Kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu? Praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – dauguma žmonių viską įsivaizduoja per paprastai. Viskas, kas susiję su Vokietija, turi būti suplanuota iki minučios, kitaip galite laukti baudų ar netgi sukilimo. Kai kas klausto, kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu, atrodo, kad tai tik keliones paruošimas, bet iš tikrųjų tai visa logistika. Čia ne tik apie tai, kaip įpakuoti sofas, bet ir kaip išvengti problemų su „Bauamt“ arba kaip neišprotėti vairuojant autobane. Būkime sąžiningi, kartais viskas klostosi lyg clockwork, o kartai – kaip chaosas. Štai mano atviras ir šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip tai padaryti taip, kad nereiktų verkti kelyje.

Kodėl reikia tikslaus planavimo iš Vokietijos?

Ar sunku suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu vienam?

Iš tikrųjų ne taip sunku, kaip atrodo, jeigu turite patirties. Bet jei tai jūsų pirmas kartas, gali būti neįsivaizduojamai sunku. Vokietija yra griežta šalis, o tai reiškia, kad taisyklės čia nėra rekomendacijos. Pradedant nuo to, kad mikroautobuso savivarčio neturi būti viršyta, baigiant tuo, kad jums reikės specifinių leidimų važinėjimui tam tikrose zonose, ypač jei gyvenate mieste centre. Taip, kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu, priklauso nuo to, ar esate organizuotas žmogus. Pasitaikė atvejų, kai žmonės tiesiog važiavo ir tikėjosi, kad pavyks, bet vokiečiai tonemėgsta.

Kiek laiko užtrunka viskas suplanuoti?

Geriausia pradėti mažiausiai prieš mėnesį. Vien tai, kad reikia suderinti laiką su nuomos kompanija (jei samdatėte) arba su savo vairuotojais, jau užtrunka. Negali tiesiog atėti ir sakyti: „važiuojam rytoj“. Tada kainos šokinėja į dangų, o pasirinkimas sumažėja iki nulio. Be to, reikia susitvarkyti dokumentus, kurie gali užtrukti dienomis, jei kažką praleisite. O dar reikia susirasti pagalbininkus... (na, bent jau tuos, kurie negeria per daug). Taigi, mėnesis – tai saugus laikas.

Ar verta taupyti ant planavimo?

Absoliučiai ne. Mano praktika rodo, kad kiekviena sukauptas euro planavimo etape atsiperka vėliau. Jei suplanuosite blogą maršrutą, prarasite degalų. Jei nepaskaičiuosite daiktų, teks važiuoti antrą kartą. Tas antras reisas Vokietijoje kainuoja brangiau nei geras planas. Žinoma, galite rizikuoti, bet tada nesiskundžiate, kai reiks miegoti mašinoje prie kelio, nes nebuvote susitarę dėl nakvynės.

Pasiruošimas ir mikroautobuso pasirinkimas

Koks mikroautobusas tinka geriausiai visiems?

Labiausiai tikėtina, kad jums reikės 3.5 tonų klasės transporto. Kodėl? Nes jei turite paprastas „B“ kategorijos teises, su didesniu masės automobiliu neįsiteisite. O jei turite „C“ kategoriją, tada galite žiūrėti į didesnius, bet tada kyla klausimas dėl vairuotojo poilsio laiko. Taigi, standartinis „Ford Transit“ arba „Mercedes Sprinter“ (ilgos bazės) dažniausiai užtenka. Tik patikrinkite aukštį, jei turite baldus, kurie netelpa į standartinį 2 metrų aukščio kėbulą.

Ar galima vairuoti su B kategorija pilną?

