Kaip suplanuoti baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą: vadovas iš vidaus

Sėdiu čia ir galvoju, kaip pradėti, nes per tuos dvidešimt plus metų, ką praleidau ekspedicijoje, mačiau viską. Vakar kalbėjau su viena ponia iš Miuncheno, kuri norėjo išsivežti senelės spiną. Ji man klausė, kodėl brangu, aš jai aiškinau apie kuro sąnaudas ir vairuotojo poilsį, o ji žiūri taip, lyg aš iš radžio būčiau papasakojęs. Na, kas ten, tiek laiko praeina, o žmonės vis vien tikisi, kad baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą kainuos kaip du bilietai į koncertą. Tiesą sakant, tai tikrai nėra raketų mokslo reikalas, bet be galo daug bėdų kyla iš paprastumo. Jei norit, kad viskas nueitų sklandžiai (o bent jau be didelio kraujosrovės), reikia žinoti kelai pagrindinius dalykus apie tą verslą. Toliau parsidėsian viskas, kas man kyla į galvą, apie tą procesą, dokumentus ir vairuotojų charakterius.

Kur tą vairuotoją rasti ir kodėl „Skelbiame“ ne visada geriausias variantas

Ar verta rinktis mažą firmą ar didelę?

Čia kaip su mašinomis – didelės eina stabiliai, bet kartais brangiai, o mažos gali būti greitos ir „linksmos“. Didelės tarpininkų firmos, kurios užsiima tik baldų persikraustymu iš Vokietijos į Lietuvą, dažnai užperka užduotis kitiems. Tu moki jiems premiją, o galų galeą ateina vyras su sena „Volvo“, kurį jie surado paskutinią minutę. Mažos firmos arba savininkai vairuotojai gali pasiūlyti kainą be tarpininkų. Bet rizika? Tikrai didesnė. Jei įvyko avarija, didelė firma turi draudimų ir advokatų armiją, o maža gali tiesiog išsijungti telefoną. Kartais geriau sumokėti šimtą eurų daugiau už ramybę, nei gailestis vėliau, kai tavo sofa stovi vienkartukėje kažkur prie Lenkijos sienos.

Kodėl kainos skiriasi du kartus?

Klausimas klausimą. Vienas siūlo 300 eurų, kitas 600. Skaičiuoju aš čia savo galva: kuras (šiandien pigesnis, rytoj brangesnis), kelių mokesčiai Vokietijoje (mautai yra, žinote), vairuotojo užmokestis. Jei kas siūlo už pusę mažiau – tai arba jo kuras pavogtas, arba jis važiuos be poilsio, kas nelegalu, arba jis tuos baldus užpils į priekabą taip, kad tuos rąstus teks pradėti lentinti iš naujo. Dar svarbu, ar tai yra dalinis krovinys (kai važiuoja su kitų žmonių daiktais), ar pilnas sunkvežimis tik tau. Dalinis kainuoja mažiau, bet tau reikės laukti, kol jis surinks likusius keleivius vienoje Klaipėdoje, kitoje Berlyne.

Ar galima pasitikėti skelbimais socialiniuose tinkluose?

Žiūrėk, aš pats turiu tokių draugų... vadinasi, „pervežėjų“. Užsirašę visur, nuotraukos su sunkvežimiu, o po to paaiškėja, kad tai jų draugo pussesers vairuoja „Ford Transitą“. Jei renkatės baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą per feisbuką, reikalauok nuotraukos iš vidaus, ne tik iš išorės. Patikrink vairuotojo pažymėjimus, bent jau pauosdžiai. Yra ir gerais širdys, bet dažnai ten eina tie, kam neįsipareigojimai svarbiausi. Vieną kartą gavau skambutį, kad vaikinas išvežė pianiną ir pareikalavo pinigų prieš pat pristatymą, kitaip numes į gatvę. Tai realybė, ne fantastika.

Kaip sužinoti, ar firma ne sukčia?

Patikrink juridiškai. Vokietijoje reikia būti įregistruotam handelsregistere (prekybos registre), Lietuvoje – Žiniose. Jei kas nors sako „mes dirbame be puslapių, mums klientai patys ateina“, bėk. Dar gerai, jei turi fiksuotą telefoną, ne tik mobilaus, kuris vis išjungtas. O ir pašto dėžutė turėtų būti ne „pervezimoukas123@gmail.com“, o normali, susijusi su domenu. Mažiau tikėtina, kad sukčiai investuos į svetainę, nors dabar ir tai padaryti lengva. Galiausiai, pasiklausk kaimynų ar draugų, kurie jau darydavo baldų persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą, pasiūlymų nuorodų dažniausiai būna patikimesnės nei Google reklamos.

