Kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą?

Sveiki, dirbu jau beveik dvi dešimtmetis šioje srityje, ir galiu pasakyti vieną – kalendorius čia nieko nelemia. Dažnai klientai klausia, kaip suvaldyti grafikus, kai viena pusė (Vokietija) gyvena pagal savo taisykles, o kita (Lietuva) norėtų viską vakar. Kai bandome suvokti, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą, tenka atsižvelgti į tiek daug smulkmenų, kad galiausiai lieka tik patirtis ir intuicija. Čia ne tik apie kilometrus, tai apie žmonių faktorių, technines bėdas ir tas begalines eismo spūstis. Rašysiu tiesiai, be lakštinės, kaip tai vyksta iš tikrųjų.

Bendras planavimas ir terminai

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Vokietijos?

Visada sakau klientams – žiūrėkite į žemėlapį, o ne į savo svajones. Jei krovinys važiuoja iš Miuncheno ar Hamburko, tai tikras nuotolis yra didelis. Įprastai tai trunka apie 2–3 darbo dienas, jei viskas gerai. Bet jei klaustumėte, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą, kai jie ateina iš gilumos, aš pridėčiau dieną rezervui. Vokietija didelė, ir ten nėra vieno „centro“, iš kurio viskas važiuoja.

Ar galima tiksliai numatyti pristatymo valandą?

Žodis „tiksliai“ logistikoje yra pavojingas. Aš galiu pasakyti dieną, kartais net puses dienų, bet valandą? Tai loterija. Vairuotojas gali užstrigti ties Oberhause dėl avarijos, arba gali būti, kad paskutinis klientas Vokietijoje vėluoja duoti dokumentų. Geriausia planuoti kažką, kas vėluoti negali, o ne tikslų laiką.

Kodėl tiek dažnai pasikeičia planai?

Nes planus daro žmonės, o orai ir keliai – ne. Vieną kartą turėjome atvejį, kai krovinys buvo paruoštas, bet vokiečių vairuotojui užstrigo stabdžiai ant A9 autostrados. Dėl to viskas pasislinko para. Taigi, kai galvojate, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą, visada turėkite planą B. Niekada nežinai, kas nutiks po 100 km.

Ar savaitgaliai turi įtakos pristatymui?

Žinoma, labai didelę. Jei siunta išvyksta penktadienį popietę, tikėkitės, kad ją atveš tik antradienį. Vokietijos sandėliai dažnai nedirba šeštadieniais, o vairuotojai turi poilsio laiko reikalavimus. Negalima laukti, kad vairuotojas važiuos 24 valandas per parą, tai nelegalu ir pavojinga.

Kuo skiriasi planavimas parduotuvėms ir privatiems asmenims?

Parduotuvėms dažnai reikia griežto grafiko, nes jų sandėliai dirba tik tam tikromis valandomis, pvz., iki 16:00. Privatus asmuo paprastai laukia ilgiau. Bet kartais ir parduotuvės susitaria vėlai. Tiesiog reikia mums pranešti iš anksto apie šias apribojimus, kad mes galėtume kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą tinkamai.

Ar verta rūpintis sekimu?

Be abejo. Nors mes visada žinome, kur mašina, sistema kartais vėluoja atnaujinti duomenis. Bet klientui ramiau, kai jis mato, kad mašina jau Lenkijoje, o ne dar Vokietijoje. Tai padeda išvengti nereikalingų skambučių ir nervų.

Vokietijos pusė: kas slepiasi už užuolaidų

Kodėl vokiečiai taip lėtai pakrauna?

Tai klasika. Vokietijoje yra griežti taisyklės, o darbuotojai (tiek jų, tiek mūsų) turi poilsio laiką. Jei atvykstate į didelį sandėlį, pvz., netoli Berlyno, ir jums eilės numeris 15, gali tekti laukti net kelias valandas. Jie nedirba „iš rankos į ranką“ kaip mums kartais patinka.

Ar „Mittagsruhe“ (pietų pertrauka) dar įtakos?

Taip, ypač mažesnėse firmose ar parduotuvėse, kuriose paimame prekes. Nors didžiausiame logistikos centre pietų metu verčia kaip vėjas, mažesnėse vietose gali būti, kad nuo 12:00 iki 13:00 niekas neatsidaro. Tai labai erzina, jei planavote įvykti tą laiką, bet tenka laukti.

Kas nutinka su siunta, jei vokiškas sandėlyje nėra prekės?

Tada prasideda delay. Vokiečai labai tikslūs, jei jie sako „prekės nėra“, tai jos tikrai nėra. Reikia laukti, kol ją gaus iš gamintojo. Čia jau ne mūsų kaltė, bet klientas vis tiek pyksta ant mūsų. Turime aiškiai pasakyti, kad kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą be prekės yra neįmanoma.

Ar dažnai būna klaidų dokumentuose?