Taip, galite, jei masė nėra viršyta. Čia dažnai įvyksta klaidų – žmonės užkrauna viską iki pat stogo, tada svarsto mašiną ir... bauda. Vokietijoje tai labai dažnai tikrinama. Jei svoris viršija 3.5 t, arba jums reikia C kategorijos, arba reikia mažiau krauti. Kartais net nereikia svarstyti, kiek svorio pridėjote pėsties pervežimo metu, jei vairuotojas pats sveria 100 kg. Gudručiai tai žino.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jį reikia įsivaizduoti. Vokietijoje gelbėjimo paslaugos (ADAC ar panašios) yra greitos, bet brangios, jei neturite draudimo. Geriausiai iš anksto pasidarykite techninę apžiūrą, o ne važiuokite su „šliaužiančia“ sankaba, kaip mūsų kai kurie vairuotojai mėgsta daryti. Jei staiga sustoja autobane, nedelsdami įjunkite variklio stabdžius, uždėkite šviesas ir nukeltis už barjerų. Saugumas pirmiausia, o tada galite skambinti savo šefui ir keiktis.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius?

Žinoma, Vokietijoje dauguma kelių yra mokami, bent jau sunkiesiems transporto priemonėms. nors asmeniniais automobiliais važiuoti nemokamai (išskyrus tunelius ir tiltus). Kai klausiate, kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu, neapsieinama be šio klausimo. Jums reikės „Maut“ dėklė arba pririštos kortelės. Jei bandysite važiuoti aplinkkeliais, kad būtų pigiau, prarasite tiek daug degalų, kad tai bus brangiau. Aš kartą taip bandžiau... niekas gero neiš to.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Sąrašas nėra trumpas. Reikalingas vairuotojo pažymėjimas (tik patikrinkite galiojimą!), techninis pasas, draudimo polisas (žalias kortelės variantas visada gerai), taip pat galiojantis asmens dokumentas. Jei vežate ne savo daiktus, o už pinigus, tada reikalingos sutartys, sąskaitos ir darbo sutartis. Vokietijos pareigūnai labai mėgsta užsustoti ir patikrinti, ar viskas tvarkingai, ypač jei mašina lietuviškų numerių.

Kas nutinka, jei pamiršau vairuotojo pažymėjimą?

Tada turite problemą. Jūsų kelionė baigsis čia pat, o mašina gali būti nuvaryta į aikštelę. Tai yra viena tų baisių situacijų, kai klientas telefonuoja verkdamas. Negali nieko padaryti be dokumentų. Nėra kalbų, nėra papildomų mokesčių – tik tiesiog įstatymas. Tikrai tikrinkite kisines prieš išvažiavimą, kartais jis būna tiesiog kitoje švarko kišenėje (pasitaikė).

Ar reikia TIR knygelės paprastam pervežimui?

Dažniausiai ne, jei tai ne tarptautinis komercinis reisas su muitinės procedūromis. Jei tiesiog vežate savo baldus iš buto į butą, TIR jums nereikalingas. Tai būtų kaip mušą velti su peiliu. Tik nepamirškite, kad kai kuriems daiktams, pvz., senam transporto priemonėms ar brangiems meno kūriniams, gali būti taikomi kitokie reikalavimai. Bet standartiniam kraustymuisi – ne.

Ar tikrai taip griežti vokiečiai kelyje?

Taip, ir dar kaip. Jie gali atrodyti draugiški bare, bet kai užlipa ant kelio, tampa robotais. Net nedidelis greičio viršijimas arba neįjungtas žibintas gali baigtis bauda, kuri jums niekada nepatiks. O su mikroautobusu jie tikrina ypatingai atidžiai, dėl to aš visada sako klientams – nebandykite jų testuoti. Jie moka savo darbą gerai, geriau nei mes mokame juos apgaudinėti.

Kas su „Umkreuzungsverbot“? (Užsienio vežėjų ribojimai)

Tai gana sudėtinga tema. Trumpai tariant, užsienio vežėjai (tai reiškia ir mus, lietuvius) negali atlikti tam tikrų vežimų vien Vokietijos viduje (kabotažas). Jei atvežate daiktus į Miuncheną, iškraunate ir turi tuščią mašiną – gerai. Jei bandysite tuščią mašiną nuvežti į Hamburgą ir ten užsidirbti – tai nelegalu. Žinoma, pasitaiko, kad žmonės važiuoja ir nieko nenustato, bet rizikuoti nereikia.

Daiktų pakavimas ir įkėlimas

Kaip užfiksuoti, kad šaldytuvas nenukrito?