Ar vokiečiai perveža brangiau nei lietuviai?

Paprastai – taip. Vokiškoms firmoms algos didesnės, sąnaudos didesnės, o standartai... deja, kartais aš girdiu, kad vokiškas „solidumas“ pervežime reiškiai tik tas, kad jie atvyks 9:00 ryte ir neleis jums sukrauti nieko, kas netelpa į kubų normą. Lietuviai dažniau lankstesni, sutiks „užspaust“ tą spintą, jei tik įeina. Bet vokiškas baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą gali būti saugesnis, jei pervežami labai brangūs, vintage daiktai, kur reikalingas specialus kėlimo technika. Jei tai tik paprasti IKEB baldai, lietuvis užpusantro mažiau padarys tą patį darbą.

Pinigai, kubai ir kiti nemalonumai

Ką tiksliai reiškia „kainuoja už kubą“?

Standartas toks: matau kiekvieną daiktą, dauginau aukštį, plotį ir ilgį. Gaunasi tūris kubiniais metrais. Vidutinis sofos tūris gal būtų 2-3 kubai. Vokietijoje dažnai skaičiuoja pagal vežimo metrus (LDM priekaboje), mes labiau įpratę nuo kubų. Svarbu suprasti, kad jei tu perduodi kubilus, o vairuotojas atvyksta ir pasako, kad daiktų daugiau – tu privalai mokėti. Būna, kad žmonės pamiršta apie tą mažą vitriną arba dėžę su pavasario drabužiais balkone, o tai viskas užima vietą. Geriau pervertinti nei brangiai nustebti vairuotojui stovint kieme.

Ar pinigus reikia mokėti iš karto?

Didelės firmos dažnai ima 10-20% avanso, kad užfiksuotų tą vietą. Ką dėl mažų? Aš asmeniškai nedariačiau iš anksto, nebent tai būtų labai tolima ir brangi užduotis. Jei reikalauja 100% mokėjimo prieš kroviniant į sunkvežimį Vokietijoje – tai didelė raudono vėliavėlė. Kas užtikrina, kad jis važiuos į Lietuvą? Gali važiuoti priešinga kryptimi. Reikiamųjų (pavojingųjų) krovinių atveju avansas įprasta, bet įprastam baldų persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą mokėkite tada, kai gaunate prekę arba bent jau kai ji sėkmingai įvežė sieną. Pasirašykite sutartį, kad yra mokama atsiėmus.

Kas dėl papildomų mokesčių?

O čia prasideda „ linksmybės“. Lifta neberandamas? Mokėk už krovėjus, kurie nešis penktus aukštus pėsčiomis. sunkvekėmiui negalima privažiuoti prie pat namų Miuncheno centre (uždrausta zona)? Mokėk už vietovės leidimą arba peradresavimą mažesne mašina. Aš vieną kartą mačiau, kaip klijentui nepataisiu (pataisymas: nepasakiau), kad reik mokėt už priverstinį iškrovimą, nes vairuotojas negalėjo laukti valandą dėl kito darbo. Nuobodus kalbėti apie pinigus, bet geriau pasiklausti apie „all inclusive“ iš karto. Vienintelė dalyka, kurios negali uždėti be sutikimo, tai kuro pabrangimas pridėtina (fuel surcharge), tačiau tai paprastai dedama į sąskaitą iš anksto.

Ar galima sutaupyti surinkus daiktus pats?

Žinoma, ir labai dažnai taip daroma. Bet čia yra svarbus niuansas: jei tu pats surinki tą „Pax“ spintą, ir ji atkeliauja išardyta, tai puiku. Jei tu pats išrenki daiktus į dėžes, dėk sunkiausius daiktus į mažas dėžes, o lengvus į milžiniškas – vairuotojas gali imti papildomai už „blogą pakavimą“ arba tiesiog atmesti krovinį. Geriausia naudoti vienodo dydžio dėžes (Euro paletės dėžės), tada lengviau suskaičiuoti tūrį ir padėti sunkvežimyje. Suprantu, baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą jau brangu, todėl norisi sutaupyti, tačiau varganas užkrauti vairuotojas nebus laimingas.

