Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per aštuonis dešimtmetius galvoju, kad mažai kas mane gali nustebinti, bet Vokietija visada randa būdą. Vieniems tai tiesiagalinis maršrutas, kitiems – tikras košmaras su neišspręstais CMR ir dingusiais paletėmis. Jei pagalvojate, kad Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą yra lengvas uždavinys, turbūt dar nebuvote susidūrę su vokiškuoju biurokratiniu „giroskaudžiu“ arba vairuotojų trūkumu šventinę dieną. Čia ne tik apie tai, kaip užsisakyti mašiną, bet ir kaip išvengti tų situacijų, kai krovinys stovi pasienyje dėl vieno trūkstamo punkto. Turiu pasakyti, kad gerai sudarytas planas – tai pusė sėkmės, bet kita pusė – tai atsitiktikumas.

Pirmi žingsniai ir kur pradėti

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie transportą?

Nesilikite ties diena prieš išvykimą, jei norite išvengti širdies smūgio. Geriausia būtų pradėti planuoti bent penkias darbo dienas prieš, o jei kalbame apie didesnius krovinius ar specialią techniką – tai savaitę iki dviejų. Vokietijos rinka yra intensyvi, o geri ekspeditoriai turi užsakymus užpildytus savaitės įpriekiu. Taip pat, ne užtenka tik žinoti, Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, svarbu ir gerai parinkti laiką, nes vokiškųjų švenčių dienomis visa sustoja kaip įvažiavus į sieną.

Kur geriausia ieškoti transporto – brokeriai ar tiesiogiai?

Tikriausiai pasakysiu tai, ką daugelis nenori girdėti, bet patikimi brokeriai dažnai išgelbėja nervus. Žinoma, galite rasti vairuotoją Facebook grupėse, bet ar jis bus tikslingas? Ekspeditorius turi draudimą, atsakomybę ir, kas svarbiausia, alternatyvas, jei mašina suges. Kartais brokerių paslaugos atrodo brangios, bet tai užtašomas tais narveliais, kurių nereikėjoardyti ašaromis.

Kas reikalinga, kad gauti kainą?

Nenuostabu, bet dažniausiai trūksta paprastų dalykų. Mums reikia tikslios vietos (ir krovimo, ir iškrovimo), krovinio svorio, matmenų arba paletės skaičiaus. Be to, nurodykite, ar tai daiktai susideda, ar ne (šaldytuvui reikia kitok mašiną). Dar kartą pakartuosiu – jei parašote tiesiog „sofa“, tai ne duotas svoris, o tik spėjimas, dėl kurio kaina gali šokti dvigubai, kai vairuotojas atvyks į vietą.

Ar verta laukti pigesnio pasiūlymo?

Skaitykite, ką rašau: pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi prastai. Vokietijoje degalai brangūs, o kelių mokesčiai (MAUT) kasa tikrai ne mažai. Jei kas nors siūlo pervežti paletę už 50 eurų, tai arba jis vairuojis be draudimo, arba krovinį pames kelionėje. Gera kaina – tai ne pigiausia, o tokia, kurioje įkainota viskas: ir priežiūra, ir vairuotojo poilsis.

Kas padaryti, jei nežinomi tikslaus krovinio matmenų?

Tada bėkite pasirūpinti matavimo juosta. Netgi apytiksliai matmenys leis ekspeditoriui suprasti, ar tai telpa į standartinę 3,5 tonų mašiną, ar reikia sunkesnio vilko. Vieną kartą klientas sakė „keletas dėžių“, o pasirodė, tai buvo trys didžiuliai industriniai vamzdžiai, kurie tiesiog nelipę į kėbulą. Geriau gaišti laiką matuojant, nei paaiškinant vairuotojui prie vartų.

Vokietijos specifika ir kas įeina į kainą

Kodėl Vokietijoje taip brangu?

Viskas čia susideda iš kelių dalių – didelės algos vairuotojams, aukštų kuro kainų ir to paties MAUT, kurį reikia mokėti už kiekvieną kilometrą. Nors galvodami, Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, mesiesiame į geografiją, ekonomika suka ratą. Be to, Vokietija yra logistikos centras, todėl paklausa čia milžiniška.

Kas tas MAUT ir kodėl galiu gauti papildomą sąskaitą?

Tai mokesčias už važiavimą autostradomis. Kartais įmonės įtraukia tai į bendrą kainą, bet kartais – ne, ypač jei krovinys yra netipiškas arba maršrutas nukrypsta nuo standartinio. Nustebkite, jei gausite SMS iš vairuotojo, kad reikia papildomai sumokėti už važiavimą pro tam tikrą tiltą ar tunelį. Geriausiai viską išsiaiškinti iš karto.

