Kaip suplanuoti buto perkraustymą iš Vokietijos mikroautobusu

Dirbau šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių, kurie verčia plaukus rogyti. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas – tai tik dėžių metimas į mašiną, tačiau kai kalbame apie buto perkraustymą iš Vokietijos, tai visai kita istorija. Vokiečiai turi savo griežtas taisykles, kaimynai gali būti labai aktyvūs, o keliai ne visada palankūs dideliems krovininiams mikroautobusams. Jei klausiate, kaip suplanuoti buto perkraustymą iš Vokietijos mikroautobusu taip, kad nenusivilstum ir biudžetas neišplistų, turite žinoti kelis pagrindinius niuansus. Čia ne tik apie vairavimą, tai apie organizaciją, kantrybę ir kartais apie tai, kad reikia numalšinti savo pyktį dėl smulkmenų.

Buto išsiuntimo iš Vokietijos pasiruošimas ir dokumentai

Ar būtina turėti AB dokumentą (įgaliotinį) pervežimui?

Žinoma, jei perkraustymą iš Vokietijos atlieka ne jūs, o įmonė ar vairuotojas, tuomet AB dokumentas būtinas. Be jo, muitinėje ar policijos sustojimo metu gali kilti didelių problemų, nes niekas negali parodyti, kad šie daiktai iš tikrųjų yra jūsų. Aš mačiau situaciją, kai vairuotojas vežė pilną vežą su technika, o dokumentų nebuvo – laukėme kelias valandas, kol klientas nufotografavo pasą ir atsiuntė. Geriau pasirūpinkite šiuo popieriumi iš anksto, kad nereikėtų stresuoti prie pat sienos.

Kaip susitvarkyti su „Abmeldung“ išregistravimu iš buto?

Tai vienas svarbiausių dalykų Vokietijoje, kurį dažnai pamiršta lietuviai. Kai išvykstate už visam laikui, privalote išsiregistruoti iš buto („Wohnungsabmeldung“) vietinėje savivaldybėje („Bürgeramt“). Jei to nepadarysite, gali tekti mokėti baudas ar net radijo mokesčį, kuris ten kažkaip pririšamas prie gyventojo. Nereikia to daryti paskutinę dieną, eikite savaitę-dvi anksčiau, kad būtų ramu. Be to, šitas dokumentas gali praversti ir vėliau, jei kiltų kokių nors abejonų dėl jūsų gyvenamosios vietos istorijos.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvos muitinėje?

Jei pervežate daiktus, kurie priklauso jums ir naudojami buityje ne ilgiau nei 6 mėnesius, tuomet mokesčių mokėti nereikia, tačiau deklaraciją teks užpildyti. Yra tokia forma kaip „pervežimo deklaracija“, kurią galima paduoti elektroniniu būdu arba raštu. Muitininkai kartais tikrina labai atidžiai, o kartais vos nežiūri, bet geriau būti sąžiningu. Jei bandysite užslėpti brangų kompiuterį ar nenaudotą techniką, kur atrodo kaip prekės, gali būti bauda. Geriau užrašykite viską kaip yra.

Ką daryti su vokiškuoju „Pfand“ (statinių užstatu)?

Nešioti tuščias butelius ir statines į Lietuvą beprasmiška – tiek pinigų už juos gausite Vokietijoje. Prieš išvykdami nuvažiuokite į artimiausią parduotuvę su „Pfand“ automatu ir gražinkite visas stiklines indeles. Pinigus gausite čekiu, kurį galima panaudoti apmokėjimui arba gauti grąžinamąją ižą. Vienas mano klientas nešė maišą pilną butelių, nes norėjo gerti alaus Lietuvoje, bet vėliau gailėjosi, kad prarado maždaug 20 eurų užstatų. Tokios smulkmenos sukaupia nemažai sumą.

Ar reikia pranešti namų valdybai (Hausverwaltung) apie išvykimą?

Būtinai. Vokietijoje namų administratoriai yra labai atsakingi už tai, kas įsivažiuoja ir išsivažiuoja. Jums gali reikėti užpildyti „Übergabeprotokoll“ – perdavimo aktą, kuriame fiksuojama buto būklė, skalbimo mašinų skaitliukai ir pan. Jei nepranešite, gali tekti mokėti baudą už neteisėtą išsiregistravimą ar neteisėtą subnuomą. Beje, jei butas nuomojamas, šitas žingsnis yra būtinas tam, kad gautumėte depozito (Kaution) grąžinimą.

Kaip surasti tikrą patikimą vežėją Vokietijoje?

