Ar reikia specialių raktų namams?

Vokietijoje dažnai naudojami sudėtingi raktai (pvz., „Schließzylinder“), kurių negalima paprasčiausiai nukopijuoti kioskelyje. Jei turite kelias raktų komplektus, patikrinkite, ar visi tinka. Kartais atvykstate, o raktas neįeina į užraktą, nes jis buvo pakeistas prieš jūsų atvykimą. Geriau iš anksto susitarti su nuomotoju.

Ar galiu vežti maistą?

Galite, bet tik uždarą, ilgam laikui tinkantį maistą. Žalius produktus geriau palikti namuose. Vokiška muitinė gali domėtis mėsos arba pieno produktais (ypač jei iš ne ES šalių), tačiau iš Lietuvos tai dažniausiai nėra problema, jei tai asmeniniam vartojimui. Tačiau aš visada patariu suvalgyti viską, kas gali sugesti, prieš kelionę, kad neužterštumėte viso krovinio.

Ar yra kokių nors kultūrinių niuansų su kaimynais?

Žinoma, vokiečiai yra labai jautrūs dėl triukšmo. Jei atvyksite sekmadienį ir pradėsite kalbėti garsiai arba mesti dėžes į sunkvežimį, kaimynai gali paskambinti policijai. Būkite tylūs ir mandagūs. Netgi gerai, jei galite pasakyti „Guten Tag“ savo naujiems kaimynams, kai jie žiūri į jūsų pilną sunkvežimį.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Ar kaina fiksuota ar gali pasikeisti?

Dauguma firmų duoda fiksuotą kainą, jei viskas aišku iš anksto. Tačiau jei atsiranda papildomi darbai (pvz., reikia nešti daiktus į trečią aukštą be lifto, kurio nebuvo brėžiniuose), kaina didėja. Aš stengiuosi visada įvertinti vietą iš anksto arba naudoti „video survey“, kad vengčiau nesklandumų. Paslėpti mokesčiai dažniausiai būna susiję su laukimu.

Ką reiškia „valandinis įkainis“ prieš „fiksuotą“?

Valandinis įkainis gali būti rizikingas, jei yra užstrigimų. Fiksuota kaina saugo klientą, jei vairuotojas užstrigs spąstuose. Tačiau jei darbai baigsis greičiau, fiksuota kaina nebegrąžinama. Aš asmeniškai siūlau fiksuotą kainą ilgiems nuotoliams (kaip Vokietija), nes pervežimas užtrunka daugiau nei vieną dieną ir yra per daug neprognozuojamų veiksnių.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nebūtina, bet labai vertinama. Vokietijoje arbatpinigiai („Trinkgeld“) yra įprasti dalykas. Jei vairuotojai padėjo jums su iškrovimu labai daug, arba buvo ypatingai mandagūs, 10-20 eurų kiekvienam bus malonus gestas. Jie taip pat dirba sunkų darbą.

Ar apdraudžiami daiktai automatiškai?

Dauguma įmonių turi privalomą draudimą (CMR), bet jo sumos dažnai būna mažos (pvz., 8-10 SDR/kg). Jei vežate brangius daiktus, reikia papildomo draudimo. Neklauskite, kodėl taip yra, tiesiog tai yra standartinė praktika. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų aiškiai parašyta draudimo suma.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Savaitgaliai ir šventės Vokietijoje yra brangesni, nes vairuotojai turi teisę į papildomą atlyginimą. Be to, kai kurie miestai draudžia sunkvežimiams važiuoti sekmadieniais. Jei galite, rinkites darbo dienas (antradienis-ketvirtadienis) – tai pigiau ir lengviau logistiškai.

Ar galiu sutaupyti, patys pakuodamas?

Taip, pakavimo darbai dažnai sudaro didelę dalį kainos. Jei patys supakuosite ir paruošsite dėžes, mums belieka tik užkrauti. Tačiau atsiminkite – jei dėžė suirs, mums nebus kaltės. Profesionalus pakavimas yra ne tik dėžių dėjimas, tai ir jų fiksavimas.

Kas daryti, jei neturiu pinigų sumokėti iš karto?

Tai keistas klausimas, bet jį girdžiu. Negalima tikėtis, kad įmonė vež jūsų daiktus į kitą šalį be avanso. Dažniausiai reikia sumokėti 30-50% iš anksto, o likutį – pristatymo metu. Jei jums sunku, galima tartis dėl mokėjimo grafiko, bet tai retas atvejis ir dažniausiai reikalauja laidavimo.

Kokia vidutinė kaina į Vokietiją?

Kainos svyruoja labai stipriai. Nuo 1000 eurų už mažą kiekį (puse sunkvežimio) iki 5000 eurų ir daugiau už pilną namų turinį su pakavimu. Visiems klausiant „kiek kainuoja“, aš visada klausiu „ką ką norite vežti?“. Be detalaus sąrašo (inventoriaus) nėra įmanoma pateikti realios kainos.

Ar yra kažkokių nuolaidų?

Kartais taip, jei perkraustote darbo vieną (t.y. įmonė moka), gali būti PVM atskaitoma. Jei esate studentas ar pensininkas, kai kurios firmos gali suteikti nedidelę nuolaidą, tačiau ne skambinkite tik dėl to – geriau tartis dėl kompleksinio paslaugos paketo.

Išvados

Viskas pasakyta aukščiau gali atrodyti baisiai sudėtinga, bet iš tikrųjų tai tik geras planavimas. Kaip suplanuoti namų perkraustymą į Vokietiją profesionaliai? Tai reiškia ne tik pasirinkti brangiausią firmą, bet ir patiems susitvarkyti dokumentus, supakuoti daiktus su galva ir numatyti galimas problemas. Nėra tobulų perkraustymų – visada kažkas nukrenta, užstriga arba vėluoja, tačiau su gera komanda ir žiniomis jūsų kelionė gali būti daug lengvesnė. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose Vokietijoje, tikimės, kad jūsų dėžės pasieks tikslą saugiai.