Įklijokite juostas! Dažnai žmonės mano, kad „jis stovi gerai“ bet po pirmojo posūkio jis gali skristi pro galinį langą. Naudokite pakavimo blankets (vadinamuosius „užkaltes“), kad baldai nesibraižytų. Vokietijos keliai dažnai būna lygūs, bet važiuojant pro miestus yra daug „lenktynių“ kliūčių – greičio mažinimo kalnelių. Ten, kažkaip, viskas įsibėgėja.

Ar galima krauti daiktus iki pat stogo?

Galima, bet tik jei pritvirtinate juos. Jei statote bokštą, kuris gali užgriūti ant vairuotojo galvos, tai neįmanoma. Aš vieną kartą mačiau, kaip kažkas buvo užkrovęs visus dviračius vieną ant kito be tvirtinimo. Kraustymosi metu tą bokštą numetė... tik stebuklu niekas nenukrito nuo kalno. Taip pat atkreipkite dėmesį į permatomumas – negali uždengti galinių langų, kad nieko nematyti veidrodžiuose.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis (dažai, benzinas)?

Jos turi būti specialioje dėžėje, sandariai uždarytos. Negalima jų mesti tiesiog tarp batų dėžės. Vokietijos gaisrininkai yra labai greiti, bet jūs tikrai nenorite, kad jų matytumėte degančio mikroautobuso vaizdą. O jei užsidegs, tai ir draudimas nepadės, jei paaiškinsite, kad benziną laikėte ant keleivio sėdynės. Būkite protingi.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Labai rekomenduoju. Nors tai nėra privaloma, jei ne verslo vežimas, bet labai padeda, jei kas nors dingsta arba sugenda. (Beje, pasirūpinkite, kad sąraše nebūtų „daiktų“ be pavadinimo). Kartais per dėmesį galima pamiršti mažą, bet brangią dėžutę su papuošalais. Tada prasideda ieškojimai kelių atkarpų šiukšliadėžėse... tai ne malonus dalykas.

Kaip elgtis su sunkiais daiktais (piramidėmis, seifais)?

Jeigu turi tokių daiktų, pasirūpinki įkėlimo technika. Arba bent jau dviem stipriais vyrais, kurie nebijo pakelti. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė pastumti tonos svorio seifą su savo žmona... galima pasakyti, kad nenukrito ant kojų, tačiau atsirado daug problemų su nugarą. Geriau pasamdyti „kraną“ arba papildomus vyrus vienai dienai.

Kelionės eiga ir problemos

Ar saugu važiuoti naktimis?

Techniškai taip, jei gerai išsimiegote. Bet kai klausiate, kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu, aš dažnai nenusprendžiu, ar daryčiau tai naktį. Vokiečių keliai naktį tampa tuščiai, tai tiesa, tačiau pavojingų vairuotojų (kurių nusivargo) padaugėja. Be to, jei sudūžite naktį, niekur nebus skubios pagalbos, o viešbučiai gali būti užimti. Geriau važiuoti dienomis, bent jau galima matyti, ką darote.

Ką daryti, jei užstrigsite spūstyje ties Hanoveriu?

Paimkite knygą arba klausykite muzikos. Vokietijos spūstys yra legendinės, ypač ties statybų vietomis. Nieko nepadarysite, kiti taip pat laukia. Negalima važiuoti šalitrankių juosta, net jei visi tai daro – ten važiuoja tik policija ir greitoji pagalba. Bauda ten tikrai didelė. Gera žinia ta, kad Vokietijoje spūstys juda greičiau nei Lietuvoje, nebent yra avarija.

Ar galima rasti pigią degalų stotelę?

Taip, bet reikia žiūrėti ne prie pat autostrados. Užsukus į miestelį, kainos gali būti 20 centų mažesnės. Tačiau kiek laiko prarasite? 20 minučių. Jeigu laikas – pinigai, tai gal geriau mokėti daugiau. Yra aplikacijų (pvz., Tank König), kurios rodo pigiausias kainas, bet ne visada tiksliai. Kartais važiuoji į tą pigią, o ją kažkas uždaro tiesiog tavo akivaždoje.