Nenoriu reklamuoti nieko, bet pasakykime taip – ieškokite ne tik pigiausio kainos. Vokietijoje veikia daug lietuviškų firmų, kurios siūlo perkraustymą iš Vokietijos, bet ne visos jos dirba pagal taisykles. Patikrinkite, ar jie turi teisingą transporto licenciją, ar neapsileidžia ir svarbiausia – ar vairuotojai kalba bent šiek tiek vokiškai (arba turi vertėją). Esu matęs, kaip vairuotojas negalėjo išsiaiškinti su muitininku, nes nežinėjo nė žodžio, ir tai sukėlė nereikalingą įtampą.

Buto daiktų pakavimas ir krovinio paruošimas

Ar reikia išmontuoti baldus prieš kraunant?

Ką be aš sakiau? Žinoma, reikia. Dideli spintos, lovos, darbo staliai – viskas turi būti išskruustinta. Mikroautobuso durys yra siauresnės nei jūsų svajonėse, o jei dar ir juda su keltuvu, tai neįsivaizduoju, kaip įvešite surinktą vitriną. Viena kartą teko stovėti prie namo Berlyne irardyti spintą kieme, nes klientas sakė „tilps“. Netilpo. Ir žiūrėk, kaimynai jau skambino policijai dėl triukšmo. Išmontuokite viską, išsukite varžtus į mažą pakelį ir priklijuokite prie atitinkamo baldo dalies.

Kiek dėžių reikės dviejų kambarių butui?

Sunku pasakyti tiksliai, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Paprastai dviejų kambarių butui užtenka apie 30-40 vidutinių dėžių, bet jei turite daug knygų ar virtuvės reikmenų, skaičius gali šokti iki 60. Naudokite tas pačias dėžes, būkite konsistentu, kad vairuotojas galėtų jas susidėti viena ant kitos. Ir nenaudokite milžiniškų prekybos centrų dėžių, jei jose pilnos knygos – tokios dėžės paprasčiausiai plyšta pakrovimo metu.

Ar saugu krauti šaldytuvą horizontaliai?

Geriau to nedaryti, jei tai naujesnis modelis su kompresoriumi gale. Horizontalus krovinys gali sugadinti alyvos sistemą, o prieš įjungiant reikėtų laukti maždaug 12 valandų (kad alyva nusistotų). Jei senas šaldytuvas, galima rizikuoti, bet aš visada patariu – statykite vertikaliai ir įtvirtinkite juostomis. Vienas klientas taip pat padarė, atvežė, prijungė iš karto, ir kompresorius užsisuko amžinam. Tiek pinigų girna žemyn... (gal šiek tiek perdidinu, bet varikliai tikrai kenčia).

Kaip užsegti daiktus mikroautobuse, kad nenukristų?

Tai vairuotojo darbas, tačiau jums verti pažiūrėti, ar jis tai daro tinkamai. Turi būti naudojamos įtempimo juostos, guminiai kilimėliai, kad dėžės nešliptų, o tarp baldų ir sienelių įkišti pagalvės ar pledai. Jei mašina sustoja staigiai, neįtvirtinta spinta gali tapti pavojinga sviedinė. Mane visada baugina, kai matau, kaip kažkas tiesiog „užmeta“ dėžes vieną ant kitos be nieko. Vairuotojai, kurie taip daro, dirba neilgai.

Ar galima vežti maisto produktus ir chemiją?

Maisto produktus (sausus) galima, bet vengkite skysčių, kurie gali užšalti arba išsilieti. Chemija (valymo priemonės) yra pavojinga – jei butelis užsilenkia arba sprogsta, visa turinė gali būti nuniokota. Aš vieną kartą matėau, kaip plastikinis indas su skalbimo milteliais sutrūkinėjo, ir visa balta dulkių debesis buvo be galo. Geriau visus skysčius įdėti į uždarytus maišus arba pakrauti į atskirą vietą, kurioje nėra jautrių daiktų.

Ką daryti su augalais ir gyvūnais?

Augalus reikia kruopščiai apvynioti, kad nešaltų ir nelužtų šakos. Gyvūnus (šunis, kates) galima vežti tik jei vairuotojas sutinka, dažniausiai jie turi būti narveliuose. Žinoma, aš asmeniškai nerekomenduoju vežti gyvūnų tarp daiktų, ypač jei vasara ir karšta – mikroautobuso variklis šildo gana stipriai. Geriau pasirūpinkite savo augintiniu atskirai, o ne kaip papildomu kroviniu.

Ar verta vežti senus sofas iš Vokietijos?

Atsakyčiau taip: tik jei jis yra prabangus arba labai jums brangus širdimi. Sofojų pervežimas kainuoja brangiau dėl tūrio, o Lietuvoje baldai gali būti pigesni. Vokietijoje dažnai išmetamos gerosios „Kare“ ar kiti švediški baldai, bet juos vežti per visą Europą... nežinau. Paskaiciuokite kainą – kiek kainuoja vienas kubinis metras pervežimo, ir palyginkite su naujo sofo kaina. Dažnai išeina, kad pigiau nusipirkti naują čia, negu vežti seną (kadangi jis turi buti įpakavotas, kad nesutrauktųsi).