Ar vairuotojai Vokietijoje gali dirbti šventinę dieną?

Trumpai sakant – ne lenktyniauti. Yra griežti apribojimai judėjimui poilsio dienomis ir šventėmis, ypač sunkiesiems sunkvežimiams. Jei planuojate krovinį per Velykas ar Kalėdas, darykite tai savaitę anksčiau arba vėliau, kitaip jis tiesiog liks Vokietijoje iki pirmadienio ryto. (Aš pats karts nuo karto užmirštu tuo datas, tad patariu pasitikrinti kalendorių).

Kaip susidoroti su kalbos barjeru su vokiškais sandėliais?

Dauguma vokietijos sandėlininkų kalba angliškai, bet bet kada gali atsitikti, kad su jumis kalbės tik vokiškai. Geriausia turėti paruoštą adresą vokiškai arba tiesiog nuorodą, kad tai būtų aišku. Kartais aš pats su savo vokišku „zehn jahre schule“ užkliūnu, bet įvedęs adresą į navigaciją viskas susitvarko labai greitai.

Ar yra kokių nors skirtumų tarp šiaurės ir pietų Vokietijos transporto?

Taip, labai dideli. Pietuose (Miunchenas, Štutgartas) daugiau pramonės, automobilių detalių, o šiaurėje (Hamburgas, Brėmenas) daugiau jūrinių krovinių. Taip pat, Alpių regionuose gali būti problemų dėl oro sąlygų Žiemos metu. Kai planuojate maršrutą, įsivaizduokite, kad mašina gali užstrigti sniege Bavarijoje.

Į kokias bėdas papuola dažniausiai?

Dažniausiai dėl blogai užfiksuotos paieškos vietos. Vairuotojas atvažiuoja į didelį fabriką, o ten yra penki vartai, ir niekas nežino, kur reikia važiuoti. Būna, kad vokiški apsauginiai tiesiog neleidžia įsivažiuoti be patvirtinimo, o tada prasideda telefonai rytais. Geriau turėti kontaktą, kurio galima pagalbotis vietoje.

Dokumentai, pažymos ir kita „grafomanija“

Kas tie CMR ir ar jis būtinas?

CMR – tai tavo draugas ir priešas vienu metu. Be šio dokumento tarptautinis pervežimas yra nelegalus. Jis įrodo, kas ką pervežė, ir kas atsakingas, jei kažkas dingsta ar sudužo. Jei vairuotojas siūlė važiuoti „be popieriaus“, kad pigiau, bėkite toli. Tikrai nepatiko, kai viena kartą teko Aiškinti klientui, kad be CMR jis negaus pinigų už sugadintas prekes iš draudimo.

Ar reikia eksporto deklaracijos iš Vokietijos?

Jei prekės vyksta į kitą ES šalį (Lietuva yra ES), tai teoriškai ne, tačiau praktiškai dauguma įmonių daro vadinamąjį „išvykimo pranešimą“ (ABG). Tai reikalinga tam, kad vokiečių muitinė nesustabdytų mašinos sienoje ir neapkraustų rinkodaros mokesčiais. Nenaudinga rizikuoti čia.

Kas daryti, jei trūksta someišaiškintų prekių kodų (HS kodų)?

Tada turite problemą. Be HS kodo sunku užpildyti pareiškimus ir numatyti kainą. Galite bandyti susisiekti su muitinės agentu, bet tai kainuoja laiką. Geriausia klauti prekės tiekėjo arba pasidomoti internetinius puslapiuose, nors tengi reikia būti atsargiam, nes klaidingas kodas gali atnešti baudų. Aš asmeniškai visada primygtinai prašau klientų juos nurodyti dar prieš užsakymą.

Kuo skiriasi EXW ir DDP sąlygos, ir kodėl tai man rūpi?

Tai svarbu, nes tai nulemia, kas moka už ką. EXW reiškia, kad jūs pasiimate prekes iš gamintojo sandėlio viską apmokėję, o DDP reiškia, kad prekės atvyksta pas jūsų duris, ir viskas įskaičiuota. Kai klausiate, Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, pirmiausia nuspręskite, kur galutinis taškas atsakomybės perėmimui. Dažnai klientai galvoja, kad sumokėję pirkejui jie mokėjo ir transportą, bet ne, EXW reikalauja organizuoti transportą sau.

Kokius dokumentus reikia išsivežti iš sandėlio?

