Kaip suplanuoti baldų pervežimą iš Vokietijos tiksliai? Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską. Nuo tada, kai žmonės vežė vieną kėdę, iki pilnų konteinerių su namų apyvoka. Viskas viena – kyla tas pats klausimas: kaip suplanuoti baldų pervežimą iš Vokietijos tiksliai, kad nenuviltų? Paprastai atrodo, kad paprasčiausiai nupirki ir važiuoja, bet realybėje yra daug smulkių detalių, kurios gali sugadinti dieną. Čia ne tik apie vairuotoją, tai apie logistiką, muitinę ir tas vokiškas tvarkas, kurios kartais būna absoliučiai nesuprantamos. Sėkmingam planavimui reikia kantrybės ir tikslumo, kurio dažnai trūksta, todėl geriau žinoti iš anksto.

Bendrai apie pradžią ir paieškas

Kur pradėti, jei noriu vežti baldus?

Viskas prasideda ne nuo telefono skambučio, o iš tikrųjų nuo to, ką tikrai nusipirkote. Žmonės dažnai sužaidžia eBay Kleinanzeigen arba some vokiškame parduotuvės tinklapyje ir pamiršta, kad reikia sužinoti matmenis. Pirmiausia susiraskite kvitą ir nuotraukas. Jei jau žinote, ką vežiate, tada galite galvoti apie transportą. Be šių duomenų joks normalus brokeris ar vairuotojas jums nepasakys tikslios kainos, todėl neskubėkite rašyti „kiek kainuoja vežti“ be informacijos.

Ar verta pirkti naudotus baldus Vokietijoje?

Dažniausiai taip, kainos yra gerokai žemesnės, o būklė, tiesą sakant, prastesnė nebūna. Vokiečiai stengiasi išlaikyti daiktus tvarkingai, bet čia kaip visada – reikia žiūrėti akimis. Buvau atvejų, kai atvažiuojame paimti virtuvės komplekto, o jis yra pusiau suplęęs, nes stovėjo drėgname garaže. Taigi, verta, jei esate atsargus. Jei perkate iš firmų, kaip „Poco“ ar „XXXLutz“, ten viskas aišku, bet jei iš privataus žmogaus – gaukite daugiau nuotraukų.

Kaip susirasti patikimą vežėją?

Nerašykite pirmam pasitaikiusiam skelbime. Pažiūrėkite atsiliepimus, nors ir juos dabar kartais sukuria dirbtinai. Geriausiai klausti draugų, kurie jau kažką vežė. Yra daug firmų, kurios tik „perleidžia“ krovinius kitoms, o tada dingsta. Patikimas vežėjas visada klauso apie matmenis, svorį, adresą (ar yra lifted ar ne) ir tik tada duoda kainą. Jei jis klausia tik „iš kur į kur“, bėkite tolyn.

Kada geriausia kreiptis dėl pervežimo?

Kuo anksčiau, tuo geriau, bet mes žinome, kad taip nebus. Žmonės visada skambina paskutinę minutę. Idealai – savaitę-dvi iki pirkimo. Jei skambinate ryte ir norite, kad atvažiuotų vakare, tai paprašymas beveik neįgyvendinamas, nebent jums pasiseks ir ką nors tiesiog važiuos tuo keliu. Planuokite iš anksto, ypač jei reikia specalinės technikos kelti.

Ar reikia mokėti už paiešką?

Absoliučiai ne. Jei kas nors moka už paiešką, tai jau kažkokia agentūra, kai padidins kainą. Normaliu atveju jūs susisiečiate su vairuotoju ar tiesiogine firma, ir jis duoda pasiūlymą. Už tai, kad kas nors randa mašiną, mokėti neverta, nes rinka pilna. Kartais tik reikia šiek tiek pacituoti paieškos sistemas, kad rasti kas nebrangiai.

Matavimai ir techninės detalės (svarbiausia)

Kodėl reikia tiksliai išmatuoti baldus?

Kadangi aš jau 20 metų čia, galiu pasakyti – 50% problemų kyla dėl matmenų. Žmogus sako „sofas“, o aš važinėju su standartine „volve“ kur 3.5 metrai ilgio. O tas sofas yra 2.8 metro ilgio ir dar rankovių. Tada mes negalime jį įvežti. Reikia matuoti ilgį, plotį, aukštį ir svorį. Svoris ypač svarbus, jei tai knygų spinta arba senas pianinas, kuris sveria tiek, kiek mano automobilis.

Kas daryti, jei neturiu matmenų?

Klauskite pardavėjo. Jei jis neduoda, nenusipirkite. Vokiškuose skelbimuose dažnai yra matmenys, bet jei nėra – rašykite žinutę. Jei negausite atsakymo per dieną, ieškokite kito. Rizikuoti neverta, nes vėliau teks mokėti už tuščią važiavimą arba braižyti brangų projektą, kaip tą spintą pernešti pro langą (taip, buvo ir tokių atvejų).

Ar vairuotojas turi matavimo juostą?

Turėtų turėti, bet ne visada turi. Geriau patikti savo. Aš visada turiu mažą rankinę rulelę, bet kai kurie vairuotojai tik „akimi“ matuoja. Tas akies matavimas baigiasi tuo, kad spinta neįeina į liftą ir tada prasideda pyktis. Jei galite, nufotografuokite su matavimo juosta greta objekto, tai padės vairuotojui suprasti realų dydį.

Kaip suplanuoti baldų pervežimą iš Vokietijos tiksliai, jei baldai dideli?

Čia jau reikia galvoti apie spec techniką. Paprastai furgonuose yra apie 20-25 kubinių erdvės. Jei jūsų spinta užima 10 kubų, tai reikės tikrai didelės mašinos. Be to, kėlimas. Jei neįeina į liftą, reikės keltis per langą ar laiptais. Tai papildomai kainuoja ir reikalauja daugiau žmonių. Tarkime taip: jei daiktas nelenda per standartinės durys (80x200 cm), jums reikės montuotojų.

Ar įeina sofas į liftą?

Tai klasikinis klausimas. Sofos dažnai yra didelės, o liftai maži, ypač senosiuose namuose Vilniuje ar Kaune. Reikia išmatuoti ne tik sofa, bet ir lifto duris bei gylį. Jei sofa yra „L“ formos, kartą ją galima užverti, bet ne visada. Geriausia viską užrašyti ir nusiųsti vairuotojui anksčiau, kad jis nenuvažiuotų su maža mašina.

Kainos ir piniginiai klausimai

Nuo ko priklauso kaina?

Pirmiausia nuo atstumo, bet ne tik. Kuro kainos šiuo metu... na, jos tokios, kad akis nukrenta. Taip pat svarbu, ar tai pilnas krovinių automobilis, ar dalinis. Jei turite tik dvi kėdes, teks mokėti už vietą, kurią užima. Taip pat įeina kėlimo mokestis, jei reikia nešti į 4 aukštą be lifto. Ir žinoma, užsidirbimas vairuotojui.

Ar brangu veži iš Bavarijos?

Bavarija toli, tai tiesiogiai įtakoja kainą. Jei reikia važiuoti į Miuncheną ir atgal, tai tūkstančiai kilometrų. Tačiau jei vairuotojas ten važiuoja tuščias grįžtant, gali būti pigiau. Viskas priklauso nuo to, kaip jums pavyks susitarti ar rasti tą, kuris jau ten yra. Iš Berlyno ar Hamburgo pigiau, nes arčiau.

Ką reiškia kaina už kubą?

Tai standartinis matavimas krovinių vežime. Vienas kubas – tai dėžė 1x1x1 metras. Dažnai žmonės sako „aš turiu mažą daiktą“, o jis užima 2 kubus, nes jis sunkus ir neįmanoma ant jo nieko padėti. Už kubą paprastai imama nuo 30 iki 60 eurų, priklausomai nuo maršruto. Bet čia labai apytiksliai, gali buti ir brangiau (čia ta smulki klaida, atsiprašau).

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Galima, bet dauguma vairuotojų dabar nori pavedimu arba kortele. Grynieji yra pavojingi – juos galima pavogti ar prarasti. Be to, jei vairuotojas yra iš užsienio firmos, jis gali negalėti priimti grynųjų be kvitų. Geriausia susitarti dėl avanso (10-20%) ir likčio gavimo dieną.

Ar kainuoja laukimas?

Taip, laukimas visada kainuoja. Jei vairuotojas atvyksta į susitikimo vietą ir laukia valandą, kol jums surandami raktai ar kol pardavėjas atvyksta, ši laika jis įtrauks į sąskaitą. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Geriau būtinai vietą laiku ir turėti visus kontaktus.

Kelionės eiga ir Vokietijos keliai

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą?

Standartiškai, jei tai Vakarų Vokietija, tai 1-2 dienos. Jei Rytų ar Pietų (Bavarija), tai gali užtrukti ir 3 dienas. Reikia prisimasti, kad vairuotojui reikia poilsio. Jis negali važiuoti 24 valandas be sustojimo (nors kai kurie bando...). Taip pat reikia laiko pakrauti ir iškrauti. Neskubėkite skambinti po 10 valandų ir klausti „kur jūs“.

Ar vairuotojai važiuoja per autobanus?

Žinoma, tai greičiausias būdas. Vokietijoje daug kur greitis nėra ribojamas, bet sunkvežimiams visada yra 80 km/h. Taigi, jie nevažiuoja 200 km/h. Dar ten yra mokesčiai už kelius (maut), tai įeina į kainą. Kartais vairuotojai vengia tam tikrų maršrutų dėl eismo įvykių, kurie ten būna dažni.

Kas nutinka, jei sugenda mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada reikia skubiai ieškoti pagalbos arba perkrauti krovinius į kitą automobilį. Tai užtrunka. Jei turite draudimą, jis turėtų padengti nuostolius, bet laiko neatgausite. Pas mane buvo atvejis, kai vairuotojas sugedo ties Aachen, ir mes teko laukti dieną, kol atvyko pagalba.

Ar galiu sekti savo krovinių?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Galite paprašyti nuorodos. Tačiau nereikėtų jo piktnaudžiauti – stebėti kas 5 minutes nėra prasmės. Vairuotojas negali atsakyti į telefoną, kai vairuoja. Geriausia susitarti, kad jums pranešą, kai atvyks prie vietos.

Ar saugu važiuoti naktį?

Sunkvežimiai važiuoja ir naktį, tai jų darbas. Tačiau pavojų gali būti daugiau dėl pavargusių vairuotojų arba plėšikų (ypač Lenkijoje ar Čekijoje, bet retai). Lietuvoje ir Vokietijoje gan saugu. Jei jums siūlo labai pigų pervežimą ir vairuotojas važiuoja be sustojimo 20 valandų, tai tai jau ne saugu.

Muitinė, dokumentai ir biurokratija

Ar reikia eiti į muitinę?

Jei pervežate naudotus asmeninius daiktus į ES šalį (Lietuva yra ES), tai muitinės procedūros paprastai nereikia, nes tai ne prekyba. Bet jei pervežate naujus daiktus arba didelį kiekį, kuris atrodo kaip prekybinis, gali sustoti. Tada reikės deklaruoti. Geriausia turėti pirkimo sutartį ar kvitą, kad įrodytumėte, kad tai asmeninis daiktas.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Svarbiausias yra CMR sąskaita-faktūra. Tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas. Jame turi būti nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinių aprašymas ir svoris. Be to, vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą, draudimą (CRT) ir techninį pasą. Jei jo nieko neturi, nenaudokite jo paslaugų.

Kas daryti, jei trūksta kvitų?

Bandykite gauti elektroninę versiją iš pardavėjo. Jei negausite, rašykite paprastą raštelį, kur pardavėjas pasirašo, kad perleido daiktus jums. Tai neidealus variantas, bet geriau nei nieko. Muitinė ar policija gali paklausti, iš kur daiktai, be įrodymų gali būti nemalonumų.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate fizinis asmuo ir perkančiam naudotus daiktus sau, PVM mokėti nereikia (jei vertė mažesnė kaip tam tikra riba, bet asmeniniai daiktai paprastai neapmokestinami). Jei esate įmonė ir perkančiat prekes, tai taip, reikės apskaitinti PVM. Čia jau geriau pasikalbėti su buhalteriu, aš su tais popieriais taip giliau nesu.

Kas su TIR kortele?

TIR kortele reikia tik tada, kai keliaujate per šalis, kurios nėra ES (pvz., per Baltarusiją ar Ukrainą). Jei važiuojate tik per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą, TIR jums nereikia, viskas vyksta viduje ES. Nereikia išsigąsti, jei matote tokius žodžius, dauguma kasdienių pervežimų juos nenaudoja.

Gavimas, iškrovimas ir problemos

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Paprastai taip, jis padės nunešti iki durų. Bet jei reikia nešti į 5 aukštą be lifto arba montuoti baldus, tai jau papildoma paslauga. Vairuotojai yra ne vadybininkai, jie nori įvežti ir išvažiuoti. Jei žinote, kad reikės sunkiai dirbti, susitirkite dėl pagalbininkų iš anksto.

Kas jei baldai pažeisti?

Tai baisiausia. Viską užfiksuokite nuotraukomis prieš išvežant iš Vokietijos ir atvykus į Lietuvą. Jei pažeidimas matomas tik iš išorės, galima pastebėti vietoje. Jei viduje – sunkiau. Be to, reikia žinoti, kad vairuotojo draudimas (CRT) dažnai dengia tik kelius eurų už kilogramą, o brangūs baldai kainuoja daugiau. Geriausia turėti savo draudimą.

Ar galima atsisakyti pervežimo?

Jei jau mašina važiuoja pas jus, tai nebegalite. Jei atsisakote prieš kelias dienas, gali tekti mokėti baudą už netinkamą atšaukimą. Vairuotojai planuoja savo maršrutus, ir jei jis važiuoja tik dėl jūsų, o jūs atsisakote, jis praranda pinigus. Būkite sąžiningi.

Ką daryti su pakuojimu?

Geriausia, kai baldai yra supakuoti. Vokiškose parduotuvėse jie dažnai pakuojami į storą kartoną su putomis. Jei pirkote naudotus, pasirūpinkite, kad jie būtų apvynioti į pleistrą (stretch). Vairuotojas gali turėti šiek tiek pleistro, bet už didelį kiekį gali paprašyti papildomai.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas padėjo labai daug, nešiojo sunkius daiktus arba dirbo viršvalandžius, tai smagus gestas. 10-20 eurų arba kavos puodelis visada pagerina nuotaiką. Tiesiog nepriklausokite, dauguma vairuotojų tiesiog uždirba savo pinigus.

Išvada

Galiausiai, kaip suplanuoti baldų pervežimą iš Vokietijos tiksliai, priklauso ne tik nuo pinigų, bet ir nuo jūsų dėmesio smulkmenoms. Nėra nieko blogiau, nei laukti savo svajonių sofos ir guli sulūžusią dėžę. Pasirūpinkite matmenimis, pasirūpinkite dokumentais ir, svarbiausia, pasirūpinkite normaliu bendravimu su vairuotoju. Jei viską padarysite sąžiningai ir iš anksto, kelionė įvyks sklandžiai, o jūsų nauji (ar senuki) baldai gražiai stovės svajonėse namuose.