Kartais, retai, bet būna. Vokiečiai tikslūs, bet ir jie žmonės. Viena neteisinga raidė CMR sąraše, ir sienos pareigūnai (jei tikrinimas) gali sustabdyti mašiną. Arba blogai nurodytas svoris. Tada tenka viską pataisyti kelias valandas, o tai sukelia didelius vėlavimus.

O tie „Sperrlager“ (užrakinti sandėliai)?

Tai siaubas. Jei prekė nukeliauja į tokią vietą, tenka laukti, kol ji bus išleista. Dažnai ten patenka prekės, kuriose nebuvo sumokėta mokesčių ar yra kokių nors nesutarimų. Ištraukti iš ten brangu ir ilgai trunka. Negerai, kai tenka su tuo susidurti.

Ar vokiečių vairuotojai bendrauja gerai?

Dauguma taip, yra profesionalūs. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog nekalba anglų ar vokiškai (dažniau lenkai ar rytų europiečiai ten važinėja). Kartais sunkiai susisiekti dėl vietos susitikimo. Tada tenka naudotis „google translate“ ir rodyti pirštu.

Kelias ir techninės problemos

Kur dažniausiai užstringa transportas?

Polish A2 autostrada ir vėliau S8 arba A1 Lietuvoje. Jei yra avarija ar remontas, spūstys yra milžiniškos. Taip pat patikimas „bottleneck“ yra ties Frankfurto ruožu. Ten eismas nuolat tankus. Planuodami, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą, visada pridėkite 2-3 valandas tik tam, kad pravažiuotumėte šias vietas.

Ką daryti, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Mes tada turime kreiptis į pagalbos tarnybą, o siuntą gali tekti perkrauti į kitą sunkvežimį. Tai užtrunka nuo pusės dienos iki visos dienos. Klientai tada pyksta, bet mes padarome viską, kas įmanoma. (Tikrai, kartais atsitokia, kad tai užtrunka ilgiau nei norėtume).

Ar oro sąlygos turi įtakos šiame maršrute?

Žiemonį, taip. Sniegas, ledas Vokietijoje (ypač pietuose) arba Lietuvoje gali vis sustabdyti. Net ir 2023 metai buvo keisti, kai balandį dar buvo šalnų. Negalima važiuoti 90 km/h, kai kelyje ledo lavina. Saugumas pirmiausia.

Kaip veikia vairuotojų poilsio režimas?

Tai griežtas dalykas. Tachografas neapgauliojamas. Jei vairuotojui baigėsi 4,5 valandos vairavimo, jis privalo sustoti. Net jei iki Lietuvos liko 50 km. Jis negali važiuoti. Tai dažna klaida, kurią daro klientai, manydami, kad „už 50 km galėtų ir nustoti“.

Ar įmanoma susiplanuoti greitą pristatymą į atokias vietas?

Į Kauną ar Vilnių – paprasčiau. Bet jei reikia važiuoti į Anykščius ar mažą kaimą, kur yra blogas kelias, tai užtrunka. Didelė mašina negali važiuoti visur, gali tekti perkrauti į mažesnį transporterį. Tai visiškai pakeičia laiko planą.

Ką daryti, jei GPS nukreipia ne ten?

GPS yra geras pagalbininkas, bet jis nemato, kad tiltas per sunkus, arba kad keliau remontuojamas. Vairuotojai, kurie važiuoja pirmą kartą, gali pasiklysti. Ypatingai Vokietijos miestuose, kur yra daug „Užtvara“ (uždarų zonų) sunkvežimiams.

Lietuvos pusė: priėmimas ir customai

Ar Lietuvoje greičiau iškrauna nei Vokietijoje?

Paprastai taip, mūsiškiai nori greitai atsikratyti darbo ir važiuoti namo. Bet yra išimčių. Dideliuose terminaluose, pvz., Vilniuje, taip pat gali būti eilės. Ir mūsiškiai turi pietų pertrauką, nors dažnai bandome ją praleisti, jei darbo daug.

Ar reikia bijoti muitinės (nors ES)?

Mes esame ES, tačiau kontrolė egzistuoja. Jei keliauja tabakas, alkoholis ar brangios prekės, gali sustabdyti. Nesenai turėjau atvejį, kai mašina su elektronika buvo tikrinama kelias valandas ties Kalvarijos pasieniu. Tai sujaukia visą grafiką.

Kas daryti, jei gavėjo nėra vietovėje?

Tuomet vairuotojas važiuoja į terminalą (depot) ir laukia ten. Tai papildomai kainuoja pinigus ir laukimą laiko. Klientas tada supyksta, dėl ko toks mokestis. Reikia tiksliai pasakyti, kada bus kas.

Ar galima pristatyti įsandėrintą siuntą šeštadienį?

Lietuvoje dauguma didelių importuotojų nedirba šeštadieniais. Vokiečiai kartais atveža penktadienį vakare, o čia niekas neatsiduria. Siunta gulėja iki pirmadienio. Jei jums skubu, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą, geriau neleiskite jiems važiuoti penktadienio vakare.

Kaip elgtis su pažeistais siuntiniais?