Būtinai gaukite sąskaitą-faktūrą (.invoice) ir pristatymą lapą (delivery note). Be jų gali būti sunku įrodyti, kad krovinys priklauso jums, ypač jei kyla problemų muitinėje arba su draudimu. Kartais vokiečia užmiršta duoti vieną lapą, bet verčiau gaukite viską, kad būtų ramu.

Ar sunku gauti drbą (TIR) ar kitas muitines leidimas?

Jei prekės nėra reglamentuojamos (pvz., ginklai, vaistai), tai TIR čia nereikalingas judėjimui tarp ES šalių. Jei reikia tik pažymos, tai dažniausiai ją daro vairuotojas per išvykimą iš sandėlio elektroniniu būdu. (Arba galučiai tikrai taip? Žiūrėkime, dabar viskas eina per EMCS sistemą, bet fizinio lapo dažniau nebepaduoda).

Procesas, problemos ir realus gyvenimas

Kiek laiko paprastai trunka kelionė?

Standartiškai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje krovinys yra. Iš Miuncheno iki Vilniaus tai beveik 1500 km, tai vairuotojui reikia poilsio. Nedarykite spaudimo vairuotojui, kad jis pavogtų dieną – tai pavojinga, o be to, nelegalu. Geriausiu atveju dėžė (part load) užtrunka tris dienas, nes turi numušti kitus krovinius.

Kas vyksta, jei mašina sugenda kelyje?

Tai nuo ko priklauso. Dauguma turi pagalbos paslaugą. Tada ekspeditorius turi rasti kitą mašiną, kuri galėtų perkrauti (perkrovimas). Tai gali būti brangu ir ilgai trunka. Vieną kartą mašina sužudo Bavarijoje, ir teko laukti tris dienas, kol atvyko kitas vilkas su pakaba. Čia reikia kantrybės.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus?

Taip, bet jie turi būti naudoti (ne nauji), ir skaičius turi būti reasonable, kitaip gali būti traktuojama kaip prekyba. Keliasdešimt nešiojamųjų kompiuterių tikrai nebus įvertinta kaip dovana draugui. Muitinė gali apmokestinti PVM ir Muitą, jei įtars prekybą.

Kaip elgtis su vairuotojų kalbe ar elgesiu?

Dauguma vairuotojai yra normalūs žmonės, kurių tikslas nueiti maršrutą uždirbti pinigų. Kartais gali būti griežti, bet tai dėl laiko spaudimo. Nereikia su jais kivirčytis – paskambinkite ekspeditoriui, jis išsiaiškins. Aš esu matęs klientus, kurie bandsi mokyti vairuotojus, kaip krauti, tai paprastai baigiasi visišku nutylėjimu.

Ar verta rūpintis krovinio draudimu?

Absoliučiai taip. Nors transporto įmonė turi privalomą draudimą, jo suma dažnai ribota (pvz., 8,33 SDR/kg už kilogramą). Jei vežate brangius elektronikos komponentus, tai pinigų nebus užtekti. Užsakykite papildomą draudimą (Cargo insurance). Tai nedidelė investicija į taikų miegą. Buvo atvejis, kai padegė sandėlis (ne mūsų kaltė), bet be draudimo klientas liko be nieko.

Kas daromi, jei prekės atvyksta su defektais?

Pirmos minutes sukurkite nuotraukas, paskui rašykite pažeidimą į CMR protokole. Neleiskite vairuotojui važiuoti, kol viską užfiksavote. Jei pasirašysite gryną CMR (be pastabų), vėliau įrodyti žalą bus beveik neįmanoma. Tai yra platinuminis taisyklės pervežime.

Galutiniai klausimai ir pabaigos

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Dauguma didesnių bendrovių siūlo GPS stebėjimą (tracking). Mažesnėms gali tekti pasikliauti vairuotojo žodžiu. Klausykite apie tai, kai užsakote. Kartais GPS veikia tik pasienieje, o Vokietijos viduje dingsta signalas, tai ne jokia bėda, tik blogas mobilis tinklas.

Kokius dalykus geriau nevežti?

Kai ką – ginklus, pavojingas medžiagas (ADR), gyvūnus be pasekėjo, maisto produktus be Sanitarijos pažymos. Tam reikalingos specialios licencijos ir dokumentai. Nekreipkite rizikos nelegaliai vežti kažką tokio, galiu pasakyti, tai baigiasi baudomis.

Kaip suplanuoti, jei neturiu adreso, bet turiu vietovę?