Ką daryti, jei daiktų nėra tiek, kiek buvo numatyta?

Jeigu suskaičiavai 10 kubų, o surinkai 5? Tiesiog moki 5. Geriau taip, nei atvirkščiai. Kai kurios firmos turi minimalų užsakymo mokestį, pvz., 200 ar 300 eurų, jei tu pajudi mažiau nei 3 kubus. Negi tu tikėjais, kad jie užvež vieną kėdę už 50 eurų be nuostolio? Taip pat, jei pakelei planai ir atsisakai išvis, gali tekti mokėti baudą už vairuotojo laiką, jei jis jau buvo atvykęs į Vokietiją.

Pakavimo mysteries (paslaptys) ir vairuotojų nuotaikos

Ar reikia išARDYTI baldus?

Beveik visada taip. Stalų kojos, spintų viršūnės, lovos – tai viskas turi eiti atskirai. Ne tik kad taip taupoma vieta (o vieta pinigais), bet ir mažiau rizika, kad ką nors lulės (nulūž). Tiesą sakant, labai retas vairuotojas sutiks vežti surinktą masyvią vitriną be specialios „kelionės“ dėžės. Jis tiesiog bijos, kad vairuodamas per vokišką duobę (o jų ten daug), ta vitrina sugriūs ir jam teks mokėti. Taigi, imk štavyklę ir eik į priekį. Yra išimčių, kai baldai yra labai masyvūs, bet tada reikalingas profesionalus išmontavimas.

Kuo reikėtų uždengti baldus?

Ne senais laikraščiais, prašau. Naudokkite storą putplasčio (burbuliuką) plėvelę. Ji kainuoja nieką parduotuvėse, bet sutaupo tavo sofos nugarą nuo purvo ir įbrėžimų. Viena klientė iš Frankfurtas apvyniojo savo baldus įprastine plastikine maišele, kurią naudoja šiukšliėms... vaizdas buvo tragiškas tas važiuodamas traukinyje. Geriau užsidėkite plėvelę viršum šiukšlių maišų (tarkučių) pakuočių, jie suteikia papildomą minkštumą. Vairuotojus labai nervina, kai jie įleidžia į priekabą daiktus, kurie jau „bepigu“ dužta nuo patimo.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Pusei atveju – taip, pusei – ne. Jei užsakai baldų persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą su savo krovėjais (tarkime, 2 vyrai), tai aišku, kad jie viską padarys. Jei užsirašai vieną vairuotoją su „sunkvežimiu“ (tik transportas), jis gali padėti paimti vieną galą iš sofos, bet nešis 50 kilogramų dėžę aštuonus aukštus... tai ne jo darbas. Nesitikėk, kad vairuotojas, kuris važiavo 800 kilometrų, džiaugsis galimybę užsekti juosmens raumenis. Jis nori paduoti dokumentus ir eiti arba miegoti.

Kaip elgtis su pienu ir buitinės chemijos prekėmis?

Tai visada problema. Vokiečiai myli their pieną ir sūrius, bet paviršiuje transporto priemonėje atšalo ir išsilieja. O kvapas... o Dieve, tas kvapas. Jei turi skysčių – uždaryk juos labai gerai. Geriausia – viską į dideles dėžes su plastikiniu dugnu. Vieną kartą teko valyti visą priekabą, nes išsiliejus sviestas ir kava virto rauplėmis, o vairuotojas beveik išprotėjo nuo smaržo. Gerk visus skysčius išgerti iki išvykimo arba vežk mažomis bakeližėmis, kur užsirakins.

Ar laikantis siunta yra saugu?

Viduje, jei tvarkingai užsegta užraktai ir įrengtos juostos (rėmai) – taip. Tačiau, jei tai dalinis krovinys, tavo dėžės gali būti uždėtos ant kieno nors švediško stalo. Gali būti, kad kažkas pastums tavo „išmanųjį“ ant savo spintos. Niekas nebus pažeista taip, kad negalėtum naudoti, bet smulkių įbrėžimų ant dėžių gali atsirasti. Jei labai brangus daiktai – prašyk, kad jie būtų pastatyti atskirai (ne sudegti priešgaisrinės sienos).

Ar reikia rūpintis drabužiais?