Tai vargiai laiko planavimas, bet svarbu. Vokietijoje gerai supakuoja, bet per važiavimą gali nutilti. Vairuotojas turi užpildyti „protokolą“ (būklės aktą) iškart. Jei to nepadarote, vėliau bus sunku įrodyti, kad ne čia laužėte. Tai užtrunka papildomai 30 min.

Ar yra skirtumas tarp Vilniaus ir Klaipėdos uosto terminų?

Klaipėda – tai chaosas, ypač jei ten važiuoji be registracijos. Ten gali prasisukti valandas, kol užsiregistruosi ir nueisi iškrauti. Vilnius ar Kaunas paprastesni, nors ir ten yra savų niuansų. Klaipėdoje viskas priklauso nuo uosto užimtumo.

Smulkmenos ir patarimai

Ar verta drausti siuntą?

Visada. Nors sėkmingai pervežame 99% krovinių, tas 1% gali atsitikti. Gaisras, avarija ar vagystė. Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybės suteikia daug. Negerai, kai klientai sutaupo ant to ir paskui verčia.

Kokius duomenis reikia pateikti tiksliausiai?

Adresą, kontaktinį telefoną ir, svarbiausia, – kiek vietos reikia iškrauti. Jei tenkalėja į sandėlį, kur reikia kelti į antrą aukštą su liftu, tai ne tas pats kas į lauką. Nenurodžius šito, vairuotojas gali neatvykti.

Ar galima susiplanuoti dalinį pristatymą (part load)?

Taip, tai dažna praktika. Bet tada laikas ilgesnis, nes reikia surinkti kelias siuntas iš skirtingų vietų Vokietijoje. Jei jums svarbu kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą ekonomiškai, tai dalinis krovinys geriausias, bet lėtesnis.

Ką daryti, jei prekės netelpa į mašiną?

Tai mūsų (kaip logistikos) klaida, jei ne tiksliai išmatavote. Bet kartais klientas sako „vienas palečių“, o tai išties 3 metrų ilgio vamzdžiai. Tada tenka ieškoti kitos mašinos. Viskas sustoja.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet brangu. Jei vairuotojas jau važiuoja į Kauną, o jūs sutilkote: „važiuok į Klaipėdą“, tai bus papildomi kilometrai ir laikas. Geriau iš karto nustatyti tikslų maršrutą.

Kodėl kainos šokinėja?

Kuro kainos, sezonas (prieš Kalėdas viskas brangsta), ir vairuotojų trūkumas. Vokietijoje dirbti sunku, ir reikia mokėti gerai, kad jie važiuotų. Tai atsispindi kainoje. Planuodami biudžetą, žiūrėkite ne tik į laiką.

Ar galima pasitikėti visais brokeriais?

Ne. Yra daug firmų, kurios tik pažiūri į duomenis ir parduoda. Geriausia dirbti su tais, kuriuos pažįstate ar kurie turi gerus atsiliepimus. Nekokybiškas brokeris gali sugadinti visą planą.

O jeigu aš pats važiuoju po prekes?

Tuomet jums nereikia mūsų (kaip pervežėjo), bet vis tiek laiką skaičiuokite taip pat. Tik jūs turite galimybę važiuoti greičiau, jei nesilaikysite tachografo (jei tai ne komercinis transportas iki 3.5t).

Kokia pagrindinė klaida dėl laiko?

Klientai visada priskaičiuoja per mažai. Mano patarimas: imkite savo idealų laiką, pridėkite 50%, ir tada gausite realų laiką. Geriau būti malonu nustebintam, nei nuliūdusiam.

Ar verta rūpintis eksportu atgal į Vokietiją?

Tas pats principas. Lietuva į Vokietiją vyksta panašiai. Tiesiog tenka atsižvelgti į vokiškus laikus priėmimo. Jie neįleis, jei atvyksite 5 minučių po pietų.

Kas nutinka su siunta, jei niekas jos nepasiima?

Ji keliauja į sandėlį Lietuvoje. Ten laikoma apie 7-14 dienų (priklausomai nuo taisyklių). Po to gali būti grąžinta siuntėjui arba panaudota (sunaikinta). Nepasiėmimas kainuoja brangiai.

Ar yra „aukso“ taisyklė laiko planavime?

Komunikacija. Jei matote, kad vokiečiai vėluoja krauti, praneškite mums iš karto. Mes galime pakeisti vairuotojo grafiką arba įspėti gavėją. Tyčia tylėjimas nieko nepagerina.

Išvada

Viskas susikrauna į vieną – rezervuokite laiko daugiau, negu planuojate, ir bendraukite atvirai. Nors ir tobulos sistemos nėra, supratus pagrindinius trikdžius, kaip suplanuoti laiką siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą tampa bent jau šiek tiek lengviau ir prognozuojamiau. Pasitikėkite savo pervežėju, bet ir tikrinkite jį. Sėkmės kelyje, ir tegul jūsų kroviniai pasiekia paskirtį be nereikalingų nervų.