Nurodykite bent artimiausią miestą arba pasto kodą. Navigacijos dabar gudrios, bet be konkretaus adreso vairuotojas gali važiuoti ratų. Galima nurodyti „Fabrikas prie geležinkelio stoties“, bet geriau tikslų adresą (gatvė, numeris).

Ar reikia mokėti avanse?

Daugelis ekspditorių prašo avansinio mokėjimo, išskyrus nuolatinius klientus. Tai apsauga nuo to, kad krovinys atvažiuotų, o kas gautų mokėjimą. Įprasta praktika yra mokėti po pristatymo, bet su nezinomais partneriais avansas yra saugumo priemonė.

Į ką kreiptis, jei viskas įvyko blogai?

Pirmiausia į savą ekspeditorių. Jei jis nereaguoja – į draudimo įmonę. Jei nesiseka – ieškokite teisinių konsultacijų. Deja, tarptautinėje teisėje viskas gana užsitęsę. Geriausia užkirsti kelią problemoms anksčiau.

Ar galiu pasitikėti visais pažadais apie 24h pristatymą?

Tokie pažymai dažnai yra rinkodaros triukas. 24 valandos – tai idealus pasaulis, o realybėje tai + dar viena diena dėl eismo, kitos + dėl užsakymo. Gyvenime planuokite atsargą, tada bus mažiau streso.

Kuo Vokietijos krovinių pervežimas skiriasi nuo kitų šalių?

Vokietija yra techniškai labiau uždrausta ir labiau užpildyta. Čia sunkiau rasti vietą sustojimui sunkvežimiui, o sandėlių darbo laikai yra griežti. Belgijoje ar Olandijoje viskas atrodo šiek tiek atlaidžiau. Bet Vokietija – tai standartas, į kurį visais stengiasi lygintis.

Ar verta rūpintis dėžėmis (LTL) ar pilnu vilku (FTL)?

Jei turite 15 paletų, turbūt verta rūpintis pilnu vilku, arba daliniu. Dėžės (LTL) yra pigesnios už vieną vietą, bet lėtesnės, nes turi sustoti po kelis sandėlius. Pilną vilką užsakant turite mašiną sau, kontroliuojate laiką ir maršrutą. Ką rinktis priklauso nuo jūsų biudžeto ir skubumo.

Kaip apskaičiuoti, kiek laiko užtruks custominė apdorojimas?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai t trunka 15-30 minučiams elektroniniu būdu. Jei kas nors trūksta, gaišsite valandas arba dienas. Svarbiausia – tikslumas. Vieną kartą neteisingai įvestas svoris užstrigdo sistemą trims dienoms, tai buvo tikras nerimas.

Kodėl kainos keičiasi vasarą ir Žiemą?

Vasara yra sezonas (uogų, atostogų), Žiema – pavojingi keliai, reikia tepalų. Be to, žiemą Vokietijoje dažnai būna cirkuliacinės juostos (Winterreifen), tai didina sąnaudas. Taigi, kaina svyruoja priklausomai nuo metų laiko, tai normalu.

Ar saugu siųsti brangius baldus?

Siunčiant baldus, svarbu ne tiek juos uždengti, kiek gerai supakuoti. Vokietijoje keliai geros būklės, bet lenkimai yra aštrūs. Vienas klientas nupirko brangų sofą ir nupakavo tik į plėvelę, atėjo sugadinta. Užtikrinkite pakavimą – tai jūsų atsakomybė (jei EXW).

Galutinis patarimas: ką daryti, kad viskas vyktų sklandžiai?

Būkite kantrūs ir bendraukite. Visi norime tą krovinį nuvežti taip greitai, kaip įmanoma. Planuokite atsargą, turkite gerus kontaktus ir pasitikėkite savo ekspeditoriumi. Gerai suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą reiškia ne tik užpildyti formą, bet ir suprasti riziką. (Sakyčiau, tiesiog būkite aiškūs ir nesigirkite, tai viskas).

Išvada

Galiausiai, viskas sumontuojama iš smulkmenų. Nėra magiško mygtuko, kuris suplanuotų viską už jus, yra tik patirtis, geras ryšys ir profesionalumas. Jei laikotės tų pagrindinių taisyklių apie dokumentus, kainą ir laiką, Jūsų krovinys pasieks Lietuvą saugiai. Dirbu šitoje srityje tiek, kad žinau – net ir geriausias planas gali nustoti, bet sužinojus, Kaip suplanuoti krovinių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą, Jūs būsite žingsniu priekyje. Sėkmės keliuose ir vadyba.