Gerai susuktukite. Nenaudokite pakabos krepšių (kai drabužiai kabo ant strypo), nebent turi specialią dėžę „wardrobe box“. Paprastai drabužiai užima daug vietos, if juos nebegulus. Plius, jei dėžės su drabžiais prieš tą vargoną (vairuotojo kablys) – ji gali būti pradurti. Jei pervežiate didžiulę garderobę, geriau sumesti į storas dėžes, o ne rinktis „kabančio“ būdo, kuris dažnai būna nesaugus.

Kelias, muitinė ir vokiečiškas biurokratas

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai – 1-2 dienos. Realiai... priklauso nuo vairuotojo. Jei jis išvyksta pirmadienį ryte iš Hamburgo, gali būti trečiadienį Kaune. Bet jį gali užstabti policija (perkrausta masė), gali sugedti sunkvežimis, arba gali užstrigti eismo užkardose (rečiau, bet būna). Neskubėk suplanuoti remonto pabaigtuvių tą pačią dieną, kai numate atvykstant baldų persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą. Geriau pasiduoti savaitę atsargą. Vairuotojai taip pat turi savo poilsio laikus – jie negali važiuoti 20 valandų iš eilės, nors kai kurie „stirpai“ bando.

Kokie yra svarbiausi dokumentai?

Sąskaita faktūra (Rechnung) už tuos baldus (jei nauji) arba declaracija (jei naudoti asmeniniai daiktai). Vairuotojas turi turėti CMR kvitą (tai yra draudimą ir kelionę užtikrinantis dokumentas) bei savo vairuotojo pažymėjimus. Jei pervežami duonos, vynas ar kita – reikia specialių EXD dokumentų (sveikatos sertifikatai). Bet paprastai į Lietuvą nevežama duona, o tik baldai.

Ar reikia eiti per muitinę?

Jei tai tavo asmeniniai naudoti baldai, kuriuos tu naudojai daugiau nei 6 mėnesius Vokietijoje, tai mokesčių nėra. Tau reikia pateikti deklaraciją (laišką) Lietuvos muitinei (šiuo metu elektroniniu būdu per MC sistemos). Vairuotojas tiesiog parodo kodą arba spausdintą leidimą. Jei tu perveži naujus baldus, pirktus parduotuvėje (pvz., IKEA), tai tau pritaikoma PVM (21% Lietuvoje arba 19% Vokietijoje, priklausomai nuo to, ar turi VAT ID). Kartais baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą sustoją ties muitine, jei vairuotojas pamiršo dokumentą. Tai reiškia laukimą iki ryto.

Kas yra TIR karnetas?

Tai Tarptautinis kelių transportas dokumentas, dažniau naudojamas didelėms firmoms. Tau, kaip privatam asmeniui, jis nereikalingas, nebent turi verslą. TIR yra draudžiamas priekabos užraktas, kurį galima atidaryti tik muitinėje. Jei vairuotojas turi TIR, tai greičiau eina per sieną, bet jis brangesnis. Tau tikrai nereikia to laukti, paprastas CMR užtenka.

Ar daiktai gali dingti kelyje?

Statistiškai – labai retai. Tačiau, jei tu perveži kažką brangaus (auksas, brangūs paveikslai), privalai tai paminėti CMR draudime ir pasirašyti specialų papildomą susitarimą. Paprastai baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą yra saugus, bet vairuotojai yra žmonės. Vienas kartą vienas vairuotojas mane paklausė, ar gali pasiimti savo draugo dviratį kaip „dovaną“. Aš pasakiau ne, nes tai legaliai yra kontrabanda, jei ne deklaruota. Taigi, žiūrėk, kas įkraunama.

Kas dėl alkoholio pervežimo?

Čia griežtos taisyklės. Privatus asmuo gali įvežti tam tikrą kiekį be mokesčių (pvz., 10l degtinės), bet jei vairuotojas perveža didesnį kiekį tau – tai jis turi sumokėti akcizą. Daugelis vairuotojų atsisako vežti alkoholį, nes jis trunka vietą ir gali sukelti problemų muitinėje. Geriau to nedaryk. Nors Vokietijoje alus pigus, bet Lietuvoje muitininkai jį mėgsta patikrinti.

Kas nutinka, kai kažkas ne taip (ir kaip tai ištaisyti)

Kas daryti, jei baldas pasiekė sulūžęs?