Ar yra kur pailsėti vairuotojui?

Vokietijoje yra labai daug „Rasthof“ poilsio aikštelių. Ten yra wc, maistas ir kavos. Bet ten taip pat yra ir vagių, kurie laukia neprižiūrėtų mašinų. Niekada nepalikite mikroautobuso atidaryta net penkioms minutėms, kai einate į tualetą. Kartais pakanka akimirkos, kad kas nors pasiimtų jūsų rankinę su pinigais ar dokumentais.

Kas daryti, jei prarandame maršrutą?

Naudokite navke, bet ne tik pasitikėkite ja aklu. Kartais navigacija siūlo važiuoti pro senamus miestelius, kur yra apribojami keliai sunkiosioms mašinoms. Jei matote ženklą „M autoforbidden“ (arba panašų), suktukite. Vokietijos senamiestiai yra labai gražūs, bet su 3.5 tonų mikriuku ten tikras pragaras siaurose gatvėse.

Finansai ir juridiniai niuansai

Kiek apytiksliai kainuoja toks reisas?

Labai sunku pasakyti vienu sakiniu. Priklauso nuo to, kur esate (Berlyne arba kažkur Bayerne kaime), kiek degalų kainuoja ir ar reikia vairuotojo. Jei samdatės mašiną su vairuotoju, tai gali būti nuo 500 iki 1500 eurų dienai, priklausomai nuo atstumo. Jei vairuojate pats, tai tik degalai ir maistas (ir galbūt viena naktis viešbutyje). (Tiesa, viešbutis Vokietijoje dabar... brangus).

Ar galima apmokestinti kelionę grynaisiais?

Galima, bet rizikinga. Vokiškos firmos dažniausiai nori pervedimų. Jei sutinkate apmokėti grynaisiais, visada reikia gauti kvitą. O jei sutinkate grynais iš fizinių asmenų, kurie tavo pažįstami pažįstamo... tai tikrai pasidomėkite, ar jie tikrai yra tie, už kruo save duoda. Pasitaiko apgavysčių.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate įmonė ir vežate prekes, taip, čia visa PVM istorija. Jei tiesiog perkėlinėte savo butą – ne. Viskas priklauso nuo to, ar jūsų veikla laikoma komercine. Dažnai žmonės bando užsirašyti „įmonių“ reisą, kad gautų PVM sąskaitą, bet tada gali būti nustatyta, kad tai nelegalus vežimas. Gudrumas čia neveikia.

Kas daryti, jei padarė žalos kaimyno kieme?

Tai labai reali situacija. Įvažiuojate į kiemą, užkabinate jų vamzdį arba užlenkiate gėlių lovą. Nedelskite, susisiekite su jais. Vokietijoje žalos atlyginimo sistema yra labai veiksminga (ir brangi). Geriau susitarti dėl keleto dešimčių eurų vietoje, nei vėliau gauti teismo pasiūlymą už tūkstančius. Būkite sąžiningi.

Ar turi teisę reikalauti pradinio įnašo (avanso)?

Absoliučiai taip. Aš niekad nevažiuoju be bent 50% avanso, jei tai ne mano artimi giminaičiai. Klientas turi būti įsipareigojęs. Be to, avansas leidžia padengti pradinius išlaidas (degalai, kelių mokesčiai), kad aš nebūčiau iš savo kišenoj. Tai verslas, ne labdaros fondas.

Išvada

Taigi, kaip suplanuoti kraustymąsi iš Vokietijos su mikroautobusu, kad nebūtų galvos skausmo? Atsakymas paprastas: laikykitės taisyklių, nedarykite spėliojimų ir pasikliaukite patirtimi. Nors Vokietija gali atrodyti šalta ir biurokratinė, jei viskas padaryta teisingai, viskas vyksta sklandžiai. Nenusiminkite, jei kas nors nepasiseks – net aš dar kartais pasiklystu po Vokietijos kaimuose. Sėkmės kelyje ir stenkitės nemesti daiktų iš mikroautobuso važiuodami posūkiu!