Mikroautobuso pasirinkimas ir logistika

Kokio dydžio mikroautobusas reikalingas butui?

Įprastai, jei tai 1-2 kambarių butas be baldų, užtenka 3,5 tonų mikroautobuso (tokio, kaip „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“). Jei baldų daug, 3,5 t gali būti per mažas – tada reikia didesnio, iki 7,5 tonų, bet tokius vairuoti reikia C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Dauguma klientų bando sutalpinti viską į mažesnę mašiną, kad būtų pigiau, bet tada tenka statyti dėžes iki pat lubų, kas nėra saugu.

Ar vairuotojas padeda krauti ir iškrauti?

Čia kaip susitarsite. Standartiškai, jei užsakote „vairuotoją su mašina“, jis atsakingas tik už vairavimą, o krovimą turite daryti patys arba samdyti krovėjus vietose (iš Vokietijos ir į Lietuvą). Yra paslaugų, kur vairuotojas padeda, bet tai kainuoja brangiau. Pas mane buvo atvejis, kai vairuotojas (senukas) padėjo, nes gailėjosi moters, bet dėl nugaros skausmo diena po to nevežė. Nepriverškite žmogaus daryti to, kas nėra susitarta, gali baigtis teismu dėl traumos.

Kiek trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai trunka apie 12-14 valandų važiavimo be ilgo poilsio, tačiau su įkrovimu/iškrovimu ir poilsio pertraukomis tai užtrunka visą dieną ar net dvi. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografas). Jei jis važiuoja vienas, negali važiuoti 20 valandų iš eilės. Todėl dažnai kelionė trunka ilgiau negu planuojama, būkite tam nusiteikę.

Ar galima važiuoti sektuvės (kelyne)?

Oficialiai – ne. Krovininiai mikroautobusai privalo važiuoti dešiniuoju juosta, nebent yra kelio eismo įvykis arba statybos. Policija Vokietijoje ir Lenkijoja mėgsta baudžia tokius vairuotojus, ypač jei mašina pilna. Aš pati (ar aš?) buvau girdėjusi istoriją, kai vairuotojas bandė važiuoti greitaeigiame kelyne ir gavo 250 eurų baudą. Nenusimanykite, geriau praleiskite valandą ilgiau, bet keliaukite saugiai ir legaliai.

Kas daryti, jei mikroautobusu sugedžia kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sugedžia, vairuotojas turi skambinti techninei pagalbai. Daugelis firmų turi draudimą, kuris dengia techninės pagalbos iškvietimą ir netgi krovinio pervežimą kita mašina. Patikrinkite šią detalę prieš pasirašydami sutartį. Negalite būti tas, kuris tada moka už vilkiką iš savo kišenės. Esu matęs, kaip klientai stovėjo poilsiautojų aikštelėje su dėžėmis laukiant gelbėtojų 5 valandas – jokia linksma patirtis.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius (Maut) Vokietijoje?

Taip, krovininiai mikroautobusai (virš 3,5 tonų) privalo mokėti kelių mokesčius Vokietijoje ir Austrijoje (jei važiuojate ten). Šie mokesčiai yra dideli. Jei sutartyje nėra parašyta „kainos įskaitant mokesčius“, tuomet jūsų sąskaita gali padidėti šimtais eurų. Užsirašykite, kad kaina yra galutinė, įskaitant visus mokesčius ir degalus, kad nebūtų staigmenų paskutinę minutę.

Pinigai, rizikos ir problema su kaimynais

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Už 3,5 t mikroautobusą su vairuotoju gali tekti mokėti nuo 600 iki 1200 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo atstumo (pvz., iš Miuncheno brangiau negu iš Berlyno). Jei reikia krovėjų abiejuose galuose, kaina šokti dar 200-400 eurų. Būkite atsargūs su tuo, kas atrodo per pigu – toks pigumas gali baigtis tuo, kad vairuotojas reikalau papildomai pinigų už degalus prie pat paties Lietuvos.

Ar reikia mokėti už liftą ar įvažiavimą prie namo Vokietijoje?

Kartais taip. Vokietijoje gatvės yra siauros, o vietos prie namų dažnai yra rezervuotos vietiniams gyventojams su specialiais leidimais („Anwohnerparkplatz“). Jei vairuotojas statos ant takelo ar nelegalioje vietoje, gali gauti baudą, kurią tuomet prašoma padengti klientui. Geriau iš anksto pasidomėkite, kur galima laisvai stovėti, ar reikia specialaus leidimo statyti mašiną įkvėpimo zoną.

Ką daryti, jei kaimynai pradeda pykti dėl triukšmo?

Vokietijoje triukšmo prevencija yra labai griežta. Jei planuojate krauti ar iškrauti sekmadienį arba vėlai vakare, gautite skundą. Geriau viską suplanuoti darbo dienomis nuo 8:00 iki 18:00 valandos. Jei kaimynai išeina ir šaukia, tiesiog ramiai pasakykite, kad išvykstate ir kad tai bus trumpai. Nesiūlykiau jų provokuoti, nes jie gali paskambinti „Ordnungsamt“ (priežiūros tarnybą) ir sustabdys visą procesą.

Ar turi būti draudimas nuo pavojų?

Būtinai. Nors Lietuvos firmos dažnai sako, kad turi „Transporto draudimą“, tai reiškia tik tai, kad jei įvažiuoja į kitą mašiną, moka už remontą. Bet jei jūsų vazone sužaloja brangų paveikslą arba sudaužo servizą, draudimas to nedengia. Reikalingas ypatingas krovinių draudimas (CASCO arba „Güterschadenversicherung“). Užsirašykite, kas atsitinka, jei vairuotojas užkliudžia pro duris ir sutriuškina jūsų indus.

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Pirmiausia – jei jie nekalba apie sutartis, o viskas sutariama „žodžiu“ per „WhatsApp“. Antra – jei reikalauja visą sumą iš karto prieš kelionę. Trečia – jei atsisako pateikti duomenis apie savo veiklą. Taip pat žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tas, kurie atrodo kaip parašyti vieną dieną. Man asmeniškai nepatinka firmos, kurios pažada „auksinius kalnus“, o paskui dingsta arba neatsiliepia į skambučius, kai mašina užstringa Kazachstane (nepasakysiu kur, bet buvo ir tokių istorijų).

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei perkraustymo datos lankstios. Jei sutinkate laukti, kol vairuotojas grįš tuščia mašina iš kito užsakymo (t.y. imate krovininę vieną kryptį), kaina gali būti mažesnė. Taip pat, jei jūsų daiktai telpa į mažesnę mašiną nei planavote. Bet nemandraguokite per daug – gera kaina reiškia ir geras paslaugas, o ne tik tai, kad vairuotojas valgo duoną su vandeniu.

Kas nutinka, jei vėluoja pasiruošti dėžės?

Vairuotojų laikas yra pinigai. Jei jūsų nėra, kai jis atvažiuoja, arba dėžės dar nėra surinktos, gali būti paskaičiuojamas stovėjimo mokestis (paprastai 40-50 eurų per valandą). Nekelkite žmogui stresuokite, kai jis atvyksta iš 1000 km kelionės. Būkite pasiruošę. Esu matęs, kaip moteris verkdama rinko dėžes, kol vairuotojas Žilvine pažiūrėjo į laikrodį – tai nėra maloni situacija nei vienam.

Ar galima vežti dviračius ar motorolerius mikroautobusu?

Galima, bet jie turi būti užfiksuoti ant specialių laikiklių arba gerai įtvirtinti, kad nejudėtų. Taip pat reikia atsižvelgti į svorį – dviratis daug nesveria, bet motoroleris jau gali būti per sunkus ir užimti daug vietos. Jei turite brangų dviratį, geriau jį išmontuoti (nuleisti vairą, nuplėšti pedalus), kad nenukristų. Vokietijoje dažnai vežami dviračiai, tai ne problema, tiesiog pasakykite iš anksto.

Ką daryti su atliekomis, kurias neleidžia išmesti Vokietijoje?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl atliekų („Mülltrennung“). Negalima mesti elektronikos, dažų ar chemijos į paprastas šiukšles. Jei turite tokių daiktų, turite nuvežti juos į specialią aikštelę („Wertstoffhof“). Pasirašykite, kad nemokate už šiukšlių ivežimą – nė vienas vairuotojas nenori vežti jūsų seno televizoriaus į Lietuvą, jei jis nebeveikia. Tai papildoma svoris ir rizika. Palikite tai Vokietijoje, ten tai tvarkoma sistemingai.

Išvada

Galiausiai, buto perkraustymas iš Vokietijos mikroautobusu nėra rocket science, tačiau reikalauja kantrybės ir detaliųjų. Jei viską suplanuosite iš anksto, pasirūpinsite dokumentais ir nebandysite taupyti ant krovėjų, viskas turėtų paeiti sklandžiai. Svarbiausia – nebijokite klausti vairuotojo arba brokerio, jei kažką nesuprantate, geriau klausti dešimt kartų nei vėliau gailėtis. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurių aš esu matęs per savo dvidešimt metų, ir jūsų daiktai saugiai pasieks namus Lietuvoje. Sėkmės kelyje!