Pirmiausia – neskubėk pasirašyti CMR kvito, kol nepatikrinai. Vairuotojas spaudžia, kad reikia važiuoti, bet tu turi teisę peržiūrėti kiekvieną dėžę ir baldą. Jei radai įbrėžimą – užrašyk tai ant kvito (protokale) ir pasirašyk abipusiu. Jei pasirašai „viso gerai“, vėliau niekas nebers duoda. Pas mus buvo atvejis, kai klientas pasirašė, o namie pastebėjo, kad vitrinos stiklas įtrūkęs. Teismas (ir draudimas) atmetė, jis liko be stiklo.

Ar draudimas apima viską?

CMR draudimas dažnai apima tik apie 8-10 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Tai nedaug. Jei turi brangų paveikslą, į kurio vertė 5000 eurų, o jis sveria 5 kg – draudis išmokęs vos 40 eurų. Reikalingas ypatingas (agreed value) draudimas, kurį reikia susitarti iš anksto. Už tai papildomai mokama. Jei baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą apima įvairias vertybes, geriau pasitikėti kompleksine draudimo polisa, o ne tik standartiniu.

Ką daryti, jei vairuotojas nenumatytai pavėluoja?

Galite reikalauti nedidelės nuolaidos arba kompensacijos, jei turėjote užsakytą krovėjus, kurie stovėjo ir laukė. Tačiau reikia įrodymų. Jei pavėlavimas dėl techninės problemos – ji ne visada yra vairuotojo kaltė. Jei tiesiog užmigė – tai kaltė. Tačiau tenka būti realistu. Jei vėluoja valandą, geriau tiesiog gerti kavą ir laukti, nei pradėti krizę. Kelių eismo sąlyvos Vokietijoje (autobahnai) gali būti neprognozuojamos.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Legališkai – taip, jei yra leidžiamų vietų (būsnų) kablyje. Kartais sėdi keleiviais, bet dauguma firmų draudžia dėl draudimo. Be to, 10-12 valandų kelionė sunkvežimiu nėra pramoga. Nėra WC, patogumai... gailiau save. Vieną kartą važiavo vaikinas su mergina, jie sustojo prie vienos kavinės, vairuotojas užmiršo juos ir išvažiavo... komedija, bet ne tiems, kurie liko be pinigų ir daiktų. Geriau susitikti Lietuvoje.

Kas daryti, jei sunkvežimis užstrigo prie namo?

Tai dažniausia problema senuosiuose miestuose pvz., Šiauliuose ar Vilniaus senamiestyje. Vairuotojas gali atsisakyti iškraudamas, jei kelyje yra ženklas „Įleidimas draudžiamas“. Tada tu privalai išsinuomoti mažesnę mašiną ir pervežti tais 50 metrų. Tai papildomi pinigai, kurie neturi būti susieti su pagrindine transporto mokesčiu. Geriau iš anksto pasitikrinti režimą vietoveje.

Kodėl vairuotojai kartais būna agresyvūs?

Jie pavargę. Jie važiuoja dieną ir naktį. Kartais vadovai spaudžia, kad važiuotų greičiau. Jei tu lėtai surinki dėžes, jis gali užsiūti. Būk mandagus, pasiūlk kavos ar vandens. Dažniausiai tai sušvelnina situaciją. Žmonės liktų žmonėmis. Aš pats buvau toje situacijoje, kai 4 valandos ryte klientas negalėjo rasti raktų... tai tuoj reikia kantrybės.

Ar galima pervežti augalus?

Taip, bet tik jei nėra žemės ant šaknų (karantinas). Viskas turi būti įdėta į dėžes arba specialius krepšius, kad neišsilietų žemės į priekabą. Augalai gali numirti nuo šalčio arba karščio (jei žiema ar vasara). Geriau juos vežti savo automobiliu, jei įmanoma. Baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą kartais sujungiamas su augalais, bet rizika didelė. Vieną kartą vežė didelę palmę, kuri visą kelią virto lapais, o vairuotoją buvo pasėlius visame kelyje.

Išvados

Na, tiek iš mans šitos ilgos kalbos. Tiesą sakant, baldų persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra toks jau baisus dalykas, jeigu pasiruoši šiek tiek. Svarbiausia – ne taupyti ant visko, gerai susitarti dėl kainos iš anksto ir pasitikėti patikima komanda. Jei kas nors atrodo per daug pigu arba įtartai – nueik toliau. Geriau praleisti laiką ieškant, nei gailėtis dėl sulūžusio komodo. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, tavo baldai atvyks sausiai